Tradicinis požiūris veda į aklavietę

Tradicinė politika remiasi nuostata – valstybės gerovę lemia finansinis ir fizinis (mašinos, staklės ir pan.) kapitalai. Felicitarinės (lot. „felicitas“ – laimė) politikos esminė nuostata – svarbiausias yra socialinis kapitalas.

Jei nevartosim šių terminų, sakysim paprasčiau, tai paaiškės, kad šiandien visuomenė, jos grupėms atstovaujantys politikai nuolat renkasi, kurios vertybės svarbiausios, kurių pirmiausia derėtų siekti. Ar bendrojo vidaus produkto (BVP), ar bendrosios nacionalinės laimės (BNL) augimo? Persvara kol kas tradicinių nuostatų pusėje, nes laimės indeksą dar tik planuojama ateityje matuoti, o BVP auginimas ar smukimas yra nuolatinė diskusijų tema.

Pasaulinė ekonominė krizė, stiprėjančios ekologinės problemos akivaizdžiai patvirtino, kad tradicinis požiūris vis menkiau paaiškina, kas vyksta visuomenėje ir kokiu keli … skaityti toliau >>

Žmonės dažnai įgyvendina savo tikslus. Net ir tuos, kurie laikyti tik gražia svajone. Tačiau tam reikia „mažmožio“ – reikia tą tikslą turėti. Atrodytų, jis visad yra – tai laimingesnis gyvenimas. Tačiau kelio į jį samprata gali pastebimai skirtis.

Moderniose šalyse ilgai siekta daugiau gaminti, kad daugiau pardavus, būtų daugiau uždirbama ir taip sukuriamas geresnis gyvenimas. Tačiau šis kelias atrodo vis labiau abejotinas, nes, kaip rodo atlikti tyrimai, nuo 1960 metų JAV bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant vienam žmogui, padidėjo tris kartus, tačiau laimingų žmonių ten nepadaugėjo. Tas pat faktas nustatytas daugelyje kitų šalių. Jis verčia ne vieną kitaip pažvelgti į visuomenės tikslus.

skaityti toliau >>

Meilė – šventas jausmas ir niekas – nei tėvai, nei bendruomenė, nei merkantiliniai išskaičiavimai jo neturėtų varžyti. Todėl minčiai, kad valstybė galėtų/turėtų kištis į įsimylėjusių santykius sunku pritarti. Bet nereikėtų pamiršti – ji tai jau daro: mokyklose siūlo rengimo šeimai ar seksualinio švietimo pamokas, registruoja santuokas ir remia tėvus, auginančius vaikus. Todėl laimei, kuri, be abejo, susijusi su meile, šiek tiek dėmesio skyrė ir felicitarinės (lot „felicitas“ – laimė) idėjų šalininkai. Jie vadovaujasi ne viename tyrime pasitvirtinusiu faktu, kad laimingas žmogus yra vertybė, nes jis paprastai yra sveikesnis, pilietiškesnis ir sugeba daugiau uždirbti.

skaityti toliau >>

“Kritika kaip vaistai – jei dozė per didelė, ji nepasiekia tikslo, dėl kurio buvo panaudoti”, – rašė filosofas A.Schopenhauer‘is.

Daug mąstytojų kalbėjo ir rašė apie žmogiškųjų ryšių vertę. Laimės ekonomikos šalininkai sutaria, kad visuomenės gerovę labiau nei finansinis kapitalas lemia socialinis kapitalas, ir bando apskaičiuoti šiuos ryšius, įvertinti socialinio kapitalo poveikį ekonomikai ir numatyti jį gausinančius politinius sprendimus.

Socialinis kapitalas dažniausiai vertinamas pagal … skaityti toliau >>

Politinių ir ekonominių teorijų poveikio būdas visuomenės nuostatoms, o galiausiai ir politiniams sprendimams buvo gana panašus. Teorijos kūrėjas paskelbdavo savo mintis, kurios atitikdavo atskirų grupių interesams ir tapdavo aktyviausių jų atstovų veikimo postūmiu, o teorija virsdavo politine programa.

Laimės ekonomikos, šiuolaikinės felicitarinės (lot. felicitas – laimė) politikos ištakos yra ne tik filosofų, politikų įžvalgose, bet ir konkrečiuose laimės, subjektyvios gerovės, pasitenkinimo gyvenimu bei atskiromis jo sferomis (darbu, pajamomis, sveikatos apsauga ir pan.) tyrimuose.

Pasaulinė laimingųjų rikiuotė

Reikšmingi laimės, pasitenkinimo gyvenimu tyrimai atliekami nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Čia galima paminėti „Gallup“ tyrimą, kuris leidi 155 šalis surikiuoti pagal jų piliečių laimingumą.

Apklaustieji pagal savo pasitenkinimą gyvenimu sus … skaityti toliau >>

Mums nuolat siūlo įvairius palyginimų sąrašus - partijų reitingus, didžiausią pelną gavusių bendrovių ar didžiausią bendrąjį vidaus produktą (BVP) turinčių valstybių sąrašą. Lygindami vieną galimybę su kita, renkamės, kur dirbti, ką samdyti, kokį automobilį pirkti.

Nenuostabu, kad įpratę viską ir visada lyginti, imamės ir svarbiausiojo palyginimo - imame vertinti save, savo kraštą bei kitus ir svarstyti, kas pranašesnis, kam labiau sekasi, kas labiau nusipelno laimės. Taigi surengiame sau, savo aplinkai, o galiausiai savo valstybei konkurencinį vertinimą.

Viena dažnesnių problemų, kurias psichoterapeuto kabinete bando spręsti klientai, – pe … skaityti toliau >>

Šiuolaikinė visuomenė ilgai vadovavosi nuostata – daugiau gaminantieji, daugiau uždirba ir gali daugiau vartoti, o todėl privalo tapti laimingesni. Tačiau daugelyje Vakarų šalių pajamos XX a. padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė – iš esmės ne.

Kodėl taip yra? Kokias pamokas ekonomistai ir politikai turėjo išmokti iš šio paradokso? Į tai mėgina atsakyti „laimės ekonomikos“ tyrinėtojai, bandantys derinti ekonomikos ir psichologijos mokslų žinias. Jų tyrimai suteikia naują prasmę ir įprastoms, tarsi savaime suprantamoms sąvokoms.

Viena jų – efektyvus finansinių išteklių naudojimas. Mintis, kad juos reikia naudoti taupiai ir racionaliai, laikoma tarsi ekonomikos aksioma. Laimės tyrimai ir jai suteikia naują prasmę, jie atskleidžia, kad svarbios yra ir pinigų judėjimo kryptys … skaityti toliau >>

Šiais metai Kijeve vyks pasaulinis psichoanalitikų kongresas. Jo tema – “Laimės politika.”

Kodėl rengiamas šis kongresas? Šiandien laimė tampa politikos, mokslo ir netgi technologijų panaudojimo problema. Modernių šalių vadovai vis dažniau siūlo įtraukti laimės matavimų rezultatus į valstybinės statistikos duomenis. Teigiama, kad tai padėtų keisti turtingesnių šalių piliečių gyvenimo būdą, o mažiau turtingose – priverstų politinę valdžią nebesislapstyti už apibendrintų ekonominių rodiklių ir spręsti tuos klausimus, kurie iš tikro reikšmingi visuomenei. Todėl vis svarbiau numatyti politikos, ekonomikos ir psichologijos sąsajas, numatyti laimingesnės visuomenės kūrimo perspektyvas. Juolab kad ir specialistų poži … skaityti toliau >>

Šiuolaikinė visuomenė ilgai vadovavosi nuostata - daugiau gaminantieji daugiau uždirba ir gali daugiau vartoti, todėl tiesiog privalo tapti laimingesni. Tačiau daugelyje Vakarų šalių po Antrojo pasaulinio karo pajamos padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė - ne.

Tai paskatino platesnius visuomenės laimės lygio tyrimus, o šiais remiantis įrodyta, kad minėtoji nuostata turi būti perskaitoma tarsi iš antro galo - laimingesnieji sugeba ne tik džiaugtis gyvenimu, bet ir daugiau uždirbti. Nuosekli tokio požiūrio išdava: norint, kad ekonomika klestėtų, reikia nuo mažumės ugdyti laimingo žmogaus bruožus, tarp kurių kone svarbiausi - savęs vertinimas ir požiūris į kitus.

Aš - geras, tu - …

&nbsp … skaityti toliau >>

“Obuolys nuo obels netoli rieda”, – sako patarlė. Psichologas pasakytų – vaiko ateitis daug kuo priklauso nuo nurodymų, kuriuos jis girdėjo iš tėvų.

Tėviškų pamokymų prasmė

Visi tėvai ir motinos nori, jog jų vaikai užaugtų laimingi. Bet šeimyninio auklėjimo rezultatai neretai nuvilia. Tada kaltinami blogi uošvės genai, tėvui prikišamas nepakankamas rūpinimasis vaiku, motinai – pernelyg didelis atlaidumas ir, galiausiai, kaip visų blogybių šaltinis – netikę draugai. Dar galima imtis aptarinėti sudėtingus bausmių ir paskatinimų ar kitokių “pedagoginių” triukų klausimus. Tačiau retai kada tėvai susimąsto, ką jie iš tikro sako vaikui, kokias gyvenimiškas … skaityti toliau >>