Prisipažinsiu - kai sumąstau parašyti kritinį straipsnį, tam būnu pilnai pribrendęs ir nerašyti tiesiog negaliu. O mintys tokiais atvejais liejasi laisvai. Tačiau šis kartas visiškai kitoks. Jau kelias dienas vis susimąstau kaip čia visa tai, kas sukasi galvoje aprašyti, nuo kurio galo pradėti? Nes ne tiek jau dažnai tenka rašyti apie absurdus.

Prieš pat Naujuosius metus, kažkodėl nutariau, kad reikia susimokėti mokesčius. Pasiėmiau dvi knygeles ir tiek pat sąskaitų ir atvykau į "R Kiosk". Čia paprastai atlieku visus savo mokėjimus, nes čia pigiausia - po 0,40 lt. už kiekvieną įmoką. Apie šią norvegų firmą, po kurios vardu slypi ir buvusi lietuviška įmonė "Lietuvos spauda", niekada nebuvau blogos nuomonės. Man čia visai patinka ir laikraštuką, ir cigarečių nusipirkti. Neretai paimu ir popierinį puodelį kavos, o tokiais atvejais man neretai pasiūlo ir kokį nors keksą ar roksą. Žodžiu šie kioskai atitinka mano charakterį.
Taigi ir dabar atėjau su nemaža suma. Vien už dujas ir elektrą man šį kartą teko mokėti apie tūkstantį litų, o suskaičiavus grąžą pardavėja ėmė vynioti man lipdukų juostą. Tikrąja to žodžio prasme vynioti, nes kaip netrukus sužinojau, už įmokėtus 10 lt. duodamas vienas lipdukas. Taigi, man priklausė apie 100 tų lipnių popierlių. Lipdukai, aišku, jau nebe naujiena. Juos dalina visur ir visi kas tik netingi - tiek Maximos, tiek Rimi, IKI ir kiti. Ir "R Kiosk" juos jau pusmetį dalino, o už juos siūlė pirkti krepšinio kamuolius. Tačiau pastebėjau, kad šie dar nematyto apipavidalinimo, kaip dabar madoje sakyti - dizaino. Tad laukdamas tingiai pasiteiravau kokie puodai man bus siūlomi.

Atsakymas pranoko bet kokį mano skepticizmą tokioms akcijoms. Buvau tiesiog priblokštas kai man parodė lentynose sumestas skudurines lėles. Tokio meno, kokį pamačiau, aš, būdamas žmogysta "ne prie meno", neimčiau net už dyką. Na, jei net į rankas tokią dovaną įspraustų, pasijusčiau labai nemaloniai kvailai ir, tikriausiai nežinodamas ką į tai atsakyti, atatupstas išeičiau į gatvę ir tuoj pat imčiau ieškoti šiukšlių dėžės, kad kuo skubiau pabėgti nuo tokios nemalonios situacijos.
Tačiau tai dar ne viskas. Galutinai mane subalamutino pamatytos šių skudurėlių kainos. Jos siekė net 50 lt. Ir čia ne šiaip sau perkant, o kantriai renkant lipdukus ir juos vėliau [tikriausiai reikėtų su labai pakilia nuotaika ir iškilminga apranga] atsinešus į kioską įteikiant kaip įrodymą, kad esi lojalus klientas. Ar jau suspėjote įvertinti situaciją? Gerai tiems, kas čia moka mokesčius. O jei kas to nedaro [gi patiklieji moka internetu arba jiems mokesčius nurašo pagal debitorinę sutartį], tai už kiekvieną lipduką turėtų išleisti ne mažiau 10 lt. Ir tai daryti privalėtų net 30 kartų!!!

Būsiu atviras, tokiais atvejais aš imu mąstyti, kad nieko nebesuprantu šiame gyvenime. Ar gali atsirasti žmonių, kuriems šie absurdiški "meno kūriniai" taip patiktų, kad jie leistų sau tokias išlaidas? Vis tik R Kiosk tik kioskas, tad čia kad kažką nupirkti už dešimt litų, dar reikia gerai pamąstyti ką pirkti… Ir kokios mintys sukosi pas tuos, kurie sugalvojo tokią akciją? Aš tai manau, kad kažkas užsakė tautos protinio potencialo patikrą. Kad kažkam labai įdomu kiek per visą Lietuvą atsiras tokių, kurie paprasčiausiai pasiduoda bet kokiais reklamai - jei siūlo, reiškia čia kažkas gero slypi. Pirksiu, kad neatsilikti nuo kitų.

Kartas nuo karto mane pritrenkia žurnalistų rašomi straipsniai. Po tam tikros pertraukėlės ir vėl toks nesuvokiamas straipsnelis pasirodė „Kauno dienoje“. Pavadinimas tikrai įspūdingas – „Žiedas Radvilėnų plente buvo planuotas dar prieš 90 metų“.
Čia apie Kauną… http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/zieda…

Skaitydamas tokius, absoliučiai logikos neturinčius straipsnius, aš įklimpstu į įvairias spėliones. Ir viena iš ją, tarsi kažkokia sąmokslo teorija – gal korespondentai tokiais neesminiais rašinėliais paprasčiausiai testuoja savo skaitytojus? Gal tikrina savo auditorijos loginį mąstymą, o išplaukiant iš to ir galimybę manipuliuoti savo skaitytojais atėjus rinkimams, skleidžiant vienokios ar kitokios pakraipos „informacijas“, reklamuojant kažkieno prekes ar paslaugas.

Net visiškai paviršutiniškai primetę, mes privalome susigaudyti, kad prieš 90 metų, t.y. 1919 metais, pagrindiniu transportu Lietuvoje buvo vežimai, traukiami arklių. Ir jei jau tada Kaune ir buvo koks nors motorinis transportas, tai kam jam galėjo reikėti žiedų? Nesu istorikas, ne itin gyvenime fiksuoju datas, tačiau puikiai atsimenu Kaune pasirodžiusius pirmuosius važiavimo žiedus. Tai galėjo būti maždaug 1975 metais. Tad ką gi Kaune galėjo veikti kažkoks danas, numatęs daryti žiedą Radvilėnų gatvėje? Absurdas ir net jei tai buvo ekstrasenso sapnas, kokia prasmė tokius dalykus piršti skaitytojui?

p.s. O gal čia puiki proga dar vienai kauniečių ateities šventei? Gal 2019 metais dabartinis jaunimas susėdęs prie žydų kapų tvoros išlenks buteliuką Radvilėnų plento žiedo šimtmečio garbei?

Panašios temos:
http://www.vilniustransport.lt/uploads/docs/Pi…
http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/radvi…

Žymelės: eismas gatvės keliai pamąstymai žiniatieka