Visiškai sutikčiau su jumis, gerb. Vareiki, bet jūs pabuvokite Šalčininkų rajone, pamatysite tikrovę: lietuviai beteisiai, užguiti, neturi net kur pasiskūsti, aršiau kaip Lenkijoje gyvena. Mes Lietuvoje jiems kojas laižome, o jie kiek galėdami kenkia (nekalbu apie visus, bet veiklos prieš valstybę daug). Manau, mūsų valstybinės institucijos neryžtingos ir neturi stuburo (vai, vai, kad nors kas nužpyktų). Manau, kas nori vadinti save lenkais Lietuvoje, pirmiausia turi būti Lietuvos piliečiais ir tarnauti Lietuvai. Jei yra priešiškumas, būtina laukti su jų norais, jokių nuolaidų, tegu tampa lojalūs, dar gi derinti su lietuvių padėtimi Lenkijoje. Nereikia priešiškumo, bet lenkus reikia numaldyti, kad nustotų "Vilno naš"

gaila, kad tamsta studijoje sedejai vienas - reikejo pasikviesti dar panasiai manancius kelis draugus - tiesiog taip ir matau Talmanta sedinti Varsuvos studijoje uz lenku nugaros ir rodanti - va cia tas lietuvis kuris mus skriaudzia:))) Reiktu jam kokia apkalta uz valstybes griovima ar ka… Juk rusai taip ir okupavo Lietuva savo laiku…

Juk Vilnius ir Vilniaus Kraštas priklausė Lenkijai vos 17 metų, gi šimtmečiais buvo Lietuva. Negalima dalelytės gi vartoti jungtuko vietoje. Turėtų būti: "o šimtmečiais buvo Lietuva."

Prieš diskutuojant apie kalbų vartojimą reikėtų pasimokyti ir lietuvių kalbos.

Pavardė Talmontas - Tolmantas yra lietuviška. Ji reiškia, kad jo turtas - manta yra toli. Šiaip aš būčiau už liberalų požiūrį ir konfliktų sprendimą logiškai, geranoriškomis derybomis. Jei pavardės bus rašomos kaip Lenkijoje, tai bent dėl istorijos jokiu būdu negalime nusileisti - Lenkijos dalių Lietuva neturi ir nieko Lenkijai neatiduos, nes nepriklauso. Iš jos pačios buvo pagrobta ir dėl istorijos sulenkinta.

Na ka as galiu pasakyti? Kazkada skaiciau straipsni apie tai kaip Latvijoje yra su rusu kalba - tame straipsnyje buvo akcentuojama TV programa ir jos subtitravimo kultura.

Na, Vareiki! Po šimts paralių. Kokį taikintojo vaidmenį atliekate? Ar jūs apsimetate nesuprantančiu ar iš tikro "iš didesnio rašto išėjot iš krašto"? Ar MES keliam pretenzijas Lenkijai? Tokios minties "drąsių" Lietuvos "didžiavyrių" galvose su ultragarsu nesurasi. Tuo naudodamiesi kaimynai baigia "ant galvos užlipti". Jei jūs toks drąsus, tai ir pasakykit lenkams, pšiprašom, Atsiprašykit už okupaciją, kuri negrįžtamai padarė ir materialinių ir moralinių nuostolių mūsų Valstybei. Atsižadėkit Lenkijoje užsilikusių lietuviškų žemių (būtų dalinė kompensacija - praradom daugiau ir didžiausią ežerą Lietuvoje - Narutį). Ir t.t. ir t.t. Apsimęsti kvailiu ir nepastebėti, piktybiškai nematyti ką Lenkijos vyriausybės išdarinėja su okupuoto Suvalkų krašto lietuviais, nedovanotinas NUSIKALTIMAS. Prezidentė nukakus Varšuvon PILSUDSKIO !!!!!!!! aikštėje lenkiškai kalbą išrėžė, Kubilius, Vilniuj pasilikęs kažką vapa apie dar nebaigtus reikalus lenkų naudai…Kažkos absurdas. Ir tamsta Vareiki, esate to teatro veikėjas. Nereikia būt kraštutiniu nacionalistu (jūs gal skiriate sąvokas nacistas-nacionalistas?), bet derėtų pradėt gerbti savo kilmę (nebent jūs ne lietuvis ir jums nusispjaut…) ir tautą, kurios personažu esąs.

Ramus straipsnis opia tema. Gera skaityti.

O kodėl mes norime būti tokie geranoriški, bet nieko jiems nepadaryti gera? To ką jie prašo. Ar mes ne veidmainiškais tampame kitų akyse? Ar mes nesulauksime atsakymų ir jau turbūt sulaukiame, kaip "Mes geranoriškai priėmėme visus jūsų paaiškinimus ir prašymus palaukti. Ir ką mes laimėjome". Nesiūlau įvesti lenkiškų rašmenų į lietuvišką raidyną, bet ir pasirinkta taktika kalbėtis su lenkais Lietuvoje ir Lenkijoje nėra pati negeriausia. Lenkai abipus sienos puikiai žino Lietuvos nuostatas, todėl ir nori patys parinkti kalbėjimo toną ir ritmą. Sutarčių pažeidinėjimas, Europietiški standartai, pažadų nevykdymas ir t.t. Ar negeriau būtų tiesiai šviesiai paaiškinti (geranoriškai autoriaus dvasia), kad jei jau mes visi darbar Europoje palaukime, kai Bruselis paskelbs savo kalbinį diktatą Giblartare, Prancūziškoje ir ispaniškojoje Katalonijoje ir kituose panašaus likimo lopinėliuose. Sutinku, taip nesielgiama su "strateginiais partneriais", bet Lenkija įvedė lenko kortą Lietuvoje. Čekijoje - ne?!

Kai tik darbo reikalais nuvykstu i Salcininklus ,butinai bendrauju su vietine fauna tik LIETUVISKAI. Kas jeigu ne mes patys? Lietuviai… Kai rusu junga metemes, tie isdavikai kiso mums pagalius i ratus su savo autonomijom, gerai pamenu…Nesitikiu kad pasikeis. Slavai yra slavai.Tiek rusai tik lenkai.

Keisti šie Vareikio pasiteisinimai ir pažadėjimai kąžką kada nors išspręsti, lyg dabar nebūtų išspręsta. Juk Lietuvoje lenkams, lenkiškumui ir lenkų kalbai sudarytos sąlygos yra neadekvačios, tokių nėra niekur pasaulyje išskyrus Lenkiją. Nesąmonės priskiestos ir apie neva LDK paveldo (t.y. lenkų kalbos) gaivinimą dabartinėje Lietuvoje. Juk tas lenkų ir kitų slavų "paveldas" puikiausiai sau klesti didžiuliuose buvusios LDK plotuose (Suvalkuose, Seinuose, Augustave, Balstogėje…) - netgi taip klesti, kad neišsitenka savo ribose ir vėl bando brautis į dar likusią Lietuvą. Ne Lietuva sudaro vietą konfliktui, o tie kurie į Lietuvą braunasi. Neturime jaustis kalti, kad nesulenkėjome (nors norėta sulenkinti), kad išlikome ir dar truputį bandome išsaugoti šią mažytę vienintelę vietą pasaulyje, kur kompaktiškai gyvena lietuviai ir tik čia gali pilnavertiškai funkcionuoti lietuvių kalba.

jo… paskaiciau komentarus… tiesa mano seneliai sake: "jak litwin, tak i duren"

"per ilgą jos raidą valstybinė kalba buvo tai senoji slavų, tai lenkų, tai lietuvių, tai (nelaisvės metais) – rusų. _ Nei senoji slavų, nei lenkų, nei rusų kalba Lietuvoje niekada neturėjo valstybinės kalbos statuso. Toks statusas apskritai atsirado tik XX a., susikūrus nacionalinėms valstybėms. Kaip politikui, tai nekenktų žinoti. Kaip ir tai, kad kanceliarinė slavų kalba buvo LDK valstybinių raštų kalba - visuomenė ja nešnekėjo. Dalis raštų buvo rašoma dar ir vokiečių bei lotynų kalbomis. Lenkijoje tuo metu kanceliarijai buvo vartojama lotynų kalba, tačiau jos irgi niekas nevadina to meto Lenkijos valstybine kalba. Pirmoji knyga lenkų kalba išėjo 1513 m. - ne ką anksčiau už lietuvišką (1547).

ką reiškia frazė "gentus lituanus"? gal norėta pavartoti lotynišką posakį "gens Lituana"?

Teisingai, nebūkime 20 a. klaidų vergais. Pritariu. Be išlygų. Leiskime japonui rašyti pavardę - japoniškai! Kaip sakė vienas FSB aktyvistas, "W daugiau reikia ne Lenkijai, o Lietuvai". Vadinasi, hieroglifų irgi reikia. Leiskime - gero ekonominio bendardarbiavimo vardu! - arabui rašyti arabiškais, gruzinui - gruzinai, ogi uigūrui - uigūriškais rašmenimis. Kuri kita valstybė turi sprendimą, leidžioantį bet kurią pavardę rašyti bet kuriais Žemėje egzistavusiais/egzistuojančiais rašmenimis? Ar Prancūzijos turkas gali rašyti pavardę turkų rašmenimis? Lietuvis - lietuvių? O juk Prancūzijos paveldas nuo žymiai senesnių laikų, ten daug daugiau tautų maišėsi iki pat kolonializmo pabaigos. O gal JAV leidžiama armėnui pavardę rašyti armėniškai? Sprendimas yra genialiai paprastas: kam reikia - trūks plyš - pavardės originalo kalba ir rašmenimis, lai įsitaiso "žemaičio paso" ekvivalentą. Moterims paprasčiau - ištekėjai, pasikeitei nors į Čon-du-Chvan-ibn Saudi-al Bagdadi-el Suravi von Brandenburg-Bayern ir gyveni ramiai. Lietuva yra VIENA valstybė (nes nėra Skuodo Lietuvos, Biržų Lietuvos, Kauno Lietuvos), joje galioja VIENA teisė, joje yra VIENA valstybinė kalba, ją sudaro VIENA politinė tauta - Lietuvos tauta - ir jokių šio monolito skaldymo būti negali. Kažkam norisi atkurti Litwa środkowa? neišdegs.

Lenkijos politikai reikalauja išskirtinių teisių ne visiems lenkams Lietuvoje, o tiems, kurie gyvena Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose? Ką Lenkijos politikai vadina "lenkais Lietuvoje", kurie sudaro 6,7% Lietuvos gyventojų? Yra trys kategorijos pagal kilmę: 1. Kurių vienas iš keturių senelių ar vienas iš aštuonių prosenelių yra tikras lenkas, atvykęs iš Lenkijos. Tokių gyventojų Lietuvoje gali būti apie 0,1% nuo visų gyventojų; 2. Lietuvių kilmės vietiniai gyventojai, taip vadinamieji "tutejšiai", kurie kalba taip vadinama "po prostu" kalba, kuri yra baltarusių ir lietuvių asimiliuota kalba. Nei su Lenkija, nei su lenkų kalba šie gyventojai neturi nieko bendro, išskyrus panašią slavų kalbą. Tokių Lietuvoje gali būti apie 6,0%; 3. Sovietmečiu į Lietuvą atvykę iš Baltarusijos rusiškai kalbantys gyventojai, kurių pasuose būdavo įrašoma tautybė "lenkas", tačiau jie mokyklose mokindavosi rusų kalba. Su lenkais jie nturi absoliučiai nieko bendro, išskyrus rusų kalbą, kuri priklauso tai pačiai slavų kalbų grupei kaip ir lenkų kalba. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 0,6%. Tai ką Lenkijos politikais vadina "lenkų kilmės gyventojais" Lietuvoje? Pirmą grupę, kurių yra tik 0,1% Lietuvoje?

Lietuvius ir lenkus sieja istorija, kur būta visko. Dabartiniai ginčai dėl smulkmenų, kad ir dėl raidžių pavardėse, rodo provinciališkus jei ne baudžiauninkiškus besiginčijančių bruožus. Šiandieninės technologijos leidžia nesunkiai įvesti formaliuose dokumentuose bent jau lotyniškas raides ir to neturėtų drausti biurokratai ir/ar pseudopatriotai. O išlaidas turėtų dengti tie, kuriems reikia tų pakeitimų. Lietuvybė nuo to ne tik nenukentės, bet ir sustiprės.

Antarštėje klaida atrodo absurdiškai. Kodėl gentus?

Sveiki, komentatoriai, Nenorėčiau veltis šioje diskusijoje, kurie Lietuvos piliečiai, gyvenantys Pietryčių Lietuvoje yra teisesni, ir ar reikia dabar mums čia vykdyti keršto akcijas ar net tikrą ar menamą istorinį teisingumą. Manau, kad istoriškai teisingiausia būtų susitaikyti su istorija ir priimti realybę tokią, kokia ji yra – visi gyvename Lietuvos Respublikoje, kurios interesai ir kurios žmonių interesai (abeji interesai sutampa) taptų svarbiausiu prioritetu. Pjautynės dėl lentelių ir puslapio pase nėra į gerą nei kalbantiems lenkiškai, nei kalbantiems lietuviškai – reikalavimai, keliami kietakaktiškai tik didina priešininkų skaičių, gi noras, kad lenkiškumas išnyktų, lietuvinant pavardes ar plėšiant lenteles - pavojingas naivumas. Sutinku su tuo, kad “Wilno jest Nasze, nasze – litewskie”. Ar Talmontas, ar Tolmantas, čia jau žmogaus pasirinkimas, negalima priversti keistis pavardės, nes turėti savą pavardę – žmogaus teisė. Kaip ją rašyti – jau valstybės teisė nustatyti. Nenustatome rašyti hieroglifais, nors kai kuriais atvejais tas užrašas būtu ir grakštus, ir prasmingas. Lietuva yra viena ir visi mes turime būti vienodas teises ir pareigas turintys lietuviai… ir vienodai laimingi tokiais būdami. Dėl istorinio teisingumo jau beveik baigiam sutarti. Per pastaruosius dešimtmečius atgavome nepaprastai daug Lietuvos istorijos ir istorinių asmenybių, kurių, mūsų tėvai buvo lengvabūdiškai išsižadėję. Gera žinoti, kad lietuviui istorija jau nebepasibaigia su Vytauto mirtimi, gera žinoti, kad Žečpospolita nebuvo lenkų valda, o ir Lietuvos valstybė, daug gerų dalykų atgavome, jau nesam tik kaimiečių tauta, turėjom savo – Lietuvos – karvedžius, mokslininkus, valstybininkus (beje, lenkiškai kalbančius). Kokie nors suomiai visai nesigėdija, kad jų – suomių – intelektualinis elitas kalbėjo švediškai. Dėl okupacijos ir kitų XX amžiaus problemų (kur ir mes ne be kaltės) rimtai kalbame. Šiandieninė lenko korta Lietuvoje – labai neprotingas sprendimas, nedarantis garbės mūsų strateginiam partneriui, dėl to laikomės pakankamai principingai Aha, beje, dėl lotynų kalbos. Išties yra klaidų, bet Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo ir savo lotyniško slengo. Klaidas galima ištaisyti, čia tik gramatika, o ne politika. Ačiū visiems, džiaugiuosi, kad šiuo sunkiu klausimu neatsirado daug keikūnų ir purvo liejikų.

Šiaip jau yra valstybinė kalba (kol KT fariziejai jos nepanaikino). Valstybine kalba yra lietuvių, nei lenkų, uigūrų, armėnų ar tutejšų. Tai vienas faktas. Antras faktas: loynų abėcėlę naudoja ir turkai, ir prancūzai. Gal gerb. blog’o autorius galėtų laisvalaikiu paskaičiuoti, kiek kainuotų išmokyti VISUS valstybės tarnautojus, nuo sargo iki ministro, taisyklingai tarti tiek prancūzų "c su nosine", tiek turkų raides ir žodžius? Paprasčiau tariant -išmokti perskaityti ir užrašyti pavardę taisyklingai, pagal tos kalbos normas? Kas finansuos tokį projektą? jam ne 20 mln., o 20 mlrd. litų gali neužtekti. Įsivaizduokite: ministerijos sekretorė, kuri privalo mokėti skaityti lenkiškai, latviškai, estiškai, turkiškai, vokiškai, prancūziškai, o jei reikia, tai taisyklingai užrašyti. Anglų kalba -savaime suprantama. Kas apmokės poliglotų kursus? Tai viena. Antra: jei leidžiame tautinei mažumai A rašyti pavardes originaliai, kodėl neleidžiame mažumoms B ir C? Kuo pilietis lenkas geresnis už armėną su žydu? Niekuo, visi trys - LR piliečiai. Vadinasi, automatiškai garantuojamas kreipimasis į KT su automatišku išaiškinimu, kad pagal Konstituciją, prieš įstatymą visi lygūs. trečia: pasas - oficialus dalykas. jame yra tik oficiali informacija. Pavardė jame turi būti rašoma pagal vasltybinės kalbos reikalavimus. Kitokiais rašybai ten vietos nėr: jei leisime turkui rašyti pavardę turkiškai, tai neturės įpareigojančios galios - bet kuriam pasieny turkui problemų bus. O jei leidžiame ne oficialią informaciją - aš galiu pareikalauti, kad leistų įrašą "Yvos fanklubo narys nuo 2008 metų". Ketvirta: Lenkija turi leisti analogiškus žingsnius - ne "Jan Palkowski", o "Jonas Pagaliauskas", arba ne "Ewa Prokucka", o "Ėvė Prokuckienė". Jeigu leis - Lietuva visada atsilieps. Bet ne atvirkščiai.

taigi, autorius del valstybines kalbos yra visiskai neteisus, stoka tiesiog teisingumo, nes tokio kaip apibrezimo nebuvo valstybine kalba, tad vertinti, ar tai buvo rusu ar lenku nera prasmes, be to kunigaikscio kanceliarija turejo tik senaja slavu kalba kaip rasytini pasirinkima, o ne kalbini, visa liaudis kalbejo savo tarmemis ir kalbomis Lietuvoje, o tai buvo lietuviu, prusu, gudu, ukrainieciu, lenku, zydu ir tt. kuri ju turejo pagrindini statusa ? manau, kad visgi kalbine-tarmine prasme aukstaiciu ir zemaiciu nors taip drasiai teigti irgi nenoreciau, o ypac nebutu teisinga apibrezti kazkokios vienos.

Pone Vareiki, esu jauna lenkė iš Lietuvos. Nebenoriu mano iškreiptos pavardės. Noriu lenkiškos - tokios, kokią turėjo mano protėviai. Ką man pasiūlytumėte daryti? Ačiū

Szanowna Pani Polko, Jūs gyvenate Lietuvos respublikoje, o čia valstybinė kalba yra lietuvių. Galite išsiimti Lenko kortą, ten Jūsų pavardę pagal naujausią Lenkišką gramatiką parašys, diakrtinius ženklus sudėlios. Galite tapti Lenkijos respublikos piliete ir gauti pasą. teisybė, jei turite giminių Bialystoke, pasiklauskite, kaip lengva vietos lietuviams pase įrašyti pavardę ta kalba, kuria kalbėjo jų protėviai…

Siūlyčiau važiuoti gyventi į Lenkiją ir ten rašytis kaip protėviai rašėsi, o jie greičiausiai buvo lietuviai.

_Lietuva turi galimybes ir norą, bent jau turėtų turėti norą padaryti visa tai, kad visi Lietuvos piliečiai jaustųsi Lietuvos patriotais._ Vat vat, trys taškai bauda. Aš negaliu atsistebėti, kodėl mus, Lietuvos lenkus, nemažai protingų ir išsilavinusių žmonių (kad ir publicistų) laiko kažkokia periferija, svetimu elementu. Dažnai išgirstu "Čia ne mūsų, čia lenkų bėdos, tegul patys ir jas sprendžia". NE, čia mūsų VISŲ problemos. Jeigu sakysim (nesakau, kad taip būtent yra), kad lenkai pvz. nenori plačiau integruotis į viešąjį pilietinį gyvenimą, vis dar nenori mokytis lietuvių kalbos, neserga už Lietuvos krepšinio rinktinę ar pan. - ar čia JŲ problema? Ne, tai opi visuomenės problema ir ją reikia spręsti. Ir tikrai ne aršiai ginant tos pavardžių rašybos ar tyrai lietuviškų lentelių. Ačiū už straipsnį.

Gerbiama panele Polka, Norint TEISINGAI parašyti Jūsų pavardę LT pase, to nebus įmanoma padaryti, nes lietuviškas raidynas neturi specifinių lenkiškų raidžių (L su skersiniu brūkšneliu, Z dviejų tipų, A ir O su brūkšneliais viršuje ir t.t.). Jūsų pase parašius W, CZ, SZ ir panašiai, to neužteks. Vis tiek Jūsų vardas ir pavardė liks škraipyti ir Lenkijoje sukels juoką.

P.S.: p. Polkai. Kas yra iškraipyta pavardė? Kiszkisz = Kiškis? Brazis = Brazys? Mazul = Mažulis? Wojtul = Vaitulis?

Mielas p. Vareiki, ar tam pokalby jums neišaiškino, kad lenkai labiausiai pyksta dėl neištesėtų (durnų?) pažadų? Va kaip čia mums suktis?

susakykite Delfio redaktoriams, kad antrašte sutaisytų nuomonių ringe, nes tasai "Gentus lituanus" na labai nedera prie Vareikio pavardės.

Akivaizdus faktas: į Lietuvos Valstybės valdžią sulindę "įvairiaspalviai" išdavikai ir lenkofilai, Lenkijos įtakos agentai pastoviai stengiasi sudaryti "šiltnamio sąlygas" naujų želigovskių ir pilsudskių auginimui Lietuvos Valstybėje.

pagalvojau, pabandysiu parasyti komentara i si bloga, nes kirkilo bloge nepraejau "cenzuros" del vardo "kaljanas" analogijos su pypke

Prisimenu seną lenkų labai gerą komediją "Kanonieriaus Dalaso nuotykiai" apie vieną lenkų kareivį dezertyrą, kuris pramiegojo karo pradžią, pateko į vokiečių nelaisvę. Ten jį gestapininkas tardo - klausia vardo ir pavardės. Tas kareivis meluodamas taria " Gžegoš Kšyštof Kšėvič" . Gestapininkas apsitriesdamas bando parašyti teisingai tardymo protokole jo vardą ir pavardę lenkiškais rašmenimis - suplėšo kokius tris lapus, nes vis pridaro klaidų. Tada ateina kitas gestapininkas su rastais tikrais to kareivio dokumentais, kuriame pavardė " Dalasz" . Gestapininkas laaaaaaaaaaaabai užpyksta… O po to dar sako kad SS buvo labai žiaurūs )))

Dar kelios pastabos, prilygstančios atsakymams į klausimus ir pastabas Dėl įvairių etninių grupių rašybos nereikia išeiti iš krašto. Nepamirškime, kad svarbu ne tik pačiam rašyti savo pavardę, kaip nori ar moki, reikia, kad ir aplinkiniai suprastų. Armėnas, ar žydas, ar japonas, rašydami sava rašyba Lietuvoje greitai mirs iš bado, nes niekas jo nesupras… tad natūraliai pereis prie lotyniškų raidžių. Bet dėl to netaps mažiau žydas ar japonas, kaip ir lenkas juk netampa lietuviu vien todėl,kad parašo š vietoj sz, o vengras tą sz perskaitys kaip s, tačiau liks vengru. Vienas net labai išsilavinęs prancūzas, lenkų prezidentą vadino “leššš valesa”, o čekų – “vaklav avel”, nes, jo manymu, taip parašyta. Galima čia ilgai juokauti, tačiau gyvenimas pats natūraliai sustato viską į savo vietas. Norintiems pasipraktikuoti, galima pabandyti taisyklingai perskaityti Goethe, Hammarskjold ar Rutherford…. Dėl valstybinės kalbos – ji yra, žinoma. Kiekvienas kalbame tarmiškai, tačiau nereškia, kad tai ne valstybinė kalba. Dialektai dabar labai madoje. Sveikintina Mielai jaunai lenkei iš Lietuvos. Jūsų noras turėti protėvių pavardę ne tik pateisinamas, ir net pagirtinas. Remiu ir remsiu tokį norą, ir nematau čia grėsmės Lietuvai. Klausimas yra tik protėvių pasirinkimas, nes skirtingai jie rašėsi prieš šimtą, metų, prieš du šimtus gal dar kitaip. O ir neaišku, kad jie buvo prieš šimtmečius – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės piliečiai, Lietuvos lenkai ar Lenkijos lenkai? Suvalkija buvo Varšuvos kunigaikštystė, o Vilnius jai nepriklausė, tad kas čia daugiau Lietuviai, kas lenkai, dar labiau klausimas. Man svarbu, kad dabartinę Lietuvą laikytumėte savo tėvyne. Ir pabaigai, mielam pastoviam bičiuliui Buduliui. Buvo toks filmas, beje, “Kanonieriaus Dolaso nuotykiai”, kurį lietuviai taip savavališkai išvertė. Originalas vadinasi “Kaip sukėliau Antrąjį pasaulinį karą” (Jak rozpętałem drugą wojnę światową ), o herojus norėjo vadintis Grzegorz Brzęczyszczykiewicz ,kilęs iš kaimo Chrząszczyżewoszyce, esančio apskrityje Łękołody. Siūlau ne tik juoktis iš vokiečių, bet ir lietuviams pasipraktikuoti parašyti šiuos žodžius gražiai lietuviškai.

Gerb. Vareiki, gal atsakytumėte į mano klausimus? Pvz., kelias kalbas turės mintinai mokėti Lietuvos valstybės pareigūnai, nuo sargo iki ministro? Lenkų, prancūzų, čekų, slovakų, vengrų, vokiečių, latvių, estų, turkų - čia būtinai (ES šalys + pernelyg populiarūs turkai); pridėkime serbų, kroatų, ispanų, portugalų, italų kalbas. Devynios kalbos + visiems privaloma anglų. Summa summarum - dešimtimi kalbų mokėti skaityti ir rašyti. Mokėti tokiu lygiu, kad padiktavus "WszczebrzeszczyneChrząszczBrzmiWTrzynie z Jastrzębia Zdroja" užrašytų teisingai su visa diakritika. Tarkime, mes - drąsi tauta, išmoksime 10 kalbų gramatiką. Kas apmokės? Jūs? KT? Ir kiek šimtų milijonų reikės tokiems apmokymams? O juk reikės po to kokių seminartų, testų, kad kalba nepasimirštų. Kas apmokės? Ar tam užteks biudžeto? Kitas mano klausimas: jei vienai tautai leidžiame rašyti pavardes originalo rašyba (rašmenys nesvarbu) - kiti irgi gali pakelti triukšmą. Kuo armėno pavardės rašyba prastesnė už lenko? Niekuo, prieš įstatymą abu lygūs, o Konstitucija nefiksuoja lotynų abėcėlės pranašumo prieš, tarkime, uigūrų ar dantiraštį. Šis sprendimas - tikra istorinė klaida. Jį gal ir galima buvo priimti, jei visa ES nbutartų: nuo šiol - visos pavardės tik originaliai, nuo arabo iki zapoteko. Dabartės - apsijuokėm prieš visą pasaulį.

Mielasis Dart

oh… atsiprašau, kad praleidau nebaigta rašyti komentarą taigi, lietuviams išties pakanka valstybinės kalbos valstybės tarnyboje. Nereikia čia išsidirbinėti. Primenu, kad jei jūsų pavardė nelietuviška, tai jūsų interesas padaryti ją lietuviams suprantama, o lietuvio interesas bendrauti su žmonėmis. nejaugi neaišku. Daugiau kalbų mokantis pareigūnas greičiau padarys karjerą padorioje šalyje. Ko dar reikia, nebežinau, jei nenorime apsijuokti prieš pasaulį išsidirbinėdami…

Ko DAR reikia? Nieko. Tik laikytis tebegaliojančio LR Valstybinės kalbos įstatymo. Kaip policininkui iš Salantų reikės kreiptis į Lietuvos pilietį, pase turintį "Köyün Ağaçta" pavardę? Čia turkiškai, iš Wikipedijos paimta. Pabandykite ištarti - ir be klaidų, nes už klaidas teisman (garbė+orumas). Arba gerokai paprastesnį pavyzdį - "Deux J’ai faim". Prancūzų, iš wikipedijos paimtos 2 atsitiktinės sąvokos. Dabar pridėkime, kad VISOS valstybės struktūros privalo teisingai suvokti, kas toks/tokia kreipiasi. Gal lengviau su skandinavais - Koebenhavn turbūt suvoksime, kad Kopenhaga. O kaip ištarti "Felicitações" (čia portugališkai)? Pasakyti -"sorry, mister, przepraszam, excuse me, google"? Nors gal čia KT ir teisus: po to, kai visi valdininkai turės išmokti visas ES kalbas - taps itin geidžiamais pasaulyje, išvažiuos ir biurokratija sumažės 50%. O jei rimtai - šis sprendimas pražūtingas. Ir labai greitai Lietuva bus duodama į Strasbūro teismus dėl klaidingai valstybiniuose dokumentuose užrašomų Ščebžeįčyninių Očalaninių pavardžių. Net jei apsiribosime lotynų raidynu - painiavos bus iki soties. Vienintelė išeitis- konstitucinis referendumas, kuris įteisintų principą "viena valstybė - viena teisė - viena kalba pase".

pone darth, na nereikia taip ziauriai… pirmame puslapyje pavarde bus parasyta lietuviskai, tai uzteks jums ir lietuviu kalbos. o is savo patirties pridursiu, kad svetinu kalbu mokejimas duoda tik nauda. sekmes jums.

Pamarys/ Pommern/ Pomorze ir Silingija / Schlesien / Sląsk idomu kaip bus aiškinama ? Dėl Prūsijos / prūsų okupuotų žemių / kaip iš vokiečių, taip ir iš lenkų pusės dar įdomiau bus. Kaip paaiškinti Persente, Šlave Pamary ar Baudies Silingijoj ? Dar tūkstančius pavadinimų aiškiai lietuviškų tose žemėse ? Iki 11 ar 12 amžiaus ten nieko nebuvo nei vokiško, nei lenkiško. Reikia tikėtis, kad abu okupantai susitvarkys tarp savęs.

nuo okupantu gintis reikia. tai lietuvio pareiga

Gerbiamas Egidijau Vareiki. Cia pakartoju komentarus, kuriuos delfi pastoviai istrina. Komentaruose tera tik istoriniai ir dabartiniai faktai ir nieko daugiau.——-kaip is vieno Lech per tukstanti metu pasidare 60 milijonu lenku takich jak czysto litewskimi imionami : Sienkiewicz, Rejmont, Sklodowska, Wajda, Pilsudski, Janulajtis, Marczulajtis, Darzynkiewicz, Dowbor, Pakulnis, Tyszkiewicz, Gombrowicz, Mickiewicz, Szymborska, Wojtyla… Legenda apie Lech yra oficiali Lenkijos atsiradimo istorijos dalis, tai kaip per tukstanti su trupuciu metu atsirado 60 milijonu lenku.——- Ka reikes daryti lenku istorikams, jei jau lenku kalbininkai pripazista, kad visi lenku kalbos zodziai yra is lietuviu kalbos, tej mowy chamow ? Jei Wanda yra nuo vanduo, bet ne nuo woda ? Jei Jadwyga nuo Jotvinga, vokieciai ja supranta kaip Hedwig ? Ka daryti, jei be legendos apie Lech, nieko lenkisko nera iki kriksto 966 metais, Dago/Dagome/Daugonis gauna Mieszko varda, negi tai maisas ar pasimaises, karaliaus vardas ?, .jei lotyniskai jo krastas rasomas Miscone/ Miskone arba Meskone Kodel lenku rasytine istorija prasideda tik 1115 metais Galo Anonimus kronika, kodel Jogaila susaukia 1390 metais Krokuvoje glagolicos konventa, skirta mokyti Lenkijos karalystes zmones lenkiskai tiek Malopolska, tiek Wielkopolska srityse, nes jie namuose kalba po chamsku ? Kada Jus lenkai issiaiskinsite savo kilme ir saknis ?———-Z onet pl : " Wieś wymieniona po raz pierwszy w 1186 r. jako Swantus była prawdopodobnie portem nad zachodnim ujściem Dziwny zasypanym przez piaski w XIII i XIV w. " Atkreipkite demesi i fakta, kad 1168 m. krito ariju sostas Arkonoje ir prasidejo Pamario krikstas vokiskai. Pamaryje pagal zemes surasymus 1717 m. buvo kaimai Labuhn/Labunava Lietuvoje/, Labehn, Labuessow, Lankwitz/Lankvyciai/, Luellemi n, …, buvo zmones su pavardemis Podewils, Stoyenthin, Glende, Gleim, Gliewe, Garbe, Daena / prisiminkime lenku futbolininka Kazimierz Dejna su prieskrikstine pavarde/, Parvart, Terweden / Tarvydenas/, Plathe, Kebschull /Kapshulis/, Wenzlaff /Venclova/, …, zmoniu vardai, nepaisant absoliuciai daugumos krikscionisku : Swantus, Swants, Thews, Tews, … Panasiai ir Silingijoje. Galima pasieiskoti GOOGLE pagal Hufenclassifikation, Hufenklassifikationen, Pommern, Schlesien, Rademacher, ypac puikus sio autoriaus sudarytas 20 a. pradzios Deutsches Reich vietovardziu sarasas, tiesa, reikia atsizvelgti ir is Rzeczpospolitos uzimtu plotu suvokietinimus, bet kur nebuvo okupuota nuo 1772 metu, labai grazus vaizdzelis.———-Noriu pavardinti Lenkijos miestus, kaimus ir upes iš ploto, kuris buvo iki Liublino unijos 1569 metais. Upės : Warta, Wisla /buvo Veisla/, Nida, Nidzica, Pisia, Tąžyna/ yra Tenžė prie Kretingos/, Pichna / atlietuvinus Pykna/, Mienia/> Mainia/, Piwonia, Krzna / > Kirsna/, Prosna, Ner / musu Neris/, Muldawa, Zielawa, Wilga, dar šimtai, bet tūkstančiai žymi vaivorykštės spalvas : Czarna / ta pati is Kirsna, Kerna/, Czerwona/ raudona, jau nunokusi, šervona/, ir t.t. jau polonizuotos amžiams. Miestai ir kaimai : Krosno, Krosna, Krosniewice /Krosniavietė/, Kownaty, Kalny, Kalwy, Tarnow, -o, -a/nuo tarnauti/, Tarnobrzeg, Kloda, Klonna, Kakawa, Wargawa, Walga, Wiry, Skierniewice / Skirniavietė /, Kinno / kinis žemaitiškai kiaulių guolis /, Stellutyszki, Ignalin, Gozdawa / Gazda prie Kalvarijos/, Pikutkowo, Boruty, Pilawa, Szawly, Worgule, Pluty, Lupiny/du gretimi kaimai/, Lękava / musu Lenkimai, taip pat lenktos padėties /, Ilža, Sangrodz / tarti Sangrudz, visai kaip musu Sangrūda /, Lękta/ Lenkta tarti/, Ląkta, Krauszow, Rupniow, Tywonia, Tylawa, Tyrawa, Swirna, Kipszna, Olsza, Olszyny, Joniny, Pikuly, Oksa, Obsza, Twarogowa / Tverai musu/, Lukawa, Klwaty, Kliszow, Skordiow, Gielzow, Gielczew, Gielniow, Baltow, Rusily, Rakszawa, Žolynia, P.y.z.d.r.y, Skruda, Dydnia, dar šimtai ir tūkstančiai. Įdomesni yra istoriniai vardai : Garacova - Krakow, Bucegard - Bydgoszcz, Gaudens - Gdansk, Gaudinge - Gdynia, Schignesne/ Žygniasnė/ Gnezno, Graudens - Grudziądz, o jei norite su Warszawa susipažinti ir Lietuvoje, kai važiuosite senuoju Žemaičių plentu ties Laukuva rasite APVARŠUVA. Ir tai po 1042 metų isteriško polonizavimo savo Wielkopolska ir Malopolska žemėse.———–Mūsų Vytis lenkams šimtus metų po krikšto 966 m. iki Krėvos unijos 1385m. buvo Pogon, vijome mes juos. Šių žodžių tarimas atspindi tą laikotarpį, kol klasta nebuvome įvilioti į lenkų narvą. Atėmė iš mūsų prieš Liublino uniją Pamiškę, unijos metu Ukrainą, vėliau sutrupino ir visą Rzeczpospolitą, kol 1791.05.03. konstitucija ištrynė Lietuvą galutinai iš pasaulio žemėlapių.———-Negerbti kaimyno, tai jau paties nelaime. Reikia pazinti savo politini kaimyna taip, kaip kazkada pazino Suomijos svedas Mannerheim Rusija/SSSR, nebaisu buvo su 4 mln. zmoniu stoti i kara pries 200 mln. O tokie niektauzos yra niekam neverti zmones iskilus pirmai gresmei, nes ners i krumus arba taps kolaborantais. Vien Gaudens/Danzig/ Gdansk tukstancio metu istorija reikia zinoti, tada nereiks pliurpti tokiu veju. Kam zinoti, svarbu pilti srutas. Lenkai, prarade savo lietuviskas tarmes po kriksto 966 metais, siandien yra lenkai, kalbantys lenkiskai, Kirilo ir Metodijaus sukurtos naujakalbes viena is tarmiu, ju valstybes istorija ir tapatybe yra ju. Turime gerbti, nors jie musu tiesiog pakesti negali, naujas budas - graziai kalbeti ir nieko nedaryti, kas Lietuvai gali buti naudinga is bendros veiklos. Pasiskaicius lenku literaturos apie Lietuva ir lietuvius, kai kada pagalvoji - ar visiskai protiskai sveikas zmogus tai parase, tiek tulzies islieta, tokie mitai is uzstales kalbu atnesti i knyga - lietuviai miega su parsais apsikabine, valgo su pirstais, nesiprausia visa gyvenima, sugriove Rzeczpospolita, Lietuva tesudaro Kaisiadoriu - Alytaus valsciai / Lowmianski, Ochmanski/, likusi dalis Zemaitija, lietuviams bus amzini prakeikimai ir pragaro kancios uz tai, pasigailes jie dar /Feliks Koneczny/, kad 1920 m. pasipriesino Rzeczpospolitos kurimui su Pilsudski ir Narutowicz tevonija. Tai laisvas citavimas is lenku mokslininku moksliniu knygu.————- Lenkijos oficiali istorija remiasi Gallo Anonymus ir Wilhelmus Gottlobonis czyli Wincenty Kadlubek kronikomis. Kada jos parasytos ? 1112-1116 ir 1226 metais. Ka tai reiskia istorijos mokslo poziuriu ? 1. Jei kronika nera parasyta amzininko, ji yra konjunkturine, tai yra parasyta tikslingai siekiant isaukstinti nugaletojus ir pazeminti pralaimetojus, siuo atveju iki kriksto gyvenusius zmones. 2. Tokios kronikos, kaip GA ir WG, yra nauju konjunkturiniu mitu kurimas, kuriuos kure samdiniai prancuzas ir vokietis, visiskai neturintys saknu su krastu, nemokantys jos ikikrikstines kalbos. 3. Lenku istorikas Markiewicz labai aiskiai dar 1980 m. pasake ~: ‘ Lenkijos istorija yra parasyta remiantis literaturiniais kuriniais, Mickiewiczium ir Sienkiewiczium remiantis, bet ne archeologija, kalbotyra, laikmecio kronikomis.’ 4. Lenku kalbininkai prieina isvados, kad lenku kalba galejo atsirasti tik is lietuviu kalbos. Isvada. Visa Lenkijos istorija yra tik falsifikatas, siekiant pateisinti savo isdavyste proteviu sielu ir kaulu atzvilgiu.————- Pastoviai delfi cenzura istrina komentarus apie Lenkija, lenkus ir vakarines zemes. Nieko juose nera atmestino, nes tai isrinkta is dabartiniu zemelapiu, 1717 metu archyvu, 1923 m. zemelapiu, istoriku pasisakymai, isvardinti istoriniai ivykiai, kalbotyros tyrimai. Lietuvoje nei vienas istorikas nera parases tokia tema, net nesiemes. Delfi administratorius trindamas komentarus elgiasi kaip inkvizitorius obskurantas, varydamas Giordano Bruno ant lauzo.——— Gal galite Jus paneigti nors viena fakta is pateiktuju ?

p.Pranai, nereikia sąmokslo teorijų apie tai, kad lenkų istorijos nėr, o Vokiečių žemėse krenta "arijų sostai". Čia pasakaitės prieš miegą. Mane domintų kas kita. Tarkime yra Žanas Polis Rembó. Pirmame paso psl. rašoma - Žanas Polis Rembó. Kažkelintame - Jean Paul Rimbaud. Viskas tvarkoj. Tačiau - koks kažkelintame ps. esančios informacijos oficialus statusas? Ar Žanas Polis gali sakyti, jog tik kažkelintame psl. esantis Jean Paul yra oficialus ir vienintelis vartojamas? Ar ta informacija - oficiali, ar tik aiškinamoji? Jeigu neoficiali - ar ji išvis pase įmanoma? Ir dar vienas klausimas: kas tikrins pavardžių rašybą. Tarkime, koks nors Očalanas surašo savo vardą ir pavardę turkų kalbos rašmenimis. Surašo ranka. Sėdi pasų poskyrio darbuotojas, galvą laužo - ar čia tokia raidė, ar kitokia? pagal Gūglą abidvi gali būti. Bet gerai nors tiek, kad pirmame psl. bus normali rašyba…

> Darth Vader : manes visiskai nedomina Jean Paul Rimbaud, nes kalbu keliomis kalbomis, persiskaitau bent 30 kalbu, mane domina tik Zanas Polis Rimbo lietuviskuose rastuose. Mane domina is kur MES atejome, kur einame, kur nueisime pagal amzino ejimo logika ir aplinkybe, kad ‘Viespaties keliai ir darbai nezinomi’.

mes esame lietuviai. ir tai geriausia.

Slavų ir baltų kalbose yra virš 20 žodžių, kurie etine prasme yra tarsi išvirkšti (inversiniai). Pvz., blago rusų kalboje reiškia gėrį, o lietuvių kalboje tai juk blogis. Mūsų kalboje žodžiai, kuriuose yra priebalsės ‘b’ ir ‘l’, yra prasmiškai susiję su blogiu: blogti, blūdas, blėdis, blykšti, blėsti, blankti. Tas pats žodis blahij pas baltarusius dar reiškia blogį. Ką gi tai reiškia? Rusų lgatj reiškia meluoti, o lietuvių senžodis lūgoti - melsti, prašyti; rusų trus (bailys) ir lietuvių drąsus; smelij (drąsus) ir smilus (įkyrus); durnoj (prastas, blogas) - darnus; griazj (purvas) - grožis; liutij (smarkus) - lėtas ir t. t. Tai labai svarbūs, esminiai prasmės išsivertimai. Iš psichologijos žinoma, kad kai daroma kas nors blogo, netinkamo, bet nenorima to prisipažinti, tai pasąmonėje ilgainiui tas dalykas virsta sau priešingu. Panašias prasmės inversijas galime rasti ir papročiuose: pvz., baltų Rasos šventė persmelkta skaistos dvasia, o štai slavų Jarila - gaivališka ir palaida (abiem atvejais kalbame apie dabar vadinamas Jonines). Dabar pažvelkime į darbo srities žodžius: rusų strada - darbymetis keistai rišasi su stradanije - kankynė; robota - darbas ir rabstvo - vergija; prazdnik - šventė ir prazdnyj - tas, kas nieko neveikia, yra tuščias; trud - darbas ir trudno - sunku. Lietuvių talka ir baltarusių toloka reiškia padėjimą vienas kitam, o rusų tolkatsia - stumdytis (plg. ‘talkučkė’). Matome, kad senovėje buvo išlaikytas tvirtas dorinis stuburas. Deja, šiais laikais jis jau ir pas mus "aplūžęs". Mes taipogi iš lėto savo pasaulėžiūra tampame slavais, nors iš inercijos dar vis kalbame lietuviškai. Slavai - tie, kurie jau tarsi "palinkę" dorovinėje srityje. Čia labai aiški takoskyra: žmonės gali šnekėti ta pačia kalba, tačiau visiškai nebesusikalbėti dėl esminių pasaulėžiūrinių dalykų. Šiandien taip neretai atsitinka net šeimose. Taigi vadinamasis Vilniaus - Maskvos kivirčas nėra nesenos istorijos padarinys; jis trunka jau daugiau nei 2000 metų. Ir kadangi etninėje plotmėje mes su slavais esame panašūs, tai slavėjame nepaprastai lengvai (užtenka prarasti dorą, skaistą, romumą - ir nebebūsim baltai).

ne tik Lietuvoje bet ir lenkijoje…juk ‘kak poliak tak i govniak jobnutyj’

Labai sunku kalbėti apie normalų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą (ar kitokius sambūvius), kol mūsų kaimynai nepripažysta ir neatsiprašo už Vilniaus krašto okupaciją.