Skaičiai kalba už save…

Prieš vos daugiau nei savaitę Seimas ir Pasaulio Lietuvių bendruomenė, apžvelgdami naujausius lietuvių migracijos duomenis, priėjo išvadą, kad Lietuva emigracijos srityje pasiekė rekordus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pernai emigravusių žmonių skaičius sudarė apie 22 tūkst. gyventojų! Palyginimui pateikiama Šilutė, pasižyminti panašia žmonių populiacija. Taigi paprastai kalbant, vien pernai netekome Šilutės miesto! O ekspertai tikina, kad migracijos skaičiai ateityje dar labiau augs! Didžiausią grėsmę kelia tai, kad šalį palieka jaunuoliai iki 30 metų. Tačiau vargu ar galima tikėtis ko kito, kai kas trečias pilietis iki 25 metų šiuo metu yra bedarbis. Skaičiai taip pat rodo, kad lietuviai - vieni iš jauniausių emigrantų visoje Europos sąjungoje! Taigi realybės nebenuslėpsi – Lietuva pamažu netenka našiausios ir pajėgiausios žmonių grupės – studentų arba ką tik aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių!

Pasekmės jau matyti

Su emigracijos problema bandančios kovoti organizacijos, tokios kaip Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Tarptautinės migracijos organizacija, stengiasi kuo galima glaudžiau bendradarbiauti su išvykusiais lietuviais. Anot organizacijų atstovų, labai svarbu palaikyti ryšį su išvykusiais piliečiais, bandyti juos susigrąžinti, nes Lietuvoje yra daug veiklos ir planų, susijusių su mokslo, kultūros plėtra, tačiau trūksta kvalifikuotų, aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Ateityje netgi numatomas jaunos darbo jėgos trūkumas… Tačiau vargu ar apie tai išgirdę išvykėliai puls grįžti į tėvynę. Emigracijos procesą stebintys specialistai sako, kad mokytis išvykę ar darbą svečioje šalyje susiradę studentai, dažniausiai bando gyvenimo pamatus kurti ten ir nebemąsto apie grįžimą į tėvynę. Išimtis yra tik tie, kuriems nepasiseka įsitvirtinti. Tokiam požiūriui pritaria ir studentai. Pakalbinta anonimė studentė sakė, suprantanti, kodėl į užsienį išvykusi didelė jos draugų dalis. Mergina sutinka, kad tai yra dėl daug palankesnių paskolų studentams ir puikių studijų sąlygų, nors pati prisipažino esanti patenkinta savo padėtimi valstybėje. Į užsienį pasiruošęs vykti abiturientas kalbėjo, kad jo amžiaus žmonės išvykta ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl psichologinių priežasčių tokių kaip pagarba ir žmogaus darbo įvertinimas, pasitikėjimas valstybe, socialinės garantijos, anot vaikino, Lietuvoje jauni žmonės nesijaučia saugūs ir tai paskatina ieškoti gerovės bei saugumo jausmo kitur.

Kaip gelbėsimės nuo išnykimo?

Iš kai kurių ekspertų ir specialistų pusės Valstybė emigracijos klausimais sulaukia priekaištų. Esą Lietuva neturi parengusi konkretaus plano, kaip išlaikyti studentus Lietuvoje, ką konkretaus jiems pasiūlyti, kad jie pasiliktų? Į šiuos klausimus tikslių atsakymų šiandien niekas nepateikia. Tačiau sunkmečiui einant į pabaigą, Lietuvoje kuriasi sričių ir naujų darbo vietų, kurios yra parengtos būtent jauniems specialistams. Pasigendama tik pačių studentų aktyvumo. Jei emigravę jaunuoliai Lietuvoje pasižymėtų tokia pat motyvacija, kokią jie rodo užsienyje, neabejojama, jiems būtų pasiūlytas tinkamas darbas ir sukurtos puikios gyvenimo sąlygos! Akmenų darže randa ir žiniasklaida. Žurnalistai kritikuojami neobjektyvumu, stereotipų taikymu, daugelis laikraščių mirga antraštėmis apie migraciją ir teigiamą jos pusę, esą emigruoti – verta, o gyvenimas Lietuvoje nudažomas juodomis spalvomis… Todėl studentai raginami mažiau pasikliauti spauda ir galvoti savo galva: ką galiu padaryti, kad gyventi man būtų gerai čia ir nereiktų emigruoti… 2011 metais planuojamo gyventojų surašymo metu valstybei bus pateikti tikslūs duomenys, kiek žmonių emigravo užsienin. Galbūt kruopščiai peržvelgusi duomenis ir Vyriausybė pagaliau pateiks planą, kaip gelbėtis nuo išnykimo…