13dcd
Sąvokas
"Iš po stalo" dar neseniai žinojome visi. Jos buvo tokios paprastos ir
lengvai suvokiamos, tačiau parbėgę metai jau subrandino naująją kartą,
kuriai toks žodžių žaismas gal ir visai negirdėtas. Iš po stalo arba po
blatu tada vadinome situacijas, kai prekyvietėje tau reikiamos prekės
tarsi ir nėra, bet jei sutinki permokėti, turi pažįstamą pardavėją, ją
gauni be didelių diskusijų. Atėjus į nepriklausomybę, situacija
pasikeitė: deficito beveik nebėra. Tik ar nuo to geriau? Ar didelis
skirtumas, jei anksčiau permokėdavai todėl, kad prekių ir paslaugų
kiekis buvo ribotas, o dabar permoki todėl, kad prekeiviui atrodo, kad
iš tavęs ir be deficito galima imti daugiau negu iš ko nors kito...
Situacijas, kai paprasti žmonės bando bet kokia kaina
vienas kitą apmulkinti, galima vadinti visaip – melu apgavystėmis,
mulkinimu, aferizmu ir gal dar kaip nors. Kažkas gal įsigudrins ir
apsukrumu tai vadinti. Jų reikalas. Nes visa tai teparodo mūsų labai
nusmukusį moralinį lygį. Laimei, ne visų, bet šiandiena drįsčiau manyti,
kad daugelio.
Galima bandyti ieškoti ir priežasčių. Pradedant nuo Valstybėje
įsivyravusios „tvarkos“ ir baigiant tuo, kad besidairydami vienas į kitą
imame degraduoti. Tačiau tos paieškos bus vis tiek bevertės, nes jos
nėra priverstinės. Net tada, kai mes patys vos ne kasdiena pakliūname į
šlykščias situacijas, nėra net menkiausios priežasties įsijungti į
analogišką „žaidimą“, nes tai nuves tik į bedugnę, kurioje būti bus
kiekvienam iš mūsų vis sunkiau, kol tai taps nebepakenčiama. Pagaliau ir
tautos mastu įgausime tam tikrą reputaciją, kurią bus be galo sunku, o
gal net neįmanoma kada nors pataisyti.
Šiandiena, po praėjusią naktį spustelėjusio šalčio, nei iš šio,
nei iš to sugalvojau, kad gal verta savo mašiniukei pakeisti tepalus.
Jau vasarą buvo atėjusi tokia mintis, bet viskas užsimiršo ir taip
pradelsiau iki žiemos. O tepalai nekeisti dar nei karto, nors šią mašiną
eksploatuoju jau 1,5 metų. Taigi, niekur neskubėdamas, sumaniau
paskambinėti po servisus ar pavieniams meistrams ir susižinoti kur tai
kainuos pigiausiai. Diletantams gal svarbu tepalo markė ir kiti
parametrai, o aš tam dėmesio neskyriau niekada ir dar neteko gyvenime
gailėtis. Čia jau nuo žmogaus konstitucijos, kaip sakoma, priklauso.
Vieni jaučiasi pakiliai paprasčiausiai brangiai sumokėję, nes jie mano,
kad tada jiems suteikta gera kokybė. Kiti susižino gerų tepalų markes ir
gerų meistru adresus. Gi man visai neaktualu tokie burtai – į tepalų
keitimą žiūriu taip pat kaip į kokio nors baseino išleidimą ir, po to,
atskus čiaupą, vėl jo prileidimą. Taigi, meistro patirtis ar kokios nors
kitos savybės man neįdomios.
Visagalis internetas, o tiksliau jo referentė Googlė man išmetė
krūvą adresų ir telefonų. Skambinu ir raportuoju – mašina tokia,
pagaminimo metai – tokie, variklio kubatūra – tokia, galingumas
kilovatais – toks. Noriu sužinoti kiek man kainuos pilna paslauga –
tepalas, plius darbas, plius filtras. Ir gal kokios nors akcijos tuo
klausimu vyksta…
- Tai ką aš galiu žinoti, reikia matyti mašiną - ragelyje – nepatenkintas meistro balsas. – Turite atvažiuoti, pažiūrėsime…
Paaiškinu, kad visus parametrus jau susakiau, galiu dar pakartoti. O
į mašiną kam žiūrėti, gi ne skardas kokias lyginti noriu… Tada jis
tingiai atseit ima skaičiuoti: tas - tiek, tas - tiek, tas – tiek. Laiku
primetęs dar įterpiu, kad man nereikalingas brangus sintetinis tepalas,
kad aš įpratęs prie pusiau sintetinio. Pagaliau suskaičiuota – viskas
kainuos APIE 75 litus. Na aš jau čia puikiai susigaudau, ne pirmas
kartas – jei atvažiuosiu su kaklaraiščiu, reiškia iš manęs bus bandoma
dar bent 10 lt. daugiau paimti, o jei be prestižo sudėtinių dalių, gal
užteks ir paminėtos sumos. Tiesa, darbuotojas dar pasako, kad jie jokių
akcijų nevykdo.
Sekantys dar keturi mano pašnekovai už tą patį darbą suvardina
atpatinkamai 100, 85, 100 ir 103 litus. Paskutinė suma gal būtų
juokinga, jei tai būtų naujiena. Ši firma, ko gero vis dar sovietinio
mentaliteto vedina, mano, kad pasakius ne apvalią sumą, o net trijų litų
tikslumu, man turėtų susidaryti įspūdis, kad jie viską labai detaliai
skaičiuoja, tad tiek jau gavosi ir kitaip nei nesvajokime. Bet
įdomiausia, kad jei pirmojoje firmoje iš 75 litų darbas sudarė net 35
litus, tai kitose choru dainuota, kad jie už darbą neima visai. Suprask –
dirbame iš patriotizmo… Tik va, tokia keista situacija, kad kai už
darbą neima, tai bendra suma dar trisdešimčia litų padidėja.
Nieko naujo, tikriausiai, nepapasakojau Jums, mielieji.
Dauguma iš Jūsų gal jau taip pat susidūrę su tokiais reiškiniais. Tačiau
viena detalė vis tik labai liūdna – nei viename servise nenorėjo
pasakyti kainos. Ir čia neįtarkite, kad gal servisai vengė kalbėti apie
kainas, nes įtarė mane esant kokiu nors kontrolieriumi iš mokesčių
inspekcijos, pavyzdžiui. Ne. Kainininko nuo institucijų niekas
nebeslepia. Slepiama nuo kliento, nes kaina nustatinėjama „iš
palubinskio“. Tai yra pagal tavo išvaizdą. Bet ar taip turėtų būti? Gi
kalbame apie meistrus, savo darbu užsidirbančius pinigus. Ne apie
elgetas, kuriems visai kitaip, gal net privalu turėti supratimą kieno
prašyti, o kieno ne.
Baigdamas prisiminiau prieš metus vykusią panašią situaciją su
optikomis. Čia dar platesnis „akcijų“ ratas. Vienur bandoma įtikinėti,
kad jie neima jokių pinigų už akinių parinkimą, kitur – nekainuoja
rėmelis, trečioje vietoje stiklams buvo taikoma net 80 procentų
nuolaida. O dar kai kas dirbo sąžiningai ir sakė – mes jokių nuolaidų
nedarome. Pagarba pastariesiems, nes jų kainos buvo tokios pat, kaip ir
pas likusiuosius, kurie melavo, kad už kažką pinigų neima visai.
Ir tas pigumas pakankamai ženklus – 0,41 lt. už 1 litrą.
![]()
![]()
Lietuvos Respublikos piliečiai, matomai, remiantis ES
pavyzdžiais, o gal net rekomendacijomis, vis giliau gramzdinami į biurokratizmo
liūną. Tai vyksta daugelyje sričių, tačiau šiuo atveju noriu pakalbėti apie LR
piliečio tapatybės kortelę ir LR piliečio pasą. Galiojantys LR įstatymai
nustato prievolę kiekvienam LR piliečiui turėti tapatybės kortelę, o paso
galima ir neturėti. Jo prireiks tik tada jei ruošiamasi išvažiuoti į užsienio
šalį kuri nepriklauso ES ir neturi tam tikros teisinės sutarties su Lietuva.
Kam tai? Ir ar tai neatkartoja tarybinio
laikotarpio, kada visi gyventojai turėjo turėti TSRS piliečio pasus, o norintys
išvažiuoti į užsienį, privalėjo išsiimti dar ir užsienio pasą? Jokių abejonių –
padėtis visai analogiška. Suprantama, kiekvieno žmogaus namuose visada atsiras
vietos šiems dokumentams. Problema ne tame. Problema finansuose. Šiuo atveju labai
akivaizdu, kad valstybė paprasčiausiai skriaudžia savo piliečius užkraudama
jiems papildomą mokestinę naštą, nekalbant jau apie laiką, kuris prarandamas
važinėjant į išankstinius užsiregistravimus, kas sudaro kai kam pakankamai
sunkių problemų. Kelia įtarimą ir aukšta
kaina. Už abu dokumentus reikia pakloti 180 lt. Ar ne per brangu? Bankininkai
išdavinėja įvairias kreditines ir debitorines korteles, ir, dažnu atveju, jas
klientams teikia nemokamai. Tai daro ir unijos. Tik gerai elektronines
technologijas išmanantis žmogus galėtų nustatyti kokia yra tokių kortelių
savikaina. Tačiau ir juo nebūnant, akivaizdu, kad ši kaina yra per aukšta. Ji nustatyta tarsi viešpataujančios privataus kapitalo monopolijos,
kurių požiūris į kainodarą labai paprastas – „tau to neišvengiamai reikės,
todėl mokėk tiek kiek aš reikalauju“. Tai draudžiama LR įstatymais, bet šiuo
atveju kalbame apie Valstybės santykį su savo piliečiu, todėl taip elgiamasi
tuo labiau neturėtų būti.
Kitas klausimas - o ką daryti tiems, kurie neturi lėšų kortelei ar pasui įsigyti? Va, sakykime, aš šiemet turiu atostogoms susitaupęs 1000 lt.. Radau kelialapį, kurio kaina savaitei į Turkiją - 850 lt.. Suprantama, bus dar papildomų išlaidų… Bet nebeturiu paso. Jei aš išleisiu minimus 180 lt. pasui įsigyti, man reikės visus metus laukti be atostogų. Tad kyla natūralus klausimas – gal valstybė bent numatė galimybę brangųjį pasą išsiimti išsimokėtinai?
[Šia tema parašysiu ir daugiau]
2011-10-12 d.
Tęsiu pažadą, nors. tiesą sakant, nebėra ką ir prirašinėti. Jei būčiau labai nekuklus ir didelis lengvatikis, gal patikėčiau, kad kažkas seime, perskaitęs mano straipsnį, sukruto pajudinti šį neteisingą prievartos [gal su lengva ironija būtų galima vadinti net valstybiniu reketu?] aktą. Bet apsiribosiu tik džiaugsmingu pranešimu - pagaliau seime priimtas nutarimas leisti žmonėms rinktis kas jam labiau patinka - kortelė ar pasas. Apie tai čia, delfy’je http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-sausio-bus-galima-rinktis-asmens-dokumenta.d?id=37455021
O aš negaliu apsieiti be retorinio klausimo - ar Valstybė sutiks iš manęs atgal priimti man nereikalingą pilietybės kortelę ir man sugrąžinti 80 lt? Nes mano įsitikinimu, nepakanka nebyliai atšaukti neteisingą įstatymą. reikia atsakyti ir už padarytą žalą. Tegul iš Vyriausybės piramidės žiūrint ir menkavertę…

