d4af DELFI BLOGAS - Romualdas Matelis rašinynas » Kategorijos "mūsų keliai" archyvas
Pradėk blogą
REKLAMA
Naujas įrašas
Mano įrašai
Mano nuostatos
R.Matelis

R.Matelis: "Žiedas Radvilėnų plente planuotas dar prieš 90 metų?" [testas skaitytojų loginiam mąstymui?]


Ketvirtadienis, 2009-12-17 10:32        Rašo R.Matelis, Kauno gyvenimas, eismo saugumas, mūsų keliai, transportas, rašeivos, logikos testai    |    1 komentarųkomentarai

Kartas nuo karto mane pritrenkia žurnalistų rašomi straipsniai. Po tam tikros pertraukėlės ir vėl toks nesuvokiamas straipsnelis pasirodė „Kauno dienoje“. Pavadinimas tikrai įspūdingas – „Žiedas Radvilėnų plente buvo planuotas dar prieš 90 metų“.
Čia apie Kauną… http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/zieda…

Skaitydamas tokius, absoliučiai logikos neturinčius straipsnius, aš įklimpstu į įvairias spėliones. Ir viena iš ją, tarsi kažkokia sąmokslo teorija – gal korespondentai tokiais neesminiais rašinėliais paprasčiausiai testuoja savo skaitytojus? Gal tikrina savo auditorijos loginį mąstymą, o išplaukiant iš to ir galimybę manipuliuoti savo skaitytojais atėjus rinkimams, skleidžiant vienokios ar kitokios pakraipos „informacijas“, reklamuojant kažkieno prekes ar paslaugas.

Net visiškai paviršutiniškai primetę, mes privalome susigaudyti, kad prieš 90 metų, t.y. 1919 metais, pagrindiniu transportu Lietuvoje buvo vežimai, traukiami arklių. Ir jei jau tada Kaune ir buvo koks nors motorinis transportas, tai kam jam galėjo reikėti žiedų? Nesu istorikas, ne itin gyvenime fiksuoju datas, tačiau puikiai atsimenu Kaune pasirodžiusius pirmuosius važiavimo žiedus. Tai galėjo būti maždaug 1975 metais. Tad ką gi Kaune galėjo veikti kažkoks danas, numatęs daryti žiedą Radvilėnų gatvėje? Absurdas ir net jei tai buvo ekstrasenso sapnas, kokia prasmė tokius dalykus piršti skaitytojui?

p.s. O gal čia puiki proga dar vienai kauniečių ateities šventei? Gal 2019 metais dabartinis jaunimas susėdęs prie žydų kapų tvoros išlenks buteliuką Radvilėnų plento žiedo šimtmečio garbei?

Panašios temos:
http://www.vilniustransport.lt/uploads/docs/Pi…
http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/radvi…

Žymelės:

R.Matelis

Romualdas Matelis: Slenksčiai mūsų gatvėse. Ar visada jie geri?


Penktadienis, 2009-10-09 09:04        Rašo R.Matelis, savivalė, Kauno gyvenimas, eismo saugumas, mūsų keliai, slenksčiai    |    0 komentarųkomentarai
Tuos dirbtinus, gal geležinius, gal plastmasinius kalnelius gatvėse, dažniausiai prie vidurinių mokyklų, žmonės vadina visaip. Kas paprasčiausiai kalneliais, kas gulinčiais policininkais, kas [matyt pagal įspėjamąjį kelio ženklą] papais. Man tai asocijuojasi su seno gero namo senu atributu - slenksčiu, todėl aš juos taip ir vadinu.
Kas yra slenkstis? Nesu statybininkas, todėl galiu apsirikti kalbėdamas apie slenksčio pirminę paskirtį, tačiau manau, kad jo pagrindinė paskirtis visada buvo apsaugoti trobą nuo skersvėjų, gal būt dar nuo galimo vandens užpylimo, jei kažkieno namai buvo žemumoje, arti išsiliejančios upės ar patvinstančio ežero. Tačiau tie slenksčiai bet kokiu atveju yra namų priklausiniai, gi šiandiena aš noriu su jumis padiskutuoti apie eismą mūsų gatvėse. Tiksliau apie važiuojančiųjų greičio priverstinį ribojimą, vardan to, kad išsaugoti pėsčiųjų sveikatą ir gyvybes.

Visos saugumo priemonės paprastai būna geros kada jos yra "nepersūdytos" ir niekam nekenkia. Todėl ir slenksčiai važiuojamose dalyse dažnu atveju yra pagirtinas reiškinys. Tačiau man kartais, važiuojant pro tokius greičio ribotuvus iškyla ir negerų minčių. Imu įtarti, kad tokie darbai atiduoti į paprasčiausių neišmanėlių rankas, o gal net turi privačių interesų atspalvį. Net nežinau kieno reikėtų užklausti norint gauti teisingą ir kompetetingą atsakymą apie galimai esančias normas. Jei tokios yra. Tačiau kartais kai kurie slenksčiai yra paprasčiausi kenkėjai vairuotojams. Kai kurie jų sustatyti absoliučiai nejudriose gatvelėse. Yra mokykla, tad atsiradęs ir slenkstis. Na tegul, gali ir "miegančiose" gatvėse kažkada atsirasti nutrūktgalvių, tačiau kai jie būna tokie aukšti, kad net ir važiuojant per juos 30 km. per valandą subarška mašinoje sėdinčiųjų dantys, situacija akivaizdžiai nebenormali. Liūdnai juokaujant galima daryti prielaidą, kad tokio slenksčio steigėjas norėjo, kad vairuotojai prie jo sustotų ir išlipę rankomis persistumtų savo automobilį. Bandant ieškoti paslėptų privačių kažkieno interesų, reikėtų užduoti klausimą - o kas galėtų paneigti, kad tokie aukšti ribotuvai, ne amortizatoriais prekiaujančių firmų užsakymas? Juk jie laužo mūsų mašinas ir, ko gero, visų pirma gadina amortizatorius.

Vairuotojams idealiu slenksčiu galėčiau paminėti vieną iš pirmtakų, esantį Žemaičių gatvėje Kaune prie J.Jablonskio vidurinės mokyklos. Arba Putvinskio gatvėje, prie laiptų į Žaliakalnį esantįjį. Pirmasis gal net per geras, nes pro jį, pernelyg nesukant galvos dėl automobilio būklės galima važiuoti ir leistinu 50 km/h greičiu. O vieni bjauriausių - tame pačiame Kaune Studentų gatvėje KTU miestelio ribose [jie betoniniai, savadarbiai] ir Rytų gatvėje prie "Varpo" gimnazijos. Tiesa, ir čia buves betoninis šarvas dabar pakeistas standartiniu, vakarietišku, tačiau jo aukštis itin didelis, todėl, kaip jau minėjau, per jį mašiną norisi persistumti pėsčiomis. Tad mano atviras klausimas - ar yra kažkieno reglamentuoti slenksčių aukščiai? O jei nėra, tai kas pagaliau juos sunormins ir įves tvarką šioje srityje?

Antra šios problemos dalis yra jų dvejinimasis. Kaskart vis nauji atsirandantys slenksčiai, dabar paprastai jau statomi poromis, t.y. vienas per du-tris metrus prieš perėją, o kitas tokiu pat atstumu už jos. Na atleiskite ponai, bet čia ir vėl tegalima įžvelgti kažkieno privačius interesus. Nes kitaip kokia gi prasmė švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus ir statyti juos du? Argi nepakanka vieno? Žinoma, mažiau nuovokus pilietis gali imti teigti, kad į perėją atvažiuojama iš dviejų pusių, todėl du ir reikalingi. Tačiau aš nemanau, kad eismo saugumas nukentėtų jei būtų daromas tik vienas ir jis eitų per patį perėjos vidurį. Priešingai, taip jis net atliktų teigiamą vaidmenį, nes tarsi į dvi dalis padalintų pėsčiųjų perėją, tad ir mažiau koordinuotų žmonių prasilenkimas perėjoje taptų geresnis.

Ko gero tokius pasiūlymus labiau tiktų adresuoti tiesiogiai saugaus eismo komisijoms prie miestų savivaldybių. Tačiau vargu ar privačios iniciatyvos tokiais atvejais duos rezultatą. Pagaliau nebeturiu aš ir tiek kantrybės, kad kiekvieną negerovę aptarinėti laiškais su įvairiais valdininkais. Gal kas nors iš Jūsų, mieli vairuojantys skaitytojai, apsiimsite perduoti savo savivaldybėms tokias pastabas? :)

Susijęs straipsnis: http://vilniaus.diena.lt/naujienos/transportas…
Atgal grįžti atgal
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2013
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
BLOGO KATEGORIJOS
DRAUGŲ BLOGAI
Copyright © 1999-2008 DELFI. All rights reserved.  |  Atsakomybės apribojimas
0