JDJ: didelių sukrėtimų metas. Žvilgsnis iš vidaus

Nors Lietuvos žiniasklaida, paskutiniu metu prisotinta įvairių sunkiai suvokiamų sensacijų, akibrokštų ir netikėtumų, netikėtai atsivėrusiai Jungtinio demokratinio judėjimo smegduobei ir skyrė nepakankamai daug dėmesio, ši pilietinė organizacija, per 1,5 savo veiklos metų, manau, nusipelnė to, kad joje netikėtai prasidėję įvykiai būtų nušviesti iš visų pusių.

Advokato K.Čilinsko ir policijos profsąjungų veikėjo V.Bako bičiulių ratas jau yra paskelbęs pakankamai daug tendencingai neteisingos informacijos, kuri dažnai nepagrįsta jokiais įrodymais, kas analitiškesniam skaitytojui kelia, švelniai tariant, nemažai neaiškumų. Neapeliuodamas į didžiąją spaudą vis tik jaučiu pareigą išdėstyti savo matymo kampą bent jau savo asmeniniuose dienoraščiuose ir blog‘uose. 0 jei atsiras norinčių paviešinti mano mintis kituose tinklalapiuose, tikiuosi, su jais rasiu bendrą kalbą.

Nors Jungtinio demokratinio judėjimo nariu tapau ne nuo pat jo įsisteigimo, suvėlavau ne taip jau ir daug. Apie porą mėnesių. Tad pilnai pakako laiko, kad galėčiau gerai suvokti čia vykusius ir vykstančius reiškinius. Per pusantrų metų, bet kuriame kolektyve galima pažinti bent jau didžiąją dalį žmonių, permatyti kai kurių tikslus ir siekius, suvokti charakterius. Arba nors jau priartėti prie to.

Gyvenimas JDJ [toliau – judėjimo] Kauno skyriuje visada buvo labai aktyvus. Nors visų pirma tai sąlygojo čia susibūrusių žmonių asmeninės savybės, ne mažiau svarbios buvo ir savaime gyvenimo padiktuotos aplinkybės: Kaune paskutiniu metu gausu vienas kitą keičiančių kraupių ir neįtikėtinų įvykių. Tiek kriminalinių, tiek pareigybinių, tiek visuomeninio intereso pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms snūduriuoti tikrai nėra kada. Deja, būnant tik visuomenine organizacija, daryti tiesioginę įtaką valdžios institucijų neteisingiems sprendimams, ne visada lengva. Vis tik demokratijai įprasti metodai – kreipimaisi į aukščiausius šalies ir miestų tarybų bei kitų valdžios institucijų vadovus, dažnai duoda pakankamai pageidautinus poslinkius koreguojant vienus ar kitus sprendimus. Kai to nepakanka, kartais efektyviais tampa ir mini piketai arba gausūs mitingai.

Pakankamai darniai pradėję savo kovą prieš LEO monopoliją, skyriai kaskart vis labiau ėmė pasigesti paramos iš taip vadinamo centro. Iš Judėjimo valdybos ir pirmininko Kęstučio Čilinsko. Maža to, keletas jo viešų pareiškimų spaudoje, o konkrečiai – piktokas pareiškimas prieš JE Prezidentę dėl atleisto V.Ušacko ir absoliutus JDJ vardu atsiribojimas nuo Garliavos įvykių, ne tik, kad nemaloniai nestebino Judėjimo visuomenę, bet ir ėmė smarkiai kenkti jos geram įvaizdžiui. Tiesa, santūresni žmonės neskubėjo su kaltinimais, bet teko patirti ir pirmuosius kai kurių visuomenės narių piktus pareiškimus šio judėjimo adresu. Nors neetiška ir keista būtų imti revizuoti pirmininko nuomones atskirais gyvenimo klausimais, vis tik, manau, normalu tikėtis, kad pirmininkas paaiškins savo rezonansinių teiginių motyvus bent jau vadovaujamo kolektyvo nariams. Deja, deja…

Judėjimas, nors politika besidomintiems žmonėms ir nebuvo labai didelė naujiena, vis tik daugeliui tapo patraukliu tuo, kad jame galėjo laisvai ir netrukdomai save realizuoti ne tik iki tol neutraliais išbuvę piliečiai, bet ir įvairių partijų nariai. JDJ įstatuose ir šiandiena yra įrašyta nuostata, kad būti JDJ nariais turi teisę tiek nepartiniai, tiek bet kurios partijos nariai. O kaip gi kitaip? Juk partijos yra oficialios ir legalios, o JDJ savo įstatuose skalbiasi nepolitine organizacija. Tiesa, tai patiko ne visiems. Vienas iš judėjimo signatarų, Algirdas K., elektroninėje judėjimo erdvėje reguliariai kėlė nepasitenkinimą partinių narių buvimu, tačiau į jo išpuolius mažai kas kreipė dėmesį, todėl jo sumanytas partinių ir nepartinių, o tuo pačiu skirtingų partijų narių kiršinimas nesulaukė bent kiek rimtesnio kitų narių dėmesio – kiekvienas suprato, kad žmogų vertinti reikia ne pagal jo įsitikinimus, priklausomumą kurioms nors organizacijoms, tikėjimą ar kitus visuotinai Konstitucijos reglamentuotus požymius, o pagal tai, kaip jis elgiasi kitų asmenų ir vykstančių gyvenimo akibrokštų atžvilgiu. Todėl realiai neteko girdėti tarppartinių rietenų. Su gal keliomis išimtimis, kurias veikiau sąlygojo skirtingi asmenybių tipai, nei jų priklausomumas skirtingoms partijoms.

Bet tarsi perkūnas iš giedro dangaus atskriejo pirmininko K.Čilinsko elektroninis laiškas judėjimo Google grupėje ir vėliau jį palydėję keli jo dešiniosios rankos – Vytauto Bako neįtikinantys komentarai, kad Judėjimas turi atsisveikinti su partijos nariais ir likti tik nepartinių bendruomene. Ir tai turi įvykti tuoj pat, vos už kelių dienų, t.y. 2010 metų liepos trečiąją dieną, per šaukiamą visuotinį JDJ susirinkimą.

Tokia įvykių eiga tuoj pat sulaukė daugumos JDJ narių reakcijos. Mano – taip pat. Tapo nesuvokiama, kaip visuomenėje žinomas kaip advokatas, K.Čilinskas gali nesuprasti elementariausių demokratijos ir teisinės valstybės principų. Nors judėjime, regis, įvairių partijų narių lyginamasis svoris ir labai nedidelis, įvykdžius tokį „posūkį“ kiekvienas iš jų patirtų asmeniškai spjūvį į save. Nekalbant jau apie įstatyminius ar Konstitucinius pažeidimus. Tegul nors vienas vienintelis žmogus judėjime būtų partinis, jo nevalia mulkinti ir jam taikyti prievartos mechanizmus. Nes jis atėjo čia būtent todėl, kad jį sužavėjo ne tik galimybė dar ir dar kartą išreikšti savo protestą įvairiems įstatymų ar Konstitucijos pažeidimams mūsų kasdienybėje, bet ir prisidėti prie to, kad partijos tarpusavyje mažiau konfliktuotų ir daugiau rūpintųsi Lietuvos visuomenės gyvenimu. Nes jis gal 1,5 savo gyvenimo metų visą save atidavė šiai organizacijai ir staiga yra apkaltinamas, kad vykdo kažkokius slaptus savo partijos kėslus, kurie griauna Judėjimą. Tai ne tik neteisinga, bet net ir neturi elementarių logikos požymių. Nes pagal iki susirinkimo buvusios valdybos narių mintys verstų manyti, kad jau eilę metų politinėje padangėje regis absoliučiai nesutaikomos Tvarkos ir teisingumo, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo ir kitos partijos iš tikro yra vieningas ir darnus bendras klanas… Hmmm, tokių aukštų fantazijos rodiklių, rodos, dar nepasiekė net žinomiausi sąmokslo teorijų kūrėjai… Ir laimei, jiems nepritarė ne tik tie, kurie priklauso vienai ar kitai partijai [tokių Judėjime yra visai nedidelis nuošimtis], bet ir didelė dalis nepartinių narių.

Nesiplėtojant apie patį liepos trečiąją dieną Vilniuje, Pedagoginiame universitete vykusį JDJ visuotinį suvažiavimą, reikia pasakyti, kad Judėjimo įstatus, kuriuose būtų tam tikri jų punktai pakeisti ir po to partijų nariai, tarsi kažkokie menkystos ar nelegalių organizacijų nariai būtų išmesti į „gatvę“, pakeisti buvo galima tik tada, jei tam pritartų ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Tačiau blaivus protas neužtemdė daugelio žmonių mąstymo, todėl apytikriai pusė dalyvių pasisakė prieš tokius drastiškus veiksmus. Tuo nepatenkinti K.Čilinskas ir senoji JDJ valdyba su jiems įtikėjusiais nariais, kaip apie tai buvo pareiškę jau iš anksto, iškeliavo į kitą, iš anksto paruoštą salę kitoje Vilniaus vietoje ir ten ėmėsi steigti naują judėjimą, kurį pavadino Nepartiniu demokratiniu judėjimu.

Keistas aklas nusistatymas prieš bet kurias politines Lietuvos jėgas… Net prieš tas, kurios niekada nebuvo patekę į seimą ar miestų vietines tarybas. Nors gal ir nekeistas, gal tik reikia daugiau politinio analitiškumo ir versijų tikrai bus surasta. Beje, viena iš jų jau sklandė gerokai iki šių įvykių. Jos autoriai teigė, kad pirmosios valdybos ir pirmininko slapta užduotis, buvo surinkti progresyviausias šalies jėgas ir tokiu būdu nuslopinti jų aktyvumą. Kitaip dar vadinama garo nuleidimu. Neturiu teisės tvirtinti, kad taip tikrai buvo, tačiau jei kada nors paaiškėtų, kad tai tiesa, po paskutinių dienų įvykių jau ir nebenustebčiau.

Tokios, tad mintys. Bet gal geriau bus peržvelgti Juozo Ivanausko straipsnį „K.Čilinskas: „Artėjant rinkimams, subrendusio JDJ medžio šakos apgenėtos – atsisakyta partijoms priklausančių narių!..“ http://demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=29:ivanauskas&catid=11:paskutines-naujienos Pasigilinant į keleta logikai nepasiduodančius teiginių.

Va, jau pirmajame sakinyje skaitome, kad JDJ įvyko tai, kas seniai turėjo įvykti. Suaktyvėjo vidinė trintis Jungtiniame demokratiniame judėjime tarp nepartinių ir įvairioms partijoms priklausančių asociacijos narių, neslepiančių ambicijų išnaudoti JDJ autoritetą kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų, o vėliau ir Seimo rinkimuose, paspartino Judėjimo branduolio apsisprendimą „departizuotis“.

Turėjo įvykti? Tai buvo jau seniai suplanuota? O jei ne, tai kodėl dar rudenį vykusiame visuotiniame suvažiavime pats pirmininkas dar gynė partijų narių buvimą Judėjime, o dabar jau elgiasi priešingai? Ir kodėl nei žodžiu neužsimenama kuo pasireiškia ta trintis? Jau neklausiant kas tas „branduolys“ ir iš kur jis nusileido, jei daugelio miestų skyrių pirmininkai nesutiko su planuojamu įstatų pakeitimu ir liko JDJ nariais. O ir kokie požymiai, kad partijoms priklausantys asociacijos nariai ruošiasi išnaudoti JDJ autoritetą rinkimuose? O gal priešingai – branduolys ruošiasi šiam startui ir bijo objektyvios progresyvaus mąstymo JDJ narių kritikos? Nes tame pačiame straipsnyje į žurnalisto klausimą ar nemanote, kad Nepartinis demokratinis judėjimas galėtų iškelti savo kandidatus į savivaldybių tarybas, o vėliau ir į Seimą?, seka atsakymas - kai Nepartinis demokratinis judėjimas visuotiniame susirinkime priims atatinkamą  sprendimą, tada ir matysim.

Man pasirodė įdomus ir štai šis K.Čilinsko sakinys: įvyko taip, kad nepartiniai priversti atsiskirti nuo JDJ. Dabar veiksime skaidriai ir švariai, be dviveidžiavimo. Be dviveidžiavimo? Puiku. Tik kaip tada pavadinti kitą išsakomą mintį? - nepartiniai JDJ nariai nespėjo paduoti pareiškimų išstoti iš JDJ. Tad juridiškai jie tebėra JDJ nariais, tik yra įsteigę dar vieną - Nepartinį demokratinį judėjimą. Nėra jokio legalaus sprendimo, kuris pakeistų JDJ valdymo organus. Tebeveikia valdymo struktūros, išrinktos paskutiniojo teisėto visuotinio susirinkimo. Todėl kai kurių JDJ partinių narių reikalavimas nepartiniams JDJ valdymo organų nariams atiduoti pareigas ir dokumentus yra neteisėtas. Nespėjo paduoti pareiškimų… Jei be dviveidžiavimo, tai nuo liepos trečiosios dienos iki šiandien, liepos 19 dienos laiko jau turėjo pakakti. Tik noro nėra, matyt. Matyt knieti bet kokia kaina visomis keturiomis kryptimis išvaikyti tuos, kurie išdrįso pasipriešinti autoritetingajam JDJ elitui-branduoliui. Tik ar pavyks? Atsakymas vienas – ne. Kai kas iš likusiųjų su progresyviai mąstančiais JDJ nariais, mano, kad K.Čilinskas nerizikuos savo reputacija ir nekaitalios savo pareiškimų. Ar jie naivuoliai, parodys netolima ateitis.

Romualdas Matelis, JDJ Kauno sk. narys

Dabar daug kur, o tame tarpe ir įvairiuose internetiniuose forumuose, plačiai diskutuojama apie Seimo pirmininko Arūno Valinsko vertimą nuo posto. Ko gero jau šį antradienį seimo nariai apsispręs dėl jo tolimesnio buvimo arba nebuvimo Seimo pirmininko kėdėje. 

Šis atvejis, tikiuosi sutiksite, tapęs jau tradicija - Lietuvoje Seimo pirmininkas, nors ir tapęs tik tradicine figūra, laikina pareigybė. Situacija labai panaši kaip ir su begale Kauno merų, iš kurių, jei neklystu, tik vienas išbuvo visą kadenciją. Bent jau aš atsimenu tik Henriką Tamulį… Tik man atrodo, kad neteisinga tikėtis atspėti kodėl jis verčiamas, kol nesame tikri kaip jis aplamai pateko į politinę areną. Jei žinotume kas pasėjo, lengviau susigaudytume ir kas pjauna.

Čia nėra tokia visai paprasta situacija. Na gal ir paprasta, bet apipainiota įvairiais voratinkliais.
Teisus vienas mano kolega, sakydamas, kad scenarijus tas pats kaip ir R.Pakso. Jei ir ne visai tas pats, tai bent jau eskizas ruoštas to paties architekto. Rusą Borisovą pakeitė mafijozas Michalskis, kurio kaip ne keista aš iki tol net nebuvau girdėjęs. Nors Kaune gyvenu visą gyvenimą ir tikrai jei jis būtų čia žymus ir baisus, būčiau bent girdėjęs. Iš to darytina išvada, kad jis tiek pat pavojingas visuomenei, kiek ir R.Pakso atveju buvo pavojinga R.Smailytė - baigėsi nuvertimas ir nebeįdomi absoliučiai niekam ta Renata. Nebekelia pavojaus nei tautai, nei M.Laurinkui asmeniškai. Na, nebent dar kažkas prie brendžio su kava ją prisimena.

Kai kas bando visa tai vertinti kaip Tvarkos ir teisingumo partijos kerštą. Neteisingas vertinimas bent jau todėl, kad kol kas Seime ši partija dar toli gražu nėra pati mylimiausia, ji vis dar opozicijoje. Kita vertus, tvarkiečiai ir neturi pagrindo turėti meilės Arūnui. Liaudies išmintis sako - kaip šauksi, taip tau atsilieps. Valinskas bandė susirinkti sau balus juodindamas visą Tvarkos ir teisingumo partiją, kodėl gi paksistai turėtų norėti, kad toks žmogus sėdėtų Seimo pirmininko vietoje? Normalu ir nieko paslaptingo - gi būtent V.Mazūronis ir inicijuoja interpeliaciją.

O vis tik, ne dėl to, kad paprastai mažiausiai simpatijų jaučiu konservatoriams [paskutiniu metu ir jų tarpe imu vis dažniau atrasti gerbtinų žmonių, kuriuos imu gerbti, tačiau visas jų šiandieninis minusas, kad nesugeba pasistatyti gerų lyderių], manau, kad visos klastos slypi būtent konservatoriuose. Tiesa, čia jau Pakso ir Valinsko scenarijai ne tokie, jie supanašėjo tik vertimo stadijoje. Paksas į prezidentus atėjo savo, savo partijos ir tautos pastangų dėka, o Valinskas? Galima, jei kam norisi, manyti, kad jis atėjo irgi šiuo keliu. Tokio žmogaus aš, bent kol kas, nenuginčysiu, nes neturiu jokių įrodymų. Bet tai mažai įtikinanti versija. Kažkas už viso to slypėjo…

Vis tik aš linkęs manyti, kad Valinskas buvo konservatorių projektas. Tą mano įtarimą dar labiau sustiprino savaitės pradžioje padarytas A.Kubiliaus beprecedentinis pareiškimas, kad TPP frakcijiečiai turi nedelsiant išsiskirstyti į jų arba liberalų frakcijas. Nu ar ne per drasu? Ar neprimena atviro diktato? Tačiau jei su jais taip kažkada buvo tartasi, suprantamas noras kažkada apie tai priminti… Be to protingas žmogus visus vertimus visada darys ne savomis rankomis, o pats dar ilgą laiką apsimetinės neutraliu. A.Kubilių vertinu kaip būtent protingą žmogų, tad ir jo ilgas "šiltas" atsinešimas į jau smaugiamą Valinską, man nėra keistas. O va šiandiena, kai vertimo procedūra jau akivaizdžiai sėkmingai įsibėgėjo, galima tarti ir atvirą savo žodį…

Manau, kad labai įmanoma, jog pagal pradinį priešrinkiminį projektą taip ir buvo sumanyta… Tie, kas svyruojantys elementai ir nelabai linkę balsuoti už mus [konservatorius], nesunkiai gali pasirinkti džiazmenus. Po to, kai jie gaus savo tam tikrą dalį balsų, estradiorus prisijungsime prie savęs. Tačiau Valinskas, apsvaigintas tokios sėkmės, nutarė nusispjauti į slaptus priešrinkiminius susitarimus su Kubil_Company ir ėmė be konservatorių paramos savarankiškai žingsniuoti per politikos sceną. Konservatoriams tai buvo netikėtas smūgis, bet jie džiaugėsi bent tuo, kad jie gali išlaikyti koaliciją su muzikantais ir nutarė palaukti savo momento. Ko gero jį surasti nebuvo taip lengva, tad tai šiek tiek užtruko… Ir šiandiena pasirinktas ne pats tobuliausiais variantas, bet kiek gi galima laukti, teko bandyti…

To bandymo sėkmę padidino dar ir tai, A.Valinskas nesugebėjo ir net nenorėjo sugebėti palaikyti gerus santykius su žiniatieka. Jis tiesiog pamiršo, kad jis jau nebe pagrindinis svogūnas, neįvertino, kad svogūnas liaupsinamas dėl grožio tol kol jis lysvėje, o kai papuola ant stalo, jis jau su pasigardžiavimu valgomas. Tad ir turime rezultatą - Valinskas jau pilnu tempu kramtomas…