“Obuolys nuo obels netoli rieda”, – sako patarlė. Psichologas pasakytų – vaiko ateitis daug kuo priklauso nuo nurodymų, kuriuos jis girdėjo iš tėvų.
Tėviškų pamokymų prasmė
Visi tėvai ir motinos nori, jog jų vaikai užaugtų laimingi. Bet šeimyninio auklėjimo rezultatai neretai nuvilia. Tada kaltinami blogi uošvės genai, tėvui prikišamas nepakankamas rūpinimasis vaiku, motinai – pernelyg didelis atlaidumas ir, galiausiai, kaip visų blogybių šaltinis – netikę draugai. Dar galima imtis aptarinėti sudėtingus bausmių ir paskatinimų ar kitokių “pedagoginių” triukų klausimus. Tačiau retai kada tėvai susimąsto, ką jie iš tikro sako vaikui, kokias gyvenimiškas … skaityti toliau >>
-"Laimės ekonomikos" tikslas - kurti labiau patenkintų gyvenimu žmonių visuomenę. Laimė, be abejo, susijusi ir su meile. Visi žino, kad tikra meilė nesivadovauja merkantiliškais išskaičiavimais, todėl nieko bendro su finansais neturi. Daugelis romantiškų istorijų, kurias mums siūlo literatūra ir televizija, kalba apie jausmų pergalę prieš pinigus.
-Istorijų siužetas vis toks pat: mergina verčiama rinktis turtingą senį, o svajoja apie gražų ir kilnų vaikiną. Galiausiai įsimylėjėliai įveikia bjaurias intrigas, laimingi žvelgia vienas kitam į akis ir kaip papildomą prizą gauna… pinigų. Dažniausiai paaiškėja, kad vargšas muzikantas yra vienturtis milijonieriaus sūnus arba netikėtai - bet tikrai pačiu laiku - radęs lobį ar aukso gyslą.
Vedę ir įsimylėję laimingesni … skaityti toliau >>
Šiandien be televizijos nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Ji užpildo sutuoktinių vakarus ir netgi auklėja vaikus, bendrauja su vienišais, linksmina susirinkusius į šeimos šventes, perša įvairiausiais gėrybes ir paslaugas.
Suprantama, kad televizorius, tapęs kone kiekvienos šeimos visateisiu nariu, sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Ypač tų, kurie bando rasti kelius laimingesnės visuomenės link. Pirmiausia aiškinamasi, kas ir kiek laiko žiūri į televizoriaus ekraną bei kokį džiaugsmą patiria tai darydamas.
Nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse televizoriui skiriama vis daugiau laiko. Šveicarų mokslininkai Bruno ir Klaudija Frej‘ai … skaityti toliau >>
Visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams būdinga nuostata: energija seka paskui mintį. Įsivaizdavęs save laimingą ir energingą, žmogus padidina galimybę toks ir būti. Įsivaizdavęs ligotą ir suvargusį, greičiausiai toks ir taps.
Nupūskime nemalonumus
Laimingas žmogus turi pasitikėti savimi. Ką reiškia “pasitikėti”? Nors pasitikėjimą savimi galime apibūdinti labai įvairiai, visgi neišvengsime palankios ateities vaizdinių paminėjimo.
Žmonės, kurie mano arba jaučia esą nelaimingi, nesąmoningai verčia save tokiais jaustis. Jie gana dažnai nenori suvokti akivaizdaus fakto, kad gyvena šiandien, ir nuo jų priklauso, ar šiandien jie galvos apie laimę, ją įsivaizduos, ar pasirinks kitą minčių ir fantazijų kryptį.
Neretai galvojama, kad pozityviam mąstymui reikia milžiniškų … skaityti toliau >>
Nuo praėjusio amžiaus pradžios išsivysčiusiose šalyse turto pagausėjo du-tris kartus, tačiau laimingų žmonių padaugėjo vos keliais procentais. Priežasčių atotrūkiui tarp ekonominio augimo ir visuomenės laimės lygio galima rasti ne vieną. Suprantama, tai skatina ieškoti naujų raidos kelių.
„Ekonominis vystymasis buvo priemonė didinti gerovę, bet dabar to nebepakanka. Politikos tikslu turi tapti visuomenės laimė“, – tokiais žodžiais, pristatydama „Laimės politikos manifestą“, į visuomenę kreipėsi Pasaulinio gamtos fondo (PGF) Suomijos padalinio generalinė sekretorė Liisa Rohweder.
Manifesto autoriai tikisi, kad politikai ir visuomenė iš naujo įvertins, kuria kryptimi norima žengti toliau. Tokio apsisprendimo būtinybę sustiprina ir gil … skaityti toliau >>
Pastaraisiais dešimtmečiais visos šalys buvo įsitraukusios į azartiškas lenktynes dėl kuo didesnio bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo rodikliu matuojama piniginė vertė prekių ir paslaugų, kurios yra pagamintos šalies viduje ir parduotos vartotojams ar yra eksportuotos. BVP buvo laikomas pagrindiniu visuomenės gerovės matu.
Pasaulinė finansų krizė, o ypač dabar atsiritanti antroji jos banga paskatino diskusijas apie ekonominės raidos tikslą ir prasmę. Vis daugiau politikų ir mokslininkų mano, kad, pasidavęs nenutrūkstamo BVP augimo apžavams, pasaulis žengia aklavietėn.
skaityti toliau >>
Nuo praėjusio amžiaus pradžios moderniose šalyse turto pagausėjo dvigubai – trigubai. Laimingų žmonių – tik keliais procentais. Tai paskatino naujai pažvelgti į visuomenės tikslus, ieškoti laimingesnės visuomenės kūrimo kelių. „Ekonominis vystymasis buvo priemonė didinti gerovę, bet dabar jo nebepakanka. Politikos tikslu turi tapti visuomenės laimė“, – tokiais žodžiais, pristatydama „Laimės politikos manifestą“, į visuomenę kreipiasi Pasaulinio gamtos fondo (PGF) Suomijos padalinio generalinė sekretorė Liisa Rohweder.
„Laimės politikos manifestas“ paskelbtas Suomijoje, šalyje, kuri daug kam pasaulyje kelia pavydą dėl skandinaviškojo gerovės valstybės modelio. Dabar siekiama, kad čia kuriama materialinė ger … skaityti toliau >>
-Didžiojoje Britanijoje veikiantis Naujosios ekonomikos fondas (NEF) ieško, kaip gyvenimą padaryti laimingesnį. Pagal fondo atliktą valstybių laimės indekso tyrimą Lietuva tarp 143 šalių atsidūrė 86 vietoje. Ar tai - žema pozicija? Iš pirmo žvilgsnio - tikrai taip. Tačiau daugelio svajonių šalis JAV atsidūrė tik 114 vietoje. Tyrimo duomenys iš esmės keičia mūsų suvokimą apie daugiau ar mažiau pasiekusias visuomenes.
-NEF tyrėjų nuomone, žmogaus gerovę, jo laimę lemia ne tik ekonominis šalies lygis ir su juo susijusios gyventojų pajamos, bet ir valstybės politika bei tautos tradicijos.
NEF siūlo kelią laimingesnės visuomenės link. Štai šio kelio gairės:
- naujai įvertinti visuomenės tikslus,
skaityti toliau >>
Šeimas vertė yra tiek asmeninė, tiek ir visuomeninė, nes šeima kuria ateities visuomenę. Todėl ir visuomenės investicija į šeimą yra pelningiausia, užtikrinanti būsimas pensijas, leidžianti taupyti lėšas, skiriamas policijai, kalėjimams ir t.t Taip teigia Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas J.Heckmanas.
Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 610,7 tūkst. vaikų. Jų šalyje vis mažėja - maždaug po 3 proc. kasmet. Ar vaikai nebelaikomi vertybe, ar jie nesuteikia laimės tėvams?
Norų statistika
Norintieji ir norinčiosios sutikti gyvenimo draugę(-ą) kartais naudojasi internetinėmis pažinčių tarnybomis. Vienos iš lietuviškų pažinčių tarnybų kartotekoje yra per 60 tūkst. žmonių Jų norai … skaityti toliau >>