Korša. Čia dar atvažiuoja vienas autobusiukas iš Tbilisio į vakarą. Pernakvoja ir ryte išrieda atgal. Čia dar atplūsta šiluma iš slėnių, čia dar skleidžiasi vyšnios ir slyvos bei švelni žaluma kyla šlaitais aukštyn. Čia dar vietomis pagaunamas Magti ryšys. Čia gali apsistoti pas Šotos ir Marinos Arabulių šeimyną. Jaukioj dailininkiškoje aplinkoje su smagiomis šypsenomis (skambink +99599472205).



O toliau prasideda tikras kalnų grožis ir polėkiai. Lipti šlaitais, ropštis į perėjas, kabarotis per uolas. Iki Šatilio dar 50 kilometrų. Per pora dienų ir pėsčias nueitum. Bet kelias mašinom dar tik tik pravalytas nuo sniego lavinų. Būtų vasara, paprašytum Šotos ir nuvežtų. O dabar, net vos vos palipus aukštyn, prasideda pilkų, dar net neprasiskleidusių medžių miškai. Kažkoks labai vėlyvas pavasaris, kaip sako Šota. Ir žiema buvo nešalta, bet pavasaris jau baisingai ilgas.



O taip - čia tikra sielos atgaiva. Galima eiti aukštyn ir aukštyn vis naujais slėniais link vis kitų perėjų. Čia pat virš Roškos dunkso didingas uolėtas Šaukio kalnas. Bet net iki jo papėdėje telkšančių mažyčių žavių ežerėlių eiti ir eiti. Čia galima sutikti milžiniškų jaučių bandą, o vietiniai sakė - vilkų yra, bet aš neregėjau.



Chevsurai turi unikalias religines apeigas ir tradicijas. Jų magiškose šventvietėse vyksta krikščioniškos šventės su ritualais, savo šaknimis einančiais iš Tarpupio civilizacijos ir net primenančius Graikijos Delfus. Bet išsamiau apie tai Šota papasakos filme. Laukite tęsinio…

Daugiau nuotraukų čia!