Nepriklausomybės dvidešimtmetis. Šventei pasibaigus, susizgribome, kad užsienio svečių būta ne tiek jau daug, o kai kurių itin triukšmingai kviestų ne tik nesulaikėme, bet ir buvome jų išjuokti…

Kai kas pasakytų - tuščia jų, juk ne užsienis Lietuvą kuria. Kai kalbame, kad gal ne tokios Lietuvos tikėjomės, dažniausiai pliekiame savus, o ne svetimus.

Savus pliekti lengva. Lengva sakyti, kad blogi buvo vadovai, partijos ar Seimas. Tačiau tai gerokai netiesa. Juk Lietuvą didele gal net didžiausia dalimi sukūrė ne prezidentai ar premjerai, o tarptautinė situacija, ir nuo jos, o ne nuo kokios mitinės brazauskininkų ar landsbergininkų komandos priklausė tai, ką šiandien turime.

Mes tikrai galime įtakoti tarptautinę situaciją, net ir įtakojome ją, kai norėjome. Dabar nebe taip norime, nebe taip įtako … skaityti toliau >>

Nepriklausomybės dvidešimtmetis. Sąjūdinė kartą gerai prisimena, kaip skaičiavo, kiek gi išgyvensime su savo nepriklausomybės siekiais, svajonėmis ir dvejonėmis. Dvejonėmis ne dėl savo siekių, bet dėl galimybių. Ir štai jau dvidešimt metų, ir štai beveik niekas neabejoja, kad dabartinė Lietuvos respublika gerokai pergyvens tarpukarinę, kad jau pralenkė ją savo vakarietiškumo bei europietiškumo mąstais, kad dabar gali pati kitus mokyti demokratijos kūrimo ir euratlantinės integracijos meno. Juk iš šalies atrodo, kad viską darėme nuosekliai, tvarkingai, tarytum pagal iš anksto parengtą strateginį planą.

Taigi, švęskime ir paprasčiausiai džiaukimės. 

Tačiau ne kiekvienas dvidešimtmečio senumo istoriją atmena vienodai, o šventinę tautinio solidarumo nuotaiką vis drumsčia nesibaigiantis politinis susipriešinimas, kad ir ginčas d … skaityti toliau >>

Atrodo, kad ne tik “netradiciniai” moka mobilizuotis, naudotis kompiuteriais, siusti “spaminius” laiškus ir diskutuoti internetinėje erdvėje. Pastaruoju metu savo elektroninių laiškų dėžutėje radau pluoštelį tekstų, raginančių nepriimti įstatymo, įteisinančio vadinamąjį partnerystės institutą. Susiėmė ir “tradiciniai”. Žinia, ne nuo šiandien partnerystė, kaip žmonių tarpusavio bendravimo (bendro gyvenimo) realiai egzistuoja, tad laiku ir vietoje pasvarstyti – kas tai – visuomenės problema, laikmečio realija, ar dar vienas nekaltas pramoginis išsigalvojimas. Dėkoju visiems, reiškiantis savo nuomonę, ypač tiems, kurie siūlo remti veikiau šeimą, o ne įvairius jos surogatus.

Pramogas mėgstame visi, kai kas net kultūrą su pramoga sutapatina. Pradėjus galvoti apie minėtą partnerystės reiškinį, atmintyje iškyla viena sena šmaikšti lenkiška “dainuška”, kažkada … skaityti toliau >>

Neseniai minėjome sausio 13-ją. Minėjome ir prisiminėme. Visus juos, visus 14. Dabar įsivaizduokime, kad jų dešimt kartų daugiau – dešimt Loretų, dešimt Virginijų, dar po dešimt visų kitų.

O įsivaizduoti reiktų todėl kad lygiai prieš dvi dešimtis metų Azerbaidžano sostinėje, sovietinė kariauna išblaškė keletą dienų taikią demonstraciją, nužudydama 133 žmones. Tiek yra oficialiame sąraše, bet sakoma, kad liko dar ir keletas neatpažintų. Larisai Mammadovai buvo tik 14 metų, Mourvetui Shafirovui – 67.

 Scenarijus nesudėtingas: apie 26 000 kareivių su tankais bei šarvuočiais įsiveržė į Azerbaidžano sostinę, ir be didelių sąžinės priekaištų traiškė bei šaudė. Neatsitiktinai savaitgalį, kai tarptautinių organizacijų ar garbingų valstybių vadovai ilsisi. Tai jau istorija tapęs “juodasis sausis”.

skaityti toliau >>

Kitą rytą po biudžeto patvirtinimo, radijui monotoniškai komentuojant spaudą, išgirdau, kad kažkas parašė, jog vakar Seimo nariai iki vėlumos draskėsi dėl biudžeto pinigų…

Na taip, pamaniau, teksto rašytojas, matyt buvo iš anksto sukūręs savąjį rašinėlį ir atidavė redaktoriui dar prieš balsavimą dėl biudžeto – redaktoriai mėgsta juk gauti tekstus kuo anksčiau. Parašė, regis, taip kaip tikėjosi, taip kaip turėjo būti…

Bet nutiko kitaip.

Biudžetas patvirtintas ne vakare, o ganėtinai ankstyvą popietę, jis užtruko net trumpiau, nei manė optimistiškiausiai nusiteikę protai. Nebuvo nei posėdžio iki išnaktų, nei draskymosi. O be to biudžeto pinigai juk ne Seimui, Seimui nurėžta daugiau nei bet kuriai kitai institucijai – didžiausias trečdalis.

skaityti toliau >>

Gruodžio 10-ji Tarptautinė žmogaus teisių diena. Ta proga reiktų pastebėti, kad žmogaus teisių klausimai šiandieniame pasaulyje suvokiami ganėtinai keistai. Europos Taryba, kurios parlamentinėje asamblėjoje atstovauju Lietuvą, jau seniai išsprendė esminius žmogaus teisių klausimus. Nėra ko ginčytis – europiečiai šiandien laisvi ir gali jaustis išties laisvi reikšti savo idėjas ir pažiūras. Tačiau išsprendus esmines problemas, žmogaus teisių apologetai nukrypo į puoselėjimą tokių teisų, kurios atrodo labai abejotinos – teisė nusižudyti (eutanazija), teisė nužudyti negimusį kūdikį (abortas), teisė sudaryti vienos lyties santuokas, teisė keisti šeimos sampratą ir panašiai.

Rimtos žmogaus teisės iš tikrųjų yra kitur – tai čečėnai, baltarusiai, tibetiečiai, tai Birma, Vakarų Sachara ir dar daug dažniau ar rečiau prisimenamų problemų. Apie visas rašyti galima tomus, … skaityti toliau >>

Euroatlantinis ryšys jau daugiau kaip pusę amžiaus yra globalaus saugumo pagrindas. JAV dominavimas Europos saugumo reikaluose, įskaitant karinį kontingentą, saugojo nuo sovietinės agresijos, o ir mums padėjo tapti Vakarų pasaulio dalimi. Rusija (ar jos perversija, vadinta SSSR) visada stengėsi atskirti Europą nuo Amerikos, naudodama visas įmanomas ir neįmanomas priemones. Puse amžiaus tai nepavyko, ir Europa liko nepriklausoma nuo Kremliaus.

Tačiau Europa ir Amerika niekada nesusitapatino savo pažiūromis ir gyvenimo būdu.

Jau ne kartą esu citavęs žavų daugiau nei ketvirčio amžiaus senumo epizodą.

1982 metais JAV prezidentas Ronaldas Reaganas aplankė tada dar padalintą Berlyną. Drauge su tokiomis politikos įžymybėmis, kaip Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas ir Vakarų Berlyno burmistras (Vė … skaityti toliau >>

Praėjusią savaitę kalbėjau per televiziją Polonia. Sėdėjau Vilniaus studijoje vienas, o “kitame laido gale” - Varšuvoje - buvo Šalčininkų meras Leonardas Talmontas, lenkų tv žurnalistas ir parlamentaras. Diskutavome apie gerai žinomas problemas – gatvių pavadinimus, pavardžių rašymą ir dar kitus, vadinamuosius lenkų klausimus.

Esu žinomas ir dažai tautiečių kritikuojamas už tai, kad esu savotiškas lenkų rėmėjas – pasisakau už liberalų požiūrį į skirtingos etninės kilmės Lietuvos piliečius, siūlau ne riboti, o plėsti jų teises, bet esu griežtai prieš žingsnius, ne ieškančius sprendimų, o keliančius tik erzelį ir konfliktus. Nenoriu, kad geranoriškumas būtų išnaudojamas prieš tuos, kurie stengiasi būti geranoriškais.

Lenkų globaliai televizijai kalbėjau lenkiškai. Ir niekas dėl to nepuolė manęs bausti ar ką nors … skaityti toliau >>

Įdomi ta Lietuvos politika. Joje niekas tampa svarbiausiu diskusijų objektu.

Turiu galvoje tuos mistinius CŽV kalėjimus, apie kuriuos niekas nenutuokia, bet visi kalba.

Prisipažinsiu, kad žinau apie juos šį bei tą ir net daugiau. O daugiau todėl, kad CŽV kalėjimų klausimas iškeltas ir išspręstas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto posėdžiuose, kuriuose Lietuvą atstovauju būtent aš.

Tai šiaip. Įdomu, kad šiandien Lietuvoje visi viską žino ir nieko neklausia. O vertėtų paklausti ir bent jau pasiskaityti raportus apie menamus CŽV kalėjimus, kurie buvo parašyti iki šiol, kuriuos teko skaityti ir aprobuoti komiteto posėdžiuose. Tai aš esu tas, kuris pildė anketą apie kalėjimus ir visose grafose apie jų buvimą rašė žodį NE.

… skaityti toliau >>

Žiniasklaidoje sumirgėjo pranešimas apie tai, kad Jungtinės Tautos (tiksliau jų vystymo padalinys – UNDP), paskelbė naują, jau populiariu tapusį Žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI). Iš trumpų pranešimų skaitytojas galėjo patirti, kad viskas blogai – per pastaruosius du metus Lietuva nukrito iš 43 į 47 vietą, ją keliom vietom pralenkė Estija. Žodžiu, kaip visada viskas ne taip kaip reiktų: Lietuva – tikras nevykėlių kraštas…

Nenorėdamas specialiai kaltinti negatyvių rašinėlių autorių, turiu pasakyti, kad seku šio indekso raidą ir galiu tik pasidžiaugti, kad Lietuvai ne tik nėra ko gėdytis, o atvirkščiai – net pelnytai pasidžiaugti pasiekimais.

Indeksas – sudėtinga formule apskaičiuojamas skaičius (besidomintiems verta apsilankyti tinklapyje http://hdr.undp.org/en/), charakterizuojantis atskirų šalių piliečių pajamas, gyvenimo tru … skaityti toliau >>