Budrių studentų ausis jau turėjo pasiekti ką tik per šalį nuaidėjusi žinia: trys Lietuvos universitetai žada trumpinti studijų laiką iki 3-3,5 metų. Kas tai, dar viena mokslo reformos klaida ar atsivėrusios galimybės neatsilikti nuo vakarų ir netgi taupyti studentų pinigus?

Žinia suskaldė studentus.

Viešoje erdvėje pasklido žinia, kad Vilniaus Mykolo Riomerio, Vilniaus pedagoginis ir Kauno technologijos universitetai jau nuo ateinančio rudens ketina bakalauro studijų trukmę mažinti pusmečiu, o gal net metais. Lietuvos universitetų rektorių konferencija patvirtina, kad minėtuose universitetuose bandys išplėsti specialybės kursą iš mokymų programų išbraukiant nekryptingas disciplinas. Taigi galima įsivaizduoti, kad studentai, siekiantys, pavyzdžiui, teisės diplomo, bus atleisti nuo kūno kultūros, trečiosios kalbos bei kitų, specialybei nekryptingų paskaitų, vietoj jų gaudami, pavyzdžiui, papildomą teisės teorijos arba tarptautinės teisės paskaitą. Tiesa, laikomasi nuomonės, kad studijų trukmės mažinimas galimas tik socialinių mokslų srityje, tuo tarpu studentai besimokantys matematikos ar inžinerijos, pokyčių studijų programose nepajus. Aiškinama, kad sutrumpinus ir inžinerijos studijų trukmę šalis rizikuotų užauginti neprofesionalius ir per mažai praktinės patirties įgijusius inžinerijos specialistus.

Studentai naujieną priima labai prieštaringai. Dalies nuomone tai - puikus universitetų žingsnis: „Užsienyje tausojama studentų sveikata ir nervai, jie mokosi tris metus ir tuo džiaugiasi, nes sugeba pasiekti dar geresnį studijų lygį“, - kalbėjo anonime prisistačiusi studentė. Studentai džiaugiasi, kad sutrumpinus mokymosi trukmę, papilnėtų ir kišenės turinys, juk mokėti už studijas reikėtų jau nebe ketverius, o tris metus! Tuo tarpu kita barikados pusė piktinasi, kad studentai jau ir taip jaučiasi lyg robotai, nes tenka iškalti protu nesuvokiamą kiekį teorinių žinių, trumpinant studijas reikštų, kad kursas būtų įspraustas į tris metus – krūvis dar didesnis ! Dirbantys studentai baiminasi, kad nebeliks laiko dirbti, vadinasi nebus už ką susimokėti studijoms: „ Nebus darbo, nebus ir mokslų…ir kas mums tada iš tų trejų metų studijų“, - svarsto paskaitas su darbu derinanti studentė.

Trumpesni mokslai – atsakas išvykstantiems studentams?..

Ne paslaptis, kasmet šalį palieka vis daugiau abiturientų, be abejonės, šį rudenį mokslus užsienyje pasirinks dar didesnis procentas būsimų studentų. Priežastys paprastos: jauni žmonės nusivylę Lietuvos aukštojo mokslo sistema, jie jaučiasi neįvertinti, nemato tikslo investuoti didelių pinigų į neprestižinių universitetų diplomus. Kai kurie iš šalį paliekančių studentų vertina ir tai, kad studijos užsienyje trumpesnės tačiau, anot jų, tai ne pagrindinė išvykimo iš Lietuvos priežastis. Lietuvos universitetų sprendimas trumpinti studijas ir lygiavimasis į vakarietiško modelio sistemą, atrodo lyg nepavykęs būdas pagąsdinti jau išvykusius ar išvykti besiruošiančius studentus: „Ei, žiūrėkite, ir mes neatsiliekame nuo vakarų!”. Mokslus Danijoje nuo rudens krimsti ketinantis abiturientas sako, kad universitetai pirma turėtų pradėti nuo žmoniškųjų reformų: dėstytojo ir studento santykio, požiūrio į studentą, abipusį bendradarbiavimą. Anot pašnekovo, studijų trumpinimas – ne pirmo reikalingumo reforma, tačiau tapo būdinga, kad esminės problemos paliekamos…geresniems laikams.

Trumpas mokslas = ?

Ketinimu trumpinti studijų trukmę nepatenkinti studentai nuogąstauja, kad suprastės ir paskaitų kokybė. „ Tai, kad į tris metus bus sutalpintas ketverių kursas reiškia, jog dėl didesnio krūvio būsime priversti dar labiau arti arba, atvirkščiai, paskaitos bus glaustesnės, siauresnės“, – svarsto ekonomiką studijuojantis antrakursis ir prasitaria, kad iš esmės studentai yra patenkinti ir dabartine tvarka. Klausimas dėl studijų kokybės iškilo ir didesnei daliai studentų, anot jų, jau dabar kai kuriuose universitetuose studijų kokybė prasta, dėstytojai nėra suinteresuoti išugdyti specialisto. Situaciją atskleidžia ir dirbančių pagal specialybę studentų skaičius. Suprantama, vieni darbo nesuranda dėl nepalankaus ekonominio laikmečio, tačiau yra ir tokių, kurie po ketverių ar penkerių mokymosi metų gavę diplomą suvokia, kad savo specialybėje dar toli gražu nėra kompetentingi. Universitetų rektoriai tuo tarpu ramina, kad studijų kokybė kaip tik turėtų gerėti, be to, ypatingą dėmesį žadama skirti praktikai. Teigiama, kad norint stabdyti studentų srautą į užsienio universitetus, reikia būtina atkreipti dėmesį, kokiais kriterijais remiantis studentai išvykta ir kuo greičiau priimti reikalingus sprendimus. Todėl žadama ne tik trumpinti studijas, bet kartu prisitaikyti prie studentų, kad jiems pavyktų ir mokytis, ir dirbti, ir kiek galima daugiau praktiškai prisiliesti prie savo specialybės. Taigi, nors universitetų žinia studentų buvo sutikta ir ovacijomis ir nepasitenkinimu, reikia tikėtis, kad šie pokyčiai tai gilesnis žvilgsnis į Lietuvą ištikusią problemą – „protų nutekėjimą“. Gal pagaliau buvo išgirsti studentų pagalbos šūksniai ir jau greitai mokysimės pagal Europoje pasiteisinusias mokymų programas? O svarbiausia, galbūt atėjo laikai, kai universitetus paliks ne pavargę nuo kalimo robotai, bet jauni žvalūs ir patyrę specialistai?!

Monika Visockytė