- Pradžia
- Vartotojų blogai
- navaitis
- 2012-03-12 dienos archyvas
Dr. Gediminas Navaitis. Psichoanalitinė parama politikai
Pirmadienis, 2012-03-12 09:54 Be temos | 0 komentarų
Šiais metai Kijeve vyks pasaulinis psichoanalitikų kongresas. Jo tema – “Laimės politika.”
Kodėl rengiamas šis kongresas? Šiandien laimė tampa politikos, mokslo ir netgi technologijų panaudojimo problema. Modernių šalių vadovai vis dažniau siūlo įtraukti laimės matavimų rezultatus į valstybinės statistikos duomenis. Teigiama, kad tai padėtų keisti turtingesnių šalių piliečių gyvenimo būdą, o mažiau turtingose – priverstų politinę valdžią nebesislapstyti už apibendrintų ekonominių rodiklių ir spręsti tuos klausimus, kurie iš tikro reikšmingi visuomenei. Todėl vis svarbiau numatyti politikos, ekonomikos ir psichologijos sąsajas, numatyti laimingesnės visuomenės kūrimo perspektyvas. Juolab kad ir specialistų požiūris į politikos poveikį žmonių laimei nėra vieningas.
“Kiekvieną kartą, kai valstybė bando kištis į piliečių gyvenimą, pretenduoja padaryti juos laimingais, valdymas tampa totalitarinis, – teigė profesorius K.Schoder‘is. – Postmodernizmo epocha parodė, kad ir liberalus valdymas gali pernelyg paveikti žmonių pasirinkimus, todėl jų laimė neturėtų būti siejama su politika”.
“Visuomenės permainų, politinių programų nuvertėjimo, ekonominių krizių laikotarpiu valstybės, pasirinkusios savo tikslu judėjimą laimės link taptų pirmaujančiomis,” – rašė Tarptautinio gelmių psichologijos instituto rektorė S. Uvarova
Šie du požiūriai atspindi šiuolaikines diskusijas apie visuomenės laimės ir valstybinės politikos sąryšius.
Kas lemia mūsų laimę?
Laimė vis plačiau ir įvairiapusiškiau tiriama. Nors kiekvieno laimė skirtinga ir savita, vis dėlto šiandien nebetrūksta duomenų, leidžiančių numatyti, kas ir kiek lemia mūsų laimę. Londono universiteto profesorius R. Layard‘as pabandė apibendrinti įvairius laimės tyrimus ir išskirti tas aplinkybes bei žmogaus savybes, kurios neabejotinai susijusios su laime.
Paaiškėjo, kad laimės pamatai renčiami šeimose – turėjusieji laimingą vaikystę užauga laimingais žmonėmis. Tokie pamatai klojami dar iki vaiko gimimo, nes „teisingai pasirinkus“ sutuoktinio (-ės) genus galima apsaugoti vaikus nuo kai kurių ligų ar sumažinti tikimybę, kad užaugę jie sirgs šizofrenija, alkoholizmu, depresija, padidinti tikimybę, kad bus psichiškai sveiki. O psichinė sveikata yra kone tapati laimei.
Kitas žingsnis laimės link – tinkamas auklėjimas. Vaikas, pozityviai vertinantis save ir aplinkinius, turi didesnes galimybes užaugęs būti laimingas, nei tas, kuris nuolat girdėjo esąs niekam tikęs ir buvo mokomas nepasitikėti kitais. Pasikliaunantis savimi sėkmingiau mokosi, įgyja aukštesnį išsilavinimą.
Modernioje visuomenėje geras išsilavinimas leidžia rinktis įdomesnį darbą ir daugiau uždirbti. Be to, aukštesnio išsilavinimo žmonės yra sveikesni. Jei jie dar užmezga platesnius socialinius ryšius, turiningai leidžia laisvalaikį ir atkartoja sėkmingą savo tėvų šeimyninį gyvenimą – taip įgyja svarbiausias, gausiais tyrimais patvirtintas, laimingo gyvenimo prielaidas.
Regis, valstybinei valdžiai čia nėra kur įsikišti, nes galimas asmenines kliūtis laimei turėtų padėti įveikti asmeninės psichoanalitikų, psichoterapeutų, psichologų bei kitų specialistų konsultacijos.
Politikos poveikis laimei
Galimas ir kitoks požiūris į laimės prielaidas. Jis remiasi irgi tyrimais nustatytu faktu – daugelyje Vakarų šalių pajamos XX a.- XXI a padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė – ne. Kodėl taip yra? Kokias pamokas ekonomistai ir politikai turėtų išmokti iš šio paradokso?
Į tai mėgina atsakyti „laimės ekonomikos“ tyrinėtojai, bandantys derinti ekonomikos ir psichologijos mokslų žinias, mėginantys įvertinti visuomenės laimės lygį, socialinį kapitalą ir gyvenama kokybę. Šie tyrimai parodė, kad politinės laisvės, valstybės valdymo kokybė irgi yra susiję su visuomenės laimės lygiu.
Antai šveicarų tyrinėtojo B. S. Frey‘aus skaičiavimais, demokratinių institucijų buvimas ir veikimas savo poveikiu žmogaus laimei, vertinant pinigine išraiška, yra lygus maždaug 4500 JAV dolerių papildomų pajamų per metus. Jis teigia, kad yra ir statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiesioginę demokratiją išreiškiančių piliečių galimybių ir veiksmų gausos bei visuomenės laimės. Palyginęs Šveicarijos kantonus, kuriuose tiesioginės demokratijos veiksmų buvo daugiau, tyrėjas konstatavo, kad šiuose kantonuose „visiškai patenkintų gyvenimu“ žmonių yra 11 procentų daugiau, nei kantonuose, kuriuose tiesioginė demokratija taikoma rečiau. Tiesioginės demokratijos poveikio laimei finansinė išraiška – maždaug 1000 papildomų JAV dolerių per metus. Taigi demokratija tarsi papildo piliečių pinigines.
