- Pradžia
- Vartotojų blogai
- navaitis
Dr. Gediminas Navaitis. Laimingasis TV žiūrovas?
Pirmadienis, 2012-01-02 09:38 Be temos | 0 komentarų
Šiandien be televizijos nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Ji užpildo sutuoktinių vakarus ir netgi auklėja vaikus, bendrauja su vienišais, linksmina susirinkusius į šeimos šventes, perša įvairiausiais gėrybes ir paslaugas.
Suprantama, kad televizorius, tapęs kone kiekvienos šeimos visateisiu nariu, sulaukė ir mokslininkų dėmesio. Ypač tų, kurie bando rasti kelius laimingesnės visuomenės link. Pirmiausia aiškinamasi, kas ir kiek laiko žiūri į televizoriaus ekraną bei kokį džiaugsmą patiria tai darydamas.
Nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse televizoriui skiriama vis daugiau laiko. Šveicarų mokslininkai Bruno ir Klaudija Frej‘ai pateikia duomenis, kurie rodo – europiečiai prie TV ekrano praleidžia vidutiniškai 3,5 val. per dieną, o JAV gyventojai net 4 val. Yra nemažai žmonių TV žiūrėjimui skiriančių daugiau laiko nei darbui.
Kokiomis psichologinėmis savybėmis pasižymi šie, didžiąją savo laisvalaikio dalį neatsitraukiantys nuo televizoriaus ekrano, žmonės?
Psichologo T. Schelling‘o nuomone, juos vienija įvairių gebėjimų stoka. Todėl jie ir renkasi veiklą, kuriai reikia mažiausiai pastangų. TV stebėjimui nereikia planuotų išlaidų, numatyti maršrutą kaip kad kelionėms, nereikia gebėjimų, be kurių nepavyktų žaisti krepšinio ar golfo, nereikia bendravimo įgūdžių, kurie praverstų kokiame nors klube. Jis taip pat pastebi, kad pernelyg ilgas TV stebėjimas tapatus priklausomybei. Priklausančiam nuo ko nors įdomu tik „tai“, suteikia malonumą tik „tai“, svarbiausia yra tik „tai“. Vietoj „tai“ galima įrašyti daug ką – narkotikus, alkoholį, tabaką. Galima ir televiziją,
Priklausomybę turintis žmogus paprastai mano esąs laisvas ir galįs bet kada jos atsisakyti. Žvelgiant iš šalies, atrodo kitaip. Daugelio anekdotų tema – šeimyniniai barniai dėl TV pultelio tik patvirtina, kad yra ne vienas, kuriam išleisti jį iš rankų, atiduoti kitam tolygu pralaimėjimui, skaudžiai netekčiai.
Priklausomas nuo ko nors žmogus iš tikro nėra laimingas, bet kartais patiria malonumą. JAV atliktas tyrimas, kuriame lyginta, kiek žmogų gali pradžiuginti įvairios veiklos. Jos vertintos balais – nuo 0 (jokio malonumo) iki 10 (džiūgavimas ir euforija). Tyrimas parodė, kad žmogus, leidžiantis laisvalaikį taip kaip mėgsta ir kaip jam yra įprasta, vidutiniškai surenka 7 balus. Televizoriaus žiūrėjimas suteikia 4,2 balo.
TV nesuteikia daug malonumo, todėl lengva numanyti, kad žmonės, žiūrėję televizorių mažiau nei pusvalandį per dieną, buvo akivaizdžiai laimingesni nei kiti. Tyrimai vienareikšmiškai patvirtino – kuo ilgiau žiūrimos TV laidos, tuo menkesnis pasitenkinimas gyvenimu. Nors tokia išvada dar turėtų būti tikslinama, nes galima įtarti, kad žmones ne todėl yra nelaimingi, kad žiūri TV, o nelaimėliai tiesiog neturi kitų pramogų. Vis dėlto jeigu kas į TV ekraną spokso daugiau nei 5 val. per dieną, drąsiai galima teigti – jis nusivylęs ir savimi, ir aplinkiniais.
Lietuvos piliečiai nėra itin laimingi. 2008 metais buvo paskelbti tyrimo „World Database of Happiness“ duomenys. Pagal juos Lietuva atsidūrė 26-oje vietoje iš 27 ES narių. Savo gyvenimo kokybę lietuviai įvertino 4,9 balo iš 10. Nelaimingesni buvo tik bulgarai, kurių to meto laimės indeksas – 4,4.
Todėl nestebina, kad lietuviai, kaip rodo minėtasis tyrimas, vidutiniškai žiūri televizorių kone 4 valandas (207 minutes) per dieną. Vyrai tai daro kiek mažiau – 188 minutes, o moterys – 223. Turintieji aukštąjį išsilavinimą televizija domisi mažiau nei turintieji tik aukštesnįjį. Pensininkai dviem penktadaliais ilgiau nei jaunimas.
Liūdniausiai turbūt gyvena našliai ir našlės. Jie yra ir absoliutūs TV stebėjimo rekordininkai – kasdien vidutiniškai 305 minutės. Tikėtina, kad smarkiai užsiėmę ir randantys nemažai pramogų yra studentai ir studentės. Jie televizijai teskiria 115 minučių.
Skaičiai pakankamai iškalbingi ir skatina nors retkarčiais sau užduoti klausimą: „Jei būčiau tikrai laimingas (-a), ar skirčiau savo laiką TV žiūrėjimui, o gal užsiimčiau kuo kitu?“ Ir, žinoma, pamėginti gyventi taip, kaip gyvena mūsų įsivaizduotasis sėkmingas, mylimas ir mylintis, sveikas ir linksmas, t.y. laimingas žmogus.
Įrašas neturi komentarų.
