15556
Dar vasarą, liepos pabaigoje savo Delfi blog’e parašiau Atvirą
laišką LR Vidaus reikalų ministrui Raimondui Palaičiui dėl valstybės
taikomos prievartos kiekvieno Lietuvos piliečio atžvilgiu įsigyjant
asmens tapatybės kortelę. Jis čia –>>> http://blog.delfi.lt/romualdas_matelis/7587/ 
Į tai gavau Ministro atsakymą, kuris man patiko ir teikė vilties, kad ši padėtis bus ištaisyta. Ministras pažadėjo artimiausioje rudens sesijoje pakartotinai teikti seimui siūlymą šią padėtį ištaisyti, teigė, kad ir jis šiuo klausimu jau kai ką bandęs, bet dar nesėkmingai.
Neturintiems
laiko peržiūrinėti mano Delfi nuorodą, trumpai pakartosiu – demokratijos
sąlygomis žmonės neturi būti verčiamo įsigyti asmens tapatybės kortelę,
nes esant reikalui pavažiuoti toliau Europos sąjungos ribų, jiems tampa
privalu įsigyti ir LR piliečio pasą. Tad jei jau pas ką per mažai
vietos kišenėje pasui, laisva valia gali užsisakyti tapatybės kortelę.
Tačiau dabar gaunasi dvigubi standartai, kurie labai susišaukia su
tarybiniu laikotarpiu, kai visi turėjome TSRS piliečio pasus, bet jie
nebuvo tinkami važiuoti į užsienį ir tokiai kelionei buvo būtina
išsiimti dar ir Užsienio pasą. Rašiau ir, kad abiejų šių dokumentų
kaina – 180 lt. yra nerealiai didelė. Kritikuotina ir ES pozicija, kad
galiojantis LR pilietybės dokumentas turi iki savo galiojimo “veikti” ne
mažiau kaip 6 mėnesius, priešingu atveju į daugelį užsienio šalių gali
būti neįleistas.
Šiandiena, su tam tikra nepikta ironija, galiu pasidžiaugti,
kad jei šuns balsas į dangų ir neina, tai maniškis lyg ir prasibrovė.
Spalio 12 dieną seimas priėmė įstatymų pataisas, pagal kurias nuo sausio
Lietuvos piliečiai galės rinktis vieną iš asmens dokumentų – pasą arba
tapatybės kortelę. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-sausio-bus-galima-rinktis-asmens-dokumenta.d?id=37455021
Vis tik, manau, kad tai tik pirmasis teisingas žingsnis. Sekantis turėtų
būti toks, kad juo būtų numatoma sugrąžinti pinigus už prievarta
išreikalautus 100 arba 80 lt.

už kažkurį vieną iš šių dokumentų, jei kuris nors pilietis norėtų
sugrąžinti jam nereikalingą dokumentą. Dažniausiu atveju, tai
tikriausiai būtų Piliečio tapatybės kortelė, nes būtent ji buvo brukama
per prievartą. Jei taip įvyktų, aš pats pirmasis sutikčiau sugrąžinti
savo tapatybės kortelę, nes joje jokių privalumų įžvelgti nesugebėjau
nei karto.
Be kita ko, ateityje dar labai svarstytinas klausimas ar nepažeidžiamos
žmogaus teisės į tapatybės kortelę priverstinai keliant kiekvieno mūsų
elektroninį parašą ir pirštų antspaudus. Juk tai kiekvieną mūsų padaro
potencionaliais įtariamaisiais. Bet apie tai savo mintis surašysiu gal kažkada vėliau.
Ir tas pigumas pakankamai ženklus – 0,41 lt. už 1 litrą.
![]()
![]()
Lietuvos Respublikos piliečiai, matomai, remiantis ES
pavyzdžiais, o gal net rekomendacijomis, vis giliau gramzdinami į biurokratizmo
liūną. Tai vyksta daugelyje sričių, tačiau šiuo atveju noriu pakalbėti apie LR
piliečio tapatybės kortelę ir LR piliečio pasą. Galiojantys LR įstatymai
nustato prievolę kiekvienam LR piliečiui turėti tapatybės kortelę, o paso
galima ir neturėti. Jo prireiks tik tada jei ruošiamasi išvažiuoti į užsienio
šalį kuri nepriklauso ES ir neturi tam tikros teisinės sutarties su Lietuva.
Kam tai? Ir ar tai neatkartoja tarybinio
laikotarpio, kada visi gyventojai turėjo turėti TSRS piliečio pasus, o norintys
išvažiuoti į užsienį, privalėjo išsiimti dar ir užsienio pasą? Jokių abejonių –
padėtis visai analogiška. Suprantama, kiekvieno žmogaus namuose visada atsiras
vietos šiems dokumentams. Problema ne tame. Problema finansuose. Šiuo atveju labai
akivaizdu, kad valstybė paprasčiausiai skriaudžia savo piliečius užkraudama
jiems papildomą mokestinę naštą, nekalbant jau apie laiką, kuris prarandamas
važinėjant į išankstinius užsiregistravimus, kas sudaro kai kam pakankamai
sunkių problemų. Kelia įtarimą ir aukšta
kaina. Už abu dokumentus reikia pakloti 180 lt. Ar ne per brangu? Bankininkai
išdavinėja įvairias kreditines ir debitorines korteles, ir, dažnu atveju, jas
klientams teikia nemokamai. Tai daro ir unijos. Tik gerai elektronines
technologijas išmanantis žmogus galėtų nustatyti kokia yra tokių kortelių
savikaina. Tačiau ir juo nebūnant, akivaizdu, kad ši kaina yra per aukšta. Ji nustatyta tarsi viešpataujančios privataus kapitalo monopolijos,
kurių požiūris į kainodarą labai paprastas – „tau to neišvengiamai reikės,
todėl mokėk tiek kiek aš reikalauju“. Tai draudžiama LR įstatymais, bet šiuo
atveju kalbame apie Valstybės santykį su savo piliečiu, todėl taip elgiamasi
tuo labiau neturėtų būti.
Kitas klausimas - o ką daryti tiems, kurie neturi lėšų kortelei ar pasui įsigyti? Va, sakykime, aš šiemet turiu atostogoms susitaupęs 1000 lt.. Radau kelialapį, kurio kaina savaitei į Turkiją - 850 lt.. Suprantama, bus dar papildomų išlaidų… Bet nebeturiu paso. Jei aš išleisiu minimus 180 lt. pasui įsigyti, man reikės visus metus laukti be atostogų. Tad kyla natūralus klausimas – gal valstybė bent numatė galimybę brangųjį pasą išsiimti išsimokėtinai?
[Šia tema parašysiu ir daugiau]
2011-10-12 d.
Tęsiu pažadą, nors. tiesą sakant, nebėra ką ir prirašinėti. Jei būčiau labai nekuklus ir didelis lengvatikis, gal patikėčiau, kad kažkas seime, perskaitęs mano straipsnį, sukruto pajudinti šį neteisingą prievartos [gal su lengva ironija būtų galima vadinti net valstybiniu reketu?] aktą. Bet apsiribosiu tik džiaugsmingu pranešimu - pagaliau seime priimtas nutarimas leisti žmonėms rinktis kas jam labiau patinka - kortelė ar pasas. Apie tai čia, delfy’je http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-sausio-bus-galima-rinktis-asmens-dokumenta.d?id=37455021
O aš negaliu apsieiti be retorinio klausimo - ar Valstybė sutiks iš manęs atgal priimti man nereikalingą pilietybės kortelę ir man sugrąžinti 80 lt? Nes mano įsitikinimu, nepakanka nebyliai atšaukti neteisingą įstatymą. reikia atsakyti ir už padarytą žalą. Tegul iš Vyriausybės piramidės žiūrint ir menkavertę…
Lupikautojas - kiekvienam mokančiam lietuvių kalbą gerai suprantamas žodis. Jo kratosi bet kuris bent kiek padorumo savyje dar išlaikęs žmogus. Nežiūrint to pas mus tokių dar pakankamai apstu. Ką padarysi. Tačiau gal ne kiekvienam suprantama kur prasideda ir kur pasibaigia šios sąvokos ribos. Lupikautoju galima pavadinti ir tik šiek tiek brangiau nei kiti realizuojantį savo prekes ar paslaugas. Na, o kai apetitas išauga virš bet kokių suvokiamų ribų, prasideda reketas.
Koks gi esminis skirtumas tarp reketo ir lupikavimo? Manyčiau, kad lupikavimas, kad ir koks jis būtų negerbtinas reiškinys, lyginant su reketu jis dar pakankamai padorus. Nes lupikautojas tik bando nuplėšti devintą kailį nuo savo pirkėjo. Tuo tarpu reketininkas jau reikalauja. Jis tave, nesiskaitydamas su priemonėmis ir galimomis pasekmėmis, stumia į kampą tol, kol tu palūši ir atiduosi jam jo reikalaujamą sumą. Tačiau tiek to tas teorijas, nes žinome jas visi pakankamai gerai. Todėl dabar jau suku prie šio rašinio esmės.
Gal ne visiems dar vis žinoma, kad net dvi Lietuvai teikiančias ryšio paslaugas bendrovėms - Omniteliui ir TEO [buvusiam "Lietuvos telekomui"] valdomos tų pačių skandinaviškų rankų. Tik vargu ar čia reikėtų skubėti kaltinti skandinavus, nes Lietuvos skyriams vadovauja mūsų tautiečiai. Tapio Paarmos laikai jau nutolo ir kažin ar sugrįš. Liko tik paveldas. Metų pradžioje daugelį Lietuvos gyventojų šokiravo "Omnitelio" "idėja" pakeisti planus savo vartotojams, įpareigojant juos nekreipti dėmesio į krizę ir aplink plintančius raginimus pradėti gyventi taupiau ir kalbėti telefonu ne mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau nesu šios firmos klientas, tad via tai žinau tik iš nuogirdų. Kas kita "genialūs" TEO užmojai, nes nors ir labai nenorint, aplinkybės vis dar verčia būti šios formos abonentu, nors ir ne tiesiogiai.
Nuo sausio pirmos dienos TEO, antrindama savo Siamo dvyniui omniui, paskelbė, kad nežiūrint sutartyse numatytų įkainių, jie papildomai ims tris litus už gyventojams siunčiamas mėnesines sąskaitas. Šis reketavimo atvejis nesukėlė tokio plataus rezonanso visuomenėje, nes jis nepalietė tų, kurie iš TEO gauna tik telefoninį ryšį, o taikytinas tik tiems, kurie gauna dar ir internetinį ryšį. Nieko keisto, internetu pas mus, Lietuvoje, naudojasi vis dar kur kas daugiau jaunimas, kurie moderniškesni, mažiau suka galvą dėl ekonominių aplinkybių, apart kompiuterių dauguma turi vaizdo kameras, spausdintuvus, garso transliavimo aparatūrą, ko gero, mažiau kreipia dėmesį ir į savo kietuose diskuose turimų duomenų saugumą. Tad jie ne labai ir reagavo į tokius pokyčius. Tuo tarpu tarpe vartotojų atsidūrė ir tie, kurie neturi jokių spausdintuvų, tad jiems nėra kitos išeities kaip juos nusipirkti. Arba mokėti taip TEO trokštamus tris litus per mėnesį.
Ar įstatymiškai tai teisingas reikalavimas? Akivaizdu, kad ne. Į mano rašytą raštą TEO po kelių savaičių gavau atsakymą. Trumpai pacituosiu:
"Norime pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 12 23 Nr. 1V-1160 įsakymu patvirtintos "Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės" numato, jog "Sąskaita už suteiktas Paslaugas abonentams pateikiama nemokamai". TEO klientas, interneto paslaugos vartotojas, turi teisę pasirinkti: gauti internetu (nemokamai) arba paštu (mokamai)".
Atrodo TEO darbuotojai nebe labai moką lietuvių kalbą, jei patys nurodo savo veiksmų teisėtumą paneigiančias citatas. Šiandiena čia, Delfio bloge, o ryt ir paštu, matomai reikės jiems padaryti kalbos pamokėlę. Deja. Nes tai, ką jie vadina nemokamu gavimu, toli gražu nėra gavimas. Internetu mes tik pamatome, tuo tarpu gavimas yra tada, kai mes galima gaunamą daiktą paimti į rankas. Tas pats ir su pateikimo sąvoka. Pateikti, tai reiškia įduoti. Gi, sakykime, jei aš neturiu spausdintuvo, aš neturiu ir galimybės apmokėti savo sąskaitos, nors ir sužinau joje esančią sumą. Pagaliau, jei gilintis iki smulkmenų, net ir turėdamas spausdinimo aparatą, aš turiu nusipirkti popieriaus ir rašalo. Tad ar tai vaidinasi nemokamas pateikimas? Aišku, kad NE.
Ir pabaigai sugrįžkime prie reketo. Dar galima būtų reketu ir nevadinti šių veiksmų, jei jie turėtų bent kokį ekonominį pagrįstumą. Tačiau… Tikriausiai niekas Lietuvoje nėra gavęs registruotos sąskaitos, o siunčiant paprastą laišką, ant voko reikia klijuoti 1,35 lt. pašto ženklą. Tad ar TEO interneto vartotojui būtina siųsti sąskaitas per brangesnes pašto kurjerių tarnybas?
Lieka labai įdomu ar kažkas iš šalies kontroliuojančių institucijų užsiims šio reketo likvidacija. Ar bus laikiama ryžtingų pačių vartotojų veiksmų…

