6cfd
Noriu papasakoti apie vieną kelionę. Nuvažiavome su šeima į Tunisą. Apsigyvenome kambaryje ir iš karto nubėgome prie jūros, baseino ir apžiūrėti viešbučio. Viskas normaliai, tik grįžusių vėlai vakare po vakarinės animatorių programos, laukė nemalonus siurprizas – neveikiantis kondicionierius. Pasirodė, kad oro kondicionieriai neveikė ir kituose kambariuose. Buvo vėlu aiškintis santykius, tad pabandėme didžiausiose kančiose permiegoti.
Rytą paaiškėjo, kad Tuniso viešbučiuose kondicionieriai įjungiami tik sezonui prasidėjus – nuo birželio 15 dienos. Mes atvykome birželio 11 dieną, tad keliomis dienomis per anksti. Taigi dar tris naktis vertėmės be kondicionieriaus. Kaip išlaikėme kambarius vėsius? Paprasčiausiai neatidarėme balkono durų ir neatitraukėme aklinai užtrauktų užuolaidų. Tik tokiu būdu pavyko neišprotėti naktį. Kaip ir sakė viešbučio administracija, birželio 15 dieną įsijungė kondicionieriai ir jau galėjome nusistatyti, kokios temperatūros pageidaujame. Tai įvyko 3* viešbutyje.
Ši istorija tik dar kartą parodo, kad be kondicionieriaus Pietų kraštuose neišgyventi. O juk oro kondicionieriai išpopuliarėjo net ne Europoje, o Azijoje. Kai 1920 metais JAV buvo pradėti gaminti pirmieji buitiniai oro kondicionieriai ir montuoti biuruose, talentingieji rytiečiai greitai suprato, kad šis atradimas pakeis jų pasaulį. Darbo ir gyvenimo sąlygos didžiuosiuose Pietryčių Azijos miestuose buvo itin nepatrauklios dėl visus metus trunkančios kaitros ir didžiulės drėgmės. Netrukus vietiniai gamintojai, o ypač japonų ir korėjiečių kompanijos pradėjo masinę gamybą. Taip kondicionieriai paplito Hong Konge, Singapūre, Bankoke, ir kituose svarbiuose verslo centruose. Vėliau plito į Indiją, kur prasidėjo spartus ekonomikos augimas.
Lietuvoje kondicionieriai atsirado ne iš karto. Pramonėje vėdinimo sistemos buvo naudojamos. Maža to, VISI (dabartinis VGTU) ruošė šaldymo sistemų inžinierius, kurie dirbo būtent su pramoniniais kondicionieriais. Buitiniai kondicionieriai pradėjo atsirasti prieš 20 metų, kai į Lietuvą pradėjo laisvai plaukti įvairi buitinė technika. Kartu su ja kondicionieriai buvo itin reta prekė, tačiau jau tada prasidėjo Lietuvos buitinių kondicionierių istorija.
Per 20 metų kondicionierius, kaip prietaisas smarkiai patobulėjo. Dabar jis visiškai kompiuterizuotas, gali pats reaguoti į oro sąlygas, filtruoti orą, net jį gaivinti tam tikrais kvapais kaip oro gaiviklis. Jau nekalbant apie daygybę kitų funkcijų, susijusių su drėgmės mažinimu ar didinimu, oro vėdinimu ar šildymu, vėjeliu, filtravimu ir t.t. Maža to, atsiranda saulės baterijomis veikiantys oro kondicionieriai, kuriems jau nebereikia elektros energijos… Žinoma, ilgus metus nesikeitęs kondicionieriaus dizainas irgi keičiasi, nes dabar galima įsigyti įvairių formų ir spalvų kondicionierius, aptakiomis ir stilingomis korpusų formomis.
Vasarą dažnai susiduriame su vėdinimo problema. Taip norisi atverti langą ir įsileisti gaivaus vasariško oro. Atvėrus langus, į patalpos vidų plūsteli karštis ir tvankumas, tad kyla klausimas - kaip atsigaivinti? Taip norisi vėsumos namuose. Išeitis – oro kondicionieriai. Šie prietaisai kasmet vis populiarėja. Verta pasidomėti, kas jie, kaip atsirado ir kokią naudą jie teikia mums, miestiečiams.
Oro kondicionierius – prietaisas, kuris vėdina namų ar biuro patalpas, bei palaiko nustatytas oro sąlygas: temperatūrą ir drėgnumą. Patys galime reguliuoti šilumos kiekį gyvenamoje aplinkoje, nereikia žiemą kęsti šalčio, kai radiatoriai pateikia nepakankamą kiekį šilumos, ar vasaros atostogas leisti tvankiame kambaryje, kur niekaip negalima užmigti naktį, o ryte pabusti nuo užplūdusios tvankumos.
Pirmieji oro vėsinimo prietaisai buvo pradėti naudoti dar Senovės Persijoje prieš tūkstančius metų. Žmonės stoguose įrengdavo orlaidės, jos gaudydavo vėją, kuris praeidavo per vandens talpyklą ir šitaip atvėsintas oras patekdavo į pastatą. O nuo XIX a., vystantis mokslo naujovėms, britų mokslininkas M. Faradėjus (tas pats, kuris nagrinėjo elektromagnetinius reiškinius) atrado, kad spaudžiant orą ir verčiant tam tikras dujas į skystą pavidalą, vėliau leidžiant tam skysčiui garuoti, yra vėsinamas oras. Ir tik nuo XX a. pradžios atsirado pirmieji modernūs oro kondicionieriai, kurie vėsindavo patalpas ir išlaikydavo žemą oro drėgnumo lygį.
Šiuolaikiniai oro kondicionieriai tiekia sveiką, švarų ir šviežią orą bei taip pat reguliuoja oro drėgmės lygį, stabdo pelėsių augimą. Jie nekelia triukšmo, tad ramiai galima miegoti naktį, galima ramiai skaityti knygą, susikaupti, mokytis ar dirbti. Sumontuota oro kondicionavimo sistema leidžia pasijusti kūrybingesniu, aktyvesniu ir darbingesniu visais metų laikais. Išsirinkti norimą oro kondicionieriaus tipą pagal kokybės ir kainos santykį bei pageidavimus visada padės parduotuvės konsultantai. Yra oro kondicionierių rūšis, kuriais galite naudoti tiek šildymo, tiek šaldymo rėžimais, tad toks prietaisas gali būti naudojamas ištisus metus, tačiau jei žiemą papildomas šildymas nėra reikalingas, galima rinktis pigesnį ir paprastesnį variantą ir įsigyti oro kondicionierių, kuris maloniai vėsins karštomis vasaros dienomis, nes jo pagrindinė paskirtis bus patalpų šaldymas.
Kaip ir daugelis sezono prekių, taip ir oro kondicionieriai, paklausiausi vasarą, tad verta apie jų įsigijimą pasvarstyti kuo anksčiau. Oro kondicionieriai kainos atžvilgiu yra gana brangus pirkinys, tačiau ši investicija į namų atmosferą tiesiogine to žodžio prasme atsipirks per pora metų, o esant itin karštoms vasaroms ir greičiau.
Rekuperatoriai – vėdinimo sistemos įrenginiai turi nuostabią funkciją – paimti vėsų orą, jį pašildyti ir įleisti į namus jį šviežią ir gaivų. Dar geresnė funkcija yra oro atvėsinimas, kai iš lauko paimamas karštas oras, atvėsinamas iki žemesnės, nei kambario temperatūros ir įleidžiamas į namus. Tikra palaima…
Visa tai vyksta gana paprastai. Galioja tas pats rekuperatoriaus veikimo principas – ventiliatorius traukia iš lauko orą ir varo jį pro šilumokaitį, kuris šildomas iš patalpos išstumiamu karštu oru. Oro srautai prasilenkia ir pašildytas oras pasiskirsto po vėdinimo sistemą, tuo tarpu „panaudotas“ oras išmetamas lauk. Visai kaip kondicionierius. Žiemą tai atrodo visiškai normaliai, bet vasara – tikras iššūkių metas, nes rekuperatoriai turi daryti atvirkštinį procesą be jokių freoninių įrenginių, kaip kokie kondicionieriai – tik vėjo ir vėsaus oro pagalba. Deja, tai gali pasirodyti sudėtinga, dėl to numatomas ir kitoks rekuperatoriaus pastatymas. Kieme įkasamas vamzdis, kuris veda po žeme ir namu. Temperatūra 1,5 metro gylyje yra pastovi tiek žiemą, tiek vasarą – 6-9 laipsniai šilumos. Kai lauke +35 karščio, oras perėjęs per +8 laipsnių vamzdį tikrai atvės bent iki +15 laipsnių. Tokiu būdu vėsinimas vasarą yra visiškai įmanomas. Beje tas principas galioja ir žiemą. Kai lauke -30, oras perėjęs per +8 laipsnius šilumos „sušils“ bent iki -10, o tolimesnį darbą jau padarys pats rekuperatorius.
Vėsinimas yra ne vienintelė puiki rekuperatoriaus savybė. Rekuperatoriai turi specialius filtrus, kurie filtruoja orą ir jį išvalo. Labai paprasta situacija, kai namuose gyvena žmonės, alergiški žiedadulkėms. Vasarą mikroskopinės žiedadulkės ateina kartu su lauko oru ir pasklinda po visus kambarius. Nuolatos veikiantis rekuperatorius vis neša ir neša žiedadulkes, nuo kurių kyla alergija. Rekuperotoriuje įdėjus specialų žiedadulkių filtrą, į vidų bus tiekiamas tik išvalytas oras be jokių pašalinių medžiagų. Tai išsprendžia rimtą žiedadulkių problemą.
Rekuperatorius valdomas rankiniu būdu arba automatiškai. Automatika paprastai nustato temperatūras, drėgmę, CO2 kiekį patalpoje ir reaguodama į situaciją įjungia arba išjungia rekuperatorių. Tai išmanieji rekuperatoriai, kurie yra brangesni, tačiau taip pavyksta sutaupyti dar daugiau elektros energijos, nes jie veikia tik tada, kai reikia.
Rekuperatoriaus veikimo principą iliustruoja šis animacinis filmukas.
