15-oji Vyriausybė, Olgos Posaškovos nuotrauka

Prieš pusvalandį grįžau iš susitikimo su premjero komanda Kauno „Girstučio“ rūmuose. Na nepagalvokite, kad susitikimas reiškia Vyriausybės vizitą į Kauną pasimatyti su manimi. ((:))) Ne. Tiesiog nuvykau privačiai, gavęs žinią, kad toks susitikimas bus tarsi su visuomene. Toks jis ir buvo, jei laikyti, kad visi mes, kokių bebūtume pažiūrų ir įsitikinimų, vis tiek esame ne kas kita, o visuomenė. Tačiau tik gerokai įpusėjus renginukui, tapo aišku, kad dalyvavau save sąjūdiečiais laikančių žmonių sueigoje. Tą paslaptį išdavė KAM ministrė [u]Rasa Juknevičienė, kuri pradėdama kalbą pasisveikino „Sveiki sąjūdiečiai“[/u]. Niekada negalėčiau pasakyti ką nors neigiamo apie Lietuvos Sąjūdį. Priešingai, tai buvo ta jėga, kuri ne tik sugriovė sovietinę imperiją, bet ir sudrebino viso pasaulio pamatus. Tačiau kas yra šiandiena Sąjūdis man paslaptis. Spėju, kad tai pagrinde Rasos Juknevičienės rinkiminė palaikymo grupė. Tiek to, nesigilinsiu ir toliau.

Kadangi šiandiena buvau labai užimtas, susitikimui pasiruošti ne labai turėjau laiko. Tačiau likus pusvalandžiui vis tik spėjau ant popieriaus užmesti du klausimus. Maža kaip ten viskas vyks, gal nespėsiu įsiterpti tarp daugelio susirinkusiųjų. Ir tai buvo teisinga spėlionė, į mano klausimą nebandyta atsakinėti, belieka viltis, kad sulauksiu atsakymo elektroniniu paštu, kas Mero Kupčinsko lyg ir pažadėta. Jei kam smalsu - atkopijuoju savo du klausimus, o jei gausiu atsakymą, perrašysiu šiame savo blog‘e ir jį. Bus matyti…

1. „SODRA finansinėse konvulsijose – tą žinome ne tik iš spaudos, bet ir iš Jūsų paties. Jūsų vyriausybė užsimojusi negrąžinamai sumažinti pensininkams jų per gyvenimą uždirbtas pensijas. Pažvelkime truputi į praeitį, t.y. į tą laikotarpį, už kurį Jūs asmeniškai neturite jokios atsakomybės. Niekam ne paslaptis, kad visoje Lietuvoje SODROS esami rūmai vieni prabangiausių. Iš kokių lėšų jie pastatyti? Ar ne iš tos pačios kartos pensininkų sumokėtų įmokų? Be to jų plotai pilnai neįsisavinami – daug kur, tame tarpe ir Kaune, beprasmiškai šildomi holai ir platūs koridoriai, kurie sudaro – tai matosi plika akimi – apie 50 procentų viso šildomo ploto. Ar neatėjo laikas visus šiuos rūmus pelningai parduoti, kad ir kuriems nors Vakarų bankams ir tik tada, kai nebebus kur trauktis, imti veržti diržus senukams?

2. Ar Jums neatrodo, kad Lietuvoje labiausiai trūksta įstatymų, kurie deramai sugriežtintų valdininkų ir bendrai valstybinių įmonių darbuotojų atsakomybę? Ar nemanote, kad jau seniai laikas inicijuoti įstatymus, kurie net ir pasiliuosavusius iš darbo valdininkus, įpareigotų atlyginti valstybei didelės vertės nuostolius, jei jie padaryti dėl jų kaltės? Juk gal tada į atsakingas pareigas veržtųsi tik tikrai atsakomybės jausmą turintys…

p.s. jei Jūs susitikimo metu nesuspėtumėte atsakyti į mano klausimus, su nekantrumu jų lauksiu elektroniniu paštu: autoa@pochta.ru “

Na, o dabar trumpai apie mano įspūdžius… Nieko gero. Nors ir kritikuoti ką nors nelabai yra ką. Nes susitikimas buvo pagrinde monologo stiliaus, t.y. toks, kai pats oratorius pasako kažkokį teiginį ir vėliau jį „pagrindžia“ savo tiesomis. Pavyzdžiui Premjeras, vardan to, kad auditorija geriau suprastu aukštas vyriausybės frazes, padarė tai labai „suprantamai“ net ir tiems, kurie neturi „muzikinio išsilavinimo“. (J) Jis sakė, kad vyriausybė valstybėje tai tas pats, kas šeimos galva šeimoje. Va šeimoje dirba vienas žmogelis, jis gauna du tūkstančius litų, o šeimai pragyventi reikia trijų tūkstančių. Tiek išlaidų įprasta turėti tai šeimai. Tad šeimos galvai tenka nuolatinis galvos skausmas – kieno poreikius apriboti – senų tėvų, vaikų ar anūkų. Sakė, kad galima pasiskolinti pinigų, bet tą skolą turėtų atidavinėti anūkai, o tai vargu ar būtų sąžiningai…. Bent aš kiek supratau, tai anūkų gaila labiausiai, todėl geriau ir nesiskolinti ir dabartinių anūkų poreikių nemažinti. Viskas lyg ir aišku, išskyrus viena – aš taip ir likau gerai neįsisąmoninęs ar tik tie anūkai nebus mūsų vyriausybė…

Jei rimčiau, tai nieko įdomaus ir nieko naujo. Pokalbis vyko viena kryptimi. Išaiškinta, kad pvz. KAM ministrė dabar gauna apie 7000 Lt. atlyginimą, o Olekas, va, gaudavo net 14000. Taigi jie labai intensyviai mažinasi savo pajamas. Išaiškinta, kad biudžeto išlaidas Lietuvoje sudaro pensijos, atlyginimai, stipendijos, sveikatos apsauga ir pan. Ir jas reikia mažinti. Bet kokiu atveju eilinių gyventojų sąskaita, nes visos kitos yra tokios nežymios, kad jų net neverta imti domėn. Ir visa tai padaryta taip liaudiškai ir suprantamai – be jokių detalesnių pavardinimų, be skaičių. Tiesiog taip yra ir tiek.

Tokia nevarginanti kalba, kiek mačiau patiko bene šeštai daliai sąjūdiečių, kurie aktyviai plojo daugeliu oratorių. Salėje, tiesa, buvo pora nepatenkintųjų, kurie bandė įsiterpti su savo nuomonėmis, tačiau greit solidžiai buvo nutildyti. Nes taip elgtis gi negražu, reikia palaukti savo eilės. Eilės, kurios, akivaizdžiai nebus… Žodžiu kaip ir nieko nesužinojau, nes visais klausimais [taip tvirtinta oratorių], dar niekas nieko nežino. Viskas dar seime diskutuojama. Gal ir taip, gi krizė dar tik artėja…

Tiesa, dar pačioje susitikimo pradžioje premjeras pasidžiaugė, kad yra gausiai kritikuojamas ir už tai yra labai dėkingas. Nes tai rodo, kad jie dirba. Ir sakė, kad galėtų visai nedirbti, bet jie vis tiek dirbs… Konstruktyviausia gal buvo Ūkio ministro kalba, kurioje jis pažadėjo, jog susitaręs su Meru Kaune lankysis gruodžio pirmoje pusėje ir detaliai aptars Laisvės alėjos verslų restruktūrizaciją. Bus siekiama įtvirtinti smulkių verslininkų… na kažką tokio, gal kavinukes, gal parduotuves… Tai tikrai džiugina. Skirtingai negu Vilkaičio pasamprotavimai apie Kauno pilies restauraciją. Jautėsi, kad Vilkaitis, apart tradicinių gražių bendro pobūdžio pagiriamųjų žodžių Kaunui, daugiau kaip ir nieko nežino. Jis sutinka, kad gerai būtų atstatyti Kauno pilį pagal autentiškus duomenis, bet mano, kad gerai ir taip kaip dabar ketinama daryti. Ką gi, liberalus ministro požiūris.

Tiek tad tų įspūdžių. Vilties vis tik nepraradau ir pasitaikius progai sekantį kartą būtinai ir vėl dalyvausiu. Kažkaip gerai atpalaiduojančiai mane veikia.

Aš nemanau, kad pas mus atėjusi natūrali krizė. Tačiau krizė yra, neabejotinai yra. Tik sukėlė ją ne kažkokios gamtos anomalijos. Ir ne tai, kad žmonija aptingo dirbti. Ir ne todėl, kad kažkur Afrikoje ar Artimuose Rytuose kartas nuo karto įvyksta karai. Ne. Krizę sukėlė pasaulio turtingieji. Bet ne tik jie. Didžiausią kaltę už vykstančią krizę turi prisiimti LR Vyriausybė su savo Premjeru priešakyje…

Jei pirmųjų kaltė jų begaliniame gobšume, nes pamatė, kad pasaulio paprastieji jau išmelžti iki užtrūkimo, kad nebėra iš kur imti tokius pat pelnus, kokius gaudavo, kai liaudis vis dar turėjo kažkokį užkištą dolerį ar eurą ir ėmė isteriškai mušti pavojaus varpą, tai antrieji paprasčiausiai suskubo atkartoti tą girdimą aidą. Tai buvo tarsi panikos kėlimas gaisro metu, tai yra atvirkštinis veiksmas elementariai logikai, kuri privaloma tokiais atvejais, siekiant išvengti aukų. O aukų padaugėjo gana pastebimai. Dalis verslininkų, pasirodo, pakankamai baigštūs ir išgirdę krizės terminą, priėmė jį kaip karo metu skelbiamą oro pavojų: išsijungė šviesas ir užsidangstė langus. Kiti ir į rūsius sulindo. Tokią alegoriją galima drąsiai vartoti kalbant apie tuos, kurie patys realiai nepajutę dar jokių krizės požymių, ėmė pas save mažinti darbų apimtis, atleidinėti darbuotojus, o kai kurie ir visai savo veiklą nutraukė.

Bet tiek to tuos verslininkus. Šiandiena man yra noras pakalbėti apie SODRĄ, kuri [ir vėl gi dalinai dėl verslo dirbtino mažinimo] gal ir iš tikro nuskurdo ir jau gyvena „visuotino“ deficito sąlygomis. Dar prieš pusę metų, kada krizė jau nebeišėjo iš televizijos ekranų ir mirgėjo visuose laikraščiuose, nusprendė, kad jiems pats laikas gyventi geriau ir sukūrė bene 12 naujų darbo vietų. Tikslaus skaičiaus, deja, nebeprisimenu, tačiau ar ne keista, kad mažėjant įplaukoms, darbo apimtys, neva išaugo? Man tai tikrai keista.

Tiesa, tos 12, o gal ir daugiau vietų buvo tik Kauno padalinyje, tad galima spėti, kad per visą Lietuvą jų buvo gerokai daugiau… Nesekiau detaliai visos SODROS politikos, tačiau norintys, mano žodžių teisingumu gali įsitikinti, nes darbuotojų priėmimas buvo įforminamas kaip ir priklauso – „konkurso“ tvarka [tikiuosi įžvalgus skaitytojas supras, kodėl žodį „konkurso“ parašiau kabutėse. Beje, asmeniniai pažįstami, kurie geriau už mane žino SODROS padėtį, gal ir ne kvailai tada spėliojo – nauji žmonės priimami tam, kad po poros mėnesių, kai ši institucija iš viršaus bus verčiama sumažinti savo etatus, galėtų juos paimti ir atleisti, taip sudarydami gražų įvaizdį, kad etatų mažinimas vyksta ir pas juos. Kas ten žino… gal.

Tikriausiai nereikia ir labai geros atminties, kai bene prieš penketą šešetą metų Lietuvą suvirpino žinia – visoje Lietuvoje SODRA išsistatė itin ištaigius rūmus. Bet net jei kas ir neturite tos atminties, ne bėda – užeikite į juos, nes laimei, SODRA, skirtingai nuo Savivaldybių dar įsileidžia visus piliečius ir tuo netruksite įsitikinti – šiandiena SODROS rūmai, bent jau daugelyje Lietuvos didžiųjų miestų, neatsilieka nei nuo bankų, nei nuo Seimo, nei nuo vyriausybės. Holai ir koridoriai čia sudaro bene pusę viso naudingo [o reiškia ir apšildomo] ploto. Stiklo kabinetai, baldai ir visa įranga atvykusiam užsieniečiui tikrai sudarytų pelningos korporacijos įspūdį. Ir tik kai suvoki, kad tai atsiranda ne verslo, o dirbančiųjų, o tuo labiau pensininkų ir invalidų sąskaita, imi „suprasti“ kaip svarbu šiandiena sumažinti pensijas ir padidinti dirbančiųjų įmokas SODRAI.
Pamąstykime kas gi būtų jei būtų kitaip? Man bent peršasi tik vienas aiškus atsakymas – prinokusieji magnatai, šiandiena nebegali susirinkti didelių pelnų ir jei eiliniams dirbantiesiems ir pensininkams išliks tokios pačios gaunamos pajamos ir išmokos, gi ims mažėti atotrūkis tarp oligarchų ir paprastų žmonių!!! Na kaip taip galima…

SODROS pastatas Vilniuje

Jei šiandiena netikėtai mane užkalbintų premjeras Andrius ir paklaustų kaip įveikti SODROS krizę, deramo patarimo aš jam gal greitai ir nebeatrasčiau. Per toli nueita krize gąsdinant visuomenę ir nematant kas darosi SODROJE. Tačiau du patarimus jam duočiau –
1) sulyginkite darbuotojų skaičių prieš metus, šiandiena ir darbų apimtis šiais ir praėjusiais ataskaitiniais metais,
2) parduokite bent jau Kauno SODRĄ kuriam nors garsiam Vakarų bankui, o jos darbuotojams nupirkite vieno koridoriaus sistemos penkiaaukštį [gal kokį buvusį bendrabutį], kur racionaliai būtų išnaudojamas kiekvienas kvadratinis metras, o šiluma nebūtų švaistoma nereikalingų erdvių šildymui. Taip pačios SODROS gal ir neišgelbėsite, tačiau keletą milijonų atgausite iš karto, o ir optimalus darbuotojų skaičius sumažins išmokas vargu ar tikrai būtiniems darbuotojams.

Susišaukiantys straipsniai:
http://www.lrytas.lt/-12344281801233359663-kri…