19814 DELFI BLOGAS - Romualdas Matelis rašinynas » Kategorijos "prasmė" archyvas
Pradėk blogą
REKLAMA
Naujas įrašas
Mano įrašai
Mano nuostatos
R.Matelis

Išsinešimui?


Penktadienis, 2012-08-24 23:02        Rašo R.Matelis, prasmė, restoranai, absurdas, moralė, prekyba, kvailystės    |    3 komentarųkomentarai

Gal pernelyg jau konservatyvios struktūros esu, bet per tuos 20 Nepriklausomybės metų taip ir neapsipratau su kai kuriomis kvailomis vakarietiškomis madomis. Vis tik anų, rūgščių sovietmečio laikų, bendravimo kultūra buvo kur kas normalesnė, suprantamesnė ir etiškai kur kas labiau nepriekaištinga.

Štai ateinu į Hesburger kavinukę. Užsisakau baltos kavos puodelį ir į bulkutę įspraustą kotleto gabalą, kuris, regis tiesiog hesburgeriu ir vadinasi. Jaunutė padavėja priima užsakymą ir dėmesingu žvilgsniu klausia: "Išsinešimui"? Kitiems gal nieko, o mane tai visada šiek tiek sunervina. Na gi ne į parduotuvę atėjau, aplink staliukai, prie kurių, kaip įprasta, sėdi žmonės ir užkandžiauja arba tiesiog leidžia laiką. Kodėl turėčiau kažkur neštis minkštą ir karštą popierinį kavos puodelį su "užkanda"? Pradžioje pasijusdavau tarsi čia nepageidaujama persona. Vėliau supratau, kad tokia jau vakarams įprastai kvaila kultūra skiepijama ir mums. Tik kokia to esmė ir prasmė arba kokie siekiai, nesuprantu iki šiol.

R.Matelis

R.Matelis: Profilaktika? O kai bus aliarmas?


Trečiadienis, 2011-04-27 12:36        Rašo R.Matelis, prasmė, apgaulė, SOS, aliarmas, atsakomybės stoka, PSD    |    1 komentarųkomentarai

Prieš penkias minutes išėjau į kiemą dūmelį patraukti ir netikėtai sugaudė sirenos. Ne, ne pravažiuojančio policijos automobili. Ir ne gaisrinės. Sugaudė ant didesniųjų pastatų sumontuotos sirenos, kurios mus turėtų informuoti karo ar stichinės nelaimės atveju. 

Viskas būtų tarsi ir suprantama: bet kokia technikas, kaip ir viskas mūsų pasaulyje, su laiku sensta ir vieną dieną gali nustoti veikti. Tačiau kita vertus tai melagingas aliarmas. O melagiai, nesvarbu ar melą skleidžia savo lūpomis, ar technikos pagalba, greitai praranda pasitikėjimą žmonių akyse. Tad šis gausmas man kasmet sukelia vis tas pačias mintis - jei neduok dieve, vieną dieną mums šių sirenų prireiks pagal paskirtį, jos gi bus pilnai diskredituotos, sukompromituotos. Kauks sirenos, pavyzdžiui Kaune jei pratrūktų hidroelektrinė, kuri nušluotų ne tik visą Kauno centrą ir senamiestį [vaizdas būtų analogiškas, kurį neseniai matėme filmuotose medžiagose apie Japonijos tragediją], bet neišliktų ir visos apatinės Panemunės gyvenvietės. Ko gero iki pat Klaipėdos, o žmonės nesiims jokių apsisaugojimo veiksmų.

Kažkas gali suabejoti - o ką jau čia gali imtis. Tačiau ne, sakykime Kauno HES, jei ji imtų irti, visa tai vyktų ne per sekundę. Tvirtas mūras eižėtų palaipsniui, todėl kauniečiai GAL dar galėtų spėti pasikelti į Žaliakanio, Aleksoto ar Marvelės kalnus ir išsigelbėti. Tačiau nebekreipiant dėmesio į šiuos signalus, jie suaukotų save vandens stichijai.

Kodėl apie tai kalbu, jei manau, kad profilaktika vis tik reikalinga? Ogi todėl, kad kažkas mūsų valstybėje, kuris atsakingas už visa tai, turėtų tai pagaliau išgirsti ir profilaktinius patikrinimus daryti kur kas plačiau apie tai informavus visuomenę. Dabar gi to arba visai nebedaroma, arba pasitenkinama simboliniu pranešimu keliuose šaltiniuose. Pagaliau tos patikros sirenos turėtų būti gerokai pritildytos, nes silpnesnių nervų žmonėms, net tiems, kurie jau nematę karo, bet gerai prisimena sausio 13-osios įvykius, tai padaro pakankamai neigiamą poveikį.

Aūūū, SOS tarnybos, ar išgirsite kada nors mane, jei vis pritrūksta savo nuovokos?

R.Matelis

R.Matelis: Facebook. Kas ten žmonėms patinka?


Penktadienis, 2011-04-01 22:46        Rašo R.Matelis, Netlog'as, virtualus šnipinėjimas, slaptažodžiai, interneto patikimumas, demokratija, gyvenimas, prasmė    |    0 komentarųkomentarai

 

Nepagalvokite, kad šiuo straipsneliu ruošiuosi kritikuoti facebook’ą, kurį dabar visur madoje vadinti trumpiniu FB.  Ne.Paveikslėlis Ir jei paklius koks kritiškesnis žodis, tai bus visai atsitiktinai, be tikslo kažką "sudirbti", numenkinti, nuvainikuoti. Tegul būna kaip yra, nors manęs tai visai nežavi.

 Tikriausiai kas nors vis tiek paklausite kodėl manęs nežavi FB. Juk anot žiniatiekos, tai pats populiariausias tinklapis Lietuvoje. Socialinis tinklapis! Juokas, aišku iš žodžio socialinis. Mes, tarybinio augimo žmonės, šį pakankamai naują terminą "socialinis", esame įpratę vertinti kaip nusakantį žmogaus materialinę padėtį. Na, gal dar kažkiek ir jo papročius, nes, sakykime, asocialus, tai ne būtinai biednas. Gali kartais žmogus būti paveldėjęs didelius pinigus, bet gyventi asocialiai, t.y. netvarkingai, nerūpestingai, apsileidęs, prasigėręs ir t.t. Vis tik socialinis visų pirma kiekvienam asocijuojasi su skurdu. Tad kodėl gi FB yra socialinis tinklapis?

Neteko dar niekur girdėti, kad facebooke kas nors gautų pašalpą. Ir, kad rastų pinigų - taip pat. Čia tikrai niekas nerašo jokių paraiškų socialiniam būstui įsigyti ir net labdaringiems pietums gauti. Tad kodėl jis socialinis? Va nusiurbti dalį tavo lėšų pagundų gal čia kai kas ir randa. Nes vis dažniau randu masiškai, be didelių galvosūkių prisiųstų reklamų: apsilankyk Klaipėdoje organizuojamame vakarėlyje, spektaklyje Šiauliuose, koncerte Druskininkuose ir panašiai. Jau nekalbant, kad Londono lietuviai neretai kviečiai susibegti prie Big Beno, o Amerikos tautiečiai - sulošti pokerį Las Vege… Bet tegul… argi svarbu kas kam kokį statusą sumąstė suteikti.

Visa tai, ne itin trukdo asmeniniam bendravimui tarp žmonių. Sakykime, jei FB aš turiu tikrų, realių draugų, aš galiu su jais keistis laiškučiais, "čatintis" greitomis žinutėmis arba rodyti savo įdomiausias nuotraukas. Tą dauguma ten ir daro. Tik argi ne liūdna, kai gaišti laiką keldamas savo išgyvenimų elektroninius spaudus, o nežinai ar kas nors tas tavo nuotraukas žiūrėjo? Arba parašai straipsnelį, kuriame sudedi savo dalį širdies, sugaišti keletą valandų jo apipavidalinimui, o vėliau taip ir nesužinai ar kas nors tai skaitė. O gal skaitė, bet skaitė ne draugas, o kaip tik neprietelius, ko tu visai nenorėtum?

Manoma, kad Facebookas yra Amerikos CŽV ir kitų agentų dirvonas. Ir lietuviškojo VSD taip pat. Aš tuo ne tik, kad tikiu, bet nei neabejoju. Kas gi gali būti patogesnio, kaip išprovokuoti žmones pačius apie save pasirašyti? O tada belieka tik visa tai suregistruoti. Bet tiek jau to, tegul registruoja jei reikia. Vis tiek mes visur esame matomi ir permatomi. Sako, kad mokslas pasiekęs jau tokias aukštumas, kad agentai gali stovėti prie tavo namų net kitoje gatvės pusėje ir klausytis ką tu namuose kalbiesi. Tam atseit nebereikia nei "blakių" - neva nukreipiami kažkokie jautrūs spinduliai į tavo lango stiklą, o šis nuo žmogaus kalbos, atseit kažkiek vibruoja. Tie spinduliai sugaudo visas tas vibracijas ir jas atgal dešifruoja į  žmogaus kalbą… Gal. Nors aš tuo netikiu, vis tiek žinau, kad norint mus galima matyti kiaurai. Ne vibracijos, tai kažkokiais kitais metodais. Taigi nebaido FB esanti agentų gausa, net jei ji tikrai tokia ir yra. Facebook’e paprasčiausiai niūru. Man niūru, nes stinga gryžtamojo ryšio. Na koks malonumas ką nors daryti jei negali sužinoti ar kažkas tai matė, vertino, žiūrėjo, skaitė? Man jokio.

Va yra toks NetLog’as, kuris savo visais parametrais tarsi ir FB antrininku galėtų būti. Bet jis europinis, ne amerikinis kaip pirmasis. Regis belgų pradėtas. Ne angelų rojus ir netlog’as, ne ką kitokie piliečiai "sukinėjasi" ir jame, tačiau čia kur kas platesnės galimybės ir tai džiugina. Čia nemokamai gali matyti kas ir kada per paskutines 30 dienų lankėsi tavo anketoje, kas žiūrėjo nuotraukas, skaitė tavo rašinius, atsakinėjo į tavo sukurtas apklausas. Maža to, čia be vargo gali pasižiūrėti ir savo veiksmus, pavyzdžiui pakliūti į sąrašą savo lankytų anketų, nes viską prisiminti būtų tikrai nelengva. Na ką čia labai detaliai berašinėsiu, mano akimis žiūrint NetLog’as turi keleriopai daugiau privalumų. Tiesa ir čia vyksta nuolatinis lengvatikių gaudymas. Labai jau dažnai iššoka langelis, su, neva, draugišku pasiūlymu parašyti netlog’ui savo pašto dėžės prisijungimo slaptažodį, kuriuo jokiems blogiems tikslams administracija "garbės žodis" nesinaudos, o tik padės tau atsivesti į tavo anketą tuos, kurie kada nors turėjo kokį nors kontaktą su tavimi per elektroninį paštą. Juokinga. Liūdnai juokinga. Bet yra kaip yra. Beje, gal kas nors norėtų man patikėti savo seifo raktus? Aš irgi "garbės žodis" į tą seifą nelįsčiau… :) ))

Džiaugsiuosi jei šis mano rašinukas bus suprastas taip, kaip parašyta. Aš netrinksiu durimis, kaip tai kartais būna madoje daryti tam tikruose internetiniuose forumuose ar saituose. Išeinu, mėgsta kai kas pareikšti. :D

Aš neišeinu iš niekur. Neišeinu ir iš Facebook’o. Nes net nežinau ar jame kada nors buvau. Perskaitymą tam tikrų kažkieno minčių, atsakymą kam nors į rašinį ar komentarą, aš nebūčiau linkęs vadinti jau savo buvimu ten ar ten. Užsukti, užmesti "akį" kartas nuo karto įdomu visur. Tad atklysiu aš ir į FB. Tik, ko gero gerokai rečiau negu tai dariau kiek anksčiau. Nes šį kartą nepasitvirtino dažna taisyklė, kad prie visko su laiku priprantama, su viskuo susigyvenama.

O kaip mano šio straipsnio skaitytojas mąsto? Jums, ko gero, patinka FB, o NL [NetLog’o] gal nei nežinote?

 

 


R.Matelis

R.Matelis: Proto testai? Apie ‘R Kiosk’ siūlomas lėles


Sekmadienis, 2011-01-02 22:12        Rašo R.Matelis, mokesčiai, logikos testai, objektyvumas, prasmė, kainos, absurdas    |    0 komentarųkomentarai

Prisipažinsiu - kai sumąstau parašyti kritinį straipsnį, tam būnu pilnai pribrendęs ir nerašyti tiesiog negaliu. O mintys tokiais atvejais liejasi laisvai. Tačiau šis kartas visiškai kitoks. Jau kelias dienas vis susimąstau kaip čia visa tai, kas sukasi galvoje aprašyti, nuo kurio galo pradėti? Nes ne tiek jau dažnai tenka rašyti apie absurdus.

Prieš pat Naujuosius metus, kažkodėl nutariau, kad reikia susimokėti mokesčius. Pasiėmiau dvi knygeles ir tiek pat sąskaitų ir atvykau į "R Kiosk". Čia paprastai atlieku visus savo mokėjimus, nes čia pigiausia - po 0,40 lt. už kiekvieną įmoką. Apie šią norvegų firmą, po kurios vardu slypi ir buvusi lietuviška įmonė "Lietuvos spauda", niekada nebuvau blogos nuomonės. Man čia visai patinka ir laikraštuką, ir cigarečių nusipirkti. Neretai paimu ir popierinį puodelį kavos, o tokiais atvejais man neretai pasiūlo ir kokį nors keksą ar roksą. Žodžiu šie kioskai atitinka mano charakterį.
Taigi ir dabar atėjau su nemaža suma. Vien už dujas ir elektrą man šį kartą teko mokėti apie tūkstantį litų, o suskaičiavus grąžą pardavėja ėmė vynioti man lipdukų juostą. :) Tikrąja to žodžio prasme vynioti, nes kaip netrukus sužinojau, už įmokėtus 10 lt. duodamas vienas lipdukas. Taigi, man priklausė apie 100 tų lipnių popierlių. Lipdukai, aišku, jau nebe naujiena. Juos dalina visur ir visi kas tik netingi - tiek Maximos, tiek Rimi, IKI ir kiti. Ir "R Kiosk" juos jau pusmetį dalino, o už juos siūlė pirkti krepšinio kamuolius. Tačiau pastebėjau, kad šie dar nematyto apipavidalinimo, kaip dabar madoje sakyti - dizaino. Tad laukdamas tingiai pasiteiravau kokie puodai man bus siūlomi. :)

Atsakymas pranoko bet kokį mano skepticizmą tokioms akcijoms. Buvau tiesiog priblokštas kai man parodė lentynose sumestas skudurines lėles. Tokio meno, kokį pamačiau, aš, būdamas žmogysta "ne prie meno", neimčiau net už dyką. Na, jei net į rankas tokią dovaną įspraustų, pasijusčiau labai nemaloniai kvailai ir, tikriausiai nežinodamas ką į tai atsakyti, atatupstas išeičiau į gatvę ir tuoj pat imčiau ieškoti šiukšlių dėžės, kad kuo skubiau pabėgti nuo tokios nemalonios situacijos. :)
Tačiau tai dar ne viskas. Galutinai mane subalamutino pamatytos šių skudurėlių kainos. Jos siekė net 50 lt. Ir čia ne šiaip sau perkant, o kantriai renkant lipdukus ir juos vėliau [tikriausiai reikėtų su labai pakilia nuotaika ir iškilminga apranga] atsinešus į kioską įteikiant kaip įrodymą, kad esi lojalus klientas. Ar jau suspėjote įvertinti situaciją? Gerai tiems, kas čia moka mokesčius. O jei kas to nedaro [gi patiklieji moka internetu arba jiems mokesčius nurašo pagal debitorinę sutartį], tai už kiekvieną lipduką turėtų išleisti ne mažiau 10 lt. Ir tai daryti privalėtų net 30 kartų!!!

Būsiu atviras, tokiais atvejais aš imu mąstyti, kad nieko nebesuprantu šiame gyvenime. Ar gali atsirasti žmonių, kuriems šie absurdiški "meno kūriniai" taip patiktų, kad jie leistų sau tokias išlaidas? Vis tik R Kiosk tik kioskas, tad čia kad kažką nupirkti už dešimt litų, dar reikia gerai pamąstyti ką pirkti… Ir kokios mintys sukosi pas tuos, kurie sugalvojo tokią akciją? Aš tai manau, kad kažkas užsakė tautos protinio potencialo patikrą. Kad kažkam labai įdomu kiek per visą Lietuvą atsiras tokių, kurie paprasčiausiai pasiduoda bet kokiai reklamai - jei siūlo, reiškia čia kažkas gero slypi. Pirksiu, kad neatsilikti nuo kitų.

R.Matelis

Romualdas Matelis: Tikime laisve? Kokia?


Pirmadienis, 2010-12-20 16:28        Rašo R.Matelis, partijos, Kubilius, objektyvumas, prasmė    |    0 komentarųkomentarai

Kiekvienas žmogaus veiksmas turi turėti prasmę, nes seniai žinoma, kad Gamtoje niekas be priežasties ar tikslo nevyksta. Todėl akivaizdu, kad viską ką matome aplink save, visada turi turėti loginę seką ir suprantamą paaiškinimą. Tiesa, gal ne visi mes tam skiriame savo dėmesį, tačiau jei imtume ieškoti prasmės, ją neabejotinai turėtume rasti…


Aš jau dvidešimt metų įtemptai kovoju dėl sąžiningo savo nacionalizuotos nuosavybės atstatymo, deja, teisybė sunkiai skinasi kelią per korupcijos ir NEsąžinės brūzgynus. Nežiūrint žmogui nesuvokiamai ilgo laiko šiose paieškose, aš vis dar tikiu žmonių sąžine, tikiu, kad į dabartinių apkerpėjusių valdininkų vietas netrukus ateis dori žmonės ir jie ištaisys tas klaidas, kurios sąmoningai darytos iki šiol. Darytos vardan to, kad negrąžinti to kas priklauso. Jau kelinti metai tiesos paieškoms pajungti ir Lietuvoje veikiantys teismai. Ką jie duos, o ko neduos – parodys ateitis.


Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet iš vyriausybės instancijų dažniausiai gaunu bereikšmius atsirašinėjimus… Bet šį kart ne apie raštų turinį. Metų pradžioje ant vyriausybinio lygmens blankų pradėjau rasti dar ir ne menininkui nesuvokiamą emblemą su užrašu „Tikime laisve“. Keisti jausmai apima, kai atsakyme įrodinėjama netiesa, o ją apibendrina šie žodžiai. Kokia gi laisve tiki vyriausybė, ministerijos ir kita valdžia? Šis klausimas man kilo jau kovo mėnesį. Tačiau tik dabar, snieguotą Advento dieną aš prisiruošiau pasiaiškinti kas ta laisvė, kuria tiki tie, sėdintys šiltuose krėsluose.
Taigi suradau šiemetinį Delfi straipsniuką. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dvidesimtajai-kovo-11-ajai–specialus-zenklas-tikime-laisve.d?id=29255513

Tekstas neilgas, tačiau ne taip jau lengvai suprantamas. „Tai – vienas būdų … užsienį informuoti apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Taip gimė idėja, kad 20-mečiui reikalingas ženklas“, <…> šūkis „Tikime laisve“ nurodo svarbiausią vertybę, vienijusią lietuvių tautą, padėjusią išsaugoti valstybingumo siekį ir atvedusią į 1990-ųjų kovo 11-ąją- DELFI pasakojo URM atstovas spaudai Rolandas Kačinskas“. Gal būt visa tai ir taip, kai šiuos žodžius girdi iš užsienio reikalų ministerijos atstovo, tačiau aš neabejoju, kad logotipo tekstinėje dalyje turėjo būti sukonkretinta kieno laisve tikima. Todėl užrašas turėjo skambėti taip –> „Tikime Lietuvos laisve“. Gi dabar, kai raštą su šiuo logotipu gauni iš kokios nors Žemės ūkio ministerijos ir jos teksto turinys niekaip nesiasocijuoja su valstybės užsienio politika, norom nenorom pagalvoji, kad tai greičiausiai užmaskuotas tikėjimas valdininkų, plačiąja to žodžio prasme, laisve. Laisve su tauta daryti ką nori. Todėl man negražus toks tekstas, kai jis siunčiamas privatiems asmenims ir labai sunku patikėti jo pagrindine idėja.
Bet ką gi. Jei jau vyriausybės instancijos man siunčia vilties į laisvę ženklus, aš nusprendžiau, kad aukštesnis už laisvę žodis yra SĄŽINĖ. Nes be sąžinės nebus laisvės. O jei vyraus sąžinė, niekada nebebus okupacijos.

Todėl aš tikiu visuotina sąžine ir nuo šiol savo raštus valstybės institucijoms papuošiu savo asmeniniu šūkiu „TIKIU ŠVARIA SĄŽINE“. Nes kiekvieną raštą ruošia gi ne ministerija, o žmogus…
Beje, internete pasidarė įdomu paieškoti ką mūsų išrinktieji mano apie sąžinę… Ir tik šios intencijos vedinas aš netikėtai aptikau, kad sąžinė domina ne tik mane. Ji dar porą mėnesių prieš 2008 metų rinkimus į seimą domino ir Konservatorius. Jei turi laiko, gerbiamas skaitytojau, tuo įsitikinti gali šiame „Balsas.lt“ straipsniuke. Jame tada buvo sukurtas net žaidimėlis www.svarisazine.lt, kuris, deja, patekus į valdžią tapo nebeaktualus. Greičiausiai net nepageidautinas, nes, kiek matau iš dabartinės konservatorių vykdomos valstybinės politikos, sąžinė ir valdžia nėra viena kitą papildančios sąvokos. Greičiausiai – atvirkščiai. Bent jau taip pasakytų didelė tautos dalis, o ypač daugelis socialiai nuskurdintų senukų ir neįgalių asmenų. Nebeaktuali, ko gero, tapo ir Andriaus Kubiliaus jaunystės idėja – „Visi norime, kad būtų daugiau sąžinės visuomenės gyvenime“, nes straipsnyje pavaizduotas bičiuliškas šaržas, man neabejotinai asocijuojasi su TS LKD partijos pirmininku. Na, bet jei čia vis tik ne jis, o kažkoks kitas buvęs hipis – jaunasis fizikas, aš iš anksto jo atsiprašau už šią klaidą. :) Tik gaila, kad niekaip nepajėgsiu atkurti to nepamatyto SĄŽINĖS VEIDRODŽIO.

R.Matelis

Romualdas Matelis: Virto ĄŽUOLAI… Ir vėliau virs


Trečiadienis, 2010-08-11 15:20        Rašo R.Matelis, Kauno gyvenimas, likimai, gyvenimas, prasmė, stichija, lemtis    |    0 komentarųkomentarai

 

Tiesiogiai ir alegoriškai


Šeštadienio rytą prabudusieji kauniečiai negalėjo patikėti savo akimis - daugelio jų kiemai užversti didžiulių medžių kamienais, visur prilaužyta šakų šakelių. Tiesa, jautriau miegantieji visą, netikėtai prasidėjusią stichiją pajuto dar naktį, trečią valandą. Beje, uragano, dar kitų vadinamo škvalu pasekmes , pasirodo, pajuto ne tik kauniečiai, bet ir kitų Lietuvos kraštų gyventojai. Ypač dzūkai iš Varėnos ir Alytaus rajonų. Gi aš, laimei, tą naktį ilsėjausi Žemaitijoje, prie Luksto ežero, o ten nei į galvą mums nebūtų atėję, kad namuose prasidėjo tikras pragaras…
Bet tegul apie uraganą ir jo pasekmes aprašinėja statistikai, meteorologai ir kiti specialistai. Ne mano tai pašaukimas. Tuo labiau, kad apie šį įvykį jau šiandiena prirašyta masė liudininkų atsiminimų. Gi aš nesu jų tarpe, tad ir aprašyti neturėčiau ką. Tačiau pasekmes matau ir šiandiena, praėjus jau daugiau nei parai laiko. Ir nors niekada savęs nelaikiau klasikiniu romantiku , vis tik turiu savo romantikos supratimą, kuris gal labiau sumišęs su filosofija ir, gal, net mistika. :)
Teisūs visi tie, kurie tą naktį vadino pasaulio pabaiga. Tai akivaizdu matant vaizdus gatvėse ir parkuose. Iš spaudos sužinant, kad vėjas sugebėjo pakelti net kažkokią tris tonas sveriančią melžimo platformą ir ją užmesti ant moters, nepaliekant jai nei menkiausios vilties išgyventi, supranti, kokia galinga gamta. O žvelgiant giliau, imi suvokti, kad ji - čia, Žemėje, tarsi didelė, o tuo pačiu ir niekingai maža. Nes aplink mūsų planeta gali švokšti, kad ir kokie viesulai, o tarpplanetinei erdvei tai nulis. Žemės sukimosi aplink save ir aplink Saulę tai neturi ir negali turėti jokios įtakos. Dar daugiau, jei kažkurioje kitoje planetoje, kuri gal per 5 ar 10 šviesmečių nuo mūsų ir yra kokia nors gyvybė, čia mes galėtume visi žūti nuo uraganų ar potvynių, o apie tai jie nei nesužinotų. Šią paslaptį amžiams nusineštų laikas. Jei žvelgtume dar toliau, į kitas tolimas galaktikas, joms ne tik mūsų vėjai ar potvyniai bereikšmiai, joms niekas nepasikeistų net jei mūsų visa saulės sistema išnyktų. Tik pamanykite kokia mums smulkmė gi būtų, jei danguje nustotų šviesti viena kažkuri žvaigždutė. Taigi…
Ir visa tai bandant vertinti iš realistinių pozicijų, pasidaro dar labiau juokinga klausytis tų, kurie kelia paniką dėl pasaulinio atšilimo ar atšalimo. Kaip idiotiškai aukštai kažkas bando pervertinti save, manydamas [o gal sąmoningai kitus klaidindamas], kad nuo jo, žemės smulkmės, dulkės ar dar kažkokio nykstamai mažo vieneto, priklauso mūsų planetos orai, ledynų būsena ir kiti globaliniai reiškiniai. Absurdas. Niekada netikėjau šiomis pasakomis, o dabar, praūžus škvalui, tuo labiau.
Mes esame dulkės ir net atsistojus prie bejėgio nulaužto medžio tai visai akivaizdu. Tiesa, mes dulkės tik kai žvelgiame į savo - kaip ne kaip milžinišką planetą, tačiau mes dideli ir galingi ereliai kai imame galvoti apie tarpusavio santykius. Tada pas mus iš tikro išauga neregėti sparnai, kurie mus iškelia į padanges. Tik ne į tikras padanges, o į menamas. Čia mes pajėgūs kilti, šluoti, naikinti, mes galime kitus mulkinti, skriausti, gniuždyti. Čia galime prasiskverbti į valdžią, i postus, į elitą, uzurpuoti kitų gyvenimus ir jaustis tokie dideli ir amžini. Tik kas iš to? Kas iš to, jei mes bijome realiai pagalvoti apie tikrąją Gamtos esmę ir net kiekvienas puikiai suvokdami savo laikinumą čia, Žemėje, nenorime prisiminti tų, kurie ilgai buvę aukštumose, vėliau labai sparčiai leidosi, traukėsi ir mūsų akivaizdoje nyko. Juk matėme tikriausiai visi tokių žmonių, kurių kažkada ir pakalbinti nedrįsome, o vėliau… O vėliau jie patys pas mus ėjo ir vylėsi, kad mes juos bent kiek pakalbinsime, pabendrausime, skirsime jiems nors menką dalelytę dėmesio. Nes juos į savo globą pasiėmė Senatvė. O Senatvė yra didelė egoistė. Ką jau ji pasiima, kitiems to nebeatiduoda.
Ir tada ąžuolas tampa nebe ąžuolu. Ir net ne drebule. Jis tampa varganu moliu. Ir kuo aukštesnis ir išvaizdesnis jis buvo anksčiau, tuo labiau apgailėtinu atrodo išmušus tam skirtai valandai. Bet ne visi ąžuolai vis tik taip liūdnai sunyksta. Nes ne visi tie, kurie dėjosi ąžuolais, jai iš tikro ir buvo. Dauguma jų niekada ir nebuvo ąžuolais. Jais tik apsimetinėjo. Gamta nesikiša į žmonių gyvenimo smulkmenas. Ji leidžia - rinkis gyvenimo kelią tokį, kokio vertas esi. Ji davė mums protą, o tai didelė, nenuginčijama jėga ir paliko tolimesnei savieigai. Deja, daugelis net nesuspėję savęs deramai įvertinti, pasirinko būti ąžuolais, ereliais ar kita visa gąsdinančia jėga. Nors to daryti jiems nederėjo. Gamta neklystanti, ji mato viską kaip yra, o ne kaip mes savyje įsivaizduojame.

Vaikščiojau šiandiena po senąjį Kauno Ąžuolyną ir stebėjausi. Škvalo duotos pamokos parodė, kad net fizika šiame gyvenime yra nulis. Gamta, gal kartą per šimtmetį, matyt mėgsta apsivalyti. Ir šią vasarą ji tai daro. Iš savo zonos ji nušluoja tai, kas jai nereikalinga. Kai kur šluoja, kai kur plauna… Keista ir iš pradžių nesuvokiama buvo matyti, kad vietomis išversti seni šimtamečiai medžiai. O kai kur išrauti palyginus jauni, gal vos kelių dešimtmečių amžiaus medžiai. Kai kur vieniši medžiai lūžo, o kai kur jie stovėjo lyg niekur nieko. Kai kur nušluotos visos grupelės ąžuolų, o kai kur iš jų vidurio išrauti patys stipriausi. Tik po kurio laiko pagalvojau, kad kaip žmonių visuomenėje mes toli gražu ne visada atskiriame tikrus ąžuolus, taip ir miške: ne visi tie, kurie atrodė galingi ir nenugalimi, tokiais ir buvo. Gamta atrinko pačius menkiausius, o mūsų žvilgsnis pasirodė per menkas, kad galėtume suvokti kodėl taip yra.

R.Matelis

R.Matelis: Pagaminta Europos sąjungoje. To pakanka?


Ketvirtadienis, 2010-07-29 02:07        Rašo R.Matelis, gyvenimas, objektyvumas, piktnaudžiavimas, prasmė    |    0 komentarųkomentarai

Sakote gyvename Europos sąjungoje? Gal būt! Nors aš vis tik manau, kad gyvenu tiesiog Europoje. Bet tebūnie sąjungoje, koks gi skirtumas. O joje gi masė valstybių, su savo tautomis, etninėmis grupėmis ir papročiais.
Tiesa, tie papročiai ne visi vienodai vertingi. Ir nors apie juos žinau dažniausiai tik iš atskirų lūpų porų, vis tik ta neoficiali informacija dažnai būna teisinga. Arba bent jau panaši į tokią.
Na, bet tebūnie, kad aš klystu. Gal visos tautos vienodos, gal jas skiria tik skirtingos kalbos, ką paskutiniu metu uoliai stengiamasi išgyvendinti. Gal iš tikrųjų pasaulio protingieji dešimtmečius laužę galvas ką daryti, pagaliau pasirinko genialų sprendimą - visi turėsime kalbėti angliškai. Ir taškas. Ir velniop tas visokias plastikines kalbas kaip esperanto. Gal būt. Bet aš, laimei, turiu teisę turėti dar ir savo nuomonę apie viską, kas vyksta šalia manęs. Ir turiu tą savo savitą nuomonę. Va, daug kas sako, kad lenkai brokdariai, gamina viską prastai, o augalus "prišeria chimikatais", todėl jie privalo kenkti mano organizmui. O man, nors skaitant istorijos vadovėlius, jie ir neatrodo labai patrauklūs, žinau viena - tų negerųjų lenkų jau oi kaip seniai nebėra. O šiandieniniai lenkai, nors pagal genų teorijas ir neturėtų būti labai mutavę, jie dirba gerai. Na neskauda man skrandžio ar inkstų suvalgius lenkiškų obuolių. Gerai kala ir lenko pagamintas plaktukas. O lenkaitės pasiūti marškiniai paprasčiausiai spėja įkyrėti, bet niekaip neplyšta. :)
Olandai nuo seno aukštos kultūros šalis. Taip aš manau, nors kažkas tuoj ims mane barti: vokiečiai, vokiečiai aukštos kultūros, o olandai nulis lyginant su jais. Bet aš apie vokiečius dabar negalvoju, o olandai man vis tiek atrodo verti pagarbos. Nes vietoje to, kad kaip ne kurie prasigyveno iš lošimų ar kitokių "šarmanstvų", olandai kelis šimtmečius augino gėles. Todėl aš, pasitelkęs savo originalią mąstyseną, manau, kad tik intelektuali, gražių minčių kupina tauta gali atsiduoti gėlių auginimui. Tiesa, ne vien tulpes ar narcizus jie augino - aukšti pasiekimai ir daržininkystėje. Dar malūnų jie nemažai sukalė, bet tiek jau to tas dekoracijas. Nes aš vis galvoju ar verta pirkti olandiškus pomidorus. Nors ne, negalvoju, aš juos jau eilę met perku ir esu patenkintas. Kartu su visa savo virškinimo sistema. Bet va, paragavęs ispaniškų vaisių, o ypač braškių, pajutau sintetikos skonį. Tiesa, nežymų, nes ispanai sugebėjo išauginti taip, kad bendrai skonio jokio kaip ir neliko. Ir man gali sakyti kas ką nori, o aš ispaniškų vaisių ar daržovių nepirksiu niekada.
Bet tiek to, nebevarginsiu savo skaitytojo ilgais pamąstymais. Prie reikalo…
LR vyriausybė jau senų seniausiai įpareigojo prekybininkus raštu informuoti apie prekės kilmės šalį. Ir dauguma to laikosi. Vis tik, vis dažniau pavyksta pastebėti naują gudrybę - rašoma : "Pagaminta EU, arba ES, arba Europos sąjungoje".
Gaila rašalo. Kam rašyti tai kas neteikia jokios informacijos. Tai tolygu, jei parašytų "Pagaminta žemėje". Įdomu, negi tokia "gudrybė" pasiteisina? Negi tikrinančios personos iš higienos centrų patiki, kad yra tokia valstybė Europos sąjunga? Ir atlaidžiai nueina tolyn…

R.Matelis

Atgal grįžti atgal
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2013
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
BLOGO KATEGORIJOS
DRAUGŲ BLOGAI
Copyright © 1999-2008 DELFI. All rights reserved.  |  Atsakomybės apribojimas
0