Partijos suvažiavimas tinkama vieta ir laikas giliau pažvelgti į partijos ir visos Lietuvos padėtį.

Apibendrintai vertindami Lietuvos politiką pastebėtume, kad svarbios partijos nuolat žvalgosi į praeitį. Vieni ieško atramos prieškario Lietuvoje ir sugrįžę į ten ruošiasi eiti į XXI amžių, kiti nuolat prisimena ir bando visuomenei primesti tezę, kad ir sovietinėje sistemoje buvo kažkas teigiamo.

Liberali idėja yra reali alternatyva šioms nuostatoms. Liberali idėja – aiškiai suformuota mūsų partijos programoje. Kai kuriuos mūsų teiginius, teiginius su kuriais ėjome į gana sėkmingus rinkimus dera priminti. Tai būtų:

- siekimas mažinti valstybinį reguliavimą;

- konkretus ir realistinis mokesčių mažinimas;

- nuostata, kad PVM, gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio tarifai turėtų tapti vienodi ir lygūs 18 proc.,

- siekimas mažesnio darbo ir verslo santykių reguliavimo;

- 10 procentų socialinio draudimo mokesčio nukreipimas į asmenines kaupiamąsias sąskaitas;

- ir dar daug kitų, liberalams patrauklių idėjų, kurių vardinimas šiandieną skamba kiek ironiškai.

Suprantama galima teigti, kad ekonominis sunkmetis koreguoja planus – tačiau tiktų paklausti jei nelaikome savo idėjų tinkamų būdu spręsti ekonomines problemas, tai kam jos tada tinka?

Suprantama galima teigti, kad bendroje valdančioje koalicijoje turime atsižvelgti į partnerius, bet ar galime draugiškai tylėti kai partneris pradeda skelbti pasakų vaikams cenzūros, progresinių mokesčių ir panašias idėjas.

Nepasakyčiau, kad liberalų sąjūdis atsisakė liberalizmo, tačiau kad nepakankamai atstovauja ir siūlo liberalius sprendimus, veikiausia išgaliu sakyti. O tai lemia ir kai kuriuos kitus partijos rūpesčius. Svarbiu iš jų laikyčiau nenorą vienyti liberalizmui pritariančių politinių jėgų ir žmonių. Šiuo metu be abejo esame svarbiausia liberali partija. Todėl galim arba išdidžiai laukti kol visi kiti pripažins mūsų svarbą ir ateis į mūsų partiją, arba parodyti didesnį bendradarbiavimo norą, pakviesti ir pasiūlyti bendrą veikimą. Suprantama, tada teks dalintis valdžia ir įtaka. Bet jei matom ne tik šią dieną, bet ir partijos bei Lietuvos perspektyvą turime tai daryti, nes dabar tinkamiausias laikas tokiems veiksmams. Esame pakankamai stiprūs ir įtakingi. Ar tokie išliksim ateityje sunku pasakyti, nes greitos išeities iš ekonominio sunkmečio nematyti, o rinkėjas veikiausiai neras didelio skirtumo tarp valdančių partijų. Tai ir turėtų paskatinti aiškiau ir griežčiau nubrėžti tas ribas, kurias koalicijos partneriams neleisime peržengti ir ryžtingiau imtis iniciatyvų vienijant įvardinančius save liberalais.

Dar pusę minutės norėčiau skirti išpuoliams prieš mūsų partijos atstovus Seime bei vyriausybėje ir mane patį.

Šiuose išpuoliuose mažai argumentų bet daug pykčio – komercinei žiniasklaidai nepatiko Dalios Teišerskytės automobilis, nors tokie pat socialdemokratų automobiliai niekuo neužkliūna, pastaruoju metu su pasimėgavimu rašoma apie galimą interpeliaciją Gintarui Steponavičiui. Nuo kadencijos Seime pradžios ir aš esu tendencingai puolamas. Esu kaltintas viskuo kas įmanoma, knygos, padovanotos mokyklai, pirkimu, perėjimu į kitas partijas, nors niekada nei su vienu Seimo nariu nesu apie tai kalbėjęs ir panašiom nesąmonėm. Vieno prieš mane nukreipto straipsnio turinį noriu pakartoti, nes jis kaip ir panašūs prasilenkia net su sveiku protu ir gal kiek suteiks mums geros nuotaikos Didelis dienraštis skyrė pusę puslapio samprotavimams, kad jei aš važiuosiu į vieną mokymo stovyklą, jei ten skaitysiu paskaitas, jei už jas gausiu atlyginimą, tai pažeisiu įstatymus ir tada reikėtų surengti apkaltą. Visas tekstas buvo parašytas tariamąja nuosaka.

Reklamos specialistai vertina tokios juodinimo kampanijos biudžetą bent 400-600 tūkstančiais litų. Manau , kad tai savitas ir aukštas mano politinės veiklos įvertinimas.

Suprantama, politikoje gali sakyti – ne visada svarbi realybė, svarbu ir kaip ją suvokia žmonės. Visgi aiškėja, kad Lietuvos žmonės ne tiek apkvailinti kiek norėtų manipuliatoriai. Susilaukiau ne vieno palaikančio skambučio ar el. pašto žinutės, rinkimuose į ES parlamentą po reitingavimo pastebimai pakilau sąraše. Deja, ši juodinimo kampanija buvo naudojama ir vidinėje partinėje konkurencijoje. Tai ir suprantama ir pavojinga, nes partinė diskusija ne idėjų bei jų realizavimo lygmenyje, o simpatijų ir slaptų susitarimų lygmenyje vėl turėtų atkreipti mūsų dėmesį į jau įvardinta problemą – nepakankamą liberalizmo principų aptarimą, viešinimą ir atstovavimą. Tikiuosi, kad suvažiavimo nutarimai padės mums ir visuomenei geriau suvokti – Liberalų sąjūdis yra vienintelė dešiniąją politiką, liberalią politiką, atstovaujanti partija, o tai reiškia vienintelė partija, kurį gali siūlyti ilgalaikią perspektyvą Lietuvai. Kiek galėdamas prie tokios politikos prisidėsiu.