309df DELFI BLOGAS - pilkasis_ruonis » Įrašai » E. Vareikis. Paskaita apie Lietuvos taiką su Lenkija
REKLAMA
pilkasis_ruonis

E. Vareikis. Paskaita apie Lietuvos taiką su Lenkija


Trečiadienis, 2011-09-14 09:57        Be temos    |    107 komentarųkomentarai

Turėjo būti straipsnis apie Punsko valsčiaus kelio ženklus. O išėjo paskaita.

 

Diskusija, geras ar negeras Švietimo įstatymas virto beveik jau karu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Galima kandžiai pajuokauti, kad švietimas ir žinios prie gero neveda, tačiau stebint, kaip nežiniukiškai lietuviai ir lenkai drabstosi purvais, kyla noras priminti kai kurias visuomenės ir karo mokslo žinias, pabūti taikdariu, nors taikdarystė, karo įkarštyje itin nepopuliari.

 

Dar prieš kelis metus atrodė, kad tarpvalstybinė draugystė amžina, kaip geriausiais Žalgirio mūšio laikų metais, o vadinamosios lenkų tautinės mažumos padėtis – tiesiog pavyzdys visai likusiai Europai. Šiandien etninis kivirčas jau peržengė valstybių sienas. Eskalacija tęsiasi ir apima vis naujas gyvenimo sritis. Į nesutarimus jau įtraukti ne tik moksleiviai ir mokytojai. Pasidrabsto politikos apžvalgininkai ir žurnalistai, “špilkas” laido valstybių vadovai, ekspertai ir “ekspertai” nagrinėja įstatymų kokybę, duonos valgytojai, skaitytojai ir televizorių stebėtojai mojuoja konstitucijomis, Europos konvencijomis ir mažumų įstatymais, dažnai perskaitę tik tiems (pa)tinkančią eilutę.

 

Yra sakančių, kad problemos nėra, čia tik kelių nedorų politikų išsigalvojimai. Jei taip, tai ir Punskiečiams nekiltų noras keisti užrašų keliuose. Bet reikia keisti, tad sakantieji – nieko nėra, panašūs į tuo stručius smėlingame rajone…

 

Bene iš toliausių istorijos tolumų atėję kinų karo vado Sun Tzu pamokymai byloja, kad geriausias karas yra tas, kurio iš viso pavyksta išvengti ir galima susitarti. Karui reikia jėgos, susitarimui – kantrybės. Jėgos ir kantrybės (santūrumo) santykis ir yra karo meno esmė. Didžiausia klaida politikoje yra iliuzija, kad stipresnis gali vožti iš peties silpnesniajam ir tuo išspręsti visas problemas. Iš tikro – kuo stipresni smūgiai, tuo stipresnės nuoskaudos ir tuo ilgesnė gydymosi procedūra. Istorija tik patvirtina…

 

Bet kuriuo atveju šiandien protingesnis bus tas, kuris laikysis savo principų, bet nesivels į smuklius kivirčus, kuris sustos ir leis oponentui išsikeikti ir iššaudyti amuniciją “į orą”. Beda ta, kad pagunda duoti atgal ar pasirodyti, kad taip pat sugeba keiktis, labai didelė.

 

Graikų istorikas Tukididas dar antikos laikais pastebėjo, kad karas, ypač trunkantis ilgesnį laiką, yra praktiškai nekontroliuojamas. Šiandien tikriausiai visi pripažins, kad nenorėjo nei velti į konfliktą Punsko valsčiaus, nei vokiečių praeities Lenkijoje, nei Žalgirio mūšio, Jogailos, “želigosvkiados” ar Klaipėdos krašto istorijos. Juk tai ne Švietimo įstatymo reikalas. Jei norėjo, tai mažų mažiausiai elgėsi nedorai. O štai viskas ir išslydo iš kontrolės ribų. Jau nebesvarbu kas iššovė pirmas, jau ekspertų nuomonė apie lenkiškas mokyklas neturi jokios prasmės. Ir Lenkijos rinkimai jau nieko nepakeis, nes po rinkimų tvarkysis nugalėtojai. Tai pavojingiausia karo stadija, nes kariaujančios pusės linkę mobilizuoti visus galimus resursus pergalei pasiekti.

 

Bene protingiausias visų laikų karo teoretikas Karlas von Clausewitzas įrodė, kad pergalė, kurios kariaujantys taip siekia, yra visai ne tinkama karo pabaiga. Pergalė ir priešininko paniekinimas – tai pradžia naujam karui – keršto akcijai, revanšui. Kuo įspūdingesnė pergalė, tuo didesnė pralaimėjusių neapykanta, tuo skaudesnis kerštas ir “istorinės tiesos” siekis.

 

Lietuvių ir lenkų nesantaika panaši į besiskiriančią šeimą, kurioje vyras ir moteris nebemyli vienas kito, tačiau bando savo nemeilė pateisinti tuo, kad netinkamai surašytas santuokos ir šeimos kodeksas. Kaip kodeksą berašytum, santykiai nepagerės, jei meilės nėra.

 

Taigi konfliktas baigsis ne tuomet, kai pakeisime Švietimo įstatymą, lenteles gatvėse ar nuplausime Punsko pakelių užrašus. Konfliktas pasibaigs, kai tiesiog susitaikysime. Prieš dešimtį metų rodės, kad sugebame… Šiandien kažkaip neatrodo. Karo nenorime, bet pergalės trokštame…

 

Minėtieji karo teoretikai aiškina, kad karą baigti reikia ne mūšio lauke, o visu pirma savo galvose ir širdyse. Sutarimas turi būti džentelmeniškas ir džentelmeniškas ne popieriuje, o širdyje. Karo metu paprastai kariaujantieji kelia vieni kitiems maksimalius reikalavimus ir pergalės poreikį grindžia tų reikalavimų įgyvendinimo būtinybe.

 

Karų praktika rodo, kad maksimalių siekų įgyvendinti niekada nepavyksta, o tai, kas pavyksta, buvo įmanoma ir be karo.

 

Taigi, pereikime prie konkrečių dalykų.

 

Pirma. Lietuvos lenkai, ar kaip aš sakau, lenkiškai kalbantys lietuviai nebus Lenkijos lenkais. Nebent kiltų fizinis karas, tačiau, jo pasekmes pasaulis pripažins ne daugiau kaip kokią Abchaziją. Sovietmetis parodė, kad jei vadinamasis Vilniaus lenkas nenori save sieti su Lietuva, kiti jį susieja ne su Lenkija, bet su Rusija. Tad savo būties klausimus reikia spręsti Vilniuje, o ne Varšuvoje. Vilniuje visus klausimus išspręsime. jeigu nesišvaistysime maksimaliu noru priversti vienaip kalbančią mažumą būti lojalia kitaip kalbančiai daugumai, o visiems būti lojaliems Lietuvos Respublikai. Nėra tikrų ir netikrų lietuvių, žemaičių ar vilniečių, visi esame vienodai tikri Lietuvos piliečiai bet ne vieni kitų “mažumos”. Lietuvos interesas nėra vieniems nugalėti kitus, vadinasi nereikia ir kariauti.

 

Antra. Istorijos negalima laimėti jėga, istoriją galima skaityti ir interpretuoti. Istorijos suvokimo pagrindu neturi būti XX amžiaus lietuvių ir lenkų nesantaikos kontekstas. Jame galiausiai pralaimėjome abu. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekstas kur kas priimtinesnis abiem pusėm – jame ir Žalgiris ir daugeliui tautų ir kultūrų nesvetimas Vilnius. Dėl Vilniaus, tokio koks jis yra taip pat nereikia kariauti.

 

Trečia. Naivūs tie, kurie mano, kad priėmus valstybins kalbos įstatymą, visi ims ja kalbėti, o nenorintiems pakaks įkrėsti rykštele. To nebus labai greitai, tam reikia kantrybės ir susivokimo. Galiausiai ir pasitikėjimo Lietuvos valstybės ilgaamžiškumu. Nemažiau naivūs ir tie, kurie mano, kad nesimokant valstybinės lietuvių kalbos, Lietuvos valstybė bus lengviau kažkieno nukariaujama. Nebus. O Lietuva – tolerancijos pavyzdys daugelyje sričių yra sukurta ir be karo.

 

Taigi, kariauti nereikia, protingiausia būtų pagal visų karo teoretikų patarimus stabtelėti. Stabtelėjęs (ne, neatsitrauks, o stabtelėjęs), bus tikrai protingesnis.

 

Esu ne kartą sakęs, kad politikoje labai matosi džentelmeniški ir prasčiokiški sprendimai. Džentelmenas žino savo teises (ir jam reikia jas suteikti), tačiau niekados jomis nepiktnaudžiauja, ypač matydamas, kad tai gali žeisti aplinkinius ar sukelti problemų. Prasčiokas bet kokia kaina stengiasi išlupti, kas jam “priklauso”, nepaisydamas nei ilgalaikių pasekmių, nei pagarbos aplinkiniams. Džentelmenas vertina garbės žodį, gina savo tiesą iki galo ir nemeluoja, prasčiokas vertina trumpalaikį sandėrį, keičia pažiūras ir bėga, kai gresia pavojus. Mūsų dialogo kontekste belieka palinkėti santūraus sutaikančio džentelmeniškumo, o ne bravūriško prasčiokiškumo.

 

Kai susitinka du džentelmenai, tai sutaria: vienas džentelmenas pripažįsta, kad W raidė pati savaime nėra nusikaltimas ir gali būti vartojama, jei jau taip labai beprotiškai reikia, kaip WC. Kitas džentelmenas, žinodamas, kad W raidė pirmąjį gąsdina, kaip velnią kryžius, pasistengia tos W nekaišioti kiekviename žingsnyje. Juk džentelmeno garbės žodis ir draugystė svarbiau. Džentelmenas išmoks negimtąją kalbą, kuri krašte laikoma oficialia, nes taip elgiasi visi džentelmenai, kitas džentelmenas nesityčios iš pirmojo kalbos klaidų, ir nelaikys tai išsilavinimo trūkumu. Džentelmenas nesitraukia kai reikia ginti principus.

 

Kai susitinka du prasčiokai, vienas vaidina, kad mokykloje jo nemokė W raidės, vadinasi jis turi teisę nemokėti skaityti nevietinio rašto, o kitas prasčiokas pagal savojo kaimo tradicijas keiksis kuo labiau pirmajam prasčiokui nežinomais žodais, o “Welnio” raidėmis išpaišys visas tWoras. Prasčiokas tyčiosis iš jam nepažįstamos kalbos, o kitas prasčiokas didžiuosis, kad per savo gyvenimą išmoko tik savo kaimo tarmę ir liežuvis žmudzskai nesivarto. Prasčiokas šalies prestižą matuoja pagal galimybę parsiduoti ir bėga, kur šilčiau ir saugiau.

 

Džentelmenas neteplioja kelio ženklų ir neplėšo lentelių nuo namų. Prasčiokas taip priešingai. Pasaulis, šiaip ar tai savo ateitį linkęs patikėti džentelmenams, nes jie galiausiai džentelmeniškai nekalba apie tai, kas buvo kaltas ir kaltesnis prieš kelis šimtus metų. Labai natūralu ir džentelmeniška  rašyti pasus būtent valstybine kalba, nieko neleistino naudoti ir “originalią” rašybą, kur tai tarnauja žmogaus patogumui ir kuria bendrąjį gėrį. Mūsų visų interesas ne “įkalti” tvarką, o sutarti dėl tvarkos ir garbės žodžio laikytis. Viskas suderinama, nes nesame pirmieji ir ne paskutiniai pasaulyje.

 

Lietuva buvo didi šalis, kai jai vadovavo politikos džentelmenai, kai turėjo draugų ir buvo vertybių šalis. Lietuva greit žlugdavo, kai valdžią perimdavo prasčiokai, skaičiuojantys pinigus ir nukapotas oponentų galvas.

 

Turėjo būti straipsnis apie Punską, o gavosi kaip visada apie meilę. Juk tiek kartų kalbėta, kad geriau kaimynus mylėt, nei su jais kariauti. Bet kodėl neišeina?
Algirdas U

Trečiadienis
2011-09-14 10:38
Meilė Punskui ir punskiečiams ne mažiau svarbi nei meilė savai žmonai. Pasiūlymas būti džentelmenais man atrodo kaip noras pamėginti atsistoti oponento vieton ir pasižiūrėt iš kur ta permainų baimė ir jas išsklaidyti geranoriškumu. Tik kiek baugina, kad čia gal greičiau autonomiją beveik sukūrusios vilnijos valdininkijos ekonominis interesas ir noras amžinai valdžioj išlikt bauginant žmones irgi argumentas. O pamačius ką išdarinėja švietimą Vilniaus savivaldybėje kuruojantys ir jau pradėtą švietimo reformą griaunantys LRA atstovai neramu. Gal šie ponai meilę kiek kitaip supranta. Kaip meilę žemei, bet ne gimtai, o parduodama,i gražinamai, kai gaunant ją nubyra milijonai. Ir ne į savivaldybės iždą. Todėl gerai kad sėdi protuoliai Varšuvoje, Vilniuj, Įstatymą mūs koreguoja lenkai, mes klausomės, skubiai į pataisas pasiūlytas nereaguojam…Gal tai ir yra Jūsų siūloma "blogiausia taika visuomet geresnė už karą" sistema veiksme?
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 10:45
uralui oioioioioioioioioiiiiiiii niekada nepasirasau po teiginiu, kad bloga taika geriau uz kara…. niekad, jau man to nepirskite
Algirdas U

Trečiadienis
2011-09-14 10:52
Atsiprašau tada, man pasirodė kad mintis tokia JŪs tekste sklando
Algirdas U

Trečiadienis
2011-09-14 10:54
O kaip suprast tada citatą šią? "Taigi, kariauti nereikia, protingiausia būtų pagal visų karo teoretikų patarimus stabtelėti. Stabtelėjęs (ne, neatsitrauks, o stabtelėjęs), bus tikrai protingesnis".
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 10:57
algiui u nereikia kariauti su lenkais siandien. gal kada nors reikes bet ne siandien
Rasa

Trečiadienis
2011-09-14 11:17
pirmiausia reiktų išsiaiškinti ar Vilniaus krašto gyventojai laiko save Lietuvos ar Lenkijos piliečiais.. ir būtų neblogai su pačia Lenkija išsiaiškinti prieškario okupacijos klausimą - jei jau Rusijos reikalaujama atsiprašyti už okupaciją, kodėl to nereikalaujama iš Lenkijos? o vaidinti kad viskas gerai - tai tereiškia, kad problema ir toliau rusena tartymu ugnelė durpyne.. ir naivu, manyti, kad nepriklausomybės dešimtmečiais ta ugnelė neruseno .. Todėl mano nuomone ši problema - tai lenkų požiūrio į Lietuvą, kaip valstybę, požiūrio problema.. Tikiu, kad visą tai galima išsiaiškinti ir be vyniojimo į vatą ir be karo ;)
pilkasis ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 11:25
rasytei jūs teisi, gal tiktai pridėčiau, kad abiem valstybėm reiktų peržiurėti požiūrį į istoriją
Tomas Baranovas

Trečiadienis
2011-09-14 11:43
Egidijau, pagarba taikdariui :-) Tikėkimės, kad džentelmeniškumas mūsų regione turi perspektyvą.
Netikras nelietuvis

Trečiadienis
2011-09-14 11:50
Siulote grizti prie Tautu Draugystes politikos? Tai gi Sovietines Okupacijos Padarinys! Jus busite Tikru Lietuviu suvalgyti, netgi be druskos ir padazo. Jei netikit, pasiulikit atskirame paso lape irasyti varda ir pavarde originalo kalba, t.t. kirilica ar arabu rasmenimis. Isivaizduojate, kad po 25 metu nacionalistines propagandos kas nors jusu klausys? Juk visai nereikia irodyneti sovinizmo paplitimo Lietuvoje. Reikia daryti tik viena - versti, nuolat versti is lietuviu i kitas kalbas tai, ka rasoma lietuviu kalba lietuviams. Kiek arciau originalo. Tik tiek. Pameginkite isivaizduoti save - rusu, lenku, baltarusiu ar zydu, kurio proteviai gyvena Vilniuje nuo Vytauto laiku, ir paskaitykite tai, ka rasoma Delfi.lt. Buvo toks anglu rasytojas, katalikas, Cestertonas. Skaitykite "Flambo paslaptis". Is musu pazistamuju pirmas is Lietuvos i Rusija 1990-ais isvaziavo pravoslavas-senatikis (jo proteviai pabego is Rusijos i Lietuva, turbut, 17xx), pasakes - "nenoriu (19)42-ju pakartojimo savo gyvenime". P.S. Idomu palyginti, kokia dalis kitatauciu gerai zinojo lietuviu kaba apie 1987 m, ir buvo lojalus Lietuvos valstybei, ir kokia dabar? Estijoje, kiek atsimenu, koreliacija tai tiesiogiai atvirkstine. Kuo geriau supranta, tuo daugiau nekencia. Vargu ar tai buvo estu-nacionalistu noras.
;)

Trečiadienis
2011-09-14 12:12
"tačiau stebint, kaip nežiniukiškai lietuviai ir …" - nu nu, pamokyk :) "kaip geriausiais Žalgirio mūšio laikų metais,…" - ha ha ha "o vadinamosios lenkų tautinės mažumos padėtis – tiesiog pavyzdys visai likusiai Europai." - kodel pavyzdys? kokia protinga tauta noretu tokios mazumos??? "dažnai perskaitę tik tiems (pa)tinkančią eilutę." - nu, ziurim kas jums patinka :) "Lietuvių ir lenkų nesantaika panaši į besiskiriančią šeimą, kurioje vyras ir moteris nebemyli vienas kito," - as zinau, kad jus labai norite, kad Lietuva butu lygi Lenkijai, bet taip jau keli simtai metu nera :) kliedit, ponas, maziau romantikos skaitykit ;) "Sutarimas turi būti džentelmeniškas ir džentelmeniškas: - laba diena dzementelmene, jus rytu europoje :) "Lietuvos lenkai, ar kaip aš sakau, lenkiškai kalbantys lietuviai nebus Lenkijos lenkais." - ha ha ha (juokiuos antra karta) xD "Lietuva buvo didi šalis, kai jai vadovavo politikos džentelmenai, kai turėjo draugų ir buvo vertybių šalis." - Lietuva buvo didi, kai buvo pagoniska, o kai apsikrikstijom (per prievarta, beje), kai perem ta padugniu religija (kriksiconybe gime visuomines dugne), mes patys tapome padugnemis. O toliau skaityti tingiu. Asmeniskai as nieko naujo ateityje nesitikiu, jeigu tautoje neivyks tinkami mentaliteto pokyciai. Reikia pasauleziuros ir vertybiu totalaus pertvarkymo. Autoriui siulau paradeti versla ir finansinskai remti protingus jaunus zmones. Nes man visa politika jau aiski.
Tomas J.

Trečiadienis
2011-09-14 12:16
Su lenkų politikais plūstis neverta, nes su niekuo neverta plūstis (taip niekais nueina daug energijos). Reikia į visas mokyklas įvesti valstybinę kalbą. Reikia VEIKTI, o kas šūkauja - tegu.
Kestas

Trečiadienis
2011-09-14 13:09
"Intelektuale" jbn. Yra agresija, yra Tėvynė, yra priešas, yra pozicijos. Tu ne objektyvus Visatos protas paraleliniame pasaulyje. Tavo pareiga užimti savo Tėvynės pozicijas ir ją ginti. Priedo, agresoriams tavo nuomonė visai nerūpi. abejingumas didžiausia nuodėmė, o nusišalinusiems taikytojams- dezertyrams kartuvės.
saulius

Trečiadienis
2011-09-14 13:44
pagal pateiktus susitaikymo variantus, straipsnio autorius būtų teisus tik tuo atveju, jeigu šis konfliktas būtų kilęs abiems pusėms esant vienodai kaltoms, abiems pusėms vienodai pradėjus pulti, priekaištauti vienai kitai ir t.t. Tačiau juk Lenkija pradėjo mus atakuoti jau prieš kelis metus, dar net negimus naujam švietimo įstatymui. Lietuva niekada nereiškė jokių priekaištų ir pretenzijų, o ir prasidėjus aktyviam puolimui, visą laiką stovėjo nuleidusi galvą. Tikras džentelmenas! Tik dabar, gerokai pavėluotai, prezidentė, premjeras truputį išdrįsta paprieštarauti. Kaip liūdna žiūrėti, kaip ilgai yra žeminama Lietuva. Juk Lenkija puikiausiai žino, kad nėra jokios lenkų diskriminacijos. Tačiau, nepaisant to, puola toliau. Taigi, pagrindinis klausimas - kokie Lenkijos tikslai? Jau dabar net ir moksleiviui darosi aišku, kad mūsų kaimynui ne W, ne lentelių gatvėse, ne naujo švietimo įstatymo reikia, o jam reikia pasiekti šios krašto dalies pilnos polonizacijos su tolimesnėmis pasekmėmis ir minėti dalykai yra maži žingsneliai ta kryptimi. Pasižiūrėkite lenkiškuosius internetus, kur jau seniai Vilnius traktuojamas, kaip lenkų valstybės rinkiminė apylinkė ir t.t. Pažiūrėkite, kiek Lenkijos vėliavų atsinešama į demonstracijas Lietuvoje - čia lojalumas Lietuvai? Kas dar tikisi, kas išpildžius visus šiandieninius lenkų reikalavimus, viskas pasibaigs? Gerb. straipsnio autoriau, beveik garantuoju, kad nesulauksite jokio džentelmeniškumo iš Lenkijos pusės, nes ji tiesiog vykdo savo užsibrėžtą politiką, ji tiesiog dar nepasiekė savo tikslų. Džentelmeniškumo politikoje nebūna, yra tik interesai, deja. Mums būtina skubiai blaiviai viską įvertinti, skubiai ieškoti galimų sąjungininkų, kad atsispirti tam šantažui ir Lietuvos valstybingumui keliamam pavojui. Mūsų valdžia neturi teisės nusikalstamai nieko nedaryti, tikėdamasi, kad viskas tyliai išsispręs.
Mi-au

Trečiadienis
2011-09-14 14:05
Mylim mes tuos lenkus, tik lenkų politikų populizmo prieš rinkimus nuoširdžiai nekenčiam :-/
vr

Trečiadienis
2011-09-14 14:33
gerbiamasis, tai ir pradėkite, pradėkite: išverskite šį tikrai neblogą straipsnį į lenkų kalbą ir šalia lietuviškojo šiame dienoraštyje įdėkite. O mes visomis išgalėmis paplatinsime:-)
Algirdas U

Trečiadienis
2011-09-14 15:37
Tačiau absoliuti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdžia jau keliolika metų priklauso tik lenkams? - Iš tiesų tautinių problemų Vilnijoje ir nėra. Yra tik korupcija, kuri neturi tautybės. Korumpuoti valdininkai yra ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai, ir žydai. Visi posovietiniai žmonės yra ypač linkę gauti naudos sau. Tačiau Vilniaus regione ši korupcija yra ypatingo masto, nes čia naudojamas ne tik melas, bet ir tvirčiausi šeimyniniai ryšiai. Aš skiriu, kas yra valdininkas, o kas - Lietuva. Ar jums būtų svarbu, kokios tautybės yra valdininkas, kuris už savo palankumą reikalauja pinigų? Man nėra skirtumo, ar nusikaltėlis yra lenkas, ar lietuvis. Man nėra žinoma, kad nuo 1997 metų iš Vilniaus rajono savivaldybės buvo pateikta kokių pretenzijų, priekaištų dėl žemės grąžinimo projektų derinimo ir sprendimų. Nuo 2001-ųjų LLRA jau turėjo savo deleguotą atstovą Vilniaus apskrities viršininko administracijoje - lenką Zbignevą Balcevičių, nuo kurio ir priklausė, kam turėtų būti grąžinama ta žemė. Nuo 2002 metų pasikeitė ir žemės grąžinimo tvarka, kuri įgaliojo žemės grąžinimo projektus parašu tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių. Juo dirbo lenkas Stefanas Svetlikovskis - V.Tomaševskio dėdė, buvęs ilgametis Lukiškių kalėjimo komunistų partijos komiteto sekretorius. Didelė informacinė ataka - Tačiau rinkėjai žino, kad Vilniaus kraštą valdo lenkai? - Taip, tačiau visi lenkiški laikraščiai, žurnalai, radijo stotis, interneto portalai priklauso šios partijos veikėjams arba su jais glaudžiai, net giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Tai yra puikus įrankis dėl visko kaltinti lietuvius. Kai dešimt metų kali į galvą tą patį, bet kas patikės. Baisu ir tai, kad šie leidiniai guli ne tik kioskuose, bet ir mokyklų bibliotekose - lenkams nuo mažumės skiepijama neapykanta lietuviams. 1996 metais, matydama, kad žemės grąžinimo procesas gali pakrypti vietos gyventojų nenaudai, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo turėjo būti rezervuoti ežerų, upių ir kitų vandens telkinių krantai vietinių reikmėms, t.y. visuomenės poreikiui. Šių plotų žemėtvarka neįtraukdavo į privatizavimo procesą. Iš visų šalies savivaldybių vaizdingų krantų kaip neprivatizuotinų nerezervavo tik Vilniaus rajono savivaldybė. Bet privatizuoti tokias vietas LLRA veikėjai leido ne bet kam - tik išskirtiniams. Eiliniams žmonėms buvo palikta demagogija apie lietuvius. Taip į Vilniaus rajoną atsikėlė žemes galybė Lietuvos politikų ir valdininkų ne lenkų. Jie sėdi LLRA kišenėje, todėl ir tyli, kai V.Tomaševskis jau ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją. Dalis žinomų Lietuvos politikų buvo tiesiog nupirkti žeme Vilniaus rajone. Čia ir visas atsakymas į klausimą, kodėl kitos partijos broliaujasi su V.Tomaševskiu, kviečia į valdžios koalicijas. Gal prieš ketverius metus buvo paskelbtas straipsnis apie tai, kad Lietuvos kino studija prie Rukainių norėjo vykdyti statybas, o esą už tai buvo pareikalautas paprastas kyšis - milijonas litų už hektarą žemės. Šią istoriją perspausdino kiti, aš taip pat įdėjau į savo interneto portalą. Tas reikalas buvo susijęs su V.Tomaševskiu, ir jis to iki šiol nepareikalavo paneigti. Prisidengus triukšmu dėl lenkų tautinių problemų keistomis aplinkybėmis buvo pakeista tūkstančių hektarų žemės paskirtis Vilniaus rajone. Tai matė ir girdėjo visi, net Specialiųjų tyrimų tarnyba. Matė, bet iki šiol nesiima jokių priemonių.
Julius

Trečiadienis
2011-09-14 15:49
Gal vis tik p. Vareikis galėtų parašęs dar kartą perskaityti savo tekstą, nes paprasčiausių gramatinių ir "žiopliškų" klaidų jame tiek, kad nebereikia nei W, nei Q…
Imantas M.

Trečiadienis
2011-09-14 17:04
Bravo, Egidijau. Tikrai vienas geriausių straipsnių šia tema pastaruoju kolektyvinio išprotėjimo metu. Gaila, kad nebuvai pakviestas į 2011.08.25 konferenciją "Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti", ten taip pat buvo kalbama apie tai. Bet absoliuti dauguma mūsų tautiečių (lenkų matomai taip pat) šiuo metu mąsto, kalba ir elgiasi būtent kaip prasčiokai; tą patį galima pasakyti ir apie pirmuosius abiejų valstybių asmenis - kažkoks košmaras. Jei tu jiems nepritari - kaipmat būni išvadinamas "lenkų agentu". Kremliuje šampaną geria turbūt jau kibirais…
tualetiniai-elitinė-estetinė pretenzija

Trečiadienis
2011-09-14 17:36
Kągi, stebuklas neįvyko - vareikis ir vėl lygus tik vareikiui ? Ir Tukididas su užpudruotu bet puikiai numanomu šizofreniku Sikorskiu, ir "Bendrasis gėris pagal Tomaševskį" Vareikio expromte-perpasakojime, ir tipiškai "vareikinis" poetizuotas chamizmas "O milošči ", kai Lietuvos parlamentaras drįsta lietuviškoje spaudoje "iš meilės" mokyti jį maitinantį lietuvį "Jak celovač renkovičku kochanemu liachu z Warszawy-Stolicy" - viskas sukurpta koloboracine intencija ir sulipinta tokiu neadekvačiu principu, kokiu kapitalistinio alkoholio etikėtės būdavo užlipinamos ant klozeto bakelio sovietiniam tualete (tokia pati "elitinė-tualetinė pretenzija" kaip ir šiuose Vareikio vėlyvojo periodo "Rinktiniuose raštuose"). O ir stilistiškai šitam kurtuaziniam dykaduoniui taip ir nelemta iššokti aukščiau kokio Lomžos radio diktoriaus-mąsytojo lygio . Dievas su juo, joks Baudžiamasis kodeksas jokioje pasaulio valstybėje nedraudžia žmogui tyčiotis pačiam iš savęs. Na o kiek lietuviškai rinkai aktualios Vareikio Master-klasės tema : "Kaip dar save išniekinus" - atviras klausimas, priklausantis iš dalies ir nuo marketingo, ir nuo nutautusių avinų skaičiaus mūsų brnagioje Tėvynėje. Kągi tegu mankština senolis ranką: koks skirtumas, ar tu ją jaunystėj tarpukojyje mankštinsi, ar elektroniniam puslapyje.
tualetiniai-elitinė-estetinė pretenzija

Trečiadienis
2011-09-14 17:42
virtuozas, STAČIAI VIRTUOZAS - taip vikriai ir su "tiukididiniu aplombu" aptaškyti oponentą ta sekresija, kuri pačiam iš kylno varva… tam šiaip meistriškumo nepakanka, čia būtina turėti tuteišovą genetiką.
Kremlius - Imantui

Trečiadienis
2011-09-14 17:51
Imantai, zinok: Jei lietuviu naciai saukia "Lietuva lietuviams" - tai MANO agentai! Jei zmogaus teisiu gynejai reikalauja tautiniu mazumu gerbimo - tai MANO agentai! Jei Uoka keikia homoseksualus - tai MANO agentas! Jei homoseksualai surengia parada - tai MANO agentai! Jei konservatoriai prie valdzios - tai MANO agentai! Jei socialdemokratai prie valdzios - tai MANO agentai! Jei lenkai reilalauja dvikalbiu lenteliu - tai MANO agentai! Jei patriotai niuma lenkiskos lenteles - tai MANO agentai! RUSAI VISUR! TIKRINK PO SAVO LOVOS - AR TEN NERA RUSO! BUUUUUU!!!! DREBEK!!!! ——————— P.S. Butu linksma, jei nebutu taip liudna.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 18:12
Netikram lietuviui: siūlau sugrįžti ne prie sovietinės, o prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politikos. Tada buvome ir stipresni ir saugesni ir …. laimingesni, ne Sovietų Sąjungoje. Dabar irgi galime būti laimingi, bet labiau norime nelaimingai kariauti su didesniais ir stipresniais priešininkais. Karą pralaimėsime, taiką – laimėsime.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 18:13
Kestui: Nelinkėčiau jums kartuvių, nors bėgate iš kovos lauko.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 18:14
Sauliau, kas mūsų potencialūs sąjungininkai? Kaip jums atrodo. Sykį manėme, kad didžiausia draugė kovoje su lenkais yra SSSR, o po tokio manymo (“Vilnius mūsų”) penkiasdešimt metų buvome nelaisvėje. Kas sąjungininkai? Liūdna, bet šiandien Lietuva neturi draugų. Pragmatinės politikos pasėkmės
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 18:14
Algirdui U: visada sieksiu, kad Vilniaus krašto valdžioje būtų Lietuvos valstybės patriotai, nesvarbu kokia jų kalba gimtoji. Svarbiausia, kad jų gimtoji šalis – Lietuva.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 18:15
Imantui: suprantame juk vienas kita ir be daugybės žodžių.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 18:15
tualetiniai-elitinė-estetinė pretenzija ….. va šitaip būtent nereikia plūstis. Tikrai prasčiokiška, net suprasti sunku, ką barate – lietuvius, lenkus ar teksto autorių
KATINAS LEOPOLDAS-NETIKRAM LIETUVIUI

Trečiadienis
2011-09-14 18:38
Siulote grizti prie Tautu Draugystes politikos? Tai gi Sovietines Okupacijos Padarinys! Jus busite Tikru Lietuviu suvalgyti, netgi be druskos ir padazo. Jei netikit, pasiulikit atskirame paso lape irasyti varda ir pavarde originalo kalba, t.t. kirilica ar arabu rasmenimis. Isivaizduojate, kad po 25 metu nacionalistines propagandos kas nors jusu klausys? Juk visai nereikia irodyneti sovinizmo paplitimo Lietuvoje. Reikia daryti tik viena - versti, nuolat versti is lietuviu i kitas kalbas tai, ka rasoma lietuviu kalba lietuviams. Kiek arciau originalo. Tik tiek. Pameginkite isivaizduoti save - rusu, lenku, baltarusiu ar zydu, kurio proteviai gyvena Vilniuje nuo Vytauto laiku, ir paskaitykite tai, ka rasoma Delfi.lt. Buvo toks anglu rasytojas, katalikas, Cestertonas. Skaitykite "Flambo paslaptis". Is musu pazistamuju pirmas is Lietuvos i Rusija 1990-ais isvaziavo pravoslavas-senatikis (jo proteviai pabego is Rusijos i Lietuva, turbut, 17xx), pasakes - "nenoriu (19)42-ju pakartojimo savo gyvenime". P.S. Idomu palyginti, kokia dalis kitatauciu gerai zinojo lietuviu kaba apie 1987 m, ir buvo lojalus Lietuvos valstybei, ir kokia dabar? Estijoje, kiek atsimenu, koreliacija tai tiesiogiai atvirkstine. Kuo geriau supranta, tuo daugiau nekencia. Vargu ar tai buvo estu-nacionalistu noras. TA MADA AR NORAS RASYTI SAVO PAVARDE ORIGINALO KALBA YRA VISISKAS NESUSIPRATIMAS .JUK PASE RASO LIETUVIS,RUSAS,GRUZINAS AR BALA DAR KAS O TAS PARASYMAS ORIGINALO KALBA NIEKO NEKEIS NES NIEKUR DAUGIAU TAI NEBUS RASOMA IR NIEKS TO UZRASYMO NESKAITYS TAI KOKIA PRASME??? KITA VERTUS PVZ DANIJOJE SAKYCIAU DEMOKRATISKOJE SALYJE NE TAIP KAIP LT NIEKS TOKIU NESAMONIU NERASO O RASO DANISKAIS RASTMENIMIS BE -Č,Ė,Š,Ū,Ž KAIP SPEJU IR BE LENKISKU TUO LABIAU RUSISKU,GRAIKISKU,ARABISKU AR DAR KOKIU RAI RAIDZIU.NIEKAS NIEKAD NIEKUR ZMOGUI NEUZTIKRINS TOKIU PAT GALIMYBIU I KALBA KAIP GIMTOJE SALYJE IR JEI TOKS NORAS YRA JUK GYVENAME 21 AMZIUJE SUSIDEDI SMUTKES SEDI I MASINA IR PIRMYN! TURET ILIUZIJAS KAD GYVENDAMAS LIETUVOJE VISKAS BUS KAIP RUSIJOJE,LENKIJOJE AR DAR KUR TAI BERGZDZIAS REIKALAS IR NIEKS I JOKI PASO KAMPELI NERASINES KRENGELIONIU NES NEIMANOMA VISIEMS JU PAVARDES UZRASYT JU GIMTAJA KALBA JUK PASAULYJE YRA SIMTAI TAUTU IR DESIMTYS RAIDYNU!!!! PASIKARTOSIU DAR KARTA JEI SKAITOTE KAD LIETUVOJE TAU AR KAM YRA BLOGAI IR I KAZKA NEATSIZVELGIAMA NIEKS CIA NIEKO NELAIKO.LIETUVA YRA LIETUVIU TAUTOS NAMAI TAI REIKETU ISIKALT I GALVA IR TUOSE NAMUOSE YRA TAM TIKROS TAISYKLES KURIU PRIVALU VISIEMS KARTOJU VISIEMS LAIKYTIS IR SVECIAS NETURI DIKTUOTI KAIP SEIMININKUI GYVENTI !!!! TAIP YRA VISUR IR BUS VISADA IR LIETUVA NERA IR MANAU NEBUS ISIMTIS.
Netikras nelietuvis

Trečiadienis
2011-09-14 18:39
>Netikram lietuviui: siūlau sugrįžti ne prie sovietinės, o prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politikos. Tai buvo daugelio kitatauciu tikejimas - kad bus kaip Europoje (ar bent jau LDK pries unija). O gavome - de facto nacionalistu diktatura. Tie is ju, kurie skaite lietuviu kalba, spejo isvaziuoti tarp pirmuju. Toks jau gyvenimas, kad geriau buti lietuviu Rusijoje, negu rusu - Lietuvoje. Siaip, jei sneketi apie tolerancija ir t.t., pateiksiu viena smulkia ideja. Kiek as zinau, Kaledine Egle Vilniuje nuimama sausio 6. Nors Vilniuja pakanka zmoniu, kurie svencia Kaledos sausio 7-ta. Argi taip jau sunku butu pratesti jos buvima gatveje porai dienu? ;)
KATINAS LEOPOLDAS

Trečiadienis
2011-09-14 18:49
O DEL SANTYKIU SU LENKIJA IR LENKISKAI KALBANCIAIS LIETUVIAIS PASAKYSIU TAIP …GLUSA IR BAZNYCIOJE MUSA. UZSILEIDOM NUO PAT 1991 METU KAI PO PUCO IR LENKU AUTONOMIJU TIE ZMONES NEGAVO JOKIO SAVO VEIKSMU IVERTINIMO NEI VIENAS NEBUVO PASODINTAS NEI KAIP TAI NUBAUSTAS NET GI SAKYCIAU PASKATINTAS TOLIAU VEIKTI PRIES LIETUVA.AS NEZINAU NEI VIENOS SALIES PASAULYJE KUR SAVO TAUTIECIUS UZ VALSTYBES PINIGUS MOKINTU KAIMYNINES SALIES KALBOS IR AUKLETU JUOS TOS SALIES PATRIOTAIS!!!! TAI DYYDZIAUSIAS ABSURDAS KOKS BEGALI BUTI TODEL DABAR PRABEGUS 20 METU PRADEDAME SKINTI TOS SEJOS DERLIU ISAUGO KARTA KURI ABSOLIUCIAI YRA NUSISTACIUSI ANTILIETUVISKAI IR TAS GUODIMASIS KAD VA LENKIJOJE RINKIMAI IR VISKAS PRAEIS TAI NESAMONES …LENKIJOJE VISADA RINKIMAI TAI I SEIMA,SAVIVALDYBES IR PAN…LENKIJA JAUCIA IR MATO MUSU POLITIKU MINKSTUMA,KVAILUMA IR ABSOLIUCIAI SITUACIJOS NESUVOKIMA…GALVOT KAD VA DUOSIM JIEMS KAZKA IR JIE NURIMS TAI KELIAS I NIEKUR TIE ZMONES NIEKAD NENURIMS IR KA JIEMS BEDUOSI VISADA ATSIRAS NAUJU REIKALAVIMU TIK KUMSTIS I STALA IR ATITINKAMU VEIKEKEJU SUSODINIMAS TEGALI DUOT REZULTATUS.JUK DABAR VILNIAUS IR SALCININKU RAJONAI FAKTISKAI YRA NEVALDOMI JOKIU TEISMU SPRENDIMU TEN NESILAIKO IR LIETUVOS VALDZIA TEN NEGALIOJA FAKTISKAI YRA SUFORMUOTA IR KUBILIAUS PALAIKOMA LENKISKA AUTONOMIJA SUKURTA PADNESTRES PAVYZDZIU!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! BET KAS IDOMIAUSIA NIEKS NEI PREZIDENTE NEI KUBILIUS TAI MATYDAMI TYLI LYG PABUCIUOTI!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! TAS TYLEJIMAS GALI ATVEST IKI LABAI SKAUDZIU PASEKMIU VISAI LIETUVAI IR MUSU GYVENTOJAMS.
KATINAS LEOPOLDAS

Trečiadienis
2011-09-14 18:55
IR DAR PRAEJO LAIKAS NUOLAIDZIAVIMUI IR PATAIKAVIMUI TAI NE TA LIAUDIS KURI SUPRASTU GERANORISKUMA VISKAS KAIP KALEJME JEI TU NUOLAIDZIAUJI VADINASI TU SILPNAS JEI TU SILPNAS GALIMA ANT TAVES IR UZLIPT!!!!!!!!!!!!!!!!!!! VISKAS TAIP IR VYKSTA KUO LIETUVA DAUGIAU NUOLAIDZIAUS TUO DAUGIAU ANT JOS LIPS TUO DAUGIAU JI BUS KALTA!!!!!! DABAR NUOLAIDOS TAI KELIAS I SALIES PRAZUTI KA PARODE IR 1938,1939 1940……NIEKS ISTYZELIU NEGERBIA YPAC TOKIOJ ZONOJ KAIP-RYTU EUROPA.CIA VYRAUJA KALEJMO FILOSOFIJA BE JOKIU SVELNUMU IR SUPRATIMU!
Netikras nelietuvis

Trečiadienis
2011-09-14 19:31
Leopoldai, jei tokie kaip tu - panores pakartoti LAF-o 23.06.41 "zygdarbius" - tai tavo bendraminciams dar karta parodys, kaip susitvarkoma su naciais. As padesiu, jei reikes, kaip mano dedukas tai dare 16 divizijoje.
nelabs

Trečiadienis
2011-09-14 19:44
Per daug velia. Pozicija turi būti aiški ir tiksli, nemanau kad lenkai irgi panašiai svaigsta - ai, ką čia kariausim, gal nereikia, nusileiskim, juk vis tiek, eeee.. Jau vieną kartą tarpukary labai lanksčiai lankstėmės, o išėjo kaip ?
Laimius

Trečiadienis
2011-09-14 20:06
gal as keistas zmogus, bet niekaip nesuprantu kaip is istorinio tasko zmones save sureiksmina. vieni niekaip nepamirsta kokia didele buvo kunigaikstyste, o kiti kaip jie sauniai kazkada okupavo svetimas zemes. sakyciau jeigu butum gyvenes toje kunigaikstysteje ir zinotum koks tada buvo gyvenimas, tada taip. kiek as isivaizduoju tada valde ziaurus zmones, kurie nesibodedavo nuzudyti ir savo seimos narius ar gimines del valdzios, o ka jau sneketi apie paprasta zmogu. kokias kancias jam tekdavo iskesti tokioje valstybeje kuria valde ziaurus despotai. apie svetimu zemiu okupacija net nera ka burnos ausint. nereikia dairytis i praeiti ir pilti druska ant zaizdu. reikia ziureti i prieki. snekos apie religija man isvis nesuprantamos. cia kaip sakem ant vandens parasyta. bet jeigu kazkas neapsieina be tikejimo tai tegu. yra silpnu zmoniu kurie neturi i ka atsispirt. ir tas konfliktas su lenkais ne daugiau kaip burbulas puciamas saves sureiksminusiu politiku. politikai is prigimties yra intrigantai ir nei vienas normalus zmogus i politika nesivelia, nebent skurdo stumiamas. valstybese kur klesti gerove ir zmones turi kuo uzsiimti ir be politikos, jokios mazumos nekelia jokiu reikalavimu o dziaugiasi gyvenimu ir dziaugiasi kad tokioj saly gyvena. ir tai faktas kaip blynas. "apipelijus" lietuva yra nepasitenkinimu saltinis. lengvas grobis. varguoliu valstybe. valdoma feodalizmo principais. kaip bebutu gaila politikuojama labai daug o daroma del tos VALSTYBES labai mazai. siais laikais valstybei politiku nereikia. valstybei reikia geru vadybininku kurie vadovautu valstybei. cia kaip turguj ta pardaveja kuri i turgu eina tik tam kad laika praleist ir su kaimynem papletkint skiriasi nuo tos kuri eina istikruju dirbt.
Algirdas

Trečiadienis
2011-09-14 21:59
Tai man išsikast iš po kaštono berdankę ar luktelt, kol lenkai išsikvėps. Bo jau girdžiu, G.Songailos vyrai žvangina ginklais, kuria rinktinę, kad nepavėluočiau…O Tu, Apie džentelmenus,-kokie džentelmenai karo stvy? Va ir Jacekas Komaras tave cituoja…
pilkasis ruonis

Trečiadienis
2011-09-14 23:25
katinui leopoldui, nežinia kodėl tokį vardą pasirinkai, ar be sovietinių filmukų nežinai ko geresnio? O dėl kalejimo papročių, tai mes esame ne tam, kad gyventume pagal kalejimo papročius, o tam, kad kalejimo nebūtų, nelengva užduotis, tačiau mes ne iš kelmo spirti.
janina

Ketvirtadienis
2011-09-15 02:27
Vandenėlio pilstymas.Kad ir kokie esame džentelmenai,nuo prasčioko atsiriboti neišeina…toks kando,kanda ir kąs,kokias teises jiems besuteiktum.Galiausiai jis ateina į tavo namus ir pasako…dink lauk,dabar AŠ čia kelsiu vakarėlį. Tai siūlote pabūti džentelmenu ir išeiti iš savo namų? O gal tai jau ne džentelmeniškumas,o kvailumas?O kvailį ir bažnyčioje muša,nes jis- kvailys ir nesugeba paprieštarauti.
Dar Karta

Ketvirtadienis
2011-09-15 05:23
"Taigi, kariauti nereikia" o ash sakau reiike. Nes karui vikstant auga kariaujanthiu pusiu intelektualinei potentsia. Todeil zhodzhiu kariauti reiike.
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Ketvirtadienis
2011-09-15 06:10
Pacituosiu pona E.Vareiki: "Džentelmenas neteplioja kelio ženklų ir neplėšo lentelių nuo namų. Prasčiokas taip priešingai." Taigi pagal E.Vareikio apibrezima esu PRASCIOKAS, nes atkurus Lietuvos nepriklausomybe su komanda is KTU dalyvavau nuplesiant rusikas lenteles nuo namu Rytu Lietuvoje! Taigi buvau is KTU prascioku. Matai laikyti okupanto uzrasus ant namu, pagal E. Vareiki yra dzentelmeniska, o juos nuimti yra prasciokiska. Isivaizduoju, kad tokiu atveju tarnyste okupantui lygiai taip pat vareikiskai yra dzentelmeniska.! Kadangi ponas Vareikis yra samoningai uzmirses, kad Lenkija jau yra virs 90 metu kaip Lietuvos okupantas, todel jam ir yra svarbu taika su okupantu ir tarnavimas okupantui. Dabartineje santykiu su Lenkija fazeje….Lenkija tie vadinami Lietuvos "lenkai" yra reikalingi tik tiek, kiek ju protelis veza skleisti mela apie Lietuva, vykdyti savo didzialenkiska politikia ir pasitaikius proga gal net ir sudoroti Lietuva. Jokiu lenku tautiniu mazumu nera ir negali buti, nes lenku Europoje yra virs 40 milijonu ir tik isproteje iskrypeliai gali lenkus ivardinti kaip tautine mazuma. Tautines mazumos Lietuvoje yra, tai karaimai, krymo totoriai….ir as cia aiskiai pasisakau….tegu tikrtu tautiniu mazumu kultura buna puoselejama, skiriamos papildomos lesos ir tai daroma su nuosirdzia pagarba ir tolerancija. Taciau nekiskime cia lenku, visa Lenkijos valdzia, uzsienio reikalu ministras, premjeras ir prezidentas yra didzialenkiski sovinistai! Ponas Vareiki, giedodamas ta savo taikos giesmele….bandai uzmigdyti Lietuva ir jai pakenkti…didzialenkiski sovinistai tave neizgirs….o tie kurie isgirs…neduok Dieve, gali ir paskersti. Vienintele morali, dzentelmeniska ir naudinga Lietuvai politika Lenkijos atzvilgiu yra NEBENDRADARBIAVIMAS. Lenkai sako, kad Lietuvai Lenkija svarbesne! Bet tai yra ju propagandos dalis. Prisiminkite pries kara ultimatumu Lenkija priverte Lietuva atkurti diplopatinius santykius! Tai kam kurio labiau reikia? Nebendradarbiavimas su Lenkija reiskia, kad nebendradarbiaujama su okupantu, kad yra moralu, o bendradarbiavimas yra koloboravimas. Taigi Vareikis siekia koloboruoti su okupantu, kurio okupacija besitesia jau virs 90 metu. Nebedradarbiaudami su Lenkija isvengsime ju kulturines, politines ir ekonomines nuciulpiancios intervencijos. Lenkija bus labai pikta, nes negales isnaudoti ir pavergti. TACIAU LIETUVAI NORINT ISLIKTI KAIP VALSTYBE, TAI VIENINTELIS NEBENDRADARBIAVIMO SU LENKIJA K E L I A S. NEBENDRADARBIAVIMAS. Tokia turi buti musu taktika ir strategija….kas ivardina Lenkija strateginiu partneriu….tas koloborantas….nes koloboruoja su okupantu.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 07:15
dakarui jonui, mielas daktare, painiojatės ir kitus painiojate. Okupanto lenteles reikia nuimti ir su okupantais reikia nebendrauti. Tai tiesa, tiesa tiesa. Ir as taip dariau ir ne vienas iš mūsų. Tačiau žmonės, kurių protėviai gyveno Lietuvoje, gal kariavo Vytauto pusėje, pagal apibrėžimą nėra okupantai, jie buvo okupuoti, yra okupacijų paveikti, tačiau jiems reikia sudaryti galimybę būti lietuviais, o ne rusais, lenkais ar žmonėmis be tautybės. Apie tai juk kalbame.
gelezinis leopoldas

Ketvirtadienis
2011-09-15 09:28
daug vadinamu problemu (beprasmiskai svaistomo laiko) pernelyg susitelkus i istorinius isgyvenimus. visa europa sensta, o sentimentai vis labiau braunasi i viesaja erdve. gal tai ir viena is siandienos ekonomines finansines padeties priezasciu. lietuva - laisva salis ir pati tvarko savo reikalus. niekas is svetur neturi musu gyvensenos administruoti. manau sitoje vietoje lietuvos politikai galetu buti ir kategoriskesni. kiats dalykas, kadangi cia patys tvarkomes: surengtume konferencija (tik ji neturetu but formali) i kuria sukviestume visas tautines mazumas atstovaujancius salies piliecius ir padiskutuotume pvz.: kaip gyvensime, ko sieksime iki 2030 ar pan. butu aiskesni bendri lukesciai. gal visokios baimes ir nepasitikejimai isisklaidytu…
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 10:16
Laba diena, Egidijau, mintys Jūsų geros, teisingos. Aš tik nevartočiau termino "džentelmenas", geriau jau sakyčiau "sarmatas", t.y. tas, kuris elgiasi sąžiningai ir dorai ir, viską sverdamas doros ir sąžinės principais, žino, kur yra riba, kur prasideda kapituliacija, bailumas, apsileidimas, kur yra akiplėšiškumas, melas ir t.t. Ilgaamžėje Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijoje mums būtent sarmatos ir trūko. Kaip ir lenkams. Bet trūko skirtingų dalykų. Jie turėjo pakankamai besarmatystės, tokios kaip akiplėšiškumas, melas, intrigos, tiesiog chamizmas, mums gi koją pakišdavo nerangumas, pasileidimas, bailumas, godumas. Nei vienos nei kitos abiejų pusių savybės nėra, kaip Jūs vadinate, džentelmeniškos. Tik skirtingas jų rinkinys lėmė tai, kad lietuviškai bekalbama tik dalelėje tos teritorijos, kur kalbėta kadais, o lenkiškai kalbama jau ir Lietuvos širdy… Ir istorija kartojasi. Ta pati besarmatystė neleidžia Lenkijai pripažinti Rytų Lietuvos su Lietuvos sostine (ne šiaip maždaug Seinais) okupacijos. Visi muilinimai, kad atseit Vilnius XX a. pr. buvo lenkiakalbis tėra tik išsisukinėjimai. Žinoma, kontekstas visas labai painus ir sudėtingas ir ta buvusios Abiejų Tautų Respublikos gyventojų tapatybės painiava daug kam tada atrodė neišsprendžiamas rebusas. Bet, kaip teigė ir šviesiausi Lenkijos protai (beje, lietuviškos kilmės), Vilniaus klausimu Lenkija pasielgė netinkamai ir Vilnius, kaip ir visa Rytų Lietuva, turėjo likti Lietuvai. Beje, tos Lenkijos politikos pasekmė dabar ta, kad didesnioji Rytų Lietuvos dalis, ta dalis, kuri sudarė didžiąją susikūrusios Lietuvos valstybės branduolio dalį ir tuo itin mums brangi, prarasta visam laikui. Taigi, tai, gerai pagalvojus, mums ypač skausmingas dalykas. Džentelmenas tą suprastų, Lenkija gi to nesupranta ir, kas baisiausia, atrodo dar labiau tolsta nuo to supratimo. Lenkija, okupuodama Rytų Lietuvą, padarė tikrai didžiulį nusikaltimą lietuvybei, lietuvių tautai. Reikia suprasti XX a. pr. situaciją. Tuo metu tautinė paprastų žmonių tapatybė dar nebuvo susiformavusi. Tiksliau, manau, kad po kelių šimtų metų žiaurios baudžiavos ir, nuo jos neatsiejamos, krikščionybės, sunaikinta ir dar nespėjusi atgimti. Ypač sudėtinga padėtis buvo Rytų Lietuvoje, kur aukštuomenė anksčiausiai sulenkėjo, kur nepasiekdavo draudžiama lietuviška spauda, kur bažnyčia buvo itin lenkiška. Taigi, okupavusi šį kraštą, Lenkija tautins savimonės formavimąsi šiame krašte pasuko palankia jai, bet katastrofiška mums linkme. Žmonės, savo kilme daugiausia lietuviai, taip ir nespėję vėl sugrįžti prie savo tikrųjų šaknų, prie savo tikrosios lietuviškos tapatybės, priėmė lenkišką tapatybę. Manau, kad būtent dėl to Lenkija nepripažįsta ir, manau, niekad nepripažins, kad buvo okupavusi Rytų Lietuvą. Nes toks viešas pripažinimas tuoj pat atvertų kelią viešoms kalboms apie krašto polonizaciją ir tą irgi tektų pripažinti. O tada jau griūna visas mitas apie etninius lenkus ir nuo amžių lenkiškas žemes… Suvokiant visa tai, visai kitaip atrodo ir reikalavimai lenkiškai rašyti vietovardžius, kurie visiškai nėra lenkiški, ir lenkiško raidyno įvedimas. Juks visa tai yra kaip okupacijos pasekmių įtvirtinimas. Pvz. dėl pavardžių yra Bumblauskas, kuris sakė, kad norėtų, kad jo pavardė būtų rašoma su ta kietąją "l" raide, nes, matot, tada bus aišku, kad reikia sakyti "Bumblauskas", o ne "Bumbliauskas". Lyg lietuvių kalbos gramatika neturi savo taisyklių, kad "l", jei po jos eina "i" ir bus minkšta, kitais atvejais kieta. Juk šitaip būtų sugriauta visa lietuvių kalbos gramatika ir visi mes paversti beraščiais… Bet, kol Lenkija neišpažins šių savo nuodėmių, Rytų Lietuvos (dabar jau tik dalies jos) klausimas niekad nenurims. Kita vertus, kalbant apie savo nuodėmes, tai jau Vytautas lenkų kalbai atvėrė duris, sulenkindamas savo didžiūnų pavardes, o lenkų kalbą oficialia LDK kalba taip pat įtvirtino ne kas kitas, o patys lietuviai - Radvilos ir dar kažkokia pavardė. Šiaip jau mūsų slavėjimo priežastys gl9di kur kas giliau. Bet tai būtų labai plati tema. Pagarbiai, Rimvydas
pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 10:48
ačiū Rimvydai, patinka man motyvuoti ir geranoriški komentarai. Žodis sarmatas būtų tikrai geras, reiktu tik jo platesnį naudojimą grąžinti į mūsų kalbą. Jūs labai teisus sakydamas, kad politikoje šiandien klesti kapituliacija, bailumas, apsileidimas, kur yra akiplėšiškumas, melas, o ne dora ir sąžinė. Patys politikai įtikina save, kad doros ir sąžinės poltikoje nebūna. Iš čia ir kyla ne viena problema - sakome, kad politikoje doros nebūna, o po to kaltname, kad politikai elgiesi (ir praeityje elgėsi nedorai - kas okupavo, kas išdavė, kas melavo). Tapatybėje išties yra painiava. Bet joje matau dvi išeitis - arba painiavą spręsti primetant tapatybės sprendimą iš viršaus, (daig kas taip darė, kaip sakėte, net ir Vytautas). Kitas kelias - suteikti žmonėms galimybė apsisprėsti ir mums sutekti galimybę nuspręsti, kas mums pvz. Mickevičius ar Domeika - lenkas ar lietuvis? Manau, kad tikri sarmatai nesusipyks dėl tapatybės, o supras, kad čia subtilus klausimas. Tiesa, nemanau, kad lietuviška tapatybė yra kažko sugadinta krikųčionybės. čia mūsų nuomonės skiriasi.
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 11:05
mes, lietuviai, kaip ir pvz. jau išnykę keltai, esame senoji tauta, susiformavusi su savo kalba prieš tūkstančius metų su visiškai kitokia pasaulėžiūra, nei dabar vyraujanti pasaulyje. Įsigalint kitai pasaulėžiūrai senųjų tautų pagrindu formuojasi naujos tautos ir naujos kalbos. Ar tą suprato Vytautas, nežinau, bet jo veiksmai, paspartinę lietuvių (ar apskritai "baltų") tapsmą slavais, buvo ta prasme nuoseklūs ir dėsningi, nes senąją sarmatišką pasaulėžiūrą ir gyvenseną keitė visiškai jai priešinga krikščioniška pasaulėžiūra ir gyvensena. Esu tikras, kad, jei ir toliau nebus pokyčių esamoje vyraujančioje pasaulėžiūroje, lietuvių tauta, ir kalba be abejo, išnyks. Jau dabar mes iš esmės tik mechaniškai VARTOJAME šią nepakartojamą kalbą, visiškai nesuvokdami žodžių giluminės prasmės. Ir tai ji jau daugumai per lėta, per ilga, per sudėtinga ir vis labiau primityvėja. Bet nauja kalba neatsiras - perimsim kitas, jau pritaikytas vartotojiškai lėkštai šiandienos gyvensenai. Na, bet kol kas, kalbant apie šios dienos aktualijas - aš sutinku, kad reikia leisti apsispręsti patiems žmonėms. Tik to nesupranta Lenkija, visomis priemonėmis toliau polonizuodama Rytų Lietuvą ir versdama jos gyventojus iš esmės Lenkijos piliečiais, kol kas, laikinai, gyvenančiais ne Lenkijoje. Jei mes savo valstybėje esame šeimininkai, turime imtis priemonių užkirsti tam kelią. Ramiai, be triukšmo, įstatymiškai ir apgalvotai. Bet ir griežtai - įstatymai privalo būti vykdomi. Bijau tik, kad godumas ir vėl pakiš mums koją. Lenkija greitai ras, kaip suinteresuoti įtakingus verslininkus bei nuo jų priklausomus politikus. Bet čia ir vėl grįžtu prie pradžios - nykstame, nes šiuolaikinėje pasaulėžiūroje ir gyvensenoje doros ir sąžinės vis mažiau belieka. O lietuviškumas be to yra neįmanomas
pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 11:09
rimvydui: tautos keičiasi, keičiasi ir kalbos, ir papročiai, o gudumas - ne tik valdininkų bėda, juk valdininkai iš tų pačių žmonių kilę.
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 11:22
tai žinoma, bet valdininkai priima sprendimus, kurie lemia visos valstybės gyvenimą ir raidą. Aišku, dabar valdininkai, politikai daug maž atspindi ir visą visuomenę. Ne taip, kaip, tarkim, Vytauto laikais, kuomet nedidelis karių luomas sprendė sau rūpimus reikalus beveik nežiūrėdamas į likusią bendruomenę. O dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių tai čia viskas kaip ir aišku - Lenkija vaizduoja, kad nebuvo okupacijos ir kad čia gyvena tikri etniniai lenkai nuo amžių amžinųjų, todėl ji turi teisę jais rūpintis ir toliau stiprinti šio krašto lenkiškumą. Mūsų pozicija gi - o kokia gi mūsų pozicija? Tai buvo okupacija, ar nebuvo, buvo polonizacija, ar nebuvo, tie taip vadinami lenkai yra lenkai nuo amžių amžinųjų? Mano galva, lenkų pozicija yra neteisinga ir, norint spręsti šį klausimą, reikia keisti šią jų poziciją. Bet tada reikia pradėti garsiai kalbėti apie okupaciją ir jos padarinius. Nepasiteisino politika palikti tai tik istorikams. 20 metų šis klausimas tvinko kaip pūlinys, nes, Lenkija, savaip vertindama istorinius įvykius, vykdė ir atitinkamą politiką. O mes?.. Laukėm, delsėm, tūpčiojom, bijojom, nusileisdavom ir t.t. Net ir dabar - nėra nė vieno mitingo prie Lenkijos ambasados, reikalaujančio liautis kištis į Lietuvos reikalus ir reikalaujančio pripažinti okupaciją.
pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 11:44
rimvydui: tie žmonės nebus etniniai lenkai, jei mes pagaliau laikysime juos etniniais lietuviais (tik kalbančiais nelietuviškai). Bėda ta, kad mes nenorime jų pripažinti lietuviais tokiais, kokie jie yra. Sakiau ne kartą, kad žmonės, kurių protėvai šimtus metų gyvena Lietuvoje (nors nekalba gerai lietuviškai) turi teisę būti laikomi lietuviais ir mes priimkime juos kaip lietuvisu, o ne kaip pilsudskinius lenkus. Kia jie bus mūsų jie nebus Varšuvos. Yra šveicarų, kalbančių prancųziškai, bet norunčių būti prancūzais, yra vokiųkai kalbantys austrai, bet jie (nepaisant Hitlerio norų) - ne vokiečiai….
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:09
aš visiškai sutinku su Jumis, kad reikia juos priimti kaip slaviakalbius lietuvius (toli gražu ne lenkiakalbius - jų dauguma ir lenkiškai nekalba), dėl visų istorinių peripetijų dabar kalbančių kas gudiškai, kas pusiau lenkiškai ar lenkiškai, kas rusiškai, kas tuteišiškai. Tik kaip tai padaryti, kai šitaip kišasi Lenkija ir kai didelė tų žmonių dalis visiškai nebesieja savęs su Lietuva, su savo lietuviškom šaknim? Jiems bus gerai tik tada, kai šis kraštas vėl bus Lenkijos dalis. Gal aš klystu?.. Ir kodėl taip yra? Kas kaltas? Lietuva? Manau taip. Leidome šiame krašte šeimininkauti Lenkijai per švietimą, per bažnyčią, per vietos savivaldą, per kultūrą ir formuoti Lenkijai lojalią bendruomenę. O Lenkija kalta tiek, kad toliau yra vedama imperialistinių užmačių. Blogiausia tai, kad ką bedarytume, bandydami juos priimti kaip slaviakalbius lietuvius, yra kaip Lenkijos dominavo įtvirtinimas ir tolesnė polonizacija. Todėl jokie dvikalbiai užrašai šiuo metu yra neįmanomi, nes tai atrodytų kaip pasidavimas Lenkijos spaudimui. Neduok die, jie atsiras - tai bus mūsų politikos tragedija. Juk tai iš tų taip vadinamų lenkų pusės bus suprasta kaip tiesiog dar viena pergalė siekiant galutinio tikslo - kad čia vėl būtų Lenkija. Jūs tuo netikite ir manote, kad čia tik "tautinių mažumų (jie, beje, tokie ir nėra)" teisė? Aš manau, kad tai yra Lenkijos imperialistinė politika. Sakote, tas šiais laikais neįmanoma? Dar ir kaip. Tylioji, šešėlinė okupacija ir dabar vyksta. O, kaip rodo istorija, kas žino, kas laukia ateityje?… Atrodė, kad ES yra nepajudinama. O kiek dabar yra abejonių, ir pagrįstų?..
Darius

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:14
Manau problema kur kas sudėtingesnė nei autoriaus siūlomi sprendimo būdai. Džentelmeniškumas su nedžentelmenais neveikia. Čia taip paprastai neišspręsi. Kiek mes bedarytume nuolaidų Lietuvos lenkams jie kaip nekentė Lietuvos ir lietuvių taip jų ir nekęs. Prisigalvos visokių dingsčių Lietuvą spausti. Ir spaudimas lenkams taip pat nepataisys mūsų reikalų. Bet ir nusileisti nereikia. Be to karuose plačiau taikoma klasta, apgavystės ir sąjungininkų pasitelkimas. Kam Lenkai priešai? Manau kad tikrai padėtu lietuvių (kas laiko save lietuviu ir kam lietuvių klaba gimtoji ir Lietuva šventas reikalas) susitelkimas. Juk ne tik lenkai gali spausti valdžią bet ir lietuviai. Tomis pačiomis demonstracijomis. Be to rinkimai artėja. Galima balsuoti už partijas kurios ne tik kalbomis bet realiai gins lietuvišką reikalą geriau. O dar dalykas tai kad iš Lietuvos valdžios niekas taip ir neįvertino Lenkijos politikų išsišokimo tai rodo pasimetimą ir (arba) silpnumą. Paniekinamas elgesys Lietuvos atžvilgiu buvo. Tai faktas. Lenkija spaudžia Lietuvą kišdamasi į vidaus reikalus. Tai irgi faktas. Nepagarba ir arogancija iš Lenkijos pusės buvo ir tai yra faktas. O kas priešpastatyta? Nieko. Taigi aš manau kad pakolkas politiką daro Lenkija ir (ir su ) Lietuvos lenkais. Lietuva atsidūrė aklavietėje santykiuose su savo „strateginiais partneriais“, „draugais“ ir „bičiuliais“. Taigi dabar nuo to ir pradėkime. I dalis. Kas buvo negerai padaryta: 1. Lenkija nei draugas nei bičiulis ir t.t. Nes pvz. per 10 metų su Lenkija nebuvo įgyvendintas nei vienas svarbus projektas (D. Semašką cituoju). 2. Per 20 metų vykdyta Lietuvos politika su LR lenkais iš esmės klaidinga. 3. Per daug suartėta su Lenkijos Respublika bendradarbiaujant užsienio politikos srityje. Gal gerai pasakė mūsų prezidentė apie Lietuvą kad reikia žinoti savo vietą. Ir manau kad Lietuvos noras tapti labai svarbia užsienio politikoje nukreipė resursus, kaip dabar matome, ne ten kur reikia. Ir pasitelkėme sąjungininkus netikusius. 4…. II dalis. Ką daryti toliau? Taigi p. Vareikio straipsnis vienas iš bandymų į tai atsakyti. Bet kur atsakymai į I dalį? Būtu įdomu išgirsti.
gelezinis leopoldas

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:17
manyciau vis gi nepaisant visokiu politiniu poteksciu, susidariusi situacija atkreipe demesi i dalykus kuriu anksciau stengemes nematyti ir negirdeti. salia etnines daugumos gyvena ir kitu tautu atstovai (ne tik lenkai). manau butu sazinga pripazinti, jog tautines mazumas dazniausiai "toleruojame", bet ne gerbiame ir mylime. musu salis nera didele, todel viena vertus kiekvieno iniciatyvumas yra skatintinas, taciau tai imanoma tik siekiant bendros geroves. mano mociute (dabar jau mirusi) daznai su dideliu jauduliu pasakodavo apie lenkijos uzgrobta vilniu. prisimindavo - "mes be vilniaus nenurimsim"… dar pridurdavo, kad nors lenkai, kaip ir mes - katalikai, taciau jie - kitokie: ne sazingi, melagiau ir pan. ir su jais lietuviai neturetu kurti seimu. :) ) speju, kad lenku ar rusu tarpe taip pat gausu panasios isminties. nepaisant visu "apluzusiu vezimu" del paciu saves, turetume pasitvarkyti viduje, idant gyventume geriau, linksmiau ir bendrautume atviriau, konstruktyviau. nezinau kaip tai padaryt, bet valstybe turi rasti budus labiau atstovauti pilieciu, o ne tik verslo interesus ir siekti glaudesnes, pilietiskesnes visuomenes.
pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:26
rimvydui. viskas, ka cia rasote gali buti derybu ir sutarimo objektas
Netikras nelietuvis

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:39
Puiki ideja. Taigi, paprastas praktinis klausimas - jei baltarusiai, lenkai ir rusai yra irgi "lietuviai", galbut verta ten, kur jie gyvena, papildomai vartoti atitinkama kalba? Tai yra - gatviu pavadinmai lietuviu ir (smulkiau) lenku+rusu+baltarusiu kalba? ;) Na, panasiai kaip tai daroma Helsinkyje ar Pietu Tirolyje? Idomu, beje, kodel Vilniuje iki siol nera paminklo LDK statutui? Vietoj visokiu vamzdziu Neries pakranteje? Galbut, todel, kad Tikrieji Lietuvos Patriotai (kile is Uzkampiu) mano, kad neverta akcentuoti, kuria kalba jis buvo surasytas? :D Manau, Leopoldas dabar prirasys keleta puslapiu CAPSLOCK-u %)
gelezinis leopoldas

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:48
p.s. gatviu lenteles, kaip ir visokie informaciniai uzrasai - vienas is salies administravimo elementu. manau cia uzsienio kalbu naudojimas ne sutelkia salies gyventoju, bet priesingai - skaldo ir "brangina susikalbejima". kiekvienam pilieciui - privalu valstybine kalba zinot bent administraciniu uzrasu lygyje ;) .
Netikras nelietuvis

Ketvirtadienis
2011-09-15 12:56
>kiekvienam pilieciui - privalu valstybine kalba zinot bent administraciniu uzrasu lygyje Pirma, Istatymo numeri ir data pacituokit prasom? Ir pacituokit, apie privaluma. Tik ne reikia kisti frazes apie valstybine kalba. Reikia "pilieciai privalo zinoti" ar pan. Beje , papasakokit, jei atsimenate, ar TSRS ("rusifikacijos") metais buvo privaloma zinoti rusu kalba. Ar, pvz, buvo uzrasu rusu kalba autobusu stotelese - Druskininkuose, Kaune, Utenoje?
gelezinis leopoldas

Ketvirtadienis
2011-09-15 13:15
joks cia ne istatymo citata, o nuomone. pastaruoju metu, pasigirsta siulymu, kad ne tik lenku, bet ir dar keliom kalbom paildomai, kad visus pamalonint, tas lenteles galima butu uzrasyt. o as manau, kad blogybe didziausia - komplikavimas. istatymus, apmokestinimo tvarkas, mokslo teorijas, vadovelius ir t.t. reikia paprastint (analogiskai kaip matematikoje - prastinti), kad tai butu lengviau skaitoma ir viskas vyktu greitai ir sklandziai.
lenkas (iš Lenkijos) autoriui

Ketvirtadienis
2011-09-15 13:21
Gerb. autoriau, labai gerbiu Jūsų pastangas būti taikdariu. Sutinku su daugeliu minčių, taip pat su tuo, kad labai trūksta to "protingesnio žmogaus", kuris "laikysis savo principų, bet nesivels į smuklius kivirčus, kuris sustos ir leis oponentui išsikeikti ir iššaudyti amuniciją “į orą”. Deja, abi konflikto (?) šalys - tai ne homogeniškos masės, o žmonės, kurie su nevienodu intensyvumu tęsia kovą. Jei vienas išties ranką, tad iš karto atsiranda kitas žmogus toje pačioje stovykloje, kuris tą ištiestą ranką laikys išdavyste. Tokiu būdu beprasmė kova tęsis… Bet turiu klausimą: Jūsų lietuvio vizija, pagal kurią lietuvis gali šnekėti lietuviškai, ar lenkiškai, kur atsižvelgiama ne į gimtąją kalbą, o į kilmės teritoriją (kaip pvz. Šveicarijoje) yra gana romantiška. Bet ar tai, kad vadinate vietinius lenkus "lenkiškai kalbančiais lietuviais" reiškia, kad neigiate žmogaus teisę pačiam spręsti, kokios tautybės esąs? Mano nuomonė, jei bandysime aiškinti, kad "tu nesi toks (lenkas), o anoks (lietuvis), gal pažiūrėk į istorijos vadovėlį ir tada tau paaiškės" - tuomet grįšime prie sovietmečio mentaliteto. Būtent SSRS žmogaus tautybė buvo nustatoma pagal pasą, pagal tai, kaip ją interpretavo biurokratai, o ne pats žmogus. Taigi, kokia yra Jūsų pozicija?
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 13:31
aš labai abejoju, ar įmanoma susitarti, kad tie slaviakalbiai (taip vadinami lenkai) Lietuvos gyventojai laikytų save slaviakalbiais lietuviais, t.y. pripažintų savo lietuvišką kilmę, šaknis. Tai utopija, kurią keista girdėti. Jiems jau tiek giliai įskiepyta neapykanta lietuvybei (o kieno pastangomis?), taip įkalta, kad jie - lenkai, nesvarbu, kad diduma ir lenkiškai nemoka. Gal per ilgesnį laiką situacija ir pasikeistų, bet ji nesikeis, nes Lenkija tikrai nenustos kištis ir toliau visomis išgalėmis stiprinti jų tapatinimąsi su lenkiškumu bei lojalumu Lenkijai, o ne Lietuvai. Tai irgi realybė ir ją neigti yra visiška kvailystė. Tiesą sakant aš nematau padorios išeities iš šios padėties. Reikia pripažinti, kad labai ir labai apsileidome per pastaruosius 20 metų. Ir šias politines klaidas jau gali būti per vėlu ištaisyti. Neturime pakankamai politinės valios duoti atkirtį Lenkijos jau dabar atviram kišimuisi. Dvikalbių pavadinimų įteisinimas ne sušvelnins reikalus, bet dar labiau įkaitins ir paskatins lenkų nacionalistus. Ar žinote, kad jau dabar šie nacionalistai kelia galvas Vilniaus savivaldybėje, kur dažnas klerkas nesiteikia lietuviškai kalbėti o kalba pusiau lenkiškai, pusiau lietuviškai ir ne todėl, kad nemoka? Kodėl? Nes jaučia, kad reikalai klostosi jiems palankiai. Jei bus šalia mano gyvenvietės pavadinimo pakabintas ir lenkiškas užrašas, net neabejoju, kad vietos parduotuvėje jau ir kasininkė su manim nebekalbės lietuviškai. Čia visiškai netinka šveicarų pavyzdys, nes ten visiškai kitoks žmonių suvokimo lygis. Čia gi matome primityvų lenkų šovinizmą. Lietuviai irgi kartais kiek pasišiaušia, nors tai toli gražu nekvepia agresija. Žinote, aš vis tik nesuprantu, iš kur mūsų politikai ima tuos rožinius akinius? Tai, kas vyksta iš Lenkijos pusės, yra jau beveik atviras šovinizmas ir imperializmas, o siūlama prieš tai kovoti priemonėmis, kurios tinka santykiuose su civilizuotu, agresijos kitam kaimynui nerodančiu, jį gerbiančiu kaimynu.
lenkas (iš Lenkijos) autoriui

Ketvirtadienis
2011-09-15 13:33
Ačiū autoriui už protingumo balsą. Tiesa, kad "tas, kuris laikysis savo principų, bet nesivels į smuklius kivirčus, kuris sustos ir leis oponentui išsikeikti ir iššaudyti amuniciją “į orą”." Bet problema yra ta, kad abi konfliktuojančios pusės - tai ne homogeniškos masės, o žmonės, "kovojantys" su nevienodu intensyvumu. Jei kažkas išties ranką susitaikymui, ar tiesiog bandys ignoruoti kitos pusės išpuolius, tada jo stovykloje iš karto atsiras tokių, kurie jį apšauks išdaviku, ir tokiu būdu beprasmė kova tęsis. Turiu tačiau klausimą: Jūsų lietuvio vizija, pagal kuria lietuviai gali kalbėti lietuviškai, ar lenkiškai, yra gana romantiška ir šiek tiek primena tai, ką turime Šveicarijoje. Tai būtų išeitis. Tik dar lieka vienas dalykas: žmogaus apsisprendimas. Ar nėra taip, kad vadindamas lenką "lenkiškai kalbančiais lietuviu" neigiate jo teisę pačiam spręsti, kokios tautybės jis esąs? Mano nuomone, tai - sovietmečio mąstysena, kai tautybė buvo įrašoma į pasą ir nustatoma biurokratiškai. Kokia Jūsų pozicija?
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 13:46
viena iš išeičių yra - reikia stiprinti bendradarbiavimą su tomis Lenkijos politinėmis jėgomis, su tais mokslo, meno, kultūros atstovais, kurie nepraradę sveiko proto. Reikia pripažinti, kad dabar Lenkiją valdo šovinistai, neslepiantys savo imperialistinių užmačių. Tokia realybė ir su ja reikia susitaikyti. Ir elgtis atitinkamai, kad nekurstyti ugnies ir neduoti jiems dingsčių papildomai kabinėtis. Pvz., su Švietimo įstatymo, kuris iš esmės geras, padaryta klaidų, dėl kurių jie dabar ir kabinėjasi (ir tam turi pagrindo). O tos klaidos - tai egzamino suvienodinimas po 2 metų. Reikėjo suvienodinti programas bent jau dabartiniams penktokams ir kad jie po kiek metų jau laikytų vienodus egzaminus. O ne prisigalvoti papildomų dabar išlygų egzamino vertinime. Kaip ir dėl teismo sprendimo dėl gatvių pavadinimo - ar nebuvo galima pavilkinti teismo sprendimo, kol Lenkijoje rinkimų įkarštis? Žinoma kad galima. Bet ne - kaip avinai į sieną kakta… Tai lankstumas ir gebėjimas daryti reikiamu laiku. Gaila dar, kad Lietuvoje intelektualai ir politikai (ne tokie, kaip prolenkiškas Bumblauskas ir kiti panašūs), nesiburia ir nebendrauja su šviesesnio proto Lenkijos atstovais.
Zenonas Skrickus

Ketvirtadienis
2011-09-15 14:13
Dr. JONUI RAMANAUSKUI: Atidžiai skaitau Jūsų komentarus. Galiu tik džiaugtis, kad blaiviai mąstančių dar esama. Jūs teisus. Geriausia išeitis iš susidariusios, ar sudarytos, situacijos yra principinis nebendradarbiavimas su Lenkija bent jau Lietuvių kalbos klausimu Lietuvoje! Sunku žaisti kokį nors žaidimą su oponentu ypatingai, jeigu jis tam kruopščiai pasiruošęs, o jūs net nenutuokiate, koks žaidimo tikslas! Atrodytų, žaidimo tikslas aiškus: kokiu nors pagrindu sudaryti sąlygas arba prielaidas laikyti arba manyti, esą Vilniaus kraštas ne Lietuvos teritorija! E. Vareikis, savo "paskaitoje apie taiką su Lenkija, perša mintį, esą reikalingas kažkoks dialogas. Dialogas gali būti produktyvus tik prieinant tam tikro konsensuso. Tiesa, autorius sako, kad konsensusas nebūtinai turi būti šimtaprocentinis. Gali būti ir dalinis: vietoje Vilnijos perdavimo Lenkijai, gali būti susitarta dėl autonomijos. Juk, ne taip jau seniai, kad galima būtų neatsiminti, tokio vajaus būta. Švietimo įstatymas, pavardžių rašyba, topografinių vietovių dvikalbiai užrašai čia tik instrumentai tikslui pasiekti! O mes, pagal autorių, esą kažkokie prasčiokai, kurie tam užsispyrusiai priešinamės! Na, o man, savo ruožtu, belieka didžiuotis, esąs toks Prasčiokas!
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Ketvirtadienis
2011-09-15 14:56
Ponas Vareiki, visgi tik tamstos tokia nuomone, kad kalbama apie tuos kurie cia gyveno ir gyvena. Taciau kalbos esme santykiuose su Lenkija yra ne tie lietuviai, gal lenkai, baltarusiai, o kalbos esme yra apie oficialiosios Lenkijos (uzsienio reikalu ministras, premjeras ir prezidentas!) vykdoma didzialenkiska sovinistine valstybine politika pries Lietuva. Lietuva yra smeiziama,, is jos tyciojamasi tarptautineje arenoje….nes nesugeba pastatyti personu non grata i reikiama vieta. Lenkijos sovinistine politika buvo pries kara tokia pati, skelbianti nepriklausomybe ir dabar….ir bus tokia visada, nepriklausomai nuo to, bus tas viesinama ar ne. Lenkas gali sustoti tik kuolu sustabdomas! Nebuk naivus. Lenkas ikas bet kuriam ir dar ir sues jei tik gales. Problema yra dabar tame, kad Lietuva yra silpniausias Lenkijos kaimynas, tai todel ir tenka mums toji dalia….Butu vokieciai silpni..pultu vokiecius…butu ukrainieciai silpni, tuos estu, noretu ir baltarusiu, bet va jie turi vezda…ir lenka sustabdo be problemu. MUSU vezdas yra NEBENDRADARBIAVIMAS ir tiktai. Lenkija iki siol Lietuvai yra pats slyksciausias istorinis 90 metu trunkantis OKUPANTAS ir ne trupucio maziau. Jokios tamstos Egidijau taikos iniciatyvos ju galveliu niekada nepasieks, jokios cia lietuviskos abeceles keitimai nepades…..lenkams butu mazai net ir visos Lietuvos be lietuviu, uzsimanytu tuoj daugiau! Tai nepasotinamieji, amoralus didzialenkiski sovinistai.
Julian

Ketvirtadienis
2011-09-15 16:07
Lenkų kaba yra Lietuvos kalba, kaip švedų kaba Suomijoje ar prancūzų kaba Belgijoje ar Kanadoje. Faktas, kad lenkų kabos mokėjimas Lietuvoje daugiausia sumažėjo tarybiniais metais. Lenkai, kaip ir vokiečiai) nebuvo įrašyti tarp titulinių tarybinių tautų ir lenkų kalba neturėjo valstybės paramos. Tokia tai buvo tautybių politika: titulines remti, netitulines - asimiliuoti. Lietuvių tauta, kitaip nei lenkai, atitinkamai lietuvių kalbos plėtra turėjo tarybinės valstybės paramą ir finansavimą. Kai Tarybų Sąjungos nebeliko, poreikis tęsti tarybinę tautybių politiką išliko. Deja. Absoliučiai Lietuvos gyventojų daugumai Lietuvos lenkiškoji kultūra ir lenkų kalba tapo nežinoma. Deja, viešai ir ryžtingai niekinama. Jei Lietuva laikysis dar iš tarybinių laikų perimtos lenkų mažumos niekinimo tradicijos ir politikos, jie tuos "savo" lenkus ’sutvarkys". Lietuvoje nebeliks lenkų kalbos ženklų. Lietuvos lenkai, 7 proc. mažuma, puikiai supranta savo situaciją Lietuvoje. Lygiai taip supranta, kad vienas prieš 12 agresyviai nusiteikusių ir besikabinėjančių nepakovosi, nei susitarsi. Protingas žino, kad pakliuvus į tokią situaciją belieka tik saugoti galvą, kad spardydami neužmuštų. Kitaip sakant, kad ir pas mus nepasikartotų 1941 m. vasaros žydų skerdynės atsiteisti už amžinąsias naująsias skriaudas ar neprasidėtų Bosnijos a Ruandos skerdynės. Bijoti iš tiesų yra ko. Taika yra trapus dalykas. Vampyrai budi ir laukia savo valandos, , pvz., susvyravus Europos Sąjungai ir eurui, pašlijus bankams ir viešajai tvarkai ir pan., kad naivūs tautine simbolika pasidabinę bernai imtųsi "darbo". Reikia suprasti — ir palaikyti — politikus, kuriems tenka dirbti morališkai degradavusioje ir agresyvioje aplinkoje, kur aukštose tribūnose yra kartojami mitai, propagandinės klišės ir skelbiamos sąmokslo teorijos tikslu neva suvienyti Lietuvą.
Dariux

Ketvirtadienis
2011-09-15 17:58
1990 metais buvo padaryta MILŽINIŠKA KLAIDA. Nežinau, ar tai išvis klaida, greičiau naivus tikėjimas, kad "paskui viskas savaime susitvarkys". 1990 m. lenkų dauguma pasisakė Gorbačiovo referendume "už nedalomą SSSR". Taip pat lenkų lyderiai įspėjo, kad "nebandykite ČIA daryti Lietuvos. Jei darysite Lietuvą, mes skelbsime autonomiją ir t.t., su Lietuva mums nepakeliui". Tada niekas nekreipė dėmesio i tai. Nenuostabu - tik maža dalis lietuvių gyvena Vilniaus krašte ir tik jie supranta, kas dedasi lenkų galvose. Taigi visiems jedinstvennikams, autonomistams ir Wilenszczyznos vaduotojams buvo išdalinti Lietuvos piliečių pasai. O pasekmės, kurias labai lengva buvo prognozuoti ir IŠVENGTI dabar yra kaip tik tokios, kokios ir turėj būti.
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Ketvirtadienis
2011-09-15 18:03
Man visgi dar norisi sukritikuoti E.Vareiki, bet va akis bado jo straipnsio pavadinimas, kur jis kalba apie "Lietuvos taika su Lenkija", kas is esmes reiskia, kad E.Vareikis puikiai, o gal tik intuityviai supranta, kad visgi Lietuva yra KARO stovyje su Lenkija ir ne su bet kokia Lenkija, o su Pilsudskine-Zelogovskine didzialenkisko sovinizmo persisotinusia okupantine Lenkija. Pastarasis issireiskimas visgi reikalauja paaiskinimo. Lenkijos oficialioji politika, kas domisi, tam akivaizdu, ne per nago juodyma nepasistumejo nuo tos politikos, kuria pilsudskine-zeligovskine Lenkija vykde banditiskai sulauzydama Suvalku sutarti, tada, kai abiem tautom, rodosi reikejo stotis ant koju. Lenkija nelauke ir parode savo slykscius grobuoniskus dantis nedeldama. O kas irodo, kad Lenkija ne kiek nepasikeite? Irodo tas faktas, kad uzgrobtos teritorijos iki siol negrazintos ir dar kesinamasi i Vilniaus krasta vel vykdant kol kas propagandini juoduju technologiju budu vykdoma kara. Kas butu, jei Lenkija atsisakyti tos pilsudskines-zeligovskines politikos tradicijos ir zengtu civilizuoto pasaulio link, vykdytu moralia politika. Pirmiausia Lenkija turetu atkurti tik ant popieriaus ta siena, kuri buvo pries sulauzant Suvalku sutarti, po to atkurti visus lietuviskus tu vietoviu pavadinimus ir palilkti vien tik lietuviskus ir jokiu ten lenkisku. Lenkijoje lenkiski uzrasai,, Lietuvoje lietuviski. Po to toje teritorijoje per koki 10 metu atkurti valstybine lietuviu kalba ir galu gale perduoti ta teritorija Lietuvos juridsdikcijai!!!! Uztikrinu, kad ne vienas lenkas nebutu nuskriaustas, galetu kalbeti ne tik lenkiskai, lietuviskai, vokiskai, angliskai….bet ir visomis tomis kalbomis, kurias noretu ismokti. Jokiu apribojimu ir lenkai butu auksciausioje pagarboje….ne vien lietuviu, viso pasaulio pagarboje, nes i politika ateitu morales principas….apgink silpnesni, o ne sunaikink silpnesni, kaip dabar ir daro Lenkija. O dabar ka matom….Punske uztepliotus lietuviskus uzrasus….Punkse 80 procentu lietuviu….taip kaip jie ten atsirado? Kas nezino, vel priminsiu……ten jie buvo visada Lietuvoje, ir tik banditiskam okupantui okupavus atsirado toje okupuotoje ir aneksuotoje teritorijoje. Taip paparasta. Taigi Lenkija parodytu pasauliui ne savo Europos hienos morale, o parodytu tikra morale, jei visoje uzgrobtoje, okupuotoje Lietuvos teritorijoje atkurtu visus lietuviskus baltiskus pavadinimus. Tik lenkai pirmuciausia, o po to ir bolsevikai pasimoke is ju, uzkareve teritorija keicia pavadinimus ar iskraipo taip, kad ne pats velnias nesuprastu, nekalbant jau apie Dieva. Taciau realijoje yra kitaip…..Lenkijos varoma pilsudskine - zeligovskine didzialenkiska politika ne nekvepia jokiu moralumu, jokiu kaimyniskumu ir stipresnes Europos tautos supras ka daryti su tokiu zuliku, kai ateis laikas. O tada jau lenkai spruks i Lietuva PRIEGLAUDOS prasytis. O cia jau reiktu isisavinti jau karta ismokta pamoka….su duona ir druska nesutikti, nes isileisti tave mirtinai naikinanti priesa nera pats protingiausias sprendimas. Taigi sakyciau, kad bresta reikalas Seime svarstyti Lietuvos NEBENDRADARBIAVIMO su Lenkija klausima. Lietuva aiskiai pavojuje, slenkantis didzialenkiskas sovinizmas vis labiau isistvirtina net pono E.Vareikio smegenelese. Pasikartosiu…..ne vienas lenkas nebus nuskriaustas….jei Lenkija grazins Lietuvai okupuotas teritorijas. O kol kas su Lenkija elgtinasi kaip su okupantu Europos viduje.
klausimas autoriui

Ketvirtadienis
2011-09-15 18:15
Kam Lenkijai reikalingas lenkishko universiteto filialas Lietuvoje, kuri mes taip draugishkai, taip dzentelmenishkai leidome isteigti, nieko uz ji nepaprashe….?
Darius

Ketvirtadienis
2011-09-15 18:27
1990 m. buvo padaryta MILŽINIŠKA IR NEPATAISOMA KLAIDA. Tada lenkai balsavo Gorbačiovo referendume "už vieningą ir nedalomą SSSR". Tap pat buvo aiškiai pasakyta lietuviams: "nedarykinte čia Lietuvos, - jei darysite čia Lietuvą, mes darysime autonomiją, kovsime už Wilenszczyznos atskyrimą nuo Lietuvos". Deja, niekas rimtai nepagalvojo, ką tai reiškia: tik Vilniaus krašte gyvenantys lietuviai supranta, "ką galvoja lenkai". Taigi, Lietuvos piliečio pasai buvo išdalinti jedinstvennikams, KPSS’ninkams, autonomistams. Ir jie jau 20 metų vykdo savo tada duotą pažadą.
Darius

Ketvirtadienis
2011-09-15 18:38
Deja, per 20 metų taip ir neatsirado lietuvių sąmonėje SAVO istorijos suvokimo. Ir toliau dominuoja tarpukario mentalitetas ir stereotipai, kad Lietuva - tai Vytautas Didysis ir "kaimo liaudis". O visa LIETUVOS kultūra - ponų, lenkų, SVETIMA. Toks požiūris labai tiko "klasinės visuomenės" sistemai: XVI - XX a. lietuviai,- paprasti kaimo mužikėliai, valstiečių klasė, o bajorai, dvarininkai, inteligentija - "baltieji", lenkai - išnaudotojai, buržuazija ir t.t. O iš tikrųjų lenkų kalba ir kultūra - tai LIETUVOS kalba ir kultūra. Tai paveldas, kurį TIKRAS LIETUVOS PATRIOTAS turėtų saugoti, gerbti ir didžiuotis, o ne pasipūtėliškai atmesti, kaip LENKIJOS kultūrą. Vytauto Didžiojo neprikelsim ir nepaklausim, kodėl jam visiškai nerūpėjo lietuviška kultūra ir aplamai joks lietuviškumas…… įdomu, ar jis išvis mokėjo lietuviškai ? Ar yra kokių įrodymų ?
pone

Ketvirtadienis
2011-09-15 20:27
Vareiki, ar yra Lietuvoje ir Lenkijoje džentelmenų šiais laikais? Jei neklystu, tai ir ponulis girtas prie vairo sėdėjo,o džentelmenai juk taip nesielgia. Ar galima vadinti Sikorskį, Tuską, Tomaševskį, Mackevičių, Rest ir t.t. džentelmenais? Jei ne,tai su kuo džentelmeniškai tartis? Jau buvome džentelmeniškai susitarę Suvalkuose ir visi žinom kuo tai baigėsi. Laisvė nieko verta, jei nesugeba apsiginti. Visas pasaulis žino, kad Žalgirio mūšiui vadovavo Vytautas, o Lenkijoje paminkle jis prie Jogailos kojų. Ir taip lenkai stengiasi elgtis visada su lietuviais žemina, niekina, bet tik lietuvių dėka sugebėjo išsiplėsti grobdami svetimas žemes. Jei jie turėtu dželtenmenų, atsiprašytu dėl Suvalkų sutarties sulaužymo, dėl Vilniaus okupacijos ir kitų mums prikrėstų šunybių. Bet kadangi džentelmenų jie neturi, tai mums nėra su kuo džentelmeniškai kalbėti. Kai jų išsilavinimas, išsiauklėjimas pasieks atitinkamą lygį, tada galima bus ir pakalbėti. Tada ir kalbėti tokiom temom nebe reikės. O lietuvių kalbos išmokyti juos būtina. Lietuvos piliečiai, čia gimę, čia augę o kalba tokiu pasibjaurėtinų slavišku akcentu kuri būtina išgyvendinti. Nežinau nė vietos tautos, kuri taip įžuliai elgtusi su tituline tauta. JAV lenkų gyvena apie 10 millijonų, bet net nereikalauja nei mokyklų, nei įrašų. Gal mes per daug DŽENTELMENIŠKI ir įpratinom juos joti mums ant sprando? Chamas juk nieko nesupras kol jam į tarpuragį ne voši. Tai gal jau atėjo metas VOŽTI, t.y. elgtis savo šalyje, savo apkramsnotoje TĖVYNĖJE kaip šeimyninkams, o ne pšekų pastumdėliams?
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 21:15
Sveiki, komentatoriai, Matau, šiandien jūsų nuotaika pakili ir ruošiatės vožti į ragus “plekams” ir kitokiems lenkams. Jei jau taip, tai pradžiai keletas klausimų. Pirmas. Lenkija juk savuosius gins, jos armija maždaug 10 kartų didesnė. Visko turi 10 kartų daigiau, o mes vienam savo narsuoliui ir 10 šovinių neturime, tai visų neiššaudysime. Kas tad bus mūsų sąjungininkai, mielai bešaudantys lenkus? Prašau pasakyti. Antras. Šiandien kartu su Lenkija esame sąjungininkai NATO ir ES. Kaip elgiamės, išstojam iš NATO, jungiamės į Rusiją, sandėriaujam su Kinija? Ar NATO misijose šaudom lenkams į nugaras? Trečias. Ką daryti jei Zbigniewas iš Vilniaus rajono nori tarnauti Lietuvos kariuomenėje – šaudyti vietoje, liepti jam šaudyti Lietuvius ar iš nevilties nusišauti patiems. Ketvirta. Ką daryti su Lenkiškai kalbančiu Mickevičium, kuris taip norėjo būti lietuviu, ir visa Vilniaus universiteto dėstytojų ir absolventų kompanija, kuri kalbėjo lenkiškai, bet visur gynė Lietuvą? Ir kaip visu Vilniaus universitetu, kur kelis šimtus metų dėstyta lenkiškai, Ką daryti su lenkiškai kalbančiais Žečpospolitos Seimo lietuviais, kurie išsikovojo, kad lenkams Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje neleistų pirkti žemės? Išsižadėti visų. Penkta. Ką galvoti apie Vytautą, Kęstutį, Algirdą ir kitus didelius kunigaikščius? Juk nėra žinių ir liudijimų, kad jie bent kada kalbėjo lietuviškai? Vytautas keliskart pardavė (Išdavė?) Žemaitiją, o karūnuotis ketino net ne Vilniuje, o kažkokiame slaviškame Lucke. Gal ir gerai, kad tos karūnos nebuvo, nes beveik rusų karalius būtų. Išplėšti juos iš istorijos vadovėlių? Šešta. Kaip su Čiurlioniu, kuris lietuviškai išmoko jau ganėtinai subrendęs ir tik įsimylėjęs lietuvaitę? Paskelbti jį lenkų nevykusiu dalininku? Septinta. Ką daryti su mūsų vadinamomis liaudies dainomis, kurių beveik visos turi lenkiškus analogus. Nebedainuoti? Aštunta. Kaip paiškinti lenkams, kad mes be Vilniaus nenurimome tol, kol jo iš lenkų neatėmė sovietai? Garbė Sovietų Sąjungai? Devinta. Lenkai nekenčia lietuvių, pasak jūsų, todėl kad yra vienu metu ir kvaili ir klastingi. O kokie esame mes, kai nekenčiame lenkų – ar tikrai protingi ir teisingi? O jei jau tokie, tai kodėl mūsų protas amžinai pralaimi jų kvailumui? Ar tikrai prieš prasčiokus reikia kovoti prasčiokiškai. O gal džentelmeniškai?
Rimvydas

Ketvirtadienis
2011-09-15 22:11
Egidijau, niekas iš esmės nesiūlo nei šaudyti nei kaip kitaip kariauti su lenkais. Ne mes keliame bangas (o iš Jūsų komentaro atrodo, kad tai mes). Mes norime, kad Lenkija pagaliau paliktų mus ramybėje su savo pretenzijomis ir paliktų tuos slaviakalbius lietuvių kilmęs žmones ramybėje, kad jie pagaliau taptų tuo, kas ir turi būti - Lietuvos piliečiais, kuriems tėvynė yra Lietuva, o ne Lenkija. Man žiauriai nepatiko Jūsų mintys apie tai, kad gal Kęstutis, Algirdas ir Vytautas nekalbėjo lietuviškai. Tai gal ir visi lietuviai nekalbėjo lietuviškai, nes nėra juk niekur tuo metu užfiksuota, kad jie kalbėjo lietuviškai? Tai gal tada teisūs lenkai, kad jie čia od viekov, gal teisūs baltarusiai, kurie sako, kad LDK - tai gudų valstybė ir kad visi kalbėjo gudiškai, o lietuva - tai tik Žemaitija? Jau čia tai tokią nesąmonę suskėlėte, kad baisu… O dėl visų tų lenkiakalbių lietuvių.. jų neatmeskime, bet turime suvokti, kad reikalą turime su nutautėjimo reiškiniu su visomis jo pasekmemėmis. Ta nutautėjimo tragedija matosi pvz. ir Milošo ir daugelio kitų savo kilme lietuvių, bet jau lenkų asmenyse. Didžiuotis, kad LDK aukštuomenė buvo lenkiakalbė, tikrai nematau reikalo, nes ir gynė jie Lietuvą ne dėl to, kad gintų lietuvybę, o tiesiog gynė savo (daugiausia turtinius) interesus. Kaip bebūtų, bet tauta be savo kalbos jau nebe visavertė tauta, o tokia tauta mes kelis šimtus metų ir darėmės, kai lenkėjo diduomenė, o vėliau jau tas persimetė ir paprastiems žmonėms. Ir dar - ką Jūs vadinate ;liaudiškomis dainomis? Tas dainas, kurios atsirado krikščioniškais baudžiavos laikais? Taip, jos daug kur panašios. Bet tai ir yra jau vargiai mūsų dainos. Negi nežinote, kad tikrai autentiškos ir unikalios yra mūsų sutartinės, pasiekusios mus iš žiliausios senovės?
žmogus

Ketvirtadienis
2011-09-15 22:15
Autoriui. Lyg ir mokslo žmogus esat, o nežinot elementaraus fakto, paliudyto Vytauto laiške Jogailai, kad jie kalbėjosi Lucke lietuviškai - nenorėjo, kad suprastų lenkai Jogailos tarėjai. Šaltinis prieinamas ir internete - europeana.eu (žr. Codex epistolaris Vitoldi). Pagaliau kokie Lietuvos kunigaikščių vardai? Gal lenkiški? Algirdo vaikai: Skirgaila, Jogaila, Švitrigaila, Karigaila… O ką Gedimino žynio Lizdeikos vardas sako kitataučiui? Arba krabo Lazdeikos?:))
pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 22:30
Žmogau, jus tiesiog juokingas. o rimvydui primenu, del viso pikto, kd lietuviu kalba vastybine pirma karta gyvenime tapo 1918 metais. gerai, kad tapo, tiesiog baisu, kad taip vėlai, bet istorija kartais būna baisi
žmogus

Ketvirtadienis
2011-09-15 23:18
o man jūsų nekompetencija juoko nekelia.Taip ir atsiranda teiginiai, kad "Vilnius 500 metų priklausė Lenkijos karalystei" (cituojant vieną delfio komentaro autorių).
pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-09-15 23:49
tai jau cia tikrai ne as
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

Ketvirtadienis
2011-09-15 23:50
Po to paskutiniojo E.Vareikio komentaro: "pilkasis_ruonis Ketvirtadienis 2011-09-15 21:15 Sveiki, komentatoriai, Matau, šiandien jūsų nuotaika pakili ir ruošiatės vožti į ragus “plekams” ir kitokiems lenkams……………………." Taigi po tokio komentaro visiskai aisku, kad ponui E.Vareikiui jau niekada niekas nebus aisku politikoje su Lenkija. Beviltiskas. Praktiskai nurasytas poltitikas Lietuvai, galetu save iskelti i Lenkijos Seima, nes neturi lietuviskos sielos……
Darius

Penktadienis
2011-09-16 08:00
Man nesuprantamas mentalitetas "ištrinti viską , kas lenkiška", taip paliekant senovės Lietuvą, kuri šimtus metų buvo LENKIŠKA, kažkokia karikatūriška ndriskusia "valstybe". Viskas, kas sukurta mūsų pro-protėvių yra lenkiška. Jeigu ne grupelė LENKŲ (Jan Jablonski, Jan Bossanowicz, Vincenty Kudyrko), kurie sumanė kad reikia kalbėti lietuviškai, dabar lietuvių procentas Panevėžyje būtų toks pat kaip Šalčininkuose. Beje, Panevėžys iki 1918m. buvo lenkiškas miestas, kur lietuvių buvo apie 12 %.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 08:33
Dariau, esi vienas iš tų, kurie drumsčia vandenį, matomai tyčia. Neskiri tokių dalykų, kaip lenkas ir lenkiakalbis lietuvis. Lietuvos bajorija buvo lenkiakalbė, bet ne lenkai. Miestelių gyventojai daugiausia buvo žydai bei lenkiakalbiai lietuviai. Tiesa, ilgainiui ta riba tarp lietuvio ir lenko, ypač jau lenkiakalbių lietuvių ir lenkų darėsi vis mažiau ryški. Ir tai yra akivaizdi nutautėjimo proceso pasekmė ir jos tragiškas pasekmes matome XX a. pradžioje, kad ir dėl Vilniaus klausimo. Šiaip jau dar kiek, ir visi lietuviai buvo patapę lenkais, pamažu perimdami lenkų kalbą. Procesas visiškai toks pat, koks vyko su airiais ir jau išnykusia jų senąją keltų kalba, lietuvių kalbos amžininke. Tačiau taip neįvyko ir Lenkijai, kad ir kaip tas būtų apmaudu, laikas būtų su tuo susitaikyti ir pradėti bendrauti su Lietuva kaip su lygiaverte tauta ir valstybe.
Darius

Penktadienis
2011-09-16 08:41
Rimvydai, keista, kad pasakei praktiškai tą patį, ką ir aš, bet atseit man prištaraudamas. Apie tai ir kalbu, kad lietuviai kažkaip turėtų suprasti, kad Pilsudskis lygiai toks pat lietuvis, kaip ir Smetona.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 08:56
Dariau, mes neteisingai suprantame "viskas, kas sukurta protėvių". Kas lenkiška, buvo sukurta po krikščionybės įvedimo. Ir tai apima vis tik gan neilgą laikotarpį, kalbant apie mūsų protėvių gyvenimą ir tai, ką jie sukūrė, kūrė. Didžiuliai dvasiniai mūsų protėvių lobynai, kurti tūkstančius metų iki krikščionybės, buvo jos beveik visiškai sunaikinti. Beveik visiškai sakau, nes išliko kalba ir sutartinės. Sakysi, kas čia per lobynai? Siūlyčiau labiau pasigilinti į tai ir suprasi, kad lietuvių kalba ir sutartinės yra tie likučiai, liudijantys apie visiškai kitokį nei dabar pasaulį, visiškai kitokias vertybes, visiškai kitokius žmonių tarpusavio santykius ir žmonių santykius su aplinka.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 09:00
ir kas čia per pasakymas - "Jeigu ne grupelė LENKŲ (Jan Jablonski, Jan Bossanowicz, Vincenty Kudyrko), kurie sumanė kad reikia kalbėti lietuviškai,". Visų pirma, jie nebuvo lenkai, o lietuviai. Ir netgi ne lenkiakalbiai lietuviai, o mokantys abi kalbas. Ir ne "sumanė", kad reikia kalbėti lietuviškai, o pagaliau suvokė, kad tauta be savo prigimtinės kalbos yra nebe tauta. Ji taps ta tauta, kurios kalba kalbės. Jie suvokė didžiulę išnykimo grėsmę lietuvių tautai. O pats visa tai vaizduoji labai lengvabūdiškai.
pilkasis ruonis

Penktadienis
2011-09-16 09:03
rimvydai, jūs visiškas antikriščioniškų pasakelių belaisvis.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 09:09
taip, aš manau, kad krikščionybė yra baisi nelaimė, liga, sąmonės užtemimas - vadinkite kaip norite. Ir tai aš sakau ne šiaip lengvabūdiškai ar maištaudamas. Jei pasigilintumėte į jos esmę iš tikrųjų, o ne pagal tai, kas įkalta ir virtę dogmomis, ir Jūs tą suprasite. Ir labai stebiuosi, kaip krikščionys reaguoja į tuos, kurie taip mano - kur jų meilė artimam, tolerancija, pagarba?:) Visa tai tuoj pat baigiasi.
Darius

Penktadienis
2011-09-16 09:23
"išliko kalba ir sutartinės"…… va-va čia tikras daugumos (ačiū Dievui, ne visų) lietuvių požiūris: viskas Lenkijos, o mūsų tik kalba ir sutartinės. Ne, ponas Rimvydai, MŪSŲ yra ne tik sutartinės, bet ir Oginskio polonezas, tūkstančiai senovinių raštų Vilniaus Universiteto bibliotekose ir archyvuose, Chodkevičiaus laimėti mūšiai prieš Rusiją, Švediją, Turkiją ir tūkstančiai kitų dalykų. Aišku, būtų puiku, jei senovės lietuviai būtų pasirinkę SAVO kalbą ir viską kūrę lietuviškai, o ne lenkiškai. Bet buvo kitaip, kažkodėl jiems atrodė, kad viskas turi būti lenkiška. Tai ne priežastis atsisakyti savo protėvių.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 09:47
Dariau, ar negirdite, ką kalbu? Tai, kas tikrai lietuviška, buvo iki krikščionybės. Vėliau, visi tie žmonės - jie irgi lietuviai, bet jau nutautėjimo fone. Aš jų neatmetu. Reikia jais didžiuotis, nors aš, dėl svarių motyvų, čia būčiau santūrus, mat šita epocha jau žymi vis labiau sergančią visuomenę. Jus kalbate apie Jums ir dabartinei visuomenei svarbius, kaip Jums atrodo, dalykus. O aš matau, kad tai tik tam tikros dekoracijos, už kurių slypi absoliučios daugumos žmonių klaiki priespauda, tamsa, skurdas. Kas iš to Oginskio polonezo, jei už jo dvaro ribų gyvena utėlėti, nuo nuolatinio neprivalgymo išsekę, nepakeliamą baudžiavos jungą velkantys valstiečiai? Saujelė karvedžių ir ponų, besimaudanti prabangoje, besiklausanti polonezo, pasimosikuojanti kardais tik jiems vieniems reikšminguose mūšiuose dėl valdžios, turtų ir naujų žemių bei vergu, o kaip u visais kitais? Laisvi, laisvos mąstysenos žmonės masiškai paversti vergais, ir kada? Ogi įvedus krikščionybę, kuri laidavo kariniam luomui valdžią (aišku, dalinanti ją su sutanotaisiais) ir masių paklusnumą. Kurioje pusėje buvo Jūsų protėviai tuo metu? Greičiausiai tie utėlėti vargdieniai, kuriems, kol jų ponai bei sutanotieji sielų ganytojai maudosi prabangoje, pažadėta palaima jau aname gyvenime… Kaip ir mano, beje. Ir patikėkit, aš ne komunistas:) Tiesiog neduok die atsidurti tame lenkiškos kultūros laikotarpyje:)
Darius

Penktadienis
2011-09-16 10:00
Rimvydai, keista jūsų logika. Atseit jei ponai nebūtų kalbėję lenkiškai, tai baudžiauninkai būtų mažiau utėlėti. Jūs susiejate tarpusavyje nieko bendro neturinčius dalykus. Nesvarbu, kokios kultūros fone, lenkiškos, prancūziškos, krikščioniškos, pagoniškos, musulmoniškos ar dar kokios, viduramažiais visur buvo "išnaudotojai" i "išnaudojamieji". Tai žmonijos civilizacijos ypatybė, o ne krikščionybės ar tuo labjau lenkiškos kultūros. Nėra jokio skirtumo: jei Lietuva būtų išlikusi pagoniška iki XX a ir jei čia būtų šnekama vien tik lietuviškai, lygiai taip pat utėlėti būtų baudžiauninkai ir lygiai taip pat elgtųsi ponai. Beje, jie taip elgiasi ir šiandien :)
dalytė

Penktadienis
2011-09-16 10:09
Ponas Vareiki, aš manau, kad tamstai vertėtų pagalvoti prieš rašant tokiomis temomis ir pirma paskaityti šauniojo kareivio Šveiko nuotykius.Pasinaudokite išmintingų žmonių posakiu, pvz.. jeigu gali nerašyti,-nerašyk. Jeigu nesugebate rašyti apie meilę, nerašykite apie karą, nes nežinia, ar jūsų genialiomis mintimis nepasinaudos karštos gavos.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 11:14
štai čia Dariau ir klystate. Kol Lietuva nebuvo krikščioniška, ji buvo ir lietuviška ir nebuvo čia išnaudotojų ir išnaudojamųjų. Žmonės buvo laisvi, gyveno laisvose bendruomenėse. Tai ne šiaip išmislas, o jau ir rašytiniais šaltiniais patvirtinti faktai. Kovose su krikščioniško pasaulio ekspansija stiprėjo Lietuvos karinis luomas, pamažu tapdamas dominuojančiu ir valdančiu. O vėliau sekė dėsningi įvykiai - valdovams, jau mūsų, lietuviškiems valdovams, prireikia ir pavaldinių, turtų ir t.t., o tokiam visuomenės modeliui nebetinka senoji sarmatiška pasaulėžiūra, kurioje nėra vietos priešpriešai ir išnaudojimui, žmonių pavergimui ir valdymui. Tam labai tinka krikščioniška pasaulėžiūra. Todėl Lietuva krikštijama, per istoriškai artimą Lenkiją (kodėl istoriškai artimą ir tuo metu - čia atskira tema), su naująją tvarka perimant ir lenkų kalbą, kultūra ir t.t. Kodėl nelikta prie lietuvių kalbos? Čia reikia suvokti, kad kalba ir pasaulėžiūra, gyvenimo būdas yra susiję dalykai. Lietuvių kalba netinka krikščioniškai pasaulėžiūrai, nes jos žodžių prasmėse slypi sarmatiškos, krikščionybei priešingos pasaulėžiūros esmė. Kažkaip niekaip dauguma to nesuvokia - to lietuvių kalbos esminio skirtumo nuo kitų, vėliau, jau krikščionybės laikais susiformavusių kalbų. Su krikštu ateina ir baudžiava - laisvų žmonių pavergimas. Taigi - krikščionybė, priespauda, lenkybė - susiję dalykai. O dėl Lietuvos šiandienos… ar lietuviai tie mūsų šiandienos ponai? Kažin, ar jų naudojamą kalbą begalime vadinti lietuvių kalba. Tai veikiau lietuvių kalbos iškamša. Tiesa, guodžia bent jau tai, kad apskritai lietuvių kalba dar gyva. O su ja gyvas ir viltis, kad nebus prarastos esminės žinios apie pamatinius ir tikruosius žmogaus, gamtos, visatos darnos dėsnius.
Mokinys

Penktadienis
2011-09-16 11:23
Sauliui. Neseniai skaičiau Eidinto "Ieškokite Maskvos sfinkso". Puiki knyga. Žiauriai paveiki. Ten kaip niekada anksčiau gražiai pavaizduotas naivus Lietuvos tikėjimas, kad "na, pakluskim va dar šitiems dviems rusų reikalavimams, ir gal tuo viskas baigsis". Nesibaigė ir nesibaigs, jei priekyje yra TIKSLAS. Saulius čia iškėlė labai svarbią temą. Galima susitarti ir dėl tų X ar W bei žemaitiškų Ē, galima susitarti dėl švietimo ir dar nežinia dėl ko, bet tik tada, kai antra pusė yra lojali Lietuvai, kai ji nesiekia to neskelbiamo TIKSLO. Tik tada. Ir LRA šitą turi suprasti. Ir demonstruoti. Antraip aš viską suprantu kitaip. Nieko čia nepadarysi – esu kartą jau skiepytas nuo politinio naivumo ligos…
Julian

Penktadienis
2011-09-16 11:32
Taika ir ramybė yra trapus dalykas ir nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo mažumos skerdynių. "Savo" lenkus apginti pirmiausia turime mes, lietuviai, valstybę kuriantis etnosas. Apginti turime juos kaip mažumą nuo skleidžiamų įtarinėjimų ir sąmokslo teorijų, "nuosavų" niekšų/ura-patriotų ir moralinių zombių. O susirūpinti išties yra dėl ko. Mūsų dienomis, vos prieš 15 m. kas galėjo tikėtis, kad klestinčios Jugoslavijos Kroatijoje ar Bosnijoje įvyks tautinės mažumos skerdynės? Jei skerdynių neišvengė kultūringa ir turtinga Bosnija, kaip to išvengs Lietuva? Lietuvoje visai neseniai, tėvų kartoje, nusirito per visus Lietuvos miestus ir miestelius beprecedentės žmonijos istorijoje susidorojimo su "savo" žydeliais skerdynių banga. Rezultatas: Lietuvoje žydų praktiškai jau nebėra, paveldas sunaikintas, o privatus turtas išsinešiotas. Nužudyti buvo šimtai tūkstančiai niekuo dėtų, geriausių šalies žmonių, piliečių. Lietuvos miesteliai taip ir neatsigavo po šios bestiariškos niekšybės, kuri prasidėjo nuo įžūlių redaktorių publikacijų, "nekaltų" pasidalijimų įtarinėjimu lojalumo stygiumi valstybei ir sąmokslo teorijų skleidimo "iš viršaus". Žydų Lietuvoje 1941 vasaros pradžioje buvo 7 proc., lenkų Lietuvoje 2011 m. yra 6,7 proc. mažumos proporcijos anuo metu ir dabar panašios, anti-lenkiška propaganda irgi sutampa metodais ir šūkiais su prieškario antižydiškąja. Ką, dabar Lietuvoje eina lenkų mažumos eilė?
Darius

Penktadienis
2011-09-16 11:38
Rimvydai, jūsų romantika apie XIV amžių tiek toli nuo realybės, kad net neturiu noro ginčytis. Siūlau PRAMOGAI paskaityti senosios lietuvių kalbos, kuri jums tokia brangi, tekstą: "Żmonios Artojos, isz kuriu ranku iszeyn wisa bagotista Żemies, kurie didżiausie Gimini znoczies Skayczu par to ko twlrczauśie ira Żiemies śiła, teyp par Sprawiedliwaśti, Żmonista, yr powinasti Krikszczoniszka, keyp [p. 4:] par łocno musu reykała gieray iżpażinta, po apieka Prowu yr Randa Żiemies pryiemam, ir pastanawiam: kad nu to karta, kokiesnonc wałnasties, padawimos ar sukałbeimos Aktoru su Walszczonieys sawa Tiewiszkies parondnay bus padaritas, ar tos wałnasties, padawimay, sukałbieimay butu su Pułkays ar su kożno wieno Sodżiaus giwiantoju sutiktas, pastanawis keyp wienam teyp ir kitam pawinasti według tieśinga sutarima yr apraszyma padieta ant tokiu padawimu y sukałbieimu po Apieka Randaus Żiemies prygulanczie"
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 11:50
apie kokį XIV a. aš kalbu, Dariau???:) O pateiktas tekstas - kada rašytas, ar buvo tuo metu lietuvių kalbos rašybos taisyklės, kas rašė? Juk per kelis palaipsnės p[olonizacijos amžius į lietuvių kalbą pamažu skverbėsi nemažai lenkiškų (taip ir rusiškų, gudiškų) žodžių. Antra, raštingi žmonės, mokėję ir lenkų (kiti ir rusėnų) kalbą, nevengė įterpti ir tos kalbos žodžių. Ir trečia - dabartinė lietuvių kalba susiformavo sūduvių tarmės pagrindu ir tarkim Vilniaus krašte tarmė kiek skyrėsi. Ketvirta - slavų kalbos yra artimos lietuvių kalbai ir yra daug bendrų žodžių, taip pat yra žodžių, kuriuos slavai tebevartoja, o lietuviai - nebe. Penkta - kai nebuvo lietuvių kalbos rašybos taisyklių, buvo rašoma "daug maž", pritaikant kaip rašoma kita kalba (lenkų). Štai ir visas rebusas. O šiaip tekstas gerai suprantamas, tik sunkai skaitomas dėl lenkiško raidyno.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 11:58
o šiaip manau, kad laikas baigti šią bevaisę diskusiją, nes matymo kampas visiškai neatitinka, o kai nėra sąlyčio taškų ir noro pažvelgti kitaip, nieko ir nebus.
pilkasis_ruonis
pilkasis_ruonis

Penktadienis
2011-09-16 12:29
Rimvydai, o kodel genialus neutėlėti ir laisvi lietuviai dar iki krikščionių nesukūrė gražių rašybos taisyklių, valstybės administracijos, nepastatė didžių miestų ir neatrado Amerikos. Tikiausiai ir dėl to lenkai kalti. Kalti lenkai ir dėl to, kad Lietuvos Dideji kunigaikščiai administracijoje ir raštvedyboje naudojo kažkokią slavišką kalbą ir negiedojo sutartinių. Ot bjaurybės…. Turbūt lenkai čia trukdė?
Mindaugas

Penktadienis
2011-09-16 13:37
Susidaro įspūdis, kad mūsų politikai dabar daugiau blaškosi, negu gina Lietuvos interesus. Kai Lietuvoje kalbama apie Lenkijos pusės skleidžiamą melą ir nepagrįstus kaltinimus, o oficialiuose pareiškimuose sakoma apie bendras grupes ir pasiryžimą spręsti problemas - gana dviveidiška politika. Lenkijos informacinėse priemonėse formuojamos nusižengusios, neteisingos Lietuvos įspūdis, o šalies gero vardo niekas negina. Mes lyg tai ir pripažįstame savo kaltę. Manau reiktu nustoti romantizuoti praeitį ir susitelkt į problemą. Lietuva yra čia ir dabar. Darbštus tie varžovai, kurie šiandien mąsto apie savo šalies ateitį. Mes taip pat turime kurti savo. Nedera užimti gynybinę poziciją, verčiau kelti savo reikalavimus. Gynyba stokoja iniciatyvos, todėl ji visuomet įveikiama laiku. Veiksmas būtų labiau "iš praeities", nei dabartinis bailus pasyvumas. Aiškiai ir drąsiai pareikalauti, kad Lenkija pasiaiškintu dėl skleidžiamų prasimanymų ir šmeižto ir nustotų kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Ne tik tautines mažumos, bet ir istorijos neteisybių nusiaubtos mažos, atsikuriančios Europos šalys turi teise į nacionalines demokratijas. Reikalingas dialogas su tautinėmis mažumomis ir ilgalaikė nacionalinė mažumų politika. Gal ir tos visos dvikalbystės ar net ir penkiakalbystės, suinteresuotuose regionuose galėtų būt diskutuojamos. Tik negalima dėl tokių užgaidų skriausti kitų šalies piliečių. Gal tegu suinteresuoti regionai moka specialius mokesčius mažumų kalbų sklaidai (šalia valstybinės kalbos) ir tada prašom. Tada gali kurti iš jų klases nors ir 5 vaikams; finansuoti universitetus; radijo stotis; laikraščius ar net sukurti mažumų prekinį laivyną. Bet negalima vienos mažumos sąskaita diskriminuoti daugumos ar kitu mažumų. Ne biednu reikia būt, o teisingu!
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 14:34
Todėl. kad be rašytinės kultūros, esti (tiksliau buvo) žodinė kultūra, kuri dorovės, darnos požiūriu yra aukštesnio lygio nei rašytinė. Sakytinis žodis yra kur kas tobuliau už rašytinį, o visuomenė, gyvenanti pagal nerašytus įstatymus kur kas tobulesnė už tą, kuri jau taip gyventi nebesugeba. O miestai, tiltai ir t.t. - tai piktžaizdės, kurios neįmanomos darnoje su aplinka gyvenančioje visuomenėje. Tai, ką dabar tradicinė mintis vadina kaip civilizacijos pradžią - šumerų valstybę, iš tiesų yra civilizacijos irimo pradžia. Kaip matau, dar labai toli iki suvokimo, kas yra iš tiesų tikra civilizacija, o kas - jau jos irimo produktai..
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 14:38
o valstybė - kam ji reikalinga visuomenėje, kurioje nėra žmogaus prievartos prieš kitą žmogų? taip kad Egidijau, reikia galvoti ne klišėmis, o atmerkti akis ir bandyti įžvelgti esmę dalykuose, o ne priimti tai, kas yra įkalta į galvą.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 15:51
Egidijau, pamėginsiu pavyzdžiais išryškinti mūsų skirtingą matymą į pamatinius dalykus. Matyt neprieštarausite (nors gal ir taip..), kad Žemė (tai - dalis Visatos) yra gyvas kūnas, o žmonės - jos dalis. Tiesa, itin svarbi dalis, bet apie tai, kodėl taip teigiu, nesiplėsiu. O dabar paimkime žmogų, kurį irgi sudaro daugybė gyvų dalykų, apie kurių buvimą mes net nenutuokiame ar bent jau nesusimąstome (jau vien kiek mumyse gyvena mikroorganizamų, kurie gal būt net nenutuokia, kad yra mūsų dalis). Taigi, kaip žmogus yra žemės dalis, taip kažkoks mikroorganizmas yra mūsų dalis. Dabar paimkime mūsų odą - ji gyvybiškai svarbi. jei ją padengtume nepralaidžia plėvele, žmogus mirtų. Bet jei padengtume tik mažyti lopinėlį, kaip ir nieko neatsitiktų. Bet pamažu jį didinant, prieitume iki tokio taško, kuris jau būtų mirtinas. o dabar paimkime žemės paviršių. Jei nutiestume vieną siaurą neilgą asfaltinį keliuką ir pastatytume vieną betoninį namą, kaip ir nieko neatsitiktų. Bet jei pradėtume tiesti kelius tūkstančiais ir milijonais, masiškai statyti betoninius namus, tai jau būtų visai kas kita. O juk taip ir yra - ar žinote, kiek sausumos ploto jau dabar palaidota po asfaltu ir betonu? Ir tempai vis didėja. Tuo tarpu žmonių vis daugėja ir gyvas žemės paviršius vis mažėja. Ar jums neatrodo, kad tokiais tempais tiesdami, platindami kelius, statydami betoninius namus greitai prieisime mirtiną ribą? Kaip kad ant žmogaus odos atsiradęs piktybinis darinys plečiasi, kol nesuėda visos odos, taip ir dabartinė civilizacija, kaip piktybinis navikas plečiasi po žemę. Žmogus, kurio paskirtis yra puoselėti darną žemėje (o tuo pačiu ir prisidėti prie jos puoselėjimo Visatoje), patapo iš gerybinio mikroorganizmo piktybiniu. Kuo tai siejasi su mūsų požiūrių skirtumu? Jūs miestus ir asfaltuotus kelius vertinate kaip civilizaciją, kaip kažką gero, nors jei gerai pagalvotumėte, tai, iš mano pateikto pavyzdžio pamatytumėte, kad tai veda į mirtį. Sarmatiškos pasaulėžiūros bendruomenės gyveno taip, kad nepadaryti bent jau neužgyjančių randų Žemei. Ir per daugybę dalykų galima suprasti, kad jie tą suvokė sąmoningai ir to siekė, laikėsi darnos su aplinka dėsnių. Tai kur tikroji civilizacija? Dar vienas pavyzdys. Ką žmonės mąsto, kai žiūri į amfiteatrą kur Romoje ar Puloje? Matomai apie tai, kokia didinga buvo Romos Imperija ir daugeliui ji yra didi civilizacija. O juk tai žmonių skerdyklos. Gal Jūs man galite paaiškinti, kas tai buvo per visuomenė, koks buvo jos moralės, doros lygis, jei ji pramogai žiūrėdavo ,kaip skerdžiami žmonės? O dabar Pulos amfiteatre vyksta simfoninės muzikos vakarai.. Aš nesuvokiu šito nužmogėjimo. Čia maždaug tas pats, kas Osvencime tą patį daryti ir aikčioti, kokia didi buvo nacistinė Vokietija. Kurios diktatorius beje labai žavėjosi Romos Imperija (kaip beje ir visi valdžią mėgstantys). Tiesa, sakysite, kad ji ne krikščioniška, o pagoniška. Taip, pagoniška, bet ne sarmatiška. Tarp jų neišmatuojamas skirtumas. Ir būtent neatsitiktinai toje kraugeriškoje Romos imperijoje gimė ne ką mažiau kraugeriška, tik kur kas rafinuotesnė krikščionybė.. Ir t.t…. Tiesa, kuo tai siejasi su Jūsų straipsnyje gvildenama tema? Ogi tiesiogiai. Krikščionybės ir lenkybės plitimas sarmatos ir lietuvybės sąskaita atspindi baigiamąjį vėžinės ląstelės išplitimo etapą. Jei norėsite, atrasite tiesioginį ryšį ir tarp galutinio krikščionybės įsigalėjimo Lietuvoje XVII a. bei lietuvių kalbos spartaus nykimo būtent irgi nuo XVII a. maždaug, o taip ir ryšį su masiniu miškų kirtimu Lietuvoje. Kol buvo gyvi sarmatos likučiai, tol miškai nebuvo smarkiai kertami, tol laikėsi lietuvių kalba. Kai tik nunyko galutiniai sarmatos likučiai (o jie išliko iki pat XVI a. pabaigos), prasidėjo masiniai miškų kirtimai ir pradėjo sparčiai nykti lietuvių kalba bei įsigalėti lenkų. Ir tik gink dieve neįžvelkite mano žodžiuose kaltinimo lenkams. Paskaitykit ką aukščiau rašiau, apie Vytautą, apie Radvilas, apie mūsų pačių, lietuvių karinį luomą, kuris pajautęs valdžios skonį, pats perėjo į sarmatos, taigi ir lietuvybės opoziciją. O dabartiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai - tąsa visų tų procesų, tik jau visiškai nesuvokiant jų giluminių priežasčių ir viso bendro vaizdo bei konteksto. Tačiau kita vertus tai yra ir pačios Lenkijos kvailumas.
Darius

Penktadienis
2011-09-16 16:52
Rimvydai, kad ir kiek beidealizuotumėte pagonybę, faktas yra neginčytinas: lietuvių niekas per prievartą nepolonizavo. Lenkų kalba buvo jų pačių pasirinkimas. Lygiai taip pat sėkmingai jie galėjo kalbėti lietuviškai ir tapti katalikais. Jeigu pastebėjote nacionalinės savigarbos nebuvimas - tipinis lietuviškas bruožas. Airiai irgi "atsisakė" savo kalbos, tačiau jie išliko airiais. Tuo tarpu lietuviai ne tik atsisakė savo kalbos, bet tapo "tikrais lenkais" ir patys niekino savo kaimynus, kalbančius lietuviškai. Prieš daug metų pažinojau tokį poną Gajdzis. JIs gyvenime "labą dieną" lietuviškai nėra pasakęs - jautėsi esąs "šimtaprocentinis lenkas". Tokių Gajdžių, Wojsiatų, Andrukonisu, Giedrojcų ir pan. - "lenkų Lietuvoje" tarpe - dauguma. Bet čia nieko nepakeisi - tautybė - asmeninis pasirinkimas, kap ir religija ar … seksualinė orientacija :)
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 17:54
Dalinai Dariau su pačiu sutinku. Bet tik dalinai, ir štai kodėl. Kalbant apie LDK, tai visiškai su Jumis sutinku. Lenkų kalbą, lenkų kultūra priėmė patys Lietuvos didikai, t.y. valdantysis karinis luomas. Kodėl tai padarė, aš jau išdėsčiau. Tačiau visai kitokia situacija buvo vėliau. Pradedant XVII a. pabaiga prasidėjo prievartinė polonizacija. Pirmiausia tas vyko per bažnyčią. Manau tikrai to neneigsite, kad tuo metu bažnyčia labai daug prisidėjo prie lietuvių kalbos išstūmimo, paniekinimo, padarant ją antrarūše. Žinoma, tai darė ir tie patys sulenkėję kunigai lietuviai, bet šiaip jau tokia politika ėjo iš centro Varšuvoje. Per bažnyčią lenkų kalba buvo diegiama ir jau žlugus ATR, t.y. būnant carinės Rusijos sudėtyje. O štai XX a. į polonizaciją įsijungė jau ir pasaulietinė valdžia. Ir Rytų Lietuvos okupacija, kur absoliuti dauguma gyventojų lenkiškai nekalbėjo (kalbėjo lietuviškai ir gudiškai, ir tik miestai bei dvarininkija lenkiškai) ir yra to pavyzdys. Ar neigsite, kad 1920 - 1939 m. nebuvo vykdyta kryptinga šio krašto polonizacija? Kiek uždaryta lietuviškų mokyklų, leidinių organizacijų ir t.t. Tuo metu polonizaciją šiame krašte jau vykdė apsijungusios dvi valdžios - pasaulietinė ir bažnytinė. Ar reikia stebėtis, kad visa ta masė paprastų, dar nesenos baudžiavos nustekentų žmonių, kuriems iš esmės žmonės skirstėsi į ponus ir mužikus, priėmė lenkišką tapatybę, nors ir būdami lietuviškos kilmės? Taip kad per visą laikotarpį nuo Krėvos sutarties polonizacija vyko skirtingai tempais ir skirtingais būdais - nuo savanoriškos iki prievartinės.
Rimvydas

Penktadienis
2011-09-16 18:06
Beje, kodėl katalikų bažnyčia būtent XVII a. pradėjo taip persekioti lietuvių kalbą? Sąsajos su kitais įvykiais labai akivaizdžios. Lietuvoje žlugo reformacija (o labai gaila) ir, daugiausia jėzuitų pastangomis, pradėta šalinti viskas, kas dar gali kelti pavojų katalikybei (pačiai reakcingiausiai ir fanatiškiausiai krikščionybės šakai). Iki to laiko kaimuose dar buvo likę gyvi sarmatiškos pasaulėžiūros likučiai, apeiginiai akmenys ir t.t. Visa tai buvo negailestingai naikinama, pvz. akmenys suskaldomi statyboms ir pan. Lietuvių kalba, kaip sarmatiškos pasaulėžiūros kalba, taigi, kelianti tiesioginį pavojų krikščionybei, taip pat pradėta naikinti. Kaip jau rašiau, visa tai sutampa su miškų naikinimu (sunaikinta ar ne pusė visų miškų), labai sparčiu lietuvių kalbos nykimu bei lenkų kalbos įsitvirtinimu.
tutakas

Sekmadienis
2011-09-25 01:13
….viskas kaip ir teisingai… bet vieni kitus turi gerbti ir ješkoti kompromiso… ir visi kas čia išaugo turi buti patriotais o ne jieškot priešus… tos žemes patriotais to miesto ir tos vietoves… ir ne svarbu kas kaip šneka ar lenkiškai ar rusiškai ar lietuviškai visi mes per maža tauta kad metitis savo žmonemis nors ir kitakalbančiais… jei mes tik pagausim ta vienibe tai tada turesim šansa likti šitoji žemeje… ir aš tutakas ir tu litvin ir tu ruskis… ir vadinti save Lietuvos piliečiais… kito šanso nera… nebus nei Lietuvos nei mus nei musu ideju… deja taip rodo istorija…
kukis

Antradienis
2011-10-04 05:09
Girtuoklio sapaliones su pretenzijomis i genialuma - toks ‘paskaitos’ ivertimas. Lenkijos sviesus protai dar pries 40-50 metu yra savo apmastymus aprase, kaip Lenkijai su Lietuva gyventi, kai abi taps nepriklausomos, kad ir Juliusz Mieroszewski 1974 m. Siaip lygis butu tai toks - namu seimininkes isivaizdavimai su pretenzijomis destyti sociologija universitete, pasiziurejus serialu apie ‘gyvenima’.
[…] Besąlygiškas taikingumas lengvai tampa vargana politine pozicija dar ir dėl to, kad jį paprastai lydi nieko nedarymo pagunda. Seimo narys E.Vareikis savo bloge pateikia skaitytojui paskaitą apie Lietuvos taiką su Lenkija  (DELFI, 2011 09 14). Jis teisingai pastebi, kad konflikto su kita valstybe atveju svarbu laikytis principų, bet nesivelti į smulkius kivirčus. Tačiau tie principai yra taip aukštai ir tokie aukšti, kad jie pasirūpina patys savimi. Pasirėmęs karo teoretikais, E.Vareikis įtikina, kad karą paprastai laimi tie, kurie jį pralaimi, nes tikrasis karas vyksta ne mūšio lauke, o mūsų galvose ir širdyse. Mes iki to dar nesama pakilę, nes, nors karo ir nenorime, pergalės vis dėlto trokštame. […]
nemoku

Antradienis
2011-10-11 09:12
idomus straipsniukas
jonas

Sekmadienis
2011-10-23 14:45
Visi prasciokai islaike lietuviu kalba ,o visi didziunai sulenkejo…..
Deima

Pirmadienis
2011-10-24 14:54
Niekaip nesuprantu koel vis akcentuojamas Lietuvos ir Lenkijos konfliktas? Juk is tiesu tai yra tik LIETUVOS lietuviu ir LIETUVOS lenku konfliktas. Lenkija isivele savo noru, bet is esmes to Lietuvos valdzia neturetu toleruoti
[…] Atsiliepti į gerbiamo Seimo nario Egidijaus Vareikio straipsnį, ar kaip jis įvardijo – paskaitą, po pusantro mėnesio nuo jos pasirodymo, gal ir nėra gero tono požymis, bet jo „Paskaita apie Lietuvos taiką su Lenkiją“, manyčiau, tikrai neprarado aktualumo. […]
Vardas (būtina):
El. paštas (neskelbiamas) (būtina)
Puslapis
Komentaras
neburnok.lt
 
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2013
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
0