Populiarus posakis «Noblesse oblige» - padėtis įpareigoja - nurodo, kad ne
viską sau gali leisti ir užimantis aukščiausią padėtį, kad vienaip elgtisn
edera, o antraip –prestižiška. Šiandieną kalbama ne tik apie žmonių, bet ir
apie kompanijų, organizacijų ar net valstybių prestižą. Kai kurios nors
turtingos šalies finansinio skolinimosi reitingas sumažėja jos valdžia skuba
paaiškinti, kad jokių neigiamų pokyčių ekonomikoje neįvyko, kai korupcijos
indeksas paauga – ji užsimena, jog šis indeksas tai tik paskalų
apibendrinimas.
Būti laiminga šalimi irgi tampa prestižiška. Vis dažniau valstybių vadovai
skelbia, kad pradęsia šalia BVP (bendro vidau produkto) nemažiau svarbu
išmatuoti ir NLI (nacionalinį laimės indeksą), kad tokie matavimai turėtų
tapti felicitarinės (lot. „felicitas“ – laimė) politikos pagrindu, padėti
įvardinti konkrečias sritis, į kurias turi būti nukreiptos visuomenės
pastangos, tapti orientyru, padedančiu pasirenkti politinių, ekonominių,
socialinių veiksmų prioritetus.
Laimės, pasitenkinimo gyvenimu tyrimai atliekami ne tik lokaliai, bet ir
nacionaliniu mastu leidžia palyginti atskirų šalių piliečių gyvenimą.
Neseniai tokį tyrimą atliko visame pasaulyje apklausas vykdanti bendrovė
„Gallup“. Ji prašė tiriamųjų įvertinti ir kasdieni nius išgyvenimus , ir
bendrą pasitenkinimą gyvenimu skalėje nuo 1 iki 10 balų. Laimingieji
priskirti prie klestinčių, ne tokie sėkmingi – prie kovojančių su sunkumais,
o nepatienkinti gyvenimu – prie kenčiančiųjų.
„Gallup“ tyrimas nustatė, kad laimingiausi pasaulyje žmonės gyvena
Skandinavijos šalyse. Į laimingiausių pasaulyje šalių sarašo pirmasias
vietas tuką pateko Danija, Suomija, Norvegija, Švedija, Olandija,
Šveicarija.
Beje, laimingiausių šalių sąraše Danija atsiduria nebe pirmąsyk. 2008 metais
ši šalis buvo pirmoji Pasaulinės vertybių apžvalgos (World Values Survey)
sąraše. Danai buvo pripažinti laimingiausiai planetos gyventojais ir 2006
metais Leisterio (Didžioji Britanija) universiteto tyrime.
Aptariamas tyrimas parodė, kad piliečių laimė priklauso ne tik nuo turto.
Antai, tik 14 ir 15 vietose pagal laimingumą atsidūrė ganėtinai turtingos
šalys JAV ir Austrija, o Vokietijai teko 33, Prancūzijai – 44 vietos.
Lietuva šiame sąraše yra 63-čia (25 proc. klestinčių, 57 proc. – kovojančių,
18 proc. – kenčiančių). Tarp ES šalių nelaimingiausi jaučiasi bulgarai: čia
„kenčia“ net 36 proc. apklaustųjų.
Pagal „Gallup“ tyrimą daugelis nelaimingiausių pasaulio šalių yra Afrikoje.
Paskutinis (155-tas) tirtų valstybių sąraše Togas. Čia laimingų žmonių tik 1
proc.
Pasaulyje atliekama gausybė įvairiausių apklausų ir tyrimų. Apie vienus iš
jų praneša žiniasklaida, kiti nesulaukia jos dėmėsio. Apie vienas diskutuoja
valstybių vadovai ir piliečiai, kitos domina tik specialistus.
Oksfordo universiteto psichologas K. Graham‘as pabandė išsiaiškinti kiek
apie valstybės padėtį laimingų šalių saraše informuoti jų piliečiai. Galima
buvo numanyti, kad turinti kuo pasigirti valdžia nepamiršo apie tai nuolat
priminti. K. Graham‘as teigia, kad jo tyrimas patvirtino: laimingesni žino
gyveną laimingame krašte, tie kuriems laimės pritrūko apie jos matavimus
dažniausiai menkai informuoti.
Kita vertus, laimingos šalies vardą turėti nori visi. Netgi stalinistinė
Šiaurės Korėja. Jos televizija neseniai paskelbė sąrašą šalių, kurių
piliečiai jaučiasi laimingi. Iš jo paaiškėjo, kad tikras rojaus kampelis yra
kaimyninė Kinija. Pagal pasitenkinimą gyvenimu lygiu Kinija gavo 100 balų iš
100. Antrąją vietą Pchenjano televizija, kukliai, paskyrė Korėjos liaudies
demokratinei respublikai (98 balai). Toliau rikiavosi Kuba (93 balai),
Iranas (88), Venesuela (85). O pietinė KLDR kaimynė – Pietų Korėja – su 18
balų tesugebėjo užimti vos 152 vietą. Bet ir ši nelaimingoji gerokai aplenkė
paskutinę 203 vietą užėmusias Jungtines Amerikos Valstijas, kurios
tesurinko tik 3 balus.
Tiesa, Pietų Korėjos žiniasklaida pranešė, kad jos žurnalistams nepavyko
rasti pilno laimingųjų šalių sąrašo. Jokių džiaugsmingų naujienų dėl
pirmosios vietos nepateikė ir Kinijos politikai.
Galima vertinti Šiaurės Korėjos bandymus bent informacinių pranešimų lygyje
konkuruoti su laimingomis visuomenėmis kaip komunistams būdingą jumoro
jausmo stoką. Tačiau akivaizdu, kad toje valstybėje kažkuris aukšto rango
valdininkas valdžia jau yra girdėjęs apie felicitarinę politiką. Lietuvos regis tokių nerasta.