Šį kartą sulaukėme Vaivos laiško, kurį rodome ir jums:

Sveikas, mielas "Pasidaryk pats" skyreli,

beveik kiekvieną dieną nekantriai vartau virtualius tavo puslapius, stebiu tavo gyvenimą ir smalsiai žiūrinėju tavo skaitytojų atvirlaiškius. Nuo idėjų gausos taip dūko mintys, jog nespėjus jų nusipurtyti, atradau save sėdinčią su adata, siūlais ir fotoaparatu rankoje.

Papasakosiu vienos savo rožinės palaidinės istoriją. Atrodė ji štai taip, kaip paprasčiausia rausva palaidinė, kaip golfas be kaklo, kokių pilna bet kurioje parduotuveje. Aš ją nešioju jau ilgai, ir labai mėgstu, todėl, kai pamačiau pirmuosius jos "gyvenimo saulėlydžio" požymius, negalėjau ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip ji lėtai slenka išmetimo link.

Paradoksalu, bet tik susitvarkiusi spintą pastebėjau, kad šalia jos gulintys senoviniai, sintetiniai niekam nepritaikomi šortai puikiai tinka jos atspalviui! Eureka!

O viskas buvo taip… Pirma susiplėšiau šortus maždaug vieno cm pločio ir sprindžio ilgio juostelėmis, tada juosteles susukau į pagaliuką, o pagaliuką suvyniojau į plokščią skrituliuką taip, kad išėjo a la gėlytės. Gėlytes sutvirtinau rausvu siūliuku. Mano draugės modeliuotojos įsitikinimu, tos gėlytės - tai romantiškas shabby stilius

Tokiu būdu išėjo kalnas gėlyčių. Stebėtina, mat šortukai, atrodo, buvo S dydžio… Tada ilgai žaidžiau įvairiai jas dėliodama ir komponuodama. Kol galų gale supratau, kad kompozicija tegu išeina imporvizuotai - kur širdis sakys, ten ir prisiūsiu. Bet vos pradėjusi, supratau, kad gėlyčių "nematomai" prisiūti nepavyks, tad tęsiau atkakliais paieškas, kol priėjau išvadą, kad pilkų karoliukų viduriukas netik paslėps nereikalinga siūles, bet atrodys visai skoningai. O dar turint galvoje, kad pilka - mano mėgstamiausia spalva…

Besidairydama priemonių, aptikau dar ir kažkokį neaiškios kilmės gipiūrinio audinio skiltelę, kurią, man atrodo, kažkada nuplėšiau nuo nuvytusios puokštės. Ji taip gražiai žibėjo… Tad priėmiau ir ją

Iš tiulio iškirpau po netaisyklingą apskritą lapelį, jį prismeigiau mažu dyksneliu, tada dėjau į vidurį gėlytę ir sutvirtinau prisiūdama pilkus karoliukus į vidurėlį. Taip dėjau, dėjau, dėjau, kol galiausiai… Tadam!

Beje, palaidinės spalva nedėkingai keitėsi nuo apšvietimo ir blico, tad ne visada spalvos normaliai išėjo.

Beje, visokiom priekabiom peikėjom - super turbo siuvėjom pasakysiu iš anksto: barkit nebarusios, aš praktikos neturiu, bet, manau, gerai išėjo ir didžiuojuosi rezultatu:)) Dabar palaidinę pamilau iš naujo, o draugės klausinėja, kur pirkau šia NaUjĄ palaidinę, o svarbiausia - turiu drabužį, neišleidusi jam nei lito!

Tai tiek, iki kitų susitikimų! Vaiva K.

Dėkojam Tau, Vaiva, ir siunčiam dovanų Mūzą O jei jūs turitą ką atsiųsti mums, primename adresą: pasidaryk.pats@delfi.lt