DELFI BLOGAS - pilkasis_ruonis » Įrašai » E. Vareikis. Dinozaurėjanti Europa (I). Visi mes panašūs į graikus?

Pradėk blogą

Naujas įrašas

Mano įrašai

Mano nuostatos

Pradžia
Vartotojų blogai
pilkasis_ruonis

E. Vareikis. Dinozaurėjanti Europa (I). Visi mes panašūs į graikus?

Ketvirtadienis, 2011-12-15 08:42 Be temos | 29 komentarų

Neseniai Eglė Samoškaitė Delfyje aprašė, kaip politologai pranašauja europinės civilizacijos mirtį, daugiausiai besiremdami jau beveik šimto metų senumo Oswaldo Spenglerio pastebėjimais apie ta, kokie procesai vyksta mūsų civilizacijos viduje ( http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=52871063 ). Tai neabejotinai įdomi hipotezė, nors, kaip pažymi visi komentatoriai, iki šiol vadinamasis Vakarų saulėlydis taip ir neįvyko.

Prieš dešimtį metų parašiau knygą keistu pavadinimu “Dinozaurėjanti Europa”. Vienų ji buvo sutikta, kaip Europos integracijos kritika, kitų kaip nelabai gražus pastebėjimas apie tai, kad į Europą integruotis reikia, nors ateitis nebus šviesi, trečių iš viso priimta kaip pramoginis skaitalas.

Nors nė iš tolo neprilygstu Spengleriui, vis tik su kiek permainingais jausmais turiu pasakyti, jog manoji Europos “dinozaurėjimo” hipotezė tikrai pildosi.

Žingeidieji gali susirasti knygą arba paprašyti leidėjo antrojo leidimo, mažiau smalsūs tikriausiai vis tiek neskaitys… Jiems svarbiausiais klausimas šiandien – kaip išgyventi, ką daryti mums vargšams lietuviams – gelbėti Europos garbę šelpiant simpatiškus graikus, pragmatiškus airius ir kitus europiečius, ar pradėti naują dejavimo akciją – mes vargšai ir kitų neremsime. Visi kalba apie Europos krizę, visi ieško atsakymo į klausimą – kas kaltas ir ką daryti. Kas kaltas bemaž aišku. Kalti pietiečiai, sirtakio šokėjai, kurie, pasak klasiko Erlicko, bėginėja nuo vieno griuvėsių kampo prie kito, tas bėginėjimas ir turi visus žavėti.

Atsakymas į klausimą, ką daryti, kur kas sunkesnis ir tikrai vertas diskusijos.

Iš karto pasakysiu, kad esu už tai, kad Europą reikia saugoti ir reikia gelbėti “paklydusius”, nors žinau, kad tesiu atsakymo neįtikinu savo šalininkų ir nenuginkluoju priešininkų. Lietuviai nėra greiti pagelbėti kaimynams, Lietuvai mano, kad jie patys yra neturtingi ir kitų bėdos jiems neturėtų rūpėti. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius sukūrėme Europą, kuri yra jau visų mūsų bendras laivas. Jei jis skęsta, tai tikrai ne dalimis.

Nenorintys būti europiečiais, gali tokiais tikrai nebūti, betgi panašu, jog patys didžiausi niurzgliai šiandien ir yra patys didžiausi Europos kaip civilizacijos, o gal būsimosios Europos mirties kaltininkai. Prieš tūkstantmečius Europa buvo totaliai atsilikusi civilizacija. Tačiau europiečiai, būdami ne tik smalsūs, bet ir agresyvūs, tapo pasaulio valdovais, sėkmingai ar mažiau sėkmingai pasėjo savos civilizacijos sėklą kituose kontinentuose. Gal tai buvo civilizacinė klaida, o ne dėsningumas?

Ar Europa mirs, kaip didžiulis dinozauras, kuris buvo pats didžiausias ir stipriausias gamtoje, tačiau tuo pat metu tingiausias ir nepaslankiausias? O gal suskurs dar vieną šarvą, tuo kartu apsisaugos, bet ilgainiui bus dar sunkesnis. Iki šiol būtent taip jis ir gelbėjosi ir būtent todėl Spenglerio pranašautas Vakarų galas neatėjo.

Senstanti civilizacija turi nemažai žavesio, kurį užtikrina socialinės garantijos ir sukaupta gyvenimo patirtis, tačiau vis labiau ryškėja senėjimo reiškiniai. Jų yra šeši:

Demokratijos krizė. Demokratija tampa ne geriausia bendrijos funkcionavimo forma, o anachronizmu, ji jau nebe laisvės kūrimo instrumentas ar simbolis, ji natūraliai nebetenka savo reikšmės. Demokratija trukdo funkcionuoti vykdomajai valdžiai, kurios kelyje vis daugiau “demokratijos deficito”.

Teisės bejėgiškumas. Ji nebesugeba ginti civilizacijos pasiekimų, tampa autarkišku formaliu bet nebūtinai realiu ir net nebūtinai akivaizdžiu teisingumu. Įstatymo raidė, tapusi stabu pati sau, išgyvena sąstingio ir paieškos baimės laikotarpį. Įstatymo raide galima įrodyti net žmogaus prigimčiai svetimų reiškinių teisėtumą, ir tuo vis plačiau naudojamasi.

Tautinės valstybės saulėlydis. Nesusivokimas tarp tradicinio nacionalizmo, integracinio supranacionalizmo ir teorinio federalizmo įrodo, kad nenorinti keistis valstybė nesugeba daryti to, kam buvo pašaukta. Tad ar tokia valstybė iš viso reikalinga? O piliečiui argi svarbu, kokia valstybė moka pensiją. Kad tik mokėtų…

Vertybių sistemos demoralizacija. Religijos ir moralės principus atskyrus nuo teisės, pavertus viso labo laisvalaikio pomėgiu griūva visa europietiškoji vertybių tradicija.

Saugumo suvokimo kompleksiškumas. Darosi nebeaišku, ką saugoti - tradicines dvasines vertybes ar tik žmonių asmeninį gerbūvį.

Institucinis dinozaurėjimas. Apatiškos integruotos Europos institucijos tampa viso integracijos proceso balastu, visi turi savo nuomonę, tačiau sprendimo nėra.

Viso trumpame tekste neaptarsiu, tačiau, mielas skaitytojau sakyk, vyksta bent keli iš šių šešių procesų, ar nevyksta? Ar reikia ginti senstančią civilizaciją, ar leisti jai nusibaigti? O gal reiktų pasirinkti trečiąją galimybę? Tik nežinom, kas ji tokia. Galiausiai vis tiek išeina ne taip gera, kaip planavome. Ar žmonija mokosi iš istorijos? Ar tikrai XXI amžiaus pradžioje žmonijos politinio mąstymas, atsižvelgiant į XX amžiaus politikos beprotybes, tampa brandesnis?

Politikos tyrimo grandai pastebi, kad istorijos pamokos dažniausiai nueina veltui vien todėl, kad žmonija įsitikinusi, jog kiekviena jos karta yra protingesnė už buvusią ir perima gerąsias ankstesniosios savybes. Genetikai įrodys, kad paveldimos ne tik gerosios savybės, tačiau visuomenės tai veikiau neįtikina.

Demokratijos instinktai - nebūtinai politinė kultūra. Stokojant pastarosios, diskusijos virsta kivirčais, nuo kurių ir nauji karai nebetoli. Nacizmas buvo netvirtas ir sunyko pralaimėjęs karą, komunizmas gyveno ilgiau, tačiau pasirodė bejėgis prieš savo paties generuotą minimalių pragyvenimo priemonių deficitą.

Vakarai Šaltajame kare kovojo su moraliniais argumentais, todėl ir tapo pranašesni. Deja, po spektakuliarios karo pabaigos jiems patiems moraliniai argumentai nebeatrodo svarbūs. Vidurio europiečiai, taip pat ne mažiau drąsiai kovoję su režimais, neretai savo pačių iniciatyva tapo pragmatikai, pragmatikai pačia negražiausia forma. Ne vienas didesnių ar mažesnių didvyrių, atsisakė moralinio autoriteto, manydami, kad tikroji politika yra grubi ir negailestinga.

Komunizmo žlugimo pasekmė, kaip pasirodė, yra ne demokratijos ir tradicinių vertybių triumfas, o Zbigniewo Brzezinskio vartojama sąvoka - kornukopija - Gausybės Rago ieškojimas ar kūrimas. Verta atsiminti. Demokratijos gėris imtas suvokti kaip leidimas realizuoti hedonistinius instinktus.Visa kita - tiesiog jausmeliai, nepragmatiškos juokingos smulkmenos. Kelyje į kornukopinę visuomenę laisvė atsiskiria nuo atsakomybės - leidžiama viskas, kas patogu ir malonu, netgi pabrėžiant, kad tokie leidimai yra kone svarbiausi civilizacinės tolerancijos ir universalumo pasiekimai.Galimos tokios raidos pasekmės - globalinė demoralizacija, vadinamoji kultūrinė pornografija (gerai viskas, kas juslinga, seksualu, sensacinga), taip pat didėjanti priešprieša tarp nepasotinamo vartotojo (beje, labai besididžiuojančio savimi) ir alkano stebėtojo. Smagiausia ir lengviausia tokiame pasaulyje būti neturtingu vartotoju – darbo nedaug, socialinės apsaugos apstu, atsakomybės jokios. “Duonos ir žaidimų!” Būtent tokiu neturtingu vartotoju valstybės daugiausiai ir rūpinasi, būtent jam sukurti progresiniai mokesčiai, pramogų parkai ir nesibaigiantis valdžios rūpestis. Sakykime, tai tinka pietiečiams. Bet gal tinka ir mums, tik nenorime prisipažinti, svajone tapti eiliniais niekuo labai neišsiskiriančiais, bet vis gi – vartotojais. Nors Europa turi neabejotinai gerų savybių, šiandien daugumai europiečių labiausiai rūpi geras gyvenimas, apibūdinamas gilesnio filosofinio turinio neturinčios, vartotojiškos etikos sąvokomis. Nenuostabu, kad gyvenimas nesugebančioje skelbti savų vertybių Europoje kelia tuštumo ir vienatvės pavojų. Dėl paplitusio tuštumo jausmo ir rūpinimosi pirmiausia žemiškomis gėrybėmis atsiranda galintis kelti nesantaiką politinis nuobodulys.

Prieš kelis dešimtmečius mus aplankė seksualinė revoliucija, tikinusi, kad jei gerai įvaldysime techniką, būsime laimingi. Kamasutrų ir, vibratorių epochoje šeimų stabilumas tikrai nepadidėjo. Seksualinė revoliucija nepadarė žmonių laimingų, – vaikai, gimę iš pozų gimnastikos, ne laimingesni už tuos, kurie buvo pradėti labai paprastai. Vibratorius nesustiprino nei patriotizmo, nei nacionalinės savimonės. Laimės pojūtis nepasirodė esąs proporcingas bendrajam vidaus produktui ir sekso techninėms naujovėms. Tiesa, nieko nelaimėjo ir didžiausi vibratorių priešininkai, tačiau aišku viena, be dvasinio ryšio tarp žmonių technika nepadėjo.

Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje Centesimus Annus teigiama, jog troškimas gyventi geriau nėra blogas, bet netikęs yra toks gyvenimo būdas, kai labiau orientuojamasi į “turėjimą”, o ne į “būtį”, ir kai turėti daugiau siekiama ne tam, kad būtų daugiau, bet kad malonus gyvenimo praleidimas taptų galutiniu tikslu. Ir štai mes čia ir dabar mąstome, kaip iš biudžeto kažką gauti, bet ne kaip tą biudžetą sukurti.

Jokia science fiction nenumatė ir nenumato laimingos pasaulio demokratijos rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės sąlygomis. Pagrindinės problemos, su kuriomis visuomenė susiduria, kad ir ką išmoktų ir kad ir ką pasiektų – tai meilė, sąžinė, gėda. Jei visa tai, kas parašyta, tinka tik graikams, galima galvoti, kad mes kitokie, tačiau, jei nuoširdžiai tinka ir mums, tai niekur nuo bendro Europos likimo nepabėgsime. Ta pati graži civilizacija.

Negraikas

Ketvirtadienis
2011-12-15 11:57

Autorius- vienas iš neabejingų mūsų visų bendros Europos likimui. Bet kiek gi turime abejingųjų!

giedra

Ketvirtadienis
2011-12-15 13:25

Vyksta visi Jūsų išvardinti procesai, kuriuos galima apibrėžti žmonijos egoizmo išsivystymo piku. Bet negalima teigti, kad sprendimo nėra. Tik nereikia jo jieškoti pasekmėse ar klaidose. Jau vien tai, kad žmogus tai suvokia – jau pusė sprendimo, o kitą pusę iliustruoja šiomis dienomis įvykęs kongresas „Arvut“ Izraelyje, kur trims dienoms susirinkę dešimt tūkstančių atstovų iš daugiau kaip septyniasdešimt šalių susijungė vienoje mintyje ir nore apjungti pasaulį. Šių žmonių, suvokiančių pasaulį kaip vieno laivo modelį siekis - integralios ir sąmoningos pasaulinės visuomenės ugdymas. Visuomenės, kaip vieno organizmo, kurio dalys betarpiškai susijusios ir viena nuo kitos priklauso bei įtakoja visą organizmo būklę. Toks suvokimas ne tik įpareigoja, bet kartu suteikia begalinį saugumo pojūtį, nes žmogus tokioje visuomenėje nevalingai pamiršta save ir rūpinasi tik kitais, kadangi juo rūpinasi visi kiti. Šis fenomenas vadinasi Arvut – tarpusavio laidavimas, kai visiems be galo svarbi bendra visuomenės būklė, nes tik ji ir apsprendžia, kaip jausis kiekvienas žmogus. Ačiū už straipsnį, kuris skleidžia kol kas taip retą, bet didžiulį susirūpinimą visuomenės ateitimi. O kokia Europa bus – žlugusi ar naujai sužydėjusi priklauso nuo mūsų visų, taigi padarykime ir pamatysime

pilkasis_ruonis

Ketvirtadienis
2011-12-15 14:45

ačių už supratimą. Europos senejimas tikrai yra "romeniškas". kol kas nieko nepadaryta, kad jos neišliktų buvusios Romos imperijos likimas.

pilkasis_ruonis

Ketvirtadienis
2011-12-15 14:45

ačių už supratimą. Europos senejimas tikrai yra "romeniškas". kol kas nieko nepadaryta, kad jos neišliktų buvusios Romos imperijos likimas.

Arunas

Ketvirtadienis
2011-12-15 21:11

Autorius 9buves destytojas) skelbia moraline krize Europoje, taciau abstrakciai kazka deklaruoti nieko giliau neanalizuojant niekur neveda. Nieko neiliustruoja. Dauguma teiginiu yra tiesiog tusti.

Arunas

Ketvirtadienis
2011-12-15 21:13

Dauguma autoriau teiginiu tusti ir neiliustratyvus, abstraktus be joko konkretaus turinio.

Darius

Ketvirtadienis
2011-12-15 23:55

Bet niekas nepasakė, kad žemėje buvę ir gimę, rasime teisybe, o ne išbandymus.

pilkasis_ruonis

Penktadienis
2011-12-16 00:15

dariui. jūs teisus. bet ne visi žino, kad ne į laimės pasaulį atėjo

efrakcija.lt

Penktadienis
2011-12-16 08:08

na taip. Kad europos (ir aplamai, Vakaru) civilizacija eina i saulelydi - plika akimi matosi. O kaip ta iveikti? Reikia kovoti (net nelabai svarbu pries ka). Taciau europoidai to daryti jau nelabai pajegus - turi per daug ko prarasti, arba liaudiskai vadinama istizimu.

giedra

Penktadienis
2011-12-16 10:34

“ant baltos lėkštelės mėlynais krašteliais“ leimės niekas neatneš, nepaduos, ją turime kurti patys savo rankomis. Reikia vystyti tą pirminę stadiją, kurioje apie tai kalbama diskutuojama. Tokiu būdu tie, kas nori ir suvokia ko nori perteikia kitiems savo norą, jis tampa didelis, stiprus ir pereina į kitą stadiją – veiksmo. Taip vyksta visi pokyčių procesai. Europos išlikimo klausimas turi būti keliamas kitu aspektu, kreipiant dėmesį ne į formą, bet į turinį. Koks skirtumas kaip Europa atrodys pasaulio žemėlapyje po tūkstančio metų, esmė – kokius tikslus žmogus kelia sau šiandien aplinkos atžvilgiu. Žmogaus integralumo ugdymas - sveikos Europos sąjungos sąlyga. Kitaip tai tik dar viena vergystės forma, pasikeitus šeimininkui, pasmerkta žlugti. Viršūnėms tai suvokti sunkiausia – jų pareiga išlaikyti stabilumą, jie turi ką prarasti ir jie bijo pokyčių. Kaip dabar priešinamasi internetiniam balsavimui. Štai Islandijos gyventojai savo konstituciją kūrė savo rankomis: on line vyko steigiamieji susirinkimai, o piliečiai galėjo teikti pasiūlymus, rašyti komentarus ir savo akimis stebėti savo konstitucijos gimimą. Va čia tai suprantu – lygios teisės, o kuo mes kitokie? Lietuviai – protinga, darbšti Tauta, ne kartą patyrusi, ką reiškia Vienybė ir turinti vidinę išmintį, kuriai tik reikia padėti atsiskleisti.

socialistas Lukas

Penktadienis
2011-12-16 14:16

Autorius daugmaž teisus, tik: Komunizmas nežlugo. Komunistinės sistemos dar niekur nebuvo. Buvo totalitarinė valstybė su valstybiniu kapitalizmu.

Paulius

Penktadienis
2011-12-16 16:09

Liūdna skaityti tokį straipsnį,bet tenka sutikti su dauguma jame išsakytų minčių.O kas toliau,kur išeitis iš griūvančios Europos?

pilkasis ruonis

Šeštadienis
2011-12-17 10:04

atrodo, pirmas atvejis, kai labai padorus komentarai. aciu skaitytojams

Rita

Šeštadienis
2011-12-17 17:36

Labai taiklūs pastebėjimai…išgryninti pirmykščiai žmogaus instinktai … šiais laikais dažnai spjaunama į tai kas, neapčiuopiama, nematoma, klesti abejingumas, viskas labiau orientruota į greitą rezultatą, o kokia siekiamybė XXI a. išsilavinusio europos žmogaus?Kokie jo idealai turėtų būti? Čia retorika. XXI a. europos žmogaus politinis mąstymas naujaip…

pilkasis_ruonis

Šeštadienis
2011-12-17 18:42

ritai gal tas xxi amžiaus žmogus nėra blogas. tik jis pasimetęs.

Žaibas

Sekmadienis
2011-12-18 15:03

Ne Europos krizė, o krizė Europoje. Aš manau kad ne tas pats. Pasirodo Europos žmonių mentalitetas visoje Europoje ne vienodas, todėl krizė išdygo iš mąstysenos, kuriuos pagrindas ir buvo gobšumas. (dėl to žlugo net senovinės imperijos) Tai yra krizė galvoje, kai buvo užmiršta apie solidarumą, kad nebematėme toliau savo kiemo. Ką toliau daryti. Grįžti prie totalitarinio valdymo būtų absurdas. Visi žinome, kad geriau už demokratiją nieko nėra sugalvota. Tačiau aš matau spraga žmogaus auklėjime, kai buvo prarastos vertybės. O gal tas kaip tik ir prasidėjo nuo seksualinės revoliucijos, kada buvo propaguojama kaip gėris, o ištikrųjų praradimas vertybinio žmogaus pamušalo. Taigi reikia pradėti nuo žmogaus tuč tojau ir dabar. Gaišti laiko nebegalima. Švietimas, švietimas ir dar švietimas. Nuo daržėlenukų iki aukštojo mokslo į programas užrašyti ir nuosekliai vykdyti valstybės mastu. Netolimoje ateityje žmonijos laukia didelį išbandimai, kai reikęs apjungti visus materialinius resursus, kad galima būtų išgyventi. Kaip giedra rašo, tarpusavio laidavimas, būtų tas pagrindas, nuo ko reikia ir pradėti. Lietuvos žlugusi moralė, (nebuvimas solidarumo jausmo) manau, pasėjo brandus socializmas, kada žmogumi buvo rūpinasi tik popieriuje, pastatyti paukščiuką, kad priemonė įvykdyta, o ištyktųjų klestėjo tas pats gobšumas. Todėl ir žlugo sovietų imperija.

pilkasis ruonis

Sekmadienis
2011-12-18 15:38

Žaibui. Taip morale sumenkusi, bet ne tik Lietuvoje, ir ne Lietuva iš esmės dėl to kalta. Keletas pastabėlių: Pirma - švietimas švietimui nelygu, švietimas gali būti ir labai demoralizuojantis, kaip tik toks ir yra, tad reikia ne švietimo kiekio, o tam tikros jo krypties. Antra - gošumas ar godumas žlugdė civilizacijas visais laikais, kultųros istorija rodo, kaip dažnai rinkdavomes tarp patriotinio pasiaukojimo ir asmeninės naudos. Ir šiandien renkamės - aukojam dėl Lietuvos penkis procentus gerbūvio ar dėl penkių procentų aukojam Lietuvą. Čia ir yra gobšumo testas visiems mums.

petras

Sekmadienis
2011-12-18 16:12

Rusų okupacijos ypatumai: - okupantai gyvena blogiau už okupuotosius, - okupantai padidina okupuotos šalies teritoriją kitų uzkariautų šaliu sąskaita, - okupantai teikia nemokamą medicininį aptarnavimą`, - okupantai vysto nemokamą švietimą, - okupantai nemokamai dalina butus… - okupantai stato visą infrastruktūrą, kelius, dujotekius, naftotekius, gamyklas, elektrines, uostus, geležinkelius, miestus, šilumos tinklus, elektros tinklus, oro uostus….ir viskas nemokamai, sau tiek nepastatė kiek "OKUPUOTOMS VALSTYBĖMS" …. Kultūrinis gyvenimas aukštame lygmenyje, Lietuvos kino studija per 40 metu nufilmavo 450 dokumentinių filmų (kurie šiais laikais nėra rodomi, nes uždraudė rodyti, kadangi juose rodoma tiesa) ir apie 300 meninių filmų.. o kiek per šį 20 metų filmų nufilmuota? atsakymas: 12 filmu meninių ir dokumentinių kartu sudėjus!!!!! Nėra stovyklų vaikams, TSRS laikais kiek buvo poilsio namų, pionierių sotvyklų kur vaikai leido vasaras su bendraamžiais, gamtoje, žaidė žaidimus, lavinosi….o dabar ką jie daro? Geria alų prie miškelio, rūko, keikiasi..ir degraduoja.

pilkasis_ruonis

Sekmadienis
2011-12-18 16:18

Petrui, neverta nei gincytis. tikra tiesa. tik dar pridek, kad okupantai mokedavo mazadaug desimtadali to, ka uzdirbdavai… kad galetu "nemokamai" duoti. Ir dar truputi. okupantai istreme simtus tukstanciu dirbanciu, kad nertukdyti okuantams "rupintis". Puikus tie okupantai, tik kodel ju visi nekencia?

petras

Sekmadienis
2011-12-18 16:41

ruoniui , tikrai ištrėmė tada daug tiesa . Dabar tremia taip pat daug tik kitokią jėgos formą taiko … O ir dabartinių okupantų nekenčia daugelis …. Organizacijos , bankai okupuoti , užrašai kitomis kalbomis ( dažniausiai okupnto kalba - kaip visada . Iš kalbos dominavimo suprasi kas okupantas

pilkasis ruonis

Sekmadienis
2011-12-18 17:10

petrui okupantai yra okupantai, investoriai yra investoriai, mograntai yra migrantai, o tremtiniai - tremtiniai. bet pats zinote madinga nunai meluoti ir nevadinti daiktu tikraisiais vardais….

Žaibas

Sekmadienis
2011-12-18 18:40

Petrui: Ir kas manai, Petrai, kas visa tą padarė. Kas dėl šito kaltas? Manau žinai ir diskutuoti neverta, nes matau, kad liksi prie savo nuomonės. Ne lygink visu tremtinių, kurios trėmė Stalinas, kur iš bado mirė ir kurios Brazauskas…

Tiesa

Sekmadienis
2011-12-18 21:02

Mintis neranda teisingos krypties todėl, kad jų tikrasis noras yra ne padėti, o išsaugoti visa tai, kas buvo egoistiškai sukurta. Ir nieko negalima kaltinti – tai visų mūsų natūrali būsena. Tačiau tam, kad įvykių eigą nukreiptume pozityvesne kryptimi, mums, matyt, teks atlikti kažką nenatūralaus. Permainos pareikalaus kardinalaus savęs ir mus supančio pasaulio suvokimo perversmo. Mums teks rimtai permąstyti savo pagrindines gyvenimo vertybes ir pertvarkyti visuomeninę auklėjimo ir švietimo sistemą.Tai pareikalaus didelių pastangų ir reikės laiko, bet mūsų situacijoje paprastų sprendimų su žaibišku teigiamu rezultatu nėra. Kiekvienam iš mūsų teks suprasti, kad supantis pasaulis priklauso asmeniškai nuo jo, ir prisiimti atsakomybę už visos žmonijos būseną. Turime suprasti, kad pokyčiai tik kiekvieno mūsų viduje, išorė tai atspindys mūsų išsikerojusio egoizmo. Ir čia nereikia nieko kaltinti, bet tik save. Sunku tai suprasti, bet teks.

pilkasis ruonis

Sekmadienis
2011-12-18 22:00

tiesa pasakė tikrą tiesą

Sigitas

Penktadienis
2011-12-23 17:45

eilinė išsilavinusio žmogaus grafomanija. Galima būtų bausti vyr. klasių mokinius liepiant tokius tekstus skaityti kasdien. Užkalnizmas, ne daugiau. Tik A.UIžkalnio bent stilius ne nuobodus, o šmaikštus.

mintys

Sekmadienis
2012-01-15 01:54

Europai kenkia pacifizmas. Romenams tai turbut irgi pakenke. Kuo Europa gyvena, kokia jos prasme musu laikais? Humanizmas? Lygybe? Laisve, lygybe, brolybe?? Mes tai turim, tiesa? Man atsiranda simpatiju Europos multikulturalizmui. As jo bijojau, bet sioje krizeje (ekonominka galbut tera ledakalnio vrisune) man patinka multiklturalizmas. Europa yra turtinga. Ji del multikulturalizmo jaucia tai, kas darosi Pasaulyje. Pvz. Arabu Pavasaris buvo sukeltas Europoje gyvenanciu arabu! Jeigu Kinija kyla, tai kodel Kinija turetu pjautis su Europa, jeigu Europa saugo multikulturalzima, kurio dalis yra kinai?? Ir tt ir pan. Man nepatinka Lietuvos koncervatyvumas. Tai tiesiog yra prievartavimas. Visas tas bandymas katalikizuotis, krikscionizuotis yra saves ir kitu prievartavimas. Koks kudikis gali gimti is prievartos, a? Rusija pastaruoju metu man patinka. Jauciu, kad ateitye Europa pajus Rusijai artimuma. Visi esam zmones ir visi esam tose paciose salygose, tiesa? Mes privalom pradeti mastyti savo galva. As neturiu auskto issilavinimo, bet man vis tiek nebuvo sunku pamatyti lietuviu pasimetima: is SSRS ejom tam, kad patektumem i Vakarus, tiesa? Patekom

Atsinesem krikscionybe, nacionalizma ir kas mes joje esame tai… svetimkunis, ar ne taip?! Zinom mes ka pagalvojo Prancuzijos prezidentas apie mus pagalvojo, tiesa? Mums reikia isspresti sitai. Reikia tiltus pastatyti, antraip mes ju nesuprasim. Reikia kazkaip dalyvauti Europoje. Nepaisyti atstumu. Ne tam, kad taptumem tokiais kaip jie ar pan., bet tam, kad suprastumem. Nes ka as dabar matau, tai pasimetima. Reikia is tirkuju sitai sutvarykti. Krize parode kaip mes esam glaudziai susije. Tai, kas vyksta ten, turi itakos tai, kas vyksta ir cia.

mintys

Sekmadienis
2012-01-15 02:01

Beje, as netikiu tautos, sukurtos ant etnocentrizmo ateitim. Tai, kas skiria Europa nuo Azijos yra racionalumas. Idomu butu isnagrineti vokiecius ir slavus…

mintys

Sekmadienis
2012-01-15 02:04

Padrikai daug ko prirasiau, bet ka as aiskiai matau, tai tai, kad multikulturalizmas Europa praturtino. Tai aiskiai matosi jaunimo kulturoje.

mintys

Trečiadienis
2012-01-25 20:02

arba ne. O gal jaunimas degraduoja? Pvz. kinu jaunimas geriau moka matematika uz vakarieciu. As bijau nacionalizmo kaip atramos. Matot, nacionalizmas isrusiuos mus pagal tautybe, tiesa? Bus daug pjautyniu,