Iš vienos skaitytojos gavau klausimą apie stresą: „Kartais atrodo, kad krizė, kalbos apie ją nepalieka jokios vilties. Nuolat jaučiu įtampą ir nerimą. Ar taip išgyventi stresą normalu?

Keliantis pavojų gerovei bei savęs vertinimui stresas pastebimas iš fiziologinių, emocinių, mąstymo bei elgesio permainų. Fiziologiniai streso požymiai yra pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, apetito praradimas, nemiga ir visus šiuos požymius lydintis nuovargis. Stresas paprastai atsispindi ir emocijose. Jį patiriantis žmogus tampa nerimastingas, piktas, irzlus, nuolat jaučia įtampą. Suprantama, kad tai veikia jo mąstymą. Todėl vadovas, patiriantis stresą, yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vėl ir vėl kartoja nedavusius rezultatų problemų sprendimo būdus. Be to, pradeda pernelyg kritiškai vertinti save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją. Sunkiai įveikiamą stresą galima pastebėti ir iš žmogaus gestikuliacijos pakitimų: arba gestikuliuoja daug daugiau, arba atrodo tarsi sustingęs. Streso apimtam žmogui dažnai dreba rankos, judesiai tampa nevikrūs (nuolat kas nors krenta nuo stalo ir pan.).

Specialistai, tiriantys stresą, įvairius gyvenimo pasikeitimus, kurie pareikalauja prisitaikymo, vertina taškais. (Čia dar kartą galima priminti, jog stresas - tai nespecifinis reagavimas, todėl daugelis žmonių į kai kuriuos įvykius reaguoja vienodai.)

Jei kas per metus tapo našliu ar našle, tai jis/ji surinko 100 streso taškų. Skyrybos duotų 73 taškus. Džiaugsmingi įvykiai irgi susiję su permainomis, todėl vedybos duoda 50 streso taškų. Beveik tiek pat, t.y., 47 taškus atneša atleidimas iš darbo. Verslo srities pakeitimas vertas 39, didelio kredito paėmimas – 31, problemos su viršininku – 31, darbo sąlygų pasikeitimas – 20 ir netgi atostogos – 12 streso taškų.

Iš trijų žmonių, per metus surinkusių 100-150 streso taškų, vienas susirgs rimta liga, o jei taškų bus daugiau, tokia liga susirgs kas antras.