- Pradžia
- Vartotojų blogai
- rasarasaviciute
- 2012 Gegužė
Redakcija gavo laišką nuo pensininko Antano, kuriam trylikametis anūkas vieną vakarą paskaitė ištraukų iš knygos “Fenomenas psichas arba Nupuolęs Angelas” (M.Areima, 2012). Pateikiame šį laišką skaitytojams:
Monikos “bendelė” ir Tinos “šokoladai”
Esu pensininkas Antanas. Turiu pulką anūkų. Trylikametis Kristupas labai mėgsta skaityti paaugliams skirtas knygas, kuo aš labai džiaugiuosi. Būna, cituoja jis man įdomiausias ištraukas iš jam patikusių knygų. Aną mėnesį apšnekėjom burtininką Harį Poterį, prieš savaitėlę aptarėm “Rugiuose prie bedugnės”, o prieš kelias dienas anūkas iš interneto ištraukė “Fenomeną psichą” ir taip rėžė, kad man net žili plaukai ant galvos pasišiaušė. Sako: seneli, klausykis, šita gerulė, ir papylė tiesiai iš elektroninio skaitytuvo:
“Nulaižiau ją visą, nuo galvos iki kojų. Tyras, neliestas kūnas
atrodė toks saldus. Net gi ten, po sijonėliu radau nepaprastai egzotišką
vaisių. Jos putytė kvepėjo karameliniais saldainiais. Kai mano liežuvis
glostė
jos šlaunų vidų, ji užsimerkusi alsavo, aikščiojo, o kai įsiskverbė į putytę ir užkliudė klitoriuką, ji iš jaudulio net sucypė.
- O jo joj, kaip gera…
Po seanso mano burnoje voliojosi kuokštai garbanotų plaukelių. Velniai
juos rautų, jie man įstrigo tarp dantų. Įsivaizduojat, pilna burna
susiraičiusių kūšpalaikių!
Ji buvo pamaloninta, o aš likau it mietą kandęs.
Ką aš jai galiu pasiūlyti: nučiulpk mane visą! Net gi ten!
Rūpus miltai, man to nereikėjo. Atsikandęs saldžios garbanotos bandelės,
norėjau kuo greičiau nuo jos pasprukti. Ir ką jūs manote?! Atsikratyti
jos nevalia po to, ką aš jai padariau. Visą sumautą vakarą ji
šliejosi man į petį ir stipriai laikė įsikibusi mano rankos. Sužinojau net jos vardą. Monika.
Štai kokia tu, Monika! Nekalta, bet jau nulaižyta. Aš tavo kūšplaukius tebesinešioju burnoje, kurių net alus nenuplauna! ”
Nukaitau, net kakta išrasojo. O anūkas tik pridūrė: kultinė knyga paaugliams, čia ne tik apie Moniką…
Sėdžiu visas išraudonijęs, ir mąstau sau: kas ta Monika?! Klintono meilužė ar Andriuko sužadėtinė?!
O anūkas varo toliau: seneli, paklausyk apie Tiną…
” Kol Ežys sėdėjo paskaitose, plėšiau meilę su savąja manekene.
Prieš mums susitinkant, ji truputi sukvailiojo: išgėrė kelias tabletes
raminamųjų su alumi. Todėl galite įsivaizduoti, kokia nuolanki buvo
lovoje.
- Adolfai, užkrušk mane negyvai!
- Juokauji?! Kur tuomet aš dėsiu tavo lavoną?
- Tada išdulkink mane per užpakalį!
- O! Čia kitas reikalas! Suk savo bezdalą, brangute!
Įsidėmėkit šią akimirką! Ji neužmirštama! Pagaliau įgyvendinau savo
svajonę, įgydamas naujų patyrimų. Tapau sekso korifėjumi! Taip, trauk
mane audra po kaldra! Tina buvo ta laimingoji, kuri mane įsileido į savo
šokolado fabrikėlį. Mano žvėriūkštis ten greit susinešiojo. Bet esmė ne
tame. Svarbiausia, patyriau, ką reiškia analinis seksas. O gi tikrų
tikriausias šūdo monas! Kai po visko saviškį iš to fabrikėlio ištrauki,
vaizdelis nekoks. Pabandykit, jei netikit! Šūdo malimas pimpalu gal ir
maloni procedūra, bet kai jis minkštas (turiu omeny šūdą), tai, kaip
sakydavo mano senelio senelis, geriau jo nemalti, o kramtyti riešutus.
- Adolfai, man skauda užpakalį, bijau eiti į tualetą, - po atjautos Tina negalėjo net prisėsti. ”
Man po krūtine taip keistai nusmelkė, negalėjau išspausti nė žodžio. Anūkas kurį laiką įtariai dėbsojo į mane, kol pridėjo:
” - Tina, atlikdama didelį reikalą, kas kart prisiminsi mažą rudą reikaliuką ir… Mane…
- Tave aš prisiminsiu visą gyvenimą.
- Beje, kažkur skaičiau, kad analinis seksas stangrina užpakalio raumenis, - reikėjo gi pasakyti kažką teigiamo jos atžvilgiu.
- Taip, taip, - ji netikėtai pirstelėjo. – Oi, jau varo į tualetą… Bėgu! Laikyk už mane špygas!
- Žiūrėk, kad nepasileistų trydos srovės!
Tą dieną ji į tualetą bėgiojo taip dažnai, kaip dažnai tai būna, išgėrus
ricinos. Po kiekvieno karto grįždavo suirzusi, išraudusi, plačiai
dėdama kojas. Iš šalies buvo galima pamanyti, kad jai kažkas negerai su
sėdyne. Gal hemorojus?
- Adolfai, reikėjo tau užbaigti mano šiknoje! – priekaištavo ironijos
perkreiptu veidu. - Sperma veikia kaip vidurius liuosuojantys vaistai…
- O! Vadinasi, mano sperma turi gydomųjų savybių!
- Kokia gaji tavo sperma, pajutau tuomet, kai iššovei man į akį. Visą
savaitę vaikščiojau lyg gavusi per blakstienas. Akis išašarojo, kone
supūliavo. Še tau gydomosios savybės!
Ji prisiminė būtent tai, apie ką net nenorėjau pasakoti. Liežuvį atrišo.
Taigi, vieno lytinio akto metu išnėriau iš jos gelmių ir savo
linksmakotį nukreipiau tiesiai į jos veidą. Susiturėti nebuvo kada.
Linksmakotis išspjovė savo linksmumo tyrelę tiesiai Tinai į dešinę akį,
prajuokindamas mane kaip reta. Įsivaizduokit, nuo to smūgio jai išopėjo
visa akis, sulipo blakstienos ir ji vos neapako. Tai bent pokštas!
Nuo to karto Tina įgijo sumautą kompleksą po kiekvieno atodūsio
išleidimo rankomis užsidengti akis. Net gi tada, kai ji gulėdavo veidu į
pagalvę. Sperma jai įvarė baimės kaip reikiant. Sykį ji nualpo. Neteko
sąmonės sueities metu. Teko ją gerai papurtyti, padaužyti per skruostus,
kol ji sugrįžo į save. Turbūt tas nualpimas buvo jos akių nevalinga
savisauga į artėjantį spermos išsiliejimą. Kad ji atsikratytų
spermofobijos, ėmiau nuleidinėti į jos bambutę, išskyrus, kai
svečiuodavausi šokolado fabrikėlyje. Į jį Tina įsileisdavo tik
prisigėrusi vaistų. Nepaisant to, iš ten išsinešdavau dalį šokoladinių
saldainių. Įvykdavo sąžiningi mainai. Aš jai – jogurto, ji man –
šokolado. Natūrali analitinė pusiausvyra, ar kaip ten? ”
Man širdis ėmė tankiai plakti, vos orą gaudžiau. Pagalvojau: tas vaikiščias turbūt kraustos iš proto! Kokia dar Tina?! Kokie šokoladai?!
Stvėriausi vaistų…
Anūkas murmendamas: seneli, kas tau? Nepagauni humoro? Čia viskas normaliai aprašyta, dabar vaikai dar ne to prikrečia… Mokykloje skaičiau - visa klasė kikeno. Sako: turbūt Mino prigavo Tino…
Mano burnoje jau tirpo validolio tabletė. Atgavau žadą. Tie vaikai kalba kas jiems ant seilės užeina, pasakiau anūkui. Ištrauk keletą ištraukų iš tos knygos, parodysiu močiutei, paprašiau anūko. O jis man tyliai sušnypštė į ausį: seneli, ko labiau norėtum, bandelės ar šokolado?
Pensininkas Antanas
Redakcija pateikė pensininko Antano laišką knygos autoriui. Rašytojas šyptelėjo: gal anūkui vertėjo parinkti seneliui kuklesnes kūrinio ištraukas, pavyzdžiui apie tarybinius laikus, Leniną ir Staliną… Beje, knygos anotacijoje perspėjama, kad jautriems skaitytojams pirmiausia derėtų įsisavinti psichologo komentarą, esantį šioje knygoje.
M.Areima:”Paauglių seksas - tiek dvasinė, tiek ekologinė katastrofa.”
Ketvirtadienis, 2012-05-17 13:50 Be temos | 0 komentarų
Buvęs teisininkas (profesija - juristas), iškeitęs Temidės kardą į rašytojo plunksną, buvęs politikas (dirbęs Seimo nario patikėtiniu), spjovęs į politiką dėl meno, buvęs verslininkas (nekilnojamojo turto brokeris), priešpastatęs materializmui dvasingumą, Mantas Areima savo kūrybos apogėjuje perėjo nuo patriotinių ir kalėjimo temų prie paauglystės ištakų, ir ėmėsi lytinio švietimo, išleisdamas naują kūrinį “Fenomenas psichas arba Nupuolęs Angelas. Adolfo jaunystės nuodėmės: nuo čiulpiamųjų gaidelių iki erotomanijos”. Šiandien su autoriumi pašnekėsime apie tai.
Ar seksualumas ir lytiškumas tas pats?
M: Seksualu - tai, kas pažadina lytinę aistrą, o lytiškumas - lytinis potraukis, apvainikuotas meile ir vaisingumu.
Kam reikalingi lytiniai santykiai?
M: Meilei išreikšti, daugintis… Nors nūdienos lytinio švietimo propaguotojai, pateisinantys kontracepciją, kad jaunimas nevaržomai mėgautųsi seksu, teigia, jog lytiniai santykiai reikalingi kiekvienam suvokti save kaip lytišką būtybę, ir kuo anksčiau… Paauglys - dar neužaugęs vidumi, neatsakingas, bijantis įsipareigoti, o jau skatinamas lytiškai santykiauti, nors dar negeba priimti tvirtų sprendimų, neturi tvirtų moralės pagrindų. O visiškai nusmukus moralei, žlunga net civilizacijos. Paauglių seksas - tiek dvasinė, tiek ekologinė katastrofa.
Gal genamas šios minties ir parašėt knygą “Fenomenas psichas arba Nupuolęs Angelas” ?
M: Rašydamas šį kūrinį, neketinau moralizuoti, tik norėjau parodyti, kad paaugliai negali mylėti įsipareigojančia meile. Jų “meilė” - tai grobuoniškas geidimas iš savanaudiškų paskatų.
Kūrinys pilnas atvirų sekso scenų, pasakojimas tapomas paaugliams būdingu sarkazmu, net ciniškumu… Nors yra aliuzijų į meilę, jausmus, tačiau galiausiai paaiškėja, kad pagrindinis personažas per seksą išeikvoja savo dvasingumą, moralines vertybes, nes per paleistuvystę paniekina Visatos Kūrėją…
M: Taigi, esminė žmogaus kūryba ir yra meilė. Paaugliai nori ir gali, tačiau…
Neturi teisės?
M: Paaugliai turėtų augti skaistume, bent jau iki dvidešimt vienerių metų, nes tik tada pilnai subręsta lytiškai, irgi psichiškai… O iki tol, jie visiškai neatsakingi… Beje, merginos pradeda jausti orgazmą tik lytiškai subrendusios, t.y. jau pilnametės. Keturiolikmetės net nenutuokia, kas tai per jausmas, tik dedasi visa patiriančios.
Bet kaip teigia lytinio švietimo propaguotojai, kūnas duotas potyriams suvokti…
M: Kūnas labai susijęs su siela, ir duotas ne tam, kad jį nustekentume. Kūno pagalba galim išreikšti meilę, bet jei jis naudojamas ištvirkavimui, tai mes paniekiname ne tik kūną, bet ir sielą. Kūnas tarsi pilis, kurioje įkalinta princesė - siela. O princesę saugo drakonas. Taigi, turėtume leisti karžygiui nugalėti drakoną ir išvaduoti iš pilies princesę. Paauglio karžygys nesustiprėjęs, todėl jis negeba valdytis.
Vidinio karžygio - valios, stinga ne tik paaugliams…
M: Karžygys - vyriškumo bruožas, o jo priesaika - ginti, gerbti ir mylėti. Santuoka - irgi yra priesaika - vieną kartą ir visam gyvenimui. Tačiau daugelio karžygiai negeba savęs valdyti, štai kodėl tiek daug mūsuose skyrybų.
Kaip manote, kodėl?
M: Todėl, kad dažniausiai tuokiamasi pirminės lytinės aistros stadijoje, arba dėl kitų sumetimų, o turėtų eiti prie altoriaus - tik įvaldę lytiškumą: myliu dėl tavęs, tu - man dovana. Kūnas - tarsi brolis asilas, kurį reikia išmokti sutramdyti.
Kaip manote, ar knyga “Fenomenas psichas arba Nupuolęs Angelas” pasitarnaus paauglių lytiškam švietimui?
M: Visi gimstame geri ir skaistūs lyg angelai, bet visi paauglystėje nupuolame, nes kiekviename iš mūsų susiformuoja fenomenas psichas. Klausimas ne tame, ar pasitarnaus, klausimas: kodėl tiek mažai apie tai kalbame?!
