27235 DELFI BLOGAS - Romualdas Matelis rašinynas » Kategorijos "keista elgsena" archyvas
Pradėk blogą
REKLAMA
Naujas įrašas
Mano įrašai
Mano nuostatos
R.Matelis

Romualdas Matelis: Neigdami Chevron, negalime atsisakyti savo dujų. Arba neikite ryt į mitingą Vilniuje


Pirmadienis, 2013-02-25 13:38        Rašo R.Matelis, mokesčiai, keista elgsena, tautinė savigarba, skaldytojai, apgaulė, žemė, neteisybė, Mes mulkiai?, akcijos, dujos, išgyvenimas, survive, kląsta, gamtos dovanos    |    0 komentarųkomentarai

Kartais  atsiranda tokių kvailų diskusijų, į kurias labai nesinorėtų įsijungti. Nes jos paprasčiausiai alina. Jaučiasi, kad tavo oponentas ne diskutuoja, o dirba. Ir dirba už solidų atlygį, tad, kai pagalvoji, o kam gi tau kištis į tokias, atseit, diskusijas? Deja, bet tokios temos, dažnai būna labai rizikingos. Rizikingos visai mūsų tautai arba Lietuvai apskritai. Jose, be jokios abejonės, kaip ir šaltojo karo laikais, susigrumia Rytai ir Vakarai, o mes, tie, kurie bandome vadovautis tik savo sąžine, norim to ar nenorime, tampame eilinėmis pieškomis šioje be galo didelėje šachmatų lentoje.

Ne, jokiu būdu nenoriu, o ir negaliu apkaltinti parsidavimu už pinigus visų tų, kurie pakankamai aktyviai pasisako prieš skalūninių dujų išgavimą Lietuvoje. Tikriausiai 4/5 iš jų, nuoširdžiai patiklūs žmonės, todėl jau žengia paskui tuos slaptuosius profesionalus, kurių užduotis Lietuvą ir ateityje palikti paprasčiausia bomže gausiame pasaulio valstybių sąraše.

Būdamas tikrai visa širdimi atsidavęs savo tautai, jos istorinės šlovės puslapiams ir viltims į šviesią ateitį, aš visada gyvenime viską stebiu tarsi bešališkai, tarsi nepriklausyčiau niekam, o visa kas vyksta aplink mane, matyčiau per televizijos ekraną. Taip kur kas lengviau rasti tiesą, o tada jau ir susiformuoti savo nuomonę. Tokiu metodu stebiu mane supantį pasaulį jau didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl savo liūdesiui, esu jau seniai priėjęs išvados, kad dauguma mane supančių žmonių paprasčiausiai nenori mąstyti ir visada mieliau renkasi svetimą, eksportuotą nuomonę, kurios priėmimą kaip savą sąlygoja paprasčiausiai primityvūs kriterijai: va tas ar anas labai turtingas, reiškia už mane žymiai protingesnis, reiškia jo tai jau neapgausi, o jo nuomonė yra teisingiausia.

Bet ne apie motyvus sėdau rašyti šį kartą. Ir ne mane supančius žmones aptarinėti. Manau, kad ilgiau tylėti nebegaliu, nes absurdo nuostatos, kurios jau "įsodintos" daugeliui tautiečių mūsų galimai turimų skalūninių dujų klausimu, tampa pavojingomis visiems mums. Patikėk, mielas skaitytojau, vandenį, kaip ir tu, geriu ir aš. Ir geriu jį tokį pat švarų, nors niekada nepirkau jokių vandens filtrų ir nesiruošiu to daryti ateityje. Tegul filtrai lieka lengvatikiams ir tiems, kurie iš to užsidirba didelius pinigus. O man rūpi tie, kurie arba jau tapo benamiais, arba artimoje ateityje gali nepelnytai papildyti jų gretas. Nes nekontroliuojamos mūsų šildymo kainos veda mus tik šia ir ne jokia kita kryptimi. O pasipriešinti tokiai padėčiai, bent iki šiandiena nelabai ir galėjome. Nes esame plikablauzdžiai [teatleidžia man tie, kurie save laiko bent jau pasiturinčiais], žmonės, neturintys nei savo aukso klodų, nei deimantų, nei jokių kitų naudingųjų iškasenų. Maža to, skirtingai nuo kokio nors po palme nuolat snaudžiančio afrikiečio, kuriam pati gamta laikas nuo laiko iš medžio viršūnės numeta kokį nors ananasą ar kokosą, mes neturime ir gausiai augmenijai palankaus klimato. Nuo išnykimo mus tegelbėja viena  adaptacija, kurios pasekmėje net ir per trumpą vasarą mūsų valstiečiai sugeba užauginti šiokį tokį daržovių ir grūdinių kultūrų derlių. Ne tik sau, bet ir mums, broliams iš miestų. Na ir dar kokį paršiuką ar karvytę užaugina. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kai atsivėrė valstybių sienos ir jos įveikiamos lėktuvais, o ne raišu arkliuku, pinigų srautai keliauja nepalyginamai greičiau, o mus, nuolatinius biedniokus [nekalbu apie atskiras personas - išimtis iš taisyklių] vis labiau į neviltį varo jau vien vaizdai, stebint tegul ir eilinius vakarų turistus, ką jau bekalbėti apie magnatus iš stambių vakarų korporacijų…

Ir tikrai nesuklysiu, kad ir mes norime gyventi padoriai, naudotis tokiomis galimybėmis, kurias paprastai turi bet kuris civilizuoto pasaulio atstovas. Ne kas kita, o būtent ši priežastis jau baigia sunaikinti visą mūsų tautą, kuri ieškodama geresnio gyvenimo, ko blogo, visam laikui išsiblaškė po geresnį pasaulį. Mes galime save apgaudinėti teiginiais, kad dauguma jų sugrįš, galime dumti patys sau akis, tvirtindami, kad dauguma iš jų bėgo nuo mirties iš bado, tačiau pagrindinė masė išvyko ne dėl tokios jaudinančios priežasties - paprasčiausiai, jie, kaip ir visi normalūs žmonės, norėjo gyventi geriau, o to noro įgyvendinimui, jiems ir ryžto pakako.

Nors nesu pavyzdingas krikščionis, o greičiau tik formalus katalikas, vis tik tikiu į jėgas, kurios sukūrė žmoniją ir gal būt net kartkartėmis pakoreguoja mūsų gyvenimus. Todėl manau, kad Kūrėjas galimai nutarė pametėti mums gelbėjimosi ratą: atvedė prie žinios, kad ir mūsų, ne tik išrinktųjų žemės gelmės turi didžiąją išsigelbėjimo paslaptį - skalūnines dujas arba naftą. Tačiau nenorėkime, kad jis už mus ją ir išgavinėti imtų. Toliau eilė jau mūsų proto ir darbo vienybei, tačiau čia pat piestu stojasi ir kitos jėgos. Tai tos jėgos, kurios bijo prarasti iki šiol turėtą menkavertį vergą, kuris va, - ėmė grasinti tapti tokiu pačiu kaip ir jie. Suprantama, tokia padėtis negali tenkinti tų, kurie manosi visam laikui esantys aukštesni visa savo esybe. Kitaip niekaip nepaaiškinama kova už skalūninio aukso palikimą žemės gelmėse.

Kaip atpažinti tuos, kurie klysta natūraliai, patys prieš savo valią ir kaip tuos, kurie „ardosi“ pagal užsakymą? Tikslaus atsakymo nežinau, o rašydamas netiksliai, galėčiau nepelnytai įskaudinti gerus žmones. Todėl susilaikysiu nuo tokių rekomendacijų ir aprašysiu tik atskirus antiskalūnininkų mėtomų „argumentų“ požymius. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad į šią kovą suplakta du skirtingi dalykai: galimybė Lietuvai įgauti didelį energetinį, o reiškia ir politinį nepriklausomumą ir kai kurių valdžios atstovų pastangas atiduoti dujų gavybą Lietuvoje amerikiečių kompanijai „Chevron“. Atkreipkite dėmesį – dar nėra jokio kontrakto su šia kompanija, o norint gąsdinti tautiečius, kai kuriuose straipsniuose jau rašoma, kad tai kompanija „Chevron Lietuva“! Tikrai meistriška manipuliacija žmonių jausmais. Ir platinama egzistuojanti ir gal net visai šviežiai sukurta medžiaga apie tos kompanijos antžmogiškumą iš viso pasaulio. Bet palaukite – o ko gi verta tokia medžiaga? Man regis, tik surūdijusio skatiko. Ji teparodo, kad pasaulyje yra nemažai vietų, kur žmonės gyvena tikrai demokratinėmis sąlygomis ir turi teisę laisvai reikšti savo mintis, net jei jos menkavertės arba atstovauja tik kažkokios grupelės asmeninius interesus. Pažvelkime į Lietuvą… Klonio gatvės tragedija sutraukė didžiąją dalį tautos. Ir net savotiškai neformaliai ją suvienijo. Tačiau ne tokia jau maža garsiakalbių grupelė nuolatos atakuoja vieningus kovotojus už D.K. laimingą vaikystę. Ir jie rašo straipsnius, ruošia klipus, kuria internetinius tinklapius. Jokia paslaptis, kad analogiškai elgiamasi ir kitose pasaulio šalyse. Ir ne tik pedofilijos atvejais, bet ir kovojant prieš finansinius konkurentus. Ten, kur sukasi dideli pinigai, jokia problema pasisamdyti režisierių ir sukurti „meninį“ klipą, kurio paskirtis atbaidyti žmones nuo vienos ar kitos kompanijos. Tai daroma jau seniai, o tokie filmai, kai jie nebetenka prasmės duotojoje šalyje, eksportuojami į kitas pasaulio dalis. Pasiekia jie ir Lietuvą. Taigi kas gali paneigti, kad didžioji dalis nuo „Chevron“ tolyn bloškiančių filmų tėra viešųjų ryšių nešvarūs darbai?

Bet tiek to, nežinau nieko apie tą „Chevron“, todėl negaliu jos nei pulti, nei ginti. Gal gi ir tikrai ji labai negera kompanija. Man ji tiesiog neįdomi, nes ir aš jos jokiu būdu nenoriu įsileisti į Lietuvą. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad aš išdrįsčiau lietuviams pasakyti – likite alkani ir sušalę, bet turimų žemės turtų nelieskite. Ir nebandykite gyventi normaliai, nes esate iš aukščiau numatyta kaip pažemintųjų tauta. Ne, mes esame pilnavertė tauta ir turime gyventi taip, kaip ir dauguma pasaulio civilizuotų žmonių. Tačiau kai tai rašau įvairiose laiškų grupėse, jų antiskalūniniai aktyvistai nei nenori girdėti tokių teiginių. Jų devizas vienas – Lietuva turi gyventi be savo energetinių šaltinių, kas reiškia, kad ji turi būti amžina išmaldų prašytoja. Aš su tuo nesutinku.

Nors jau eilę metų turime vis naujas, abejotino patikimumo ir savarankiškumo valdžias, tai nėra joks pagrindas manyti, kad ir ši, šiandieninė yra neįgali tautos klausimus spręsti protingai ir teisingai. Savaime suprantama, tautos patariamasis balsas reikalingas kiekvienai valdžiai, tačiau kaip bus toliau, jei kažkas manipuliuodamas tuo tautos balsu, jį siekia padaryti apgailėtiną? Aš be galo džiaugčiausi, jei ryt Vilniuje vyksiančio mitingo metu būtų kalbama apie tai, kad į Lietuvą nereikia įsileisti „Chevron“. Ir nors ką tik rašiau, kad nežinau ar ši kompanija gera ar bloga, vis tiek manau, kad jos įsileisti čia nereikia. Lietuva yra Valstybė, o ne kokia nors Lauručių kaimo seniūnaitija. Mes neprivalome žvalgytis nei į vieną užsienio valstybę, nes turime savas galvas, savus protus ir… veikimui laisvas rankas. Nors, suprantama, visada naudinga matyti ir tai, kas vyksta užsienyje. Tegul man kalba kas ką nori apie Norvegiją ir jos išgaunamus žemės turtus, tačiau aš esu tikras, kad ten žmonės laimingi, kad jų gelmių auksas realizuojamas. Ir tai įrodo ne tik tai, kad bene kas ketvirtas tautietis emigruoja būtent į šią šalį. Pagrindiniu to rodikliu norėčiau laikyti tą faktą, kad Norvegija iki šiol nėra Europos sąjungos šalis. Ką tai parodo? Ogi tai, kad ji finansiškai apsirūpinusi taip puikiai, kad jungimasis į Europos struktūras jai būtų vien nuostolis.

Bet nepulsiu propaguoti šios skandinavų šalies, nes man ji vis tiek nėra joks idealas. Jau vien dėl šalto klimato aš niekada nenorėčiau gyventi šiaurėje. O ir vargu ar jų pasirinktas kelias naftos išgavimo erdvėje pats teisingiausias. Spėju, kad ne. Spėju, kad ir jiems savo laiku koją pakišo skubėjimas. Rusai turi gerą patarlę: „поспешиш – людей несмешиш [Jei pernelyg skubėsi – tai tik žmones prajuokinsi]“. Mes kartą jau prajuokinome. Kalbu apie laiką, kai Gedimino Vagnoriaus vyriausybė skubėjo išpardavinėti visą iš TSRS perimtą turtą ir tai darė arba nepragavojusi visų įmanomų situacijų. Būtų liūdna jei taip pasielgtų ir dabartinė valdžia, tačiau tikėkimės, kad patirties jai pakanka.

Link ko suku? Ogi link visai paprastos ir nesudėtingos išeities. Mes neturime įsileisti užsienio kompanijų skalūninių dujų išgavimui. Mes turime kurti savo valstybinę kompaniją, kuri pradės eksploatuoti mūsų skalūnines dujas. Ir nereikia baidyti žodžio VALSTYBINĘ. Šių dujų gavyba tokia pat svarbi kaip ir pensija, sveikatos apsauga ar kitos valstybės garantijos, teikiamos kiekvienam be išimties žmogui. Tai strateginė mūsų valstybės sritis, todėl turi būti valstybės rankose. Ir valstybė čia turi būti ne mažiau ryžtinga, kaip ir karinės intervencijos atveju. Mitingai uždrausti dujų gavybą Lietuvoje yra absurdiški, o į juos rinksis daugumoje tie, kurie nutolę nuo savarankiško mąstymo. Ir jų teiginiai apie iš lietuvių atimamą geriamąjį vandenį yra nei juokingi, nei brandūs. Lietuva, visų pirma, jau mažai geria gruntinį vandenį – šuliniai eksploatuojami vis mažesnėje vienkiemių dalyje, o vandentiekiai naudoja upių vandenį, kurį valo ir tiekia mums. Tačiau tai, suprantama, nėra argumentas, jei manytume, kad požeminiai vandenys po Lietuva iš tiesų taps nuodingi. Bet netaps, tai nei teoriškai nėra įmanoma. Žinoma, tam tikra teritorija, tam tikram laikui užsiteršti gali. Gali ir šuliniai tam tikram laikui tapti nebeeksploatuotini, tačiau turint tinkamą technologijų kontrolę, tokios avarijos ne labiau tikėtinos, kaip ir lėktuvų kritimas ar traukinių susidūrimas.

Baigdamas šį straipsnį, noriu apibendrinti savo mintis. Teisinga yra kova tiek prieš „Chevroną“, tiek ir prieš bet kurią kitą užsienio korporaciją, kai kalbama apie ilgalaikės eksploatacijos sutarties pasirašymą ir toleruotina gal būtų nebent dalinio dalyvavimo junginys, jokiu būdu iš valstybės rankų neišleidžiant kontrolinio akcijų paketo. O tiesiausias ir teisingiausias kelias būtų sukurti savo, lietuvišką dujų gavybos įmonę į ją pasitelkiant įgudusius užsienio specialistus. Jei jau Andriaus Kubiliaus vyriausybė sugebėjo milijonus pažerti kažkokiam šveicarų bankų administravimo „genijui“, tai šiai sričiai specialistams gailėti gero atlygio nevalia. Ir tada užvesime nuosavą ir galingą gavybos mašiną.

 

R.Matelis

Vandalai troleibuse išplėšė knygas?


Ketvirtadienis, 2011-08-25 14:03        Rašo R.Matelis, keista elgsena, amorali politika, absurdas, moralė    |    0 komentarųkomentarai

Absurdo spektakliai, kuriuos kartais sukuria man nesuprantami žmonės, laimei kartojasi ne taip jau dažnai.

 

Vandalai išplėšė visas skaitymui troleibuse prikabintas knygas

 

Nežinau kaip, gavę tokią informaciją, jaučiasi daugelis, bet aš tai labai kvailai. Ir jei abejoju ar iniciatorius reikėtų priskirti ateivių kategorijai, tai finišo - viešai išdėliojamų materialinių vertybių dingimo ar sunaikinimo komentatorius kitaip nepavadinčiau. Jie tikrai ATEIVIAI. Ne mūsų planetos žmonės. Nes stebisi tuo, ką kiekvienas turėtų suvokti kaip neišvengiamą reiškinį.

Prisimenu, gal prieš 20 metų, "Lietuvos telekomas" Kauno mieste, telefonų automatų būdelėse sukabino telefonų knygas. Mintis ta atklydusi buvo, ko gero, ne iš dangaus. Tada plačiai kalbėta, kad mums nematytuose Vakaruose [tada dar mažai kas buvo peržengęs geležines užtvaras] visur miestų telefonų būdelėse kabo knygos. Žmonių patogumui. Ir, kad ten niekas jų nedrasko, jos naudojamos tol, kol susidėvi. Įdomu kaip dabar… tai jau seniai pamiršta istorija. Tačiau Kaune jos buvo nuolat išplėšomos. Ir nors Telekomas demonstravo pakankamai didelę kantrybę, atveždamas vis naujas knygas, žulikėliai laimėjo - su laiku tos knygos prapuolė galutinai.

Nėra ką nei komentuoti senos Zuoko "idėjos" su oranžiniais dviračiais: tai akivaizdžiai buvo taip vadinamas piaras, aišku, darytas ne už jo asmeninius pinigus. Tebūnie, kažkokie naivuoliai susižavėjo jo tokia elgsena ir per rinkimus atidavė jam savo balsus. Ko gero ir dabar, troleibusų knygų aprašytu atveju kažkas siekia kažkokių tikslų. Galima spėlioti - gal tai knygininkų naivi mintis, kad pradėtą skaityti knygą žmogus netrukus lėks nusipirkti, kad užbaigti tai, ką pradėjo troleibuse. Gal tai paskatino ir blogesnės mintys, pavyzdžiui troleibuse pakabinti 10-15 knygų, o nurašyti jų visą šimtą, kitas realizuojant per platintojus. Tiek to, šiame fronte nieko labai gudraus nesugalvosi. Bet va tie aikčiotojai komentatoriai mane pribaigia galutinai. Aš dar suprantu, kai žmogus aikčioja viešose vietose: "na kaip čia taip galima, ir iš kur tokių vandalų atsiranda, …" Taip nekurie asmenys nori prieš kitus parodyti kokie jie tyri, krištoliniai ir tai, kad jiems net nesuvokiama bet kokia piktadarystė.

Bet va, Delfi komentatoriai gi niekam nematomi. Kaip sakant čia savo reitingo aikčiojimais niekaip nepasikelsi. O aikčioja. Tai kas jie? Na tikrų tikriausi ateiviai. Į mūsų planetą atklydę per klaidą. Ir, akivaizdžiai, labai neseniai. Nes stebėtis kažkokios knygos dingimu, mūsų planetos gyventojui, turėtų paprasčiausiai nesigauti. Ypač tada, kai vos ne kiekviename spaudos internetiniame puslapyje apstu informacijos apie muštynes, įsilaužimus, nužudymus. Ar po viso to galima stebėtis knygiūkštės dingimu? Ir ar visame mūsų kasdienybės fone tos knygos turi bent kokią vertę? Mūsų miestų gatvės visu 100 procentų apdažytais namais, sulaužytais suoliukais, nulankstytomis stotelėmis ir išdaužytais pavilijonų langais. Žmonės nuskurdinti, todėl vis daugiau jų net pradeda rinkti plastikinius butelius, už kuriuos gauna po 3 centus. Valstybė, kaip vakar paskelbta Kauno dienoje, nebeteikia gydymo [vaistų] net vėžiu sergantiems: liepia palūkėti kelias savaites vaistų arba juos brangiai pirktis už savo pinigus. Ir niekam neįdomu, kad žmogus gal tik duonai tesukrapšto pinigėlį. Tai apie kokią moralę alkio ir skurdo fone dar galima galvoti? Ir kodėl reikia kuo nors stebėtis?

Gal parašysite man kas nors komentare?

 

R.Matelis

"Senukai" - poliglotai. Aš, deja, tik lietuvis


Sekmadienis, 2010-10-24 10:25        Rašo R.Matelis, keista elgsena, senukai, laiškai, raštai    |    2 komentarųkomentarai

Vytautui PAŠKAUSKUI,
UAB “Senukų PC“ komercijos Direktoriui
Pramonės pr.6, Kaunas, 51500

Romualdo MATELIO
[adresas Jums žinomas], Kaunas, 50XXXX
2010 m. spalio 24 d.

DĖL SUTARTIES PRATĘSIMO

Gavau Jūsų 2010-10-12 raštą Nr. S.IT-2758, kuriame teigiate, kad esu sudaręs su Jumis prekių pirkimo sutartį. Neprisimenu tokios, o pas save nerandu jokio analogiško pavyzdžio. Gal taip vadinate mano turimą „Urmo kliento kortelę“? Kurią man kažkada pasiūlė Jūsų administratorė, sėdinti prie įėjimo viename iš Jūsų prekybos centrų? Tokiu atveju Jūsų raštas skamba pernelyg grėsmingai. Net tada, kai jame rašote, kad „dėkojate už mano pasitikėjimą“. Būtų malonu gauti tos sutarties kopiją.

Noriu pareikšti, kad Jūsų raštas paruoštas itin aukštame lygyje ir mano erudicijos jį suprasti šiek tiek pritrūko. Ar nebūtų paprasčiau jį kaip nors parašyti lietuviškai? Nes sąvokos „akceptuoti [priimti] tylėjimu“ arba „akceptuoti konkliudentiniais veiksmais“, man [ir, manau, daugeliui Lietuvos gyventojų] nesuprantamos, o vaikščioti į bibliotekas ar „landžioti“ po Wikipedijas paprasčiausiai neturiu laiko. Aš nemanau, kad rašydami eiliniam savo pirkėjui itin moksliniais terminais, Jūs keliate savo reitingus ar autoritetą. Greičiausiai priešingai. Simpatijų sulauksite darydami realias nuolaidas, o dar geriau – mažindami savo prekių kainas.

Apie papildomas derybas… Siūlote „papildomų derybų metu“ aptarti ir kitas atsiskaitymo už prekes sąlygas bei galimybes? Hmmm, gal tai kažkas įdomaus, tačiau iš rašto negaliu nieko sau prisifantazuoti. Esu tik eilinis pirkėjas, kartais pas Jus nusiperku kastuvą, kartais kokį nors kaktusą, kartais porciją ledų. Nejau su manimi Jums bus įdomu sudarinėti išskirtines sutartis, pavyzdžiui, kad už savo pirkinius aš atlikčiau beprocentinį atsiskaitymą ketvirčiui pasibaigus? Tai būtų visai patrauklu. 

Su įdomumu lauksiu Jūsų atsakymo.

Su pagarba, nuoširdžiai Jūsų klientas – R.Matelis

R.Matelis

Romualdas Matelis: JDJ - didelių sukrėtimų metas. Žvilgsnis iš vidaus


Pirmadienis, 2010-07-19 02:20        Rašo R.Matelis, politinis susidorojimas, keista elgsena, amorali politika, demokratija, JDJ, Čilinskas K., Bakas V., tikslai, skaldytojai    |    0 komentarųkomentarai

JDJ: didelių sukrėtimų metas. Žvilgsnis iš vidaus

Nors Lietuvos žiniasklaida, paskutiniu metu prisotinta įvairių sunkiai suvokiamų sensacijų, akibrokštų ir netikėtumų, netikėtai atsivėrusiai Jungtinio demokratinio judėjimo smegduobei ir skyrė nepakankamai daug dėmesio, ši pilietinė organizacija, per 1,5 savo veiklos metų, manau, nusipelnė to, kad joje netikėtai prasidėję įvykiai būtų nušviesti iš visų pusių.

Advokato K.Čilinsko ir policijos profsąjungų veikėjo V.Bako bičiulių ratas jau yra paskelbęs pakankamai daug tendencingai neteisingos informacijos, kuri dažnai nepagrįsta jokiais įrodymais, kas analitiškesniam skaitytojui kelia, švelniai tariant, nemažai neaiškumų. Neapeliuodamas į didžiąją spaudą vis tik jaučiu pareigą išdėstyti savo matymo kampą bent jau savo asmeniniuose dienoraščiuose ir blog‘uose. 0 jei atsiras norinčių paviešinti mano mintis kituose tinklalapiuose, tikiuosi, su jais rasiu bendrą kalbą.

Nors Jungtinio demokratinio judėjimo nariu tapau ne nuo pat jo įsisteigimo, suvėlavau ne taip jau ir daug. Apie porą mėnesių. Tad pilnai pakako laiko, kad galėčiau gerai suvokti čia vykusius ir vykstančius reiškinius. Per pusantrų metų, bet kuriame kolektyve galima pažinti bent jau didžiąją dalį žmonių, permatyti kai kurių tikslus ir siekius, suvokti charakterius. Arba nors jau priartėti prie to.

Gyvenimas JDJ [toliau – judėjimo] Kauno skyriuje visada buvo labai aktyvus. Nors visų pirma tai sąlygojo čia susibūrusių žmonių asmeninės savybės, ne mažiau svarbios buvo ir savaime gyvenimo padiktuotos aplinkybės: Kaune paskutiniu metu gausu vienas kitą keičiančių kraupių ir neįtikėtinų įvykių. Tiek kriminalinių, tiek pareigybinių, tiek visuomeninio intereso pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms snūduriuoti tikrai nėra kada. Deja, būnant tik visuomenine organizacija, daryti tiesioginę įtaką valdžios institucijų neteisingiems sprendimams, ne visada lengva. Vis tik demokratijai įprasti metodai – kreipimaisi į aukščiausius šalies ir miestų tarybų bei kitų valdžios institucijų vadovus, dažnai duoda pakankamai pageidautinus poslinkius koreguojant vienus ar kitus sprendimus. Kai to nepakanka, kartais efektyviais tampa ir mini piketai arba gausūs mitingai.

Pakankamai darniai pradėję savo kovą prieš LEO monopoliją, skyriai kaskart vis labiau ėmė pasigesti paramos iš taip vadinamo centro. Iš Judėjimo valdybos ir pirmininko Kęstučio Čilinsko. Maža to, keletas jo viešų pareiškimų spaudoje, o konkrečiai – piktokas pareiškimas prieš JE Prezidentę dėl atleisto V.Ušacko ir absoliutus JDJ vardu atsiribojimas nuo Garliavos įvykių, ne tik, kad nemaloniai nestebino Judėjimo visuomenę, bet ir ėmė smarkiai kenkti jos geram įvaizdžiui. Tiesa, santūresni žmonės neskubėjo su kaltinimais, bet teko patirti ir pirmuosius kai kurių visuomenės narių piktus pareiškimus šio judėjimo adresu. Nors neetiška ir keista būtų imti revizuoti pirmininko nuomones atskirais gyvenimo klausimais, vis tik, manau, normalu tikėtis, kad pirmininkas paaiškins savo rezonansinių teiginių motyvus bent jau vadovaujamo kolektyvo nariams. Deja, deja…

Judėjimas, nors politika besidomintiems žmonėms ir nebuvo labai didelė naujiena, vis tik daugeliui tapo patraukliu tuo, kad jame galėjo laisvai ir netrukdomai save realizuoti ne tik iki tol neutraliais išbuvę piliečiai, bet ir įvairių partijų nariai. JDJ įstatuose ir šiandiena yra įrašyta nuostata, kad būti JDJ nariais turi teisę tiek nepartiniai, tiek bet kurios partijos nariai. O kaip gi kitaip? Juk partijos yra oficialios ir legalios, o JDJ savo įstatuose skalbiasi nepolitine organizacija. Tiesa, tai patiko ne visiems. Vienas iš judėjimo signatarų, Algirdas K., elektroninėje judėjimo erdvėje reguliariai kėlė nepasitenkinimą partinių narių buvimu, tačiau į jo išpuolius mažai kas kreipė dėmesį, todėl jo sumanytas partinių ir nepartinių, o tuo pačiu skirtingų partijų narių kiršinimas nesulaukė bent kiek rimtesnio kitų narių dėmesio – kiekvienas suprato, kad žmogų vertinti reikia ne pagal jo įsitikinimus, priklausomumą kurioms nors organizacijoms, tikėjimą ar kitus visuotinai Konstitucijos reglamentuotus požymius, o pagal tai, kaip jis elgiasi kitų asmenų ir vykstančių gyvenimo akibrokštų atžvilgiu. Todėl realiai neteko girdėti tarppartinių rietenų. Su gal keliomis išimtimis, kurias veikiau sąlygojo skirtingi asmenybių tipai, nei jų priklausomumas skirtingoms partijoms.

Bet tarsi perkūnas iš giedro dangaus atskriejo pirmininko K.Čilinsko elektroninis laiškas judėjimo Google grupėje ir vėliau jį palydėję keli jo dešiniosios rankos – Vytauto Bako neįtikinantys komentarai, kad Judėjimas turi atsisveikinti su partijos nariais ir likti tik nepartinių bendruomene. Ir tai turi įvykti tuoj pat, vos už kelių dienų, t.y. 2010 metų liepos trečiąją dieną, per šaukiamą visuotinį JDJ susirinkimą.

Tokia įvykių eiga tuoj pat sulaukė daugumos JDJ narių reakcijos. Mano – taip pat. Tapo nesuvokiama, kaip visuomenėje žinomas kaip advokatas, K.Čilinskas gali nesuprasti elementariausių demokratijos ir teisinės valstybės principų. Nors judėjime, regis, įvairių partijų narių lyginamasis svoris ir labai nedidelis, įvykdžius tokį „posūkį“ kiekvienas iš jų patirtų asmeniškai spjūvį į save. Nekalbant jau apie įstatyminius ar Konstitucinius pažeidimus. Tegul nors vienas vienintelis žmogus judėjime būtų partinis, jo nevalia mulkinti ir jam taikyti prievartos mechanizmus. Nes jis atėjo čia būtent todėl, kad jį sužavėjo ne tik galimybė dar ir dar kartą išreikšti savo protestą įvairiems įstatymų ar Konstitucijos pažeidimams mūsų kasdienybėje, bet ir prisidėti prie to, kad partijos tarpusavyje mažiau konfliktuotų ir daugiau rūpintųsi Lietuvos visuomenės gyvenimu. Nes jis gal 1,5 savo gyvenimo metų visą save atidavė šiai organizacijai ir staiga yra apkaltinamas, kad vykdo kažkokius slaptus savo partijos kėslus, kurie griauna Judėjimą. Tai ne tik neteisinga, bet net ir neturi elementarių logikos požymių. Nes pagal iki susirinkimo buvusios valdybos narių mintys verstų manyti, kad jau eilę metų politinėje padangėje regis absoliučiai nesutaikomos Tvarkos ir teisingumo, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo ir kitos partijos iš tikro yra vieningas ir darnus bendras klanas… Hmmm, tokių aukštų fantazijos rodiklių, rodos, dar nepasiekė net žinomiausi sąmokslo teorijų kūrėjai… Ir laimei, jiems nepritarė ne tik tie, kurie priklauso vienai ar kitai partijai [tokių Judėjime yra visai nedidelis nuošimtis], bet ir didelė dalis nepartinių narių.

Nesiplėtojant apie patį liepos trečiąją dieną Vilniuje, Pedagoginiame universitete vykusį JDJ visuotinį suvažiavimą, reikia pasakyti, kad Judėjimo įstatus, kuriuose būtų tam tikri jų punktai pakeisti ir po to partijų nariai, tarsi kažkokie menkystos ar nelegalių organizacijų nariai būtų išmesti į „gatvę“, pakeisti buvo galima tik tada, jei tam pritartų ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Tačiau blaivus protas neužtemdė daugelio žmonių mąstymo, todėl apytikriai pusė dalyvių pasisakė prieš tokius drastiškus veiksmus. Tuo nepatenkinti K.Čilinskas ir senoji JDJ valdyba su jiems įtikėjusiais nariais, kaip apie tai buvo pareiškę jau iš anksto, iškeliavo į kitą, iš anksto paruoštą salę kitoje Vilniaus vietoje ir ten ėmėsi steigti naują judėjimą, kurį pavadino Nepartiniu demokratiniu judėjimu.

Keistas aklas nusistatymas prieš bet kurias politines Lietuvos jėgas… Net prieš tas, kurios niekada nebuvo patekę į seimą ar miestų vietines tarybas. Nors gal ir nekeistas, gal tik reikia daugiau politinio analitiškumo ir versijų tikrai bus surasta. Beje, viena iš jų jau sklandė gerokai iki šių įvykių. Jos autoriai teigė, kad pirmosios valdybos ir pirmininko slapta užduotis, buvo surinkti progresyviausias šalies jėgas ir tokiu būdu nuslopinti jų aktyvumą. Kitaip dar vadinama garo nuleidimu. Neturiu teisės tvirtinti, kad taip tikrai buvo, tačiau jei kada nors paaiškėtų, kad tai tiesa, po paskutinių dienų įvykių jau ir nebenustebčiau.

Tokios, tad mintys. Bet gal geriau bus peržvelgti Juozo Ivanausko straipsnį „K.Čilinskas: „Artėjant rinkimams, subrendusio JDJ medžio šakos apgenėtos – atsisakyta partijoms priklausančių narių!..“ http://demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=29:ivanauskas&catid=11:paskutines-naujienos Pasigilinant į keleta logikai nepasiduodančius teiginių.

Va, jau pirmajame sakinyje skaitome, kad JDJ įvyko tai, kas seniai turėjo įvykti. Suaktyvėjo vidinė trintis Jungtiniame demokratiniame judėjime tarp nepartinių ir įvairioms partijoms priklausančių asociacijos narių, neslepiančių ambicijų išnaudoti JDJ autoritetą kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų, o vėliau ir Seimo rinkimuose, paspartino Judėjimo branduolio apsisprendimą „departizuotis“.

Turėjo įvykti? Tai buvo jau seniai suplanuota? O jei ne, tai kodėl dar rudenį vykusiame visuotiniame suvažiavime pats pirmininkas dar gynė partijų narių buvimą Judėjime, o dabar jau elgiasi priešingai? Ir kodėl nei žodžiu neužsimenama kuo pasireiškia ta trintis? Jau neklausiant kas tas „branduolys“ ir iš kur jis nusileido, jei daugelio miestų skyrių pirmininkai nesutiko su planuojamu įstatų pakeitimu ir liko JDJ nariais. O ir kokie požymiai, kad partijoms priklausantys asociacijos nariai ruošiasi išnaudoti JDJ autoritetą rinkimuose? O gal priešingai – branduolys ruošiasi šiam startui ir bijo objektyvios progresyvaus mąstymo JDJ narių kritikos? Nes tame pačiame straipsnyje į žurnalisto klausimą ar nemanote, kad Nepartinis demokratinis judėjimas galėtų iškelti savo kandidatus į savivaldybių tarybas, o vėliau ir į Seimą?, seka atsakymas - kai Nepartinis demokratinis judėjimas visuotiniame susirinkime priims atatinkamą  sprendimą, tada ir matysim.

Man pasirodė įdomus ir štai šis K.Čilinsko sakinys: įvyko taip, kad nepartiniai priversti atsiskirti nuo JDJ. Dabar veiksime skaidriai ir švariai, be dviveidžiavimo. Be dviveidžiavimo? Puiku. Tik kaip tada pavadinti kitą išsakomą mintį? - nepartiniai JDJ nariai nespėjo paduoti pareiškimų išstoti iš JDJ. Tad juridiškai jie tebėra JDJ nariais, tik yra įsteigę dar vieną - Nepartinį demokratinį judėjimą. Nėra jokio legalaus sprendimo, kuris pakeistų JDJ valdymo organus. Tebeveikia valdymo struktūros, išrinktos paskutiniojo teisėto visuotinio susirinkimo. Todėl kai kurių JDJ partinių narių reikalavimas nepartiniams JDJ valdymo organų nariams atiduoti pareigas ir dokumentus yra neteisėtas. Nespėjo paduoti pareiškimų… Jei be dviveidžiavimo, tai nuo liepos trečiosios dienos iki šiandien, liepos 19 dienos laiko jau turėjo pakakti. Tik noro nėra, matyt. Matyt knieti bet kokia kaina visomis keturiomis kryptimis išvaikyti tuos, kurie išdrįso pasipriešinti autoritetingajam JDJ elitui-branduoliui. Tik ar pavyks? Atsakymas vienas – ne. Kai kas iš likusiųjų su progresyviai mąstančiais JDJ nariais, mano, kad K.Čilinskas nerizikuos savo reputacija ir nekaitalios savo pareiškimų. Ar jie naivuoliai, parodys netolima ateitis.


Romualdas Matelis, JDJ Kauno sk. narys

R.Matelis

Matelis Romualdas: Turizmo agentūrų reklamų klaidos


Antradienis, 2009-12-08 16:18        Rašo R.Matelis, keista elgsena, reklama, turizmas, brokas    |    4 komentarųkomentarai

Aš jau nebe pirmi metai iš įvairių Lietuvos turizmo firmukių reguliariai  gaunupasiūlymus keliauti. Nieko čia, aišku, keisto ir nėra - pats kartais pamatęs tarsi geresnę agentūrą užeidavau ir paprašydavau, kad mane įtrauktų į sąrašus ir siųstų savo reklamas. Jos gi valgyti neprašo. O kai kartais užsimanai pakeliauti, gali ir senesniuose laiškuose pasikuisti ir taip susidaryti tikrą nuomonę kas brangu, o kas normalu ar net pigu.

Bet tik po kurio laiko supratau, kad neturime gerų, entuziastingų turizmo agentūrų ar biurų. Na, gal ne visai taip, yra viena kita ir labai gera, bet bendrame skaičiuje jos tokios sunkiai matomos. Nes dažna iš jų nusispalvina eklamomis ir nuotraukomis, o kai pasigilini, gi nieko naujo, nieko įdomaus…

Tiesa, kažką įdomaus gal dar galima kartais surasti, bet beskaitant reklamas ir noras praeina. Kartais imi ir pagalvoji, kad geriau atsiversiu kokį Hostel’ių sąrašą, internetu užsisakysiu jame pigią nakvynę ir taip turėsiu dvigubai naudos: 1/ bus pigiau, 2/ programą susistaysiu tokią, kokia man patinka. Be to nepavargsiu kuisdamasis po žemėlapius ir ieškodamas kas per šalis [valstybė] įkurią man siūlo keliauti agentūros. Sakykime, gi mes dažniausiai žinome į kurią šalį norime patekti. Na aš noriu į Ispaniją arba Portugaliją. Bet tokio malonumo nesuteikia nei vienas turizmo saitas. Iš jų reklamų mes tesužinome, kad organizuojama į Hurgada, Tenerifę, Antaliją [gal čia Italija? :) ))] ar Šarm El Šeichą.

Tai ko gi vertos tokios agentūros, kurios tik aklai perrašinėja kelionių organizatorių neprotingus skelbimus? Mano akimis čia ne agentūra, o paprasčiausia kioskas. Na, dar galima būtų pavadinti bilietų kasa… Ir nors tu ką - netikiu, kad visose jose trūksta nuovokos. Man atrodo, kad visa tai paprasčiausiai tingumas. Ir gal abejingumas savo darbo kokybei. 

Nepatrauklios man tokios agentūros…

R.Matelis

Romualdas Matelis: "Mintys po vėsoko susitikimo su Vyriausybe"


Penktadienis, 2009-11-20 22:13        Rašo R.Matelis, Kauno gyvenimas, partijos, krizė, SODRA, pensijos, keista elgsena, vyriausybė, susitikimas, sąjūdis, Kupčinskas A., Juknevičienė Rasa, Kubilius, Vilkaitis    |    4 komentarųkomentarai


15-oji Vyriausybė, Olgos Posaškovos nuotrauka

Prieš pusvalandį grįžau iš susitikimo su premjero komanda Kauno „Girstučio“ rūmuose. Na nepagalvokite, kad susitikimas reiškia Vyriausybės vizitą į Kauną pasimatyti su manimi. ((:))) Ne. Tiesiog nuvykau privačiai, gavęs žinią, kad toks susitikimas bus tarsi su visuomene. Toks jis ir buvo, jei laikyti, kad visi mes, kokių bebūtume pažiūrų ir įsitikinimų, vis tiek esame ne kas kita, o visuomenė. Tačiau tik gerokai įpusėjus renginukui, tapo aišku, kad dalyvavau save sąjūdiečiais laikančių žmonių sueigoje. Tą paslaptį išdavė KAM ministrė [u]Rasa Juknevičienė, kuri pradėdama kalbą pasisveikino „Sveiki sąjūdiečiai“[/u]. Niekada negalėčiau pasakyti ką nors neigiamo apie Lietuvos Sąjūdį. Priešingai, tai buvo ta jėga, kuri ne tik sugriovė sovietinę imperiją, bet ir sudrebino viso pasaulio pamatus. Tačiau kas yra šiandiena Sąjūdis man paslaptis. Spėju, kad tai pagrinde Rasos Juknevičienės rinkiminė palaikymo grupė. Tiek to, nesigilinsiu ir toliau.

Kadangi šiandiena buvau labai užimtas, susitikimui pasiruošti ne labai turėjau laiko. Tačiau likus pusvalandžiui vis tik spėjau ant popieriaus užmesti du klausimus. Maža kaip ten viskas vyks, gal nespėsiu įsiterpti tarp daugelio susirinkusiųjų. Ir tai buvo teisinga spėlionė, į mano klausimą nebandyta atsakinėti, belieka viltis, kad sulauksiu atsakymo elektroniniu paštu, kas Mero Kupčinsko lyg ir pažadėta. Jei kam smalsu - atkopijuoju savo du klausimus, o jei gausiu atsakymą, perrašysiu šiame savo blog‘e ir jį. Bus matyti…

  1. „SODRA finansinėse konvulsijose – tą žinome ne tik iš spaudos, bet ir iš Jūsų paties. Jūsų vyriausybė užsimojusi negrąžinamai sumažinti pensininkams jų per gyvenimą uždirbtas pensijas. Pažvelkime truputi į praeitį, t.y. į tą laikotarpį, už kurį Jūs asmeniškai neturite jokios atsakomybės. Niekam ne paslaptis, kad visoje Lietuvoje SODROS esami rūmai vieni prabangiausių. Iš kokių lėšų jie pastatyti? Ar ne iš tos pačios kartos pensininkų sumokėtų įmokų? Be to jų plotai pilnai neįsisavinami – daug kur, tame tarpe ir Kaune, beprasmiškai šildomi holai ir platūs koridoriai, kurie sudaro – tai matosi plika akimi – apie 50 procentų viso šildomo ploto. Ar neatėjo laikas visus šiuos rūmus pelningai parduoti, kad ir kuriems nors Vakarų bankams ir tik tada, kai nebebus kur trauktis, imti veržti diržus senukams?

  1. Ar Jums neatrodo, kad Lietuvoje labiausiai trūksta įstatymų, kurie deramai sugriežtintų valdininkų ir bendrai valstybinių įmonių darbuotojų atsakomybę? Ar nemanote, kad jau seniai laikas inicijuoti įstatymus, kurie net ir pasiliuosavusius iš darbo valdininkus, įpareigotų atlyginti valstybei didelės vertės nuostolius, jei jie padaryti dėl jų kaltės? Juk gal tada į atsakingas pareigas veržtųsi tik tikrai atsakomybės jausmą turintys…

p.s. jei Jūs susitikimo metu nesuspėtumėte atsakyti į mano klausimus, su nekantrumu jų lauksiu elektroniniu paštu: autoa@pochta.ru “

Na, o dabar trumpai apie mano įspūdžius… Nieko gero. Nors ir kritikuoti ką nors nelabai yra ką. Nes susitikimas buvo pagrinde monologo stiliaus, t.y. toks, kai pats oratorius pasako kažkokį teiginį ir vėliau jį „pagrindžia“ savo tiesomis. Pavyzdžiui Premjeras, vardan to, kad auditorija geriau suprastu aukštas vyriausybės frazes, padarė tai labai „suprantamai“ net ir tiems, kurie neturi „muzikinio išsilavinimo“. (J) Jis sakė, kad vyriausybė valstybėje tai tas pats, kas šeimos galva šeimoje. Va šeimoje dirba vienas žmogelis, jis gauna du tūkstančius litų, o šeimai pragyventi reikia trijų tūkstančių. Tiek išlaidų įprasta turėti tai šeimai. Tad šeimos galvai tenka nuolatinis galvos skausmas – kieno poreikius apriboti – senų tėvų, vaikų ar anūkų. Sakė, kad galima pasiskolinti pinigų, bet tą skolą turėtų atidavinėti anūkai, o tai vargu ar būtų sąžiningai…. Bent aš kiek supratau, tai anūkų gaila labiausiai, todėl geriau ir nesiskolinti ir dabartinių anūkų poreikių nemažinti. Viskas lyg ir aišku, išskyrus viena – aš taip ir likau gerai neįsisąmoninęs ar tik tie anūkai nebus mūsų vyriausybė…

Jei rimčiau, tai nieko įdomaus ir nieko naujo. Pokalbis vyko viena kryptimi. Išaiškinta, kad pvz. KAM ministrė dabar gauna apie 7000 Lt. atlyginimą, o Olekas, va, gaudavo net 14000. Taigi jie labai intensyviai mažinasi savo pajamas. Išaiškinta, kad biudžeto išlaidas Lietuvoje sudaro pensijos, atlyginimai, stipendijos, sveikatos apsauga ir pan. Ir jas reikia mažinti. Bet kokiu atveju eilinių gyventojų sąskaita, nes visos kitos yra tokios nežymios, kad jų net neverta imti domėn. Ir visa tai padaryta taip liaudiškai ir suprantamai – be jokių detalesnių pavardinimų, be skaičių. Tiesiog taip yra ir tiek.

Tokia nevarginanti kalba, kiek mačiau patiko bene šeštai daliai sąjūdiečių, kurie aktyviai plojo daugeliu oratorių. Salėje, tiesa, buvo pora nepatenkintųjų, kurie bandė įsiterpti su savo nuomonėmis, tačiau greit solidžiai buvo nutildyti. Nes taip elgtis gi negražu, reikia palaukti savo eilės. Eilės, kurios, akivaizdžiai nebus… Žodžiu kaip ir nieko nesužinojau, nes visais klausimais [taip tvirtinta oratorių], dar niekas nieko nežino. Viskas dar seime diskutuojama. Gal ir taip, gi krizė dar tik artėja…

Tiesa, dar pačioje susitikimo pradžioje premjeras pasidžiaugė, kad yra gausiai kritikuojamas ir už tai yra labai dėkingas. Nes tai rodo, kad jie dirba. Ir sakė, kad galėtų visai nedirbti, bet jie vis tiek dirbs… Konstruktyviausia gal buvo Ūkio ministro kalba, kurioje jis pažadėjo, jog susitaręs su Meru Kaune lankysis gruodžio pirmoje pusėje ir detaliai aptars Laisvės alėjos verslų restruktūrizaciją. Bus siekiama įtvirtinti smulkių verslininkų… na kažką tokio, gal kavinukes, gal parduotuves… Tai tikrai džiugina. Skirtingai negu Vilkaičio pasamprotavimai apie Kauno pilies restauraciją. Jautėsi, kad Vilkaitis, apart tradicinių gražių bendro pobūdžio pagiriamųjų žodžių Kaunui, daugiau kaip ir nieko nežino. Jis sutinka, kad gerai būtų atstatyti Kauno pilį pagal autentiškus duomenis, bet mano, kad gerai ir taip kaip dabar ketinama daryti. Ką gi, liberalus ministro požiūris.

Tiek tad tų įspūdžių. Vilties vis tik nepraradau ir pasitaikius progai sekantį kartą būtinai ir vėl dalyvausiu. Kažkaip gerai atpalaiduojančiai mane veikia.

R.Matelis

Romualdas Matelis: "Į pensiją - tik deramos sportinės formos"


Pirmadienis, 2009-10-26 03:30        Rašo R.Matelis, savivalė, ligonių teisės, įstatymų netobulumas, teisingumas, SODRA, pensijos, keista elgsena    |    1 komentarųkomentarai

Ką jau bekalbėti mieli tautiečiai – Lietuvoje visa mūsų kasdienybė ne tik, kad pakili savo audringais įvykiais ir turtinga švaria moralia politika, bet ir į pensiją mes išeiname visi puikios sveikatos ir pakilios sportinės formos. Netikite? Be reikalo, nors dar neseniai ir aš tuo nebūčiau tikėjęs…

Pasirodo, kad kai ateina laikas gauti senatvės pensiją [nors nebūtinai, ta pati tvarka galioja ir norint gauti invalidumo išmokas], tūlas pilietis turi susikrauti kuprinę su buterbrodais ir gaiviais gėrimais, ir leistis į ilgą kelionę savo jaunystės ir brandos keliais. Tiesa, jei tavo gyvenimas nebuvo pakankamai brandus ir audringas, jei gyvenai pelytės po šluota gyvenimą, ta kelionė bus kur kas trumpesnė. Viskas priklauso nuo to, keliose darbovietėse per gyvenimą dirbai. Kelionei komandiruotę, deja, be jokių dienpinigių, kelionpinigių ir nakvynpinigių tau pirštu ore išrašo tavo SODROS teritorinio padalinio darbuotojai. Ir nurodymai visi minimalūs – nori gauti pensiją, turi pereiti per visas savo buvusias darbovietes ir iš jų gauti pažymas kada ten dirbai ir kokias algas kada gavai. Taigi, jei jūs dirbote vienoje ar dviejose darbuose, kelionė nebus itin ilga. Tačiau joje užtruktas laikas taip pat priklausys nuo Jūsų. Tai priklausys nuo jūsų puikios orientacijos, kitaip tariant pasijusite maždaug kaip orientaciniame sporte. Jums reikės sugebėti nuspėti kur šiuo metu yra jūsų buvusi darbovietė ir į ką ji pavirto.

Bet ir tai dar ne viskas. Labai įmanomas atvejis, kad jūsų darbovietė jau visai sužlugo ir išnyko nuo žemės paviršiaus, tad visi popieriai atsidūrė kažkuriame tai archyve. Tik nepagalvokite kad tuo būtinai pasibaigs visos jūsų odisėjos. Ne, galimas ir dar vienas scenarijus - apsvaigę nuo perėjimo iš brandaus socializmo į darnų kapitalizmą jūsų buvę tarybiniai darbdaviai, taupydami vietą savo lentynose, duomenis apie jus paprasčiausiai išmetė. Natūralu, gi įsigaliojo rinkos ekonomika, tad kas norės savo brangų plotą laikyti užkrautą duomenimis apie jus?

Jūs galite suabejoti ar net pradėti piktintis: kaip gi taip? Šiais laikais, kai internetu net tolimiausi planetos kraštai per šimtąją sekundės dalį pasiekiami, o duomenys jau seniai turėjo gulėti SODROS kompiuteriuose, lyg akmens amžiuje pėškute apkeliauti visus savo jaunystės takus? Pradžioje ir aš taip galvojau, tačiau vėliau supratau – tai, ko gero, valstybės vykdoma mūsų sveikatinimo programa. Gi sakoma, kad visa gyvybe paremta būtent judėjimu. Tad ir mums visiems prieš pensiją teks dar smarkiai pasikrutinti. Na, o jei kažkas iš jūsų nebūsite tam tinkamai pasirengę, jūsų reikalas. Galite gyventi ir be pinigų, tai yra be pensijos. Prievartos čia jokios nėra. Tik nesitikėkite, kad koks nors vyriausybės didžiavyris priims nuostatą, kad visos LR teritorijoje veikiančios instancijos privalo centralizuotai į SODRĄ susiųsti duomenis apie visus kada nors pas juos dirbusius asmenis. Negalvokite ir, kad vos gyva SODRA ims dirbti duomenų rinkimo darbą. Juk sena patarlė ne veltui sako – skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančių reikalas.

Romualdas Matelis,

2009 m. spalio 26 d.

R.Matelis

"Netlogopolis"


Sekmadienis, 2009-10-25 13:35        Rašo R.Matelis, Netlog'as, virtualus šnipinėjimas, slaptažodžiai, interneto patikimumas, keista elgsena    |    3 komentarųkomentarai

„Netlogpolio“ restorane laikas praeina maloniai

 

Aš nuo jaunumos įpratęs rinktis gerus restoranus, todėl šiame reikale esu tikras gurmanas. Manęs nepapirksi pigiomis kelnerių šypsenomis ar šveicorių pasilankstymais. Aš visada reiklus tiek asortimentui, tiek patiekiamų produktų kokybei. Tiesa, nesu baikštus konservantų požiūriu, todėl man tinka ir tai kas sena, bet gerai užkonservuota. Niekada nepuolu savo kailiu išbandyti siūlomų naujovių, o vertinu jas visada atsargiai ir pamatuotai.

 

Salėje man labai svarbu turėti savo pastovų staliuką, kurio vieta būtų strategiškai patogi – nesu bejausmis supančiai aplinkai, todėl bene svarbiausiais faktorius man yra besirenkanti publika: jei žmonės aplink malonūs, geranoriški ir linksmi, ko gi daugiau bereikia.

 

Bene visus mano paminėtus ir praleistus privalumus turi pasaulinio garso šlovę jau seniai pelnęs restoranas „Netlogpolis“. Ką ten restoranas, čia tiesiog visas pramogų centras. „Netlogpolyje“ mane visada žavi platus besirenkančiųjų amžiaus diapazonas - nori bendrauji su jaunimu, nori su gyvenimo jau mačiusiais brandžiais žmonėmis. Tiesą sakant net ir staliukas čia nėra toks jau svarbus, nes „Netlogpolyje“ kur nepažvelgsi pilna pagundų, todėl net patyrusiam asui kyla pavojus pasimesti: veikia žaidimų kambariai, muzikiniai holai, mankštos salės „Buddypoke“. Šiame pramogų centre, kaip ir Lietuvos „Maximose“ – apie viską pagalvotą: jei prisiminsi, kad tavo kurio nors draugo sidabrinės vestuvės ar kita kokia nors iškilminga šventė, gali užsukti į pašto kurjerių tarnybą „Gifts“ ir iš čia pasiųsti jam sveikinimą ar net visą paketą dovanų. Veikia loterija „Kreditai“, kurią laimėjusieji gali prie centrinio įėjimo pasikabinti savo nuotrauką arba eksponuoti kokį nors literatūrinį kūrinį. Klausiate kodėl čia loterija, o ne paprasčiausias paslaugų užsakymų skyrius? Nagi todėl, kad už paslaugą pinigus reikia siųsti SMS žinute, o tos žinutės gana dažnai ima ir pradingsta. Todėl siųsdamas žinutę visada turi išsitempti – pasieks ji adresatą ar ne…

 

Manau jau supratote kodėl aš čia tapau nuolatiniu lankytoju ir jau daugiau nei metai čia kiurksau bet kada, kai tik turiu laisvesnę minutę. Bet dar nepaminėjau pačio pačio kiečiausio niuanso, kurį čia patiria bene kiekvienas lankytojas. Laikas nuo laiko prie manęs prieina paslaugus nebylys, kuris susirūpinusiu veidu atkiša man informacinę lentelę:

 

„Man regis jums šiandiena gali pritrūkti pinigų. Aš galiu jų Jums atnešti. Tai nieko nekainuos, tik duokite man raktą nuo savo namų ir nuo seifo, kuriame jie sudėti. Mums labai svarbus Tavo privatumas. Mes tavo seifo rakto neišsaugome ir niekada neisime į tavo seifą be tavo sutikimo. Perskaityk mūsų privatumo saugojimo principus, jei nori sužinoti daugiau“.

 

Reziumė: Neabejoju, kad tie internautai, kurie yra susikūrę savo anketas tinklapyje „Netlog“, jau suprato apie ką aš čia kalbu. Na, o kitiems paaiškinu kiek smulkiau. Viena populiaresnių laisvalaikio leidimo formų virtualiame pasaulyje yra Belgijoje įregistruotas tinklapis http://lt.netlog.com/ Čia gausiai lankosi daugelis Lietuvos interneto vartotojų. Tinklapis įrengtas tikrai patogiai, suprantamai ir įdomiai, todėl naudodamasis paieškos sistema gali atrasti seniai gyvenime nematytų draugų, giminių ar šiaip pažįstamų. „Netlog‘as“ išverstas į daugelį pasaulio kalbų, todėl net nemokantys belgų ar anglų kalbų, čia gali jaustis gana patogiai. Tačiau nerimą ar bent jau įtarimą sukelia tai, kad pastoviai išmetama lentelė, neva siūlanti surasti tau tavo draugus. Tau belieka tik įrašyti savo elektroninės pašto dėžutės slaptažodį, o visa kita už tave padarys „Netlogas“. Tik ar nebus tas tavo nematomam serveriui patikėtas slaptažodis panaudotas piktam? Na, kad ir tavo gaunamų banko sąskaitų „patikrinimui“? O gal sužinoti apie ką susirašinėji su savo aplinkos žmonėmis? Deja, esu per silpnas įstatymų žinovas, tačiau viena ausimi kažkur tekę girdėti, kad elektroninio šnipinėjimo atvejai atskirais atvejais yra net baudžiami. Tad įdomu kaip gi šiuo, „Netlogo“ atveju visa tai…

Atgal grįžti atgal
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2013
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
BLOGO KATEGORIJOS
DRAUGŲ BLOGAI
Copyright © 1999-2008 DELFI. All rights reserved.  |  Atsakomybės apribojimas
0