Šį kartą sulaukėme Vaivos laiško, kurį rodome ir jums:

Sveikas, mielas "Pasidaryk pats" skyreli,

beveik kiekvieną dieną nekantriai vartau virtualius tavo puslapius, stebiu tavo gyvenimą ir smalsiai žiūrinėju tavo skaitytojų atvirlaiškius. Nuo idėjų gausos taip dūko mintys, jog nespėjus jų nusipurtyti, atradau save sėdinčią su adata, siūlais ir fotoaparatu rankoje.

Papasakosiu vienos savo rožinės palaidinės istoriją. Atrodė ji štai taip, kaip paprasčiausia rausva palaidinė, kaip golfas be kaklo, kokių pilna bet kurioje parduotuveje. Aš ją nešioju jau ilgai, ir labai mėgstu, todėl, kai pamačiau pirmuosius jos "gyvenimo saulėlydžio" požymius, negalėjau ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip ji lėtai slenka išmetimo link.

Paradoksalu, bet tik susitvarkiusi spintą pastebėjau, kad šalia jos gulintys senoviniai, sintetiniai niekam nepritaikomi šortai puikiai tinka jos atspalviui! Eureka!

O viskas buvo taip… Pirma susiplėšiau šortus maždaug vieno cm pločio ir sprindžio ilgio juostelėmis, tada juosteles susukau į pagaliuką, o pagaliuką suvyniojau į plokščią skrituliuką taip, kad išėjo a la gėlytės. Gėlytes sutvirtinau rausvu siūliuku. Mano draugės modeliuotojos įsitikinimu, tos gėlytės - tai romantiškas shabby stilius

Tokiu būdu išėjo kalnas gėlyčių. Stebėtina, mat šortukai, atrodo, buvo S dydžio… Tada ilgai žaidžiau įvairiai jas dėliodama ir komponuodama. Kol galų gale supratau, kad kompozicija tegu išeina imporvizuotai - kur širdis sakys, ten ir prisiūsiu. Bet vos pradėjusi, supratau, kad gėlyčių "nematomai" prisiūti nepavyks, tad tęsiau atkakliais paieškas, kol priėjau išvadą, kad pilkų karoliukų viduriukas netik paslėps nereikalinga siūles, bet atrodys visai skoningai. O dar turint galvoje, kad pilka - mano mėgstamiausia spalva…

Besidairydama priemonių, aptikau dar ir kažkokį neaiškios kilmės gipiūrinio audinio skiltelę, kurią, man atrodo, kažkada nuplėšiau nuo nuvytusios puokštės. Ji taip gražiai žibėjo… Tad priėmiau ir ją

Iš tiulio iškirpau po netaisyklingą apskritą lapelį, jį prismeigiau mažu dyksneliu, tada dėjau į vidurį gėlytę ir sutvirtinau prisiūdama pilkus karoliukus į vidurėlį. Taip dėjau, dėjau, dėjau, kol galiausiai… Tadam!

Beje, palaidinės spalva nedėkingai keitėsi nuo apšvietimo ir blico, tad ne visada spalvos normaliai išėjo.

Beje, visokiom priekabiom peikėjom - super turbo siuvėjom pasakysiu iš anksto: barkit nebarusios, aš praktikos neturiu, bet, manau, gerai išėjo ir didžiuojuosi rezultatu:)) Dabar palaidinę pamilau iš naujo, o draugės klausinėja, kur pirkau šia NaUjĄ palaidinę, o svarbiausia - turiu drabužį, neišleidusi jam nei lito!

Tai tiek, iki kitų susitikimų! Vaiva K.

Dėkojam Tau, Vaiva, ir siunčiam dovanų Mūzą O jei jūs turitą ką atsiųsti mums, primename adresą: pasidaryk.pats@delfi.lt

Štai ir baigėsi konkursas - dėkojame visiems dalyvavusiems ir skelbiame nugalėtoją.

200 Lt vertės čekis – kvietimas į „Vyno Lounge“ „Apvalaus stalo klube“, besimėgaujant Trakų pilies vaizdu, atitenka Laimiui D. už nuotaikingą aprašymą, darbo proceso iliustravimą ir idėją - namelį peliukui Mikiui. Tikimės, kad atslūgs žmonos pyktis Jo Didenybei ir jums (jei, žinoma, toks apskritai buvo:), už tai, kad išgyrėte gurmanės blondinės pyragą ir vakarą leidote su žaviomis bendradarbėmis

Mums labai patiko ir 16-metės Indrės Š. išskaptuoti moliūgai, tad jai už kruopštumą ir entuziazmą iš savo lobių skrynios dovanojame knygą apie meilę - psichoterapeuto Olego Lapino knygą "Vienas megabaitas apie meilę", taip pat „dvivietį“ fondiu šokoladui.

Su nugalėtojais susisieksime asmeniškai.

Visas nuotraukas ir aprašymus galite išvysti ankstesniuose blogo įrašuose (archyve: spalio 22 d., lapkričio 2 d. ir 4 d.)

Štai dar kelios mūsų skaitytojų atsiųstos moliūgų nuotraukos ir istorijos.

Operacija: moliūgas

- Vidutinio dydžio (4 kg) sveriančio moliūgo paieškos didžiuosiuose prekybos centruose;

- Po sėkmingo apsipirkimo -) moliūgo plovimas ir šluostymas;

- Tada moliūgo viršugalvio "išėmimas", kuris leidžia pereiti prie sunkiausios "Operacijos: moliūgas" dalies - vidurių išėmimas, kuris dažnai primena ligoninės operacinę arba siaubo filmą "Žinau, ką padarei praeitą vasarą II";

- Po 45 min. trunkančio moliūgo "išdarinėjimo", paliekant tik labai siaurą žievės sluoksnį, seka jo džiovinimas;

- Atgavus jėgas, nepamirštam veiduko "formavimo" pagal nuotaiką: piktas, linksmas, melancholiškas ir t.t. Pagal pageidavimų koncertą

- Išskaptavus Moliūgo veidą, belieka sudėti kelias žvakutes į jo vidų ir, išjungus šviesas, laukti vidurnakčio…. Buuuuuuu!

Agnės B. moliūgas

**************

Kiekvienais metais per Heloviną skaptuoju moliūgus. Puošiamės darbe. Čia mano darbai šių metų.

Skaitytoja

*************************

1. Parduotuvėje išsirenkame moliūgą.

2. Susirandame visus įrankius (peilį, šaukštą,) tai pat pravartu pasiruošti darbo vietą (atsinešti šiukšlių dėžę, stalą nukloti laikraščiais).

3. Nupjauname viršų.

4. Šaukštu išskobiame vidų.

5. Pjaustome moliūgėlio veidelį.

6. Viduje uždegame žvakutę.

Pirmas mano moliūgas

Agnės O. moliūgas

**********

Moliūgo sriubos gardumas ir dažniausiai jo dydis tiesiog įpareigoja moliūgiene pasidalinti su draugais.

Šiais metais moliūgas svėrė 14 kg. Sriubos pavalgė virš 20 žmonių ir dar jo liko nemažai.

Moliūgas dekoruojamas, išskaptuojamas, ir iš jo padaromas puodas.

Kol susirinks svečiai, puodas gali pabūti žibintu.

Sėklas išrinkti ir padėti džiūti. Išverdama puode moliūgų sriuba (metaliniame).

Moliūgų sriubos receptas: 4 kg moliūgo, didelis svogūnas, 2 skiltelės česnako, 50 g sviesto, 400 ml vištienos arba daržovių sultinio,

250 ml grietinėlės, druskos, pipirų, šaukštelis kmynų, 500 g lydyto sūrio.

Svogūnus ir česnaką smulkiai supjaustyti ir patroškinti svieste. Įpilti sultinį į puodą, sudėti išskaptuotą moliūgą.

Įberti druskos, pipirų ir šaukštelį kmynų. Virti, kol moliūgas suvirs i tyrę. Baigiant virti, supilti plaktą grietinėlę.

Helovino snarglių sriubos vaišės…

Moliūgą - puodą šiek tiek pašildyti, supilti sriubą ir prieš patiekiant sudėti tarkuotą lydytą sūrį.

Po vaišių moliūgo puodą išplauti, nulupti plonai skūrą, supjaustyti kubeliais. Dalį galima užšaldyti.

Dalį galima konservuoti, t.y. padaryti sriubos pusfabrikatį.

Išverdame moliūgų sriubą, tik nededame grietinėlės ir sūrio - konservuojame.

Konservuotą moliūgo sriubą reikia pakaitinti iki virimo, supilti atitinkamą kiekį grietinėlės ir sūrio, sriuba - kaip šviežia.

Svečias, persivalgęs moliūgų sriubos…

Eglė R.

************

Norėjau pasidalinti šių metų savo moliūgų nuotraukomis. Tupintis velniukas, katinėlis (kurio žvievę truputį nugremžiau, kad susikurtų šviesos ir šešėliai) toliau ateivis iš filmo ,,Marsas atakuoja'’, jį dariau lygiai 4 val. ir labai pavargau, nes į jį buvo tikrai daugiausia įdėta darbo ir kruopštumo. Ir paskutinis paprastutis, su gan kraupia šypsena.

Iš moliūgo "vidurių'’ mama išvirė košę, idėjusi cinamono ir citrinos, užvakavo žiemai. Sėklas džioviname.

 Labai atsipršau už nuotraukų kokybę, tačiau manau, kad bent šį tą įžiūrėsite ir suprasite, kas ir kaip.

Indrė Š. 16 m.

************** Jau 5 metus iš eilės išskabtuoju didesnį ar mažesnį moliūgą. Tai užtrunka neilgai ir labai malonus atsipalaidavimo būdas. Siunčiu šių metų savo rezultatą. Procesas labai paprastas: - išsirenki moliūgą; - nupjauni višūnėlę; - išskabtuoji vidų; - nupieši norimą vaizdą ant moliūgo; - išpjaustai nusipieštą vaizdą, įdedi mažą uždegtą žvakutę ir uždedi nupjautą viršūnėlę.

Diana Ž.

Ką galime padaryti, kai turime vieną didelį moliūgą… Norint suteikti moliūgui veidą, reikės šių priemonių: peilio, šaukšto, moliūgo, pipiro (nosiai), dviejų bulvių (kojoms), klevo lapų, popieriaus ir klijų.

Moliūge išpjaunam apvalią skylę, kad galėtume atsidaryti kaip puodą. Tada išskaptuojame visą vidų ir sudedame atskirai į dubenėlį (iš moliūgo darysime vėliau sriubą.). Iš priekio išpjauname akis, padarome ertmę nosiai, į kurią įkišime pipirą, taip pat išpjaunam gražią šypseną. Kad šypsena geriau matytųsi, moliūgui padarome kojas iš bulvių. Iš popieriaus susukam piltuvėlio formos kepurę, kurią apklijuojame lapais ir uždedame ant galvos.

Taip pat moliūgo viduje galime pridėti žvakučių, kurias uždegus vakare galime grožėtis gražiai švytinčiu moliūgu.

Moliūgo sėklas gražiai išrenkam ir padžiovintas galime valgyti. Išskaptuotą vidų gražiai gabaliukais supjaustome - iš jų virsime sriubą.

Trinta moliūgų sriuba

Reikės: 1 nedidelio moliūgo; 3-4 bulvių; morkos; svogūno, poros skiltelių česnako; 300 g kiaulienos- jautienos faršo; juodųjų pipirų, druskos; pomidorų miltelių; kietojo sūrio pabarstymui.

Pakepiname susmulkintą svogūną su morka maždaug 6 min. Pakepintus svogūnus su morkom ir kubeliais supjaustytą moliūgą bei bulves sudedame į verdantį vandenį ir pabarstom prieskoniais: druska, pipirais ir pomidorų milteliais. Sumažiname ugnį ir verdame apie 30 min., kol moliūgas suminkštės. Kai išverda, išjungiame ir leidžiame 10 minučių atvėsti.

Per tą laiką keptuvėje pakepiname faršą, prieš tai jį įtrynę išspaustu česnaku, druska ir pipirais. Sriubą blenderiu sutriname iki vientisos masės. Patiekiame: į dubenį dedame porą šaukštų kepto faršo, po to įpilame porą samčių sriubos ir užbarstome tarkuotu sūriu.

Skanaus!!!

Zita

****************

Prisegu „Dami Digital“ kolektyvo pernai išskaptuoto moliūgo nuotraukas ir pavyzdį, pagal kurį jie skaptavo tą moliūgą. Nuotraukoje matosi, kokio dydžio moliūgas buvo, nes yra padėtas šalia geriamojo vandens talpos.

Edita G.

***************

Pirmasis Gylių šeimos moliūgas

***************

Šį moliūgą puošėme namams. Kai moliūgui baigsis rudenėlis, jis keliaus vakarienėms ir pyragui

Neringa L.

****************

Moliūgo sėklas suvalgėme, iš sienelių išviriau manų košę vaikams, o iš to, kas liko, išpjoviau akis, nosį, burną ir išėjo  Helovino moliūgas.

Kristina P.

****************

Daivos B. šeimynos išskabtuotas moliūgas.

****************

Kiekvienais metais mes pirkdavome moliūgą turguje, tačiau šiais metais pavasarį patys pasisodinome moliūgų sėklų. Visus metus laistėm, prižiūrėjom ir kaip pirmam kartui užaugo visai neblogas moliūgėlis. Moliūgą skabtavo visa šeima ir mums buvo labai linksma. Pavadinome jį Kasparu. Tikimės, kad mūsų Kasparas jums patiks

Juškevičių šeimyna: Lukas, Eimis ir Dinara

****************

Ievos moliūgai.

*****************

Kadangi molūgų sode šiemet užaugo daug, patį gražiausią išrinko mūsų žako papūga Ema. Taigi juo ir buvo nutarta nuotaikingai papuošti rudens vakarą.

Pirmiausiai nupjovėme viršunėlę ir žvilgtelėjome vidun.

Tada išėmėme moliūgo sėklas, kurios ir atiteko papūgėlei, truputį, aišku, ir mums liko.

Išskobėme moliūgo vidų ir pieštuku nupiešėme moliūgui „veidą“. Pagal šį piešinuką peiliukais išpjovėme antakius, akytes, burną ir nosį. Ir štai kas išėjo:

Vakarienei iš likusio moliūgo išsikepėme blynelių. Ir papuošę moliūgą žvakute, romantiškai pavakarieniavome.

Viktorija F.

*********

Atkeliavo Jis iš mano sesers anytos daržo. Sesuo man „įkišo“, kol anyta nematė. Imk, padarysi ką nors, „nufotkinsi“ ir atsiųsi. Žmona iškart užprotestavo, kad į namus Jo Didenybės neįsileis. Porą savaičių jis gyveno mano automobilio bagažinėje ant atsarginio rato. Dar porą savaičių – garaže ant maišų krūvos. Po to pakilo karjeros laipteliais į ofisą, ant pasitarimų stalo, šalia rudeninių gėlių puokštės. Ir nuo tada žavios bendradarbės pradėjo mane spausti, kada bus moliūgų pyragas?!

Po „express“ rinkliavos buvo surinktas pusšimtis žaliavoms. Taigi buvo pagaliau paskirta diena, kai turėjo įvykti pyrago kepimas ir, žinoma, moliūgo pjaustymas. Pyragą su maskarponės sūriu ir „citrinų varške“ puikiai iškepė gurmanė blondinė (užsirekomendavusi kaip SUPER moliūgų pyrago recepto žinovė). Visų pirma, kai kurių klaidinga nuomonė buvo ta, jog jei pyragas yra, tai nėra Helovino žvakidės.

Pasirodo, galima padaryti iš vieno du, o mums pavyko netgi tris! Tai moliūgo žvakidė, moliūgo pyragas ir moliūgo tirštasriubė.

Taigi sriuba: puodą moliūgo “mėsos” užpyliau vandeniu, įdėjau du kubelius vištienos sultinio ir viriau 8 min. Po viso dar pertryniau su elektrine trintuve… Spalva gera, bet valgyti daugiau niekas nedrįso. Nors skonis, užkandant su paskrudinta baltos duonos rieke, buvo geras.

Helovino procesas: moliūgą verčiame ”aukštyn kojomis” ir dugne išpjauname padorią skylę. Pro ją ištraukiame voratinklinę lastelieną su sėklomis. Kadangi moliūgo sienelės yra gana storos, tai tvirto, aštraus šaukšto ir peilio pagalba, pusę jų nurėžiame. Ir taip mes jau turime moliūgo “mėsos” tirštasriubei ir pyragui.

Taip pat rėmas žvakidei jau yra. Ant popieriaus sugeneruojame savo vaizduotės ir interneto puslapių informaciją. Pieštuku atsargiai ją perkeliame ant JO DIDENYBĖS. Ir peiliu pradžioje atsidaro durys, po to langai ir balkonas randa savo vietą. Žirklėmis skardai karpau bambukinius iešmelius ir “dedu” langus. Tų pačių iešmelių pagalba sujungiu lauko ir balkono durų moliūgo gabalėlius. Tai bus mūsų laiptai.

Prie jų tvirtiname turėklus, apsukdami varine viela iš seno transformatoriaus. Balkono rėmas daromas tuo pačiu principu - sujungiant du moliūgo langų gabalėlius, juos apipjausčius pagal poreikį. Kaminas, tai pasibaigusios vyniojamos plėvelės šerdis. Viduje kabo apdeginta mikimauzo popierinė vėliava, suteikianti iliuziją, jog jisai tuoj grįš namo po neeilinių savo nuotykių…

Ačiū Jo Didenybei už puikų kūrybingą vakarą, susižavėjusių bendradarbių žvilgsnius. Linkiu ir Jums gerų moliūgų!

Laimis J.