- Pradžia
- Vartotojų blogai
- navaitis
Dr. Gediminas Navaitis. Vis aiškesnis tikslas – laiminga visuomenė
Pirmadienis, 2012-04-30 09:29 Be temos | 0 komentarų
Žmonės dažnai įgyvendina savo tikslus. Net ir tuos, kurie laikyti tik gražia svajone. Tačiau tam reikia „mažmožio“ – reikia tą tikslą turėti. Atrodytų, jis visad yra – tai laimingesnis gyvenimas. Tačiau kelio į jį samprata gali pastebimai skirtis.
Moderniose šalyse ilgai siekta daugiau gaminti, kad daugiau pardavus, būtų daugiau uždirbama ir taip sukuriamas geresnis gyvenimas. Tačiau šis kelias atrodo vis labiau abejotinas, nes, kaip rodo atlikti tyrimai, nuo 1960 metų JAV bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant vienam žmogui, padidėjo tris kartus, tačiau laimingų žmonių ten nepadaugėjo. Tas pat faktas nustatytas daugelyje kitų šalių. Jis verčia ne vieną kitaip pažvelgti į visuomenės tikslus.
Todėl vis labiau plinta felicitarinė (lot „felicitas“ – laimė) politikos, kurios šalininkai visuomeniniu tikslu skelbia ne BVP, o bendrosios nacionalinės laimės (BNL) augimą, idėjos.
Suprantama, kad šį BNL indeksą irgi reikia išmatuoti. „World Happiness Report“ tyrimas vykdytas 2005 – 2011 metais ir apėmęs 156 pasaulio šalis parodė, kad laimingiausi žomnės gyvena Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kanadoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir Airijoje. Lietuva, pagal šio tyrimo duomenis, deja, tik 62 vietoje.
Tokie tyrimai skirti ne tik moksliniam „smalsumui“ patenkinti. Jie vis dažniau tampa protingesnės politikos formavimo prielaida, aiškiau rodo galimus visuomenės veiksmus, dėl kurių gausėtų laimingų žmonių. Vadovaudamiesi jais kai kurios šalys iš esmės pagerino savo piliečių gyvenimą. Antai Butano karalystė kone prieš pusę amžiaus pasirinko naują raidos kelią, siekia didinti BNL. Nors tai nėra turtinga šalis (ar bent jau tikrai neturtingesnė nei Lietuva), joje laimingais save laikė 41 proc. žmonių. (Lietuvoje – 25 proc.)
Kelios išvados iš panašių tyrimų yra visiškai akivaizdžios, o platesnio masto, apimantys daugelį pasaulio šalių tyrimai joms suteikia dar daugiau svarumo. Drąsiai galime teigti, kad žmonių gerovė priklauso ne tik nuo jų asmeninių savybių, bet ir nuo visuomenės, kurioje jie gyvena.
Siekiant, kad žmonės galėtų jaustis geriau, vertintų savo gyvenimą kaip laimingą ir didžiuotųsi šalimi, kurioje gyvena, reikia vykdyti tinkamą politiką, o jį bus sėkminga, jei remsis aiškiais tikslais. Jų neįmanoma išmatuoti vien ekonominiai matais. Todėl norint suprasti visuomenę ir protingai numatyti jos tikslus, reikia naujai vertinti jos būklę, daugiau dėmesio skirti toms sritims, kurių indėlis į bendrą laimės „katilą“ yra pats didžiausias.
Šios sritys neblogai žinomos. Visų pirma tai žmonių tarpusavio ryšiai ir vertybės, kuriomis jie vadovaujasi. Todėl turtingesnėse ir laimingesnėse šalyse gausiai dalyvaujama įvairių organizacijų veikloje, stengiamasi priklausyti kokiai nors bendruomenės grupei.
Psichologas R. McKun‘as teigia, kad kas mėnesį vykstantys klubo susitikimai ar savanoriška veikla nors kartą per mėnesį sukuria tokį pat gerovės pokytį, kokį duoda ketvirtadaliu padidėjusios pajamos. Platesni socialiniai ryšiai padeda lengviau rasti patrauklų darbą, kuris yra ir pajamų šaltinis, ir saviraiškos galimybė, ir žmogiškojo bendravimo vieta.
Drauge su darbu sėkminga santuoka ir darnus šeimyninis gyvenimas, kaip patvirtina ne vienoje šalyje atlikti tyrimai, yra svarbiausi veiksniai, lemiantys pasitenkinimą gyvenimu. Be abejo, žmogaus laimę smarkiai veikia ir jo fizinė bei psichinė savijauta.
Ne mažiau svarbios aplinkybės, darančios pastebimą įtaką laimei, – visuomenės, kurioje gyvenama, demokratiškumas, įstatymų laikymasis ir vyriausybinių institucijų darbo efektyvumas bei žemas korupcijos lygis.
Paminėtos laimingesnio gyvenimo prielaidos nėra didelis atradimas. Jas buvo galima nujausti, tačiau laimės tyrimai panašioms nuojautoms suteikė pagrįstumo.
Dar įdomiau, kad ir šie tyrimai rodo ir jų dėka kintančius visuomenės tikslus. Niukaslio (Didžioji Britanija) universiteto psichologai pernai pakartojo vieną tyrimą, atliktą praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Tada buvo apklausta keli šimtai savivaldos lygmens politikų. Dauguma jų teigė, kad svarbiausi politikos proritetai yra gamybos bei prekybos plėtra ir mokesčiai. Svarbiausiu savo tikslu jie laikė turtingesnę visuomenę.
Tik 8 proc. tada teiktų atsakymų šiandien būtų priskirti prie laimės ekonomikos tikslų – socialinių ryšių stiprinimo, nevyriausybinių organizacijų (NVO) skatinimo, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų gerinimo, šeimos rėmimo ir pan.
Pernai apklaustų politikų atsakymai esmingai skiriasi. Jau net 72 proc. jų įžvelgė savo veiklos proritetus laimės ekonomikos sferoje, pritarė minčiai, kad laimingas pilietis daugiau uždirba, o todėl svarbiausias politikos tikslas – visuomenės laimė.
Lietuvoje panašių tyrimų stokojama, bet suprasti, kokius kelius renkasi piliečiai ir jų norams atstovaujantys politikai, tikrai būtų pravartu.
Įrašas neturi komentarų.
