Šiuolaikinės Lietuvos įstatymai retkarčiais stebina savo archaiškumu. O gal pagarba žilai senovei? Tai tikrai galima pastebėti įsigilinus į šeimos teisę.

Antai XXI amžiaus įstatymas tarsi pritaikytas viduramžių bajorams ir kalba apie pavardė po skyrybų atėmimą.

Šiuo metu Civilinio Kodekso 3.69 str. 2 d. nustatyta galimybė sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos nutraukimo, atimti pavardę, įgytą santuokos metu. Lietuvoje tradiciškai moterys pasirenka vyro pavardę, todėl minėta Civilinio Kodekso nuostata iš esmės diskriminuoja moteris, atimant neturtines teises- teisę į pavardę. (Gerai bent tai, kad nekalbama apie bajorystės ar titulų atėmimą.)

Tokia Civilinio kodekso nuostata prieštarauja ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai: „Sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką jie[sutuoktiniai] turi lygias teises“.

Todėl ir pasiūliau panaikinti ydingą Civilinio kodekso nuostatą,. Mano siūlomu atveju, asmuo pats galėtų spręsti, kokią pavardę pasilikti po santuokos nutraukimo.

Jei kam įdomus teisinis siūlymo turinys, tai jis yra gana paprastas. Pasiūliau pripažinti netekusiu galios Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalį ir straipsnį išdėstyti taip:

„1. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.“