DELFI BLOGAS - pilkasis_ruonis » Įrašai » E. Vareikis. Naujųjų 1940-jų priešaušriai. II dalis. Su kuo kariausime?

Pradėk blogą

Naujas įrašas

Mano įrašai

Mano nuostatos

Pradžia
Vartotojų blogai
pilkasis_ruonis

E. Vareikis. Naujųjų 1940-jų priešaušriai. II dalis. Su kuo kariausime?

Ketvirtadienis, 2011-10-27 08:23 Be temos | 32 komentarų

Tai yra bene dažniausiai pasitaikantis klausimas.

Komentatoriai ir oponentai su pasimėgavimu bando mane lyg kokie fariziejai klausdami, su kuo čia kariausime. Tegu tik pasakysiu, kad su rusais, lenkais ar švedais, tai bus daug juoko. Jei pasakysiu, kad su berberais ar papuasais, juoko bus dar daugiau. O jei prisipažinsiu, kad šiandien tiksliai dar nežinau, tai jau iš viso…

O juoktis nelabai reiktų, nes juokas rodo, jog vadovaujamasi arba istorijos pasakėlių stereotipais, arba grimztama į logines klaidas. Tuoj pat sužinosite, tik kantrybės dar šiek tiek. Pirmoje dalyje (ją galima rasti čia: http://blog.delfi.lt/pilkasis_ruonis/9425/) kalbėjau, kad nuotaikos Europoje ir pasaulyje labai primena tas, kurios buvo prieš pasaulinius karus.

Karus sukelia ne vien nuotaikos. Karams neužkerta kelio nei džentelmeniška pagarba taikai, nei stipri ir pavyzdingai tvarkoma ekonomika, nei patogi geografija. Prisimename juk, kad stiprios Beneliukso ar Danijos ekonomikos buvo bejėgės prieš Vokietiją, o stipri ekonomiškai stipri Čekija agresorių viliojo labiau nei agrarinė Slovakija, tad stipri ekonomika netgi patrauklesnė agresijai. Antrąjį pasaulinį karą didele dalimi laimėjo ekonomiškai silpniausia iš visų laimėtojų – Sovietų Sąjunga. Romėnai tikėjosi, kad barbarai mąstys logiškai ir Romos negriaus, kai galima su ja prekiauti. Venecijos Respublikos pirkliai manė nupirksią bet kokį galimą agresorių. Panašiai svarsto ir dabartiniai europiečiai. Jei jų svajonė išsipildys, tai bus pirmas kartas istorijoje, kai agresorius pasigailės turtingos, bet aptingusios aukos.

Fizinė jėga taip pat ne tas lemiantis faktorius. Niekas neabejoja, kad Rusija buvo stipresnė už Baltijos šalis ir Vidurio Europą, kai išvedė iš jų savo kariauną, t.y. formaliai pralaimėjo. Niekas neabejoja, kad SSSR ir JAV buvo ir yra ženkliai stipresnės už Afganistaną, bet nugalėtojas kare nebuvo ir nėra labai aiškus.

O nenoras gintis juolab nėra apsauga. Deja, nenoras imtis gynybos yra vienas iš civilizacijos senėjimo požymių. Pasak viso būrio teoretikų, civilizacijos raida yra tokia: kol civilizacija yra savotiškai barbariška – jauna, veržli, agresyvi – ji plečiasi fiziškai, yra linkusi drąsioms inovacijoms ir turi gana lanksčią nebiurokratizuotą teisę (veikiau netgi vadintiną papročiais ir morale). Civilizacija progresuoja. Progresas leidžia sukaupti resursus, siekti jau nebe kiekybinio, o kokybinio augimo. Tuomet ir įvyksta keistas dalykas - prasideda sistemos išsigimimas - mažėja atsakomybė, didėja visuomenės išlaikytinių procentas, silpnėja atsparumas išorės poveikiams ir… civilizacija nunyksta arba tampa gana lengvu kaimyninės civilizacijos grobiu. Sistema nenori karo, bet barbarai pradeda ir… laimi.

Civilizaciją silpnina tai, kad socialinės garantijos, gerovė pralenkia moralės standartų augimą, pastarieji tampa lyg ir nereikalingi – atrodo, “dangus ne per aukštai” - viską gali padaryti technologija, protas, jėga, pinigai… Būtent čia, kaip regis, atsiremiama į žmogiškosios prigimties dalykus - techninėmis priemonėmis negalima iki galo išspręsti nė vienos dvasinės problemos. Istorijos skaitiniai leidžia daryti išvadą, kad ne karai su kaimynais ar pralaimėjimai yra civilizacijos žlugimo priežastys.

Kariauti neprotinga, bet tie bepročiai, pradedantys karą būna arba labai populiarūs arba įtaigūs. Būna, kad jų beprotybes teoretikai paverčia geopolitika ar teisėtais interesais bei lūkesčiais. Tuomet karai kyla nepriklausomai nuo mūsų norų. Taigi, taisau esminę kai kurių “mąstytojų” klaidą: krašto apsauga reikalinga ne klausimui su kuo kariausime, o nuo ko ginsimės. Jei nesiginsime, biudžetas švietimui ar sveikatos apsaugai bus biudžetu kitos valstybės švietimui, ir kitai valstybei ruošime specialistus. Skirtingai nuo kai kurių komentatorių nuomonės mums turi būti aišku, kad privalome būti užsienio politikos subjektai, o ne objektai, ne teritorija, kuria prekiaujama, bet tais, kurie sprendžia, kuo prekiauti, jei jau taip reikia. Taigi reikia būti NATO ir tokiu NATO, kuris turi politinę valią ginti savo pakraščius. Ko esame išlaikytiniai, esame tas balastas, kurio, reikalui esant aljansas gali ir atsikratyti.

Užsienio politikos “teorema” paprasta – jei Lietuva, kaip valstybė, yra politikos prioritetas (tikiuosi, kad tikrai taip). Reikia įrodyti, kad Lietuva yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos ir NATO dalis. Jei šito įrodyti nesugebėsime, belieka laukti, kada tapsime politinių mainų objektu. Mes tikrai galime įtakoti tarptautinę situaciją, net ir įtakojome ją, kai norėjome. Dabar nebe taip norime, nebe taip įtakojame. Dabar mažiau gerbiame kitas valstybes ir mažiau iš jų tikimės. Esame, neva, savarankiškesni, taigi nereikia mums kitų… Bet tada gal ir kitiems mes nebesvarbūs?

Iki šiol viskas baigdavosi tuo, kad “emocingieji” vertybiniai stereotipai leido mums įsitvirtinti Vakaruose, o “pragmatiški” santykiai su Rytais ir likusiu pasauliu virto tik naujais stereotipais. Dabartinė užsienio politika išties nelengva, ji nelengva, nes baigėsi romantiškasis kilnaus tikslo laikotarpis, ir prasideda kūrimas to, ko niekados nebuvo.

Mūsų žiniasklaidoje šiandien kaip niekad daug anti-natiško ir anti-amerikietiško purvo bei svarstymų, kokie jie – vakariečiai - blogi. Bet taip kalbama zuikio-drąsuolio povyza žinant, kad JAV mūsų “neatiduos”. O jei atiduos… Va ir bus ne tik gėda, bet ir bus su kuo kariauti, tada jau ir 2 procentai negelbės. Reikės kur kas daugiau, reikės plauti lengvabūdiško nesigynimo gėdą. XX amžiuje jau taip buvo nutikę. Tarpukaryje “užsiciklinę” prieš Lenkiją, neturėjome jokių tikrų draugų ir sąjungininkų, nepadėjome nei etiopam nei suomiams, tad nenuostabu, jog buvome tie “vienui vieni”… Partizaninis karas iš esmės juk buvo ne geopolitinis projektas, bet moralinio statuso atstatymas už tai, ko nuskalstamai nepadarėme Antrojo pasaulinio priešaušriuose. Negynėme vertybių bendrai, teko ginti jų likučius, kai likome “vienui vieni”.

Draugų klausimas dažnai suvokiamas kaip sentimentalios emocijos. Noras būti pragmatišku kyla iš klaidingos nuostatos, kad politikoje nėra draugų, o tik interesai. Su dideliu džiaugsmu cituojamas Vinstonas Čerčilis, bet pamirštama, kad pastarojo intereso supratimas, buvo kur kas platesnis nei sėkmingas nedidelis bizniukas, kaip tai bandoma įteigti sau šiandien. Tas pats Čerčilis Miuncheno susitarimą, patenkinusį Hitlerio ambicijas, pavadino gėda, po kurios bus karas. Neklydo, pavartodamas žodį gėda, t.y. moralės problemą, kuri Europai, kaip šiandien matome, kainavo jau net du pasaulinius karus.

Suvokiant politikos interesus čerčiliškai, tampa aišku, kad pagrindinis Lietuvos interesas yra turėti tikrų draugų ir sąjungininkų, kurių sąjungoje neliktume savo moralinės atsakomybės klausimų spręsti “vienui vieni”. Ne taip svarbu, kad bus mūsų priešas, pasipriešinimas bus mūsų pareiga. Pareiga tuo skaudesnė, kuo labiau manysime, kad šiandien nereikia investicijų į gynybą, diplomatiją ir lietuviškas politikos iniciatyvas. Šioje vietoje reikia pasakyti, kad ateitis priklauso nuo sprendimų ne tik valdžioje, bet ir mūsų širdyse. Nekariausime tik tada, kai mums nebus gėda dėl savo šalies bejėgiškumo ir demoralizacijos.

Tiesa sakant, kokia gi mes šalis? Sakyčiau – visai normali, pasaulio kontekste – aukštai išsivysčiusi, Integruotos Europos kontekste - vidutiniokiška, kaip ne kartą miniu, pagal daugelį parametrų atitinkanti regiono lygį, pagal ne vieną jų ir lenkianti kaimynus. Dirbdamas daug metų Europos Taryboje pajutau, kad yra didelės šalys, įtakingos šalys, yra problematiškos valstybės. Nei vietai šių kategorijų mūsų nepriskiria. Esame grupėje – “ir kitos valstybės”, tokios sau niekuo ypatingu neišsiskiriančios, šiaip sau – žinomos-nežinomos. O buvo laikai, kuomet buvome ypatingi - mus gyrė ir mumis didžiavosi. Ausiai pripratusiai prie liaupsių sunku būna priprasti, kai nepagiria, tiesiog praeina į šalį, painioja su latviais ar pavadina buvusia SSSR. Tik tiek Europai tos Lietuvos…

xxx

Trečioje dalyje kalbėsime, ką daryti, kad nekariauti, ir kad nebūtų naujų okupacijų. Juk to visi norime.

Algirdas U

Ketvirtadienis
2011-10-27 09:10

Taip, mums reikia nuoseklios tvirtos užsienio politikos, taip, mums reikia draugų. Europos stiprumas nelabai daug nuo mūsų priklauso, geri draugai politikoj-kas tai? Berods dar Čerčilis sakė-nėra amžinų draugų, yra tik amžini JK interesai. Tai va ir reik ieškot su kuo mūsų interesai sutampa, tada nereiks draugauti ne prieš Rusiją, nei prieš berberus nei prieš dušmanus nei prieškitus blogiukus, galėsim draugauti už kokią nors kilnią idėją-kovą už gyvūnų teises, gamtos tausojimą, musulmonių teisę nedėvėti arba dėvėti čandras, už daug ką galima draugauti. Nors daug lengviau draugauti prieš ką nors…O santykiai ir dėmesys tiek žmogui tiek valstybei priklaquso nuo amžiaus. Buvom jauna aikštinga pana tai visi į mus kreipė dėmesį nes sudaužėm SSSR širdį. Dabar ėmėmės darbo, turtų neturim kažkokių tai nelabaikam įdomūs. Po kokio 50 metų kai pasivysim pragyvenimo lygiu senutę Europą sėdėsim kokiam klube ir bambėsim , kad kažkokia jauna, aikštinga M….ja praleido gerą progą patylėti…

Vareikis i vainu eis??

Ketvirtadienis
2011-10-27 11:17

Anekdotu anekldotas: "Reikia įrodyti, kad Lietuva yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos ir NATO dalis." Lietuva NERA gyvybiskai G-Y-V-Y-B-I-S-K-A-I svarbi nei europos Sajungos, nei NATO dalis. Faktas. Tad apie ka mes kalbam. P.s. a, kaip ant svetimo pi.pio i roju uzjot, svetimom rankom kastonus vetyt metyt? Na, cia koncervatoriai su ponu Vareikiu meistrai.

Martynas P.

Ketvirtadienis
2011-10-27 14:44

Gražus tekstas, teisingas. Ačiū.

Irena

Ketvirtadienis
2011-10-27 14:48

Manau, įdom8ū pamąstymai ir, ko gero, daug tiesos.

tata

Ketvirtadienis
2011-10-27 17:11

tekstas nėra labai originalus, dėl kai kurių dalykų tikrai galima prieštarauti, pvz., kad švietimo vaisiai atiteks užkariautojui. Tikrą pilietiškumą ugdantis švietimas, apskritai kultūra, niekada neatiteks užkariautojui, o suteiks stiprybės ginantis, kovojant arba bent jau, pralaimėjus karą, nesugniūžtant dvasiškai. Apie mūsų švietimą ir kultūrą daug gero nepasakysi. Man taip pat visas pasaulis atsiduoda karu. Tačiau svarbiausia prie\astis, kurios nemato EV yra dorovės, moralės, nuopolis. Taip buvo prieš abu pasaulinius karus, taip yra dabar, nors karai jau vyksta, dar tik lokalūs. Šis nuopolis leidžia bet ką - pažvelkit atidžiau į buv. Jugoslaviją ar Libiją.

Jonas

Ketvirtadienis
2011-10-27 22:11

Su kuo kariausime? Atsakau visiems ir visiems laikams - su tais, kurie pasikėsins i Lietuvos valstybę.

Jonas

Ketvirtadienis
2011-10-27 22:15

Kariausime su visais, kurie puls Lietuvą.

jemelia

Ketvirtadienis
2011-10-27 22:41

_Trečioje dalyje kalbėsime, ką daryti, kad nekariauti, ir kad nebūtų naujų okupacijų. Juk to visi norime._ - Tai viskas aišku - Vareikis patarinės draugauti su Lenkija(atiduoti Vilniaus kraštą arba su visai atsiduoti;) ir būsim išganyti:)

r.matelis

Ketvirtadienis
2011-10-27 23:05

Norint būti svarbia NATO ar Europos dalimi, turime būti darnūs ir išvaizdūs. O ar tokiais galima būti šiandiena? Tada, kai tauta vėl suskaldyta į luomus, klases, kąstas ir t.t. Kada atotrūkis tarp turtingųjų ir vargingųjų greit aplenks Indiją ir kitas kontrastų šalis? Mieli patriotai, jei tokiais esate, nebijokite tiesos ir kalbėkite apie tautos suvienijimą. Ir ne kalbėkite, o darykite. Darykite realius ir teisingus veiksmus. O muilo patriotizmo skatinimas nėra perspektyvus, pagalvokite apie tai.

pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-10-27 23:27

jemelia kaip jemelia. Draugauti su Lenkija - ne blogiausias pasirinkimas, nes iš visų savo kaimynų istorijos bėgyje mažiausiai kariavom būtent su Lenkija. Iš esmės tai kariavom tik kartą. O Vilnų lenkija valdė tik 17 metų, tai niekam nieko nereikia atiduoti, o labiausiai nereikia atiduoti Lenkijai Lietuvos piliečių, nelabai kaip kalbančių lietuviškai. O kad letuviu besidedąs pasivadina Jemelia, tai žymiai blogiau, aišku, kam dūšia parduota. Geriau jau Hansas ar Zbigniewas, nei Jemelia. Su jemeliomis kariavome ištisus šimtmečius, geriau būtų nebekariauti.

pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-10-27 23:30

ačiu visiems perskaičiusiems ir supratusiems, tai jau beveik bendraminčiai esame. Beje, mielas tata, apie moralės problemas kaip tik ir kalbu.

pilkasis ruonis

Ketvirtadienis
2011-10-27 23:33

gerbiamam r.mateliui. atitrūkį tarp turtingųjų ir vargšų matuojame ne asmeniniais piktumais, o vadinamuoju Gini indeksu. Jis rodo, (galite praguglinti ir įsitikinsite), kad Lietuva pagal šuos kontrastus yra labai panaši į kitas Vidurio Europos šalis. Nelabai džiūgauju, bet niekuo blogu Lietuvos neišskirčiau.

grumstas

Penktadienis
2011-10-28 13:04

tata Ketvirtadienis 2011-10-27 17:11 Labai klysti, aiškindamas ,kad švietimas ir jo vaisiai neatiteks okupantui po agresijos įvykdymo; prisimink Pupų dėdės dainelę po Stalino okupaciijos, kurioje yra žodžiai : Vilnius mūsų- o mes-rusų.. .Kremliaus pypkorius šaipėsi iš lietuvių, kad pastariesiems sugrąžino iš Lenkijos atimtą Vilnių , o Stalino kariuomenė užėmė Lietuvą su Vilniumi ir visu Lietuvos švietimu, kad pastaruosius švietimo specai , galėtų mokinti didžiojo Puškino kalbos lietuvius.

Robert McGregor

Penktadienis
2011-10-28 16:23

Visada su malonumu perskaitau Pilkojo Ruonio rašinius: daug naujos faktinės medžiagos, netikėtų netrafaretinių įžvalgų. Tačiau šis pastarasis rašinys ir jo pavadinimo retorinis klausimas gal net perdaug politkorektiškas. Akivaizdu ir vienareikšmiška, kad, jeigu jau teks kariauti, tai, kaip ir didžiąją Lietuvos istorijos dalį, kariausime su rusais. Nors mūsų lietuviškieji naivūs zuikučiai (ar Rusijos įtakos agentai) tokį tiesmuką atsakymą visuomet bandys nuleisti juokais ar paaiškinti "rusofobijos kompleksais", pati Rusija (aukštieji politikai ir plačiosios tos baudžiavinės visuomenės masės) atvirai pareiškia, kad sieks susigražinti "prarastas’ Baltijos šalis. Taigi, kas drauge su marksistais nemano, kad "laisvė yra įsisąmoninta istorinė būtinybė" (?), turi ruoštis moralinei, ideologinei ir karinei gynybai.

Vareikis teisus

Šeštadienis
2011-10-29 16:05

Manau, ponas Vareiki, meskite tą politkorektiškumo rūbelį ir sakykite, ką puikiai žinome visi - tikrai kariausime su Rusija. Kadangi Izraelis sugeba nulaikyti šimtus milijonų gyventojų turinčias arabų šalis su jų armijomis, tai ir mes galime. Aišku, ne su 10 000 kareivėlių, o sistemine gynyba Šveicarijos pavyzdžiu. Neverta klausyti tų skeptikų, kurie menkina mūsų valstybę - nei jie kariaus atėjus laikui, nei pergyvens dėl Lietuvos. Todėl tokių žmonių nuomonės nereikia imti domėn, o tiesiog daryti, kas reikalinga mūsų valstybės gynybai

pilkasis ruonis

Sekmadienis
2011-10-30 09:01

Šveicarijos ar ne Šveicarijos pavydžiu, bet sisteminė gynyba yra pats tas žodis. Yra tokia atgrasymo strategija - sukurti tokią sitaciją, kad priešui nesinorėtų, neapsimokėtų ir pan. Niekas juk neabejoja, kad žmogus daug tūkstančių kartų stipresnis už širše, tačiau vis tik nenori su ja prasidėti.

TS

Sekmadienis
2011-10-30 11:13

Kariauti tuo pačiu reiškia gintis, o gintis be karo neįmanoma ? Išsiaiškinti dabarties problemas šiuolaikiškai - globaliai, integraliai ? Galbūt artėja galas ne civilizacijai, o mūsų egocentriškam mąstymui ? Savo santykiuose su žmonėmis, formuojant visuomenę, šeimos ląstelę – visur turime ieškoti atsakymo gamtoje. Jei kalbėt šio teksto žodžiais….atėjo laikas apgint visumą, o ne jos dalelę. Priešą kiekvienas turime aptikti savyje, tik tada galėsime jungtis šio bendro priešo pagalba - kovai. Iki to mes tik marijonetės kovojančios su vėjo malūnais, o juos sukantis vėjas taip ir lieka nepažabotas…

Tesė

Sekmadienis
2011-10-30 12:56

Ačiū už tai, kad kas nors aplamai suka galvą dėl šių dalykų. Atrodo, kas visi Lietuvoje įsigilinę į kitas problemas, tik niekas nesidomi jos saugumu. O juk tai yra brangiausia, ką mes galime prarasti.

pataisa

Sekmadienis
2011-10-30 13:11

lietuvos armijos pajegumai -1mln emigravusiu kurie nekencia brazo-landsbergio-adamso rezimu -200 000 valdininku ir biudzeto pinigu ploveju kurie kilus neramumams teps slides kaip buvo prie smetonos -1.5 mln pensininku ir vaiku -500 000 glusu,pijoku,valstieciu,darbininku kurie like lietuvoje dirba uz minimuma tikrai savo gyvybes neatiduos uz skurdu gyvenima belieka landsbergi,kirkilas,jukneviciene,ubagu karalius kurie turi apsiginkluoti ir begti atsiimti kaliningrado.tada visi gyvens gerai

pataisytojas

Sekmadienis
2011-10-30 21:53

-500 000 glusu,pijoku,valstieciu,darbininku kurie like lietuvoje dirba uz minimuma tai tie kurie kovos tikrai bet nemals liežuviais nes gluši todėl kad girdi tik suklaipytą TV vaizdą, pijokai todėl kad "apgirtę" akys dabar nemato prasmės mosikuoti akmenukais į seimo langus, na valstiečius ir darbininkus sulygint su visais kitais……… tai čia juk mes!!!!!!!! 500 000

pilkasis_ruonis

Sekmadienis
2011-10-30 22:09

pataisa - pataisytojau, tokia nemeilė Lietuvai. Ar ne todėl, kad mailės antipodas yra baimė? Ko taip bijo kai kurie Lietuviai?

Zalvarnis

Sekmadienis
2011-10-30 23:32

Kariausime ne su isores priesais o lietuvis pris lietuvi del sotesnio kasnio geresnio automobilio ar 1 CM 2 pedeles zemes.

Zalvarnis

Sekmadienis
2011-10-30 23:34

Tai kad isores priesai ksukurs Trojos arkli kad kariautume kaimynas su kaimynu ar brolis pries broli.

beigelis

Pirmadienis
2011-10-31 08:44

Nei tu kariausi nei tu ka, tai tik tuscios skarbonkes garsiuku leidimas,kai gyvybiskos tautos problemos nerupi..

pilkasis_ruonis

Pirmadienis
2011-10-31 08:56

beigeli, tikriausiai siūlai tautai išnykimą. nebus tautos, nebus ir tavo problemų.

evaldas

Šeštadienis
2011-11-05 20:50

kol kas nieks čia negins tos lietuvos kol nebus propagandos.dabartinėj situacijoj lietuvą gintu tik vidutinė klasė kurios tėra 20 procentų.turtingieji kaip mat financus pervestu į kitas šalis ir išgaruotu,o neturtingi nieko neprarastu ,tik grandines. iš vidutinės klasės tik kokie 8 procentai išdrystu pasipriešinti ušpuolikams,ir tai jie nesutiktu būti patrankų mėsa.gal jų speceluose seifuose įsipaišytu snaiperio šautuvas ir raketos paleidimo įrenginys žemė-oras.tai dabar galima palyginti skaičių lietuvos gynėjų su užpuolikų skaičiumi,ir kada atvyktu mūsų gelbėti nato daliniai(po 4 dienų).tankas pervažiuoti per lietuvą per 5 valandas.

kaubojus

Antradienis
2011-11-08 01:12

Jei būsim pasiruošę- tai gal ir nekariausim; bet būti pasiruošusiems blogiausiam-BŪTINA.

Arnoldas

Antradienis
2011-11-08 23:36

Lenkija šimtą kartų Lietuvai pavojingesnė už Rusiją. Bet aišku, dabartinis politinis ir intelektualinis elitas, kurio atstovu yra ir Vareikis, jau nupirktas Lenkijos.

Nantas

Ketvirtadienis
2011-11-10 11:22

Jokio karo nebus.Rusai tiesiog viska supiks.Atsimerkit ir apsidairykit.

osvaldas

Šeštadienis
2011-12-03 16:10

Sveiki, tikrai įdomus straipsnis aktualia tema. Bet norečiau kiek praplėsti diskusijos ribas,- ar iš viso verta ruoštis kariauti ? Ką verta ginti,nuo ko?, o gal būt ir neverta ? Viena didžiausių vertybių yra sveikata ir gyvybė, o juk bet koks karas yra pražūtingas šioms vertybėms. Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad būsimi užpuolikai siektų sunaikinti vietinius gyventojus vien todėl, kad jie vietiniai. Koks skirtumas vidutiniam statistiniam Lietuvos gyventojui, kas bus valdžioje (Ivanas, Lechas, Machmudas ar Dalia). Kiekvienam žmogui svarbiausia yra jis pats, jo šeima, giminės, draugai. Svarbu turėti kur gyventi ir iš ko. Dėl kokių vertybių verta kėsintis į kito gyvybę ir, atsižvelgiant į šių laikų karines technologijas, į visos žemės, kaip gyvybę palaikančios sistemos, egzistavimo pabaigos grėsmę (Jei nesiginsi, tai pasikeis tik valdžia, o jei ginsies,- iškils pavojus daugybei gyvybių) ?

reikia,kad bijotu..butinai

Sekmadienis
2011-12-04 08:02

priesha visi zinome.jis vienas ir labai negeras.sakyciau NEGARBINGAS IR NEKULTURINGAS nes neatsiprasho iki shiol.reishkia…

reikia,kad bijotu..butinai

Sekmadienis
2011-12-04 08:09

pilnai ishnaudoti NATO privalumus.tai tikrieji musu draugai.ko sustojom.reikalinga stipri NATO baze.butinai.rytu LIETUVOJE.kuo greiciau.galinga baze,o ne 2 lektuvai shiauliuose