Kauno miesto taryba, šių metų liepos 16 dieną priėmė sprendimą išsinuomoti 25 metams 10 000 kvadratinių metrų ploto pastatą, už kurio nuomą teks sumokėti 75 milijonus litų. Neskaitant mokesčių už komunalinius patarnavimus, tame tarpe ir už šildymą. Apie tai net keliuose spaudos leidiniuose pranešė buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius.

"Pūko" televizija man pasiūlė pasidomėti šiais klausimais ir radus visuomenę galinčių sudominti detalių, su jomis supažindinti kauniečius. Ir ne tik kauniečius. O tema iš tikro įdomi pasirodė. Pagal posakį - "Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių". Alegorijų, žinoma, galima sugalvoti ir daugiau, nes analizuojant tokius sprendimus nejučia pasijunti tarsi aukštosios matematikos paskaitoje, kurioje mažai kas susigaudo. Bet nereikia čia iš tikrųjų jokios aukštosios matematikos, blaiviau pažvelgus - situacija visiškai nesudėtinga ir, kad viską suprasti, pakanka tvirto dešimtuko iš aritmetikos. Jei taip šiuolaikiniais pažymiais, nors man labiau priimtina "gimtoji" penkiabalė sistema.

Šios akcijos iniciatoriai neva bando paguosti kauniečius – nuomą mokėti pradėsime tik po poros metų, ne dabar, ne per krizę. Tik ar tai paguoda? Gerbiamieji, šiandiena Kauną valdantieji! Džiugu, kad esate optimistai, tačiau kartu dar būkite ir kuklesni. Ir nelaikykite kauniečių kvailiais. Jūsų kadencijai likę dar metai, gal kai kas iš jūsų taryboje liks ir toliau, gal kai kas ir nebeturėsite tos mažos kortelės, kurią brūkštelėjus per skanerį šiandiena Jums atsidaro įėjimo durys. O bet kokiu atveju – tą mokesčių naštą užkrausite mums. O šiais savo planais jūs tik atitolinsite krizės pabaigą. Ir tuo labiau apsunkinsite būsimos tarybos gyvenimą. Būnant deputatu niekaip netinka posakis, kad po manęs nors ir tvanas. O jūs akivaizdžiai parodote savo tamsiąją pusę: naudosimės mes, o mokės ateities kartos. Na, tegul ir per skambiai pasakiau, bet mintis gi tokia…

Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjas Valentinas Markevičius, nors ir jautėsi, kad širdies gilumoje pritaria tokiam sprendimui [tai ir suprantama, jis gi valdininkas ir kodėl jam nenorėti naujų rūmų…?], pasirodė pakankamai atviras pateikdamas sausus statistinius duomenis. Pagrindinis pastatų kompleksas, esantis Laisvės alėjoje 96 ir gretimuose pastatuose savyje turi net 9500 kv.m. ploto. Tik bėda, kad didelė jo dalis yra koridoriai, holai ir salės, t.y. tos patalpos, kurių nelabai išeitų pavadinti nuolatine darbo vieta. Gi kabinetai sudaro tik 4506 kv.m., t.y. mažiau negu pusę valdomo ploto. Problema..? Čia jau kas kaip nori, tas taip mato. Konservatorių vadovaujama dauguma nesigilina ir priima sprendimą – „REIKIA DAR patalpų“. Motyvas toks, kad reikia sukoncentruoti visus departamentus, kurie išsidėstę kitose miesto centrinėse dalyse.

Įdėmiai paskaitykime kokių „pozityvių rezultatų laukiama“ pagal aiškinamąjį raštą adresuojamą tarybai: „išsinuomavus pastatą Savivaldybės reikmėms … pagerės Kauno miesto įvaizdis Lietuvos ir tarptautiniu lygmeniu, pagerės teikiamų elektroninių paslaugų kokybė bei įvairovė, sumažės galimybių korupcijai, išaugs bendroji viešojo administravimo paslaugų kokybė “.

Jums ne juokinga? Man labai.

Savo varganą lygmenį pridengsime iškilmingo fasado pastatu ir taip susikursime įvaizdį, kurio dėka mums kažkas ims siūlyti investicijas? Nemanau, pasaulinėje praktikoje verslininkai atlieka kur kas detalesnius tyrimus su kuo susidėti, o ką palikti be dėmesio. Pagaliau įvaizdis, paremtas tik išoriniu blizgesiu labiau tinka „žaliam“ jaunimui ir jokiu būdu ne solidiems miestams. Solidus įvaizdis turi būti kuriamas našiu ir sąžiningu darbu, kokybe, analitiniu požiūriu ir pan.

Kalbėdamas apie elektroninių paslaugų lygmenį valdininkas, matomai sumaišė elektroniką su mechanika. Taip, kada buhalteriai skaičiavo su aritmometrais „Feliksais“, tikrai tikslumas priklausė nuo kiekvienos detalės nepriekaištingo darbo. Gi elektronika pajėgi mus per sekundę sujungti su tolimaisiais planetos kampeliais, tad elektronikai visai dzin ar valdininkų kabinetai viename ir tame pačiame name ar kitoje gatvės pusėje. Nusikalbėta ir tiek…

Sumažės galimybių korupcijai? Va, čia vertas dėmesio punktas. Tik kaip tai įvyks, matyt tik Bendrajam skyriui žinotina tiesa. Nes kai aš norėsiu nunešti kyšį kam nors, koks man skirtumas ar tas gavėjas dirba moderniame pastate ar nedidelėje kontoroje. Žinoma, jei aš netobulas kyšininkas ir savo sumanytą šimtinę įteikinėsiu sekimo priemonių prifarširuotame kabinete, greičiausiai aš įkliūsiu ir ten ir ten. Bet kai reikaliukas suksis bent jau virš 100 000, tai negi tokį svorį vilksiu į kabinetą? Tikriausiai atsiras paslaugių tarpininkų, kurie už mane padarys tą darbą.

O kai rašoma apie išaugsiančia bendrąją viešojo administravimo paslaugų kokybę, matyt vis dar manoma, kad stebuklas yra tas „vieno langelio principas“. Bet, kad taip nėra. Daugelį kartų jau teko naudotis tuo „dosniu“ eilės kvitų išmušimo aparatu. Bet naudos iš jo nepajutau. Kauno Centriniame pašte net du kartus jis pakliuvo sugedęs, todėl iš tarnybinių patalpų išėjęs darbuotojas net nusiplukęs vargo peržiūrinėdamas kiekvieno iš klientų numeriukus ir juos vedžiodamas nuo langelio prie langelio. Bet didžiausią pajuoką iš šių aparatų padaro bankų darbuotojos – kartais salėje būna vos du trys interesantai, suskamba užsidegęs kažkoks numeriukas, o jis niekieno iš salėje esančiųjų. Bet darbuotoja vis tiek „kantriai“ laukia penkias minutes, lyg tikėtųsi, kad gal iš namų atbėgs kažkuris užsimiegojęs klientas. Po to suskamba naujas numeriukas, o jis ir vėl niekieno… Ką gi, pailsėti reikia visiems…

Bet sugrįžkime prie minėto Arvydo Garbaravičiaus straipsnio. Jame jis atskleidžia ir truputį šio plano istorijos: Jeigu didelė dalis tarybos narių nebūtų pareiškusi savo principinės nuostatos, tai šiandiena valdančioji koalicija būtų priėmusi sprendimą išsinuomoti pastatą už 192 mln. litų…“ ir, kad tai parodo, kad tokiu būdu bandoma spręsti „kieno nors pasipinigavimo mokesčių mokėtojų pinigais, klausimą“. Ir nors įrodymų tokiam pareiškimui gal ir nėra, kas gali paneigti, kad tai ne tiesa? Tarybos narys ir kontrolės komiteto pirmininkas A.Mileika, „Pūko“ televizijai taip pat išreiškė panašią mintį – labai įmanoma, kad tie, kas laimės šį konkursą, ilgam liks dėkingi TS-KD partijos bent jau Kauno skyriui. Ir labai tikėtina, kad tai bus nepalaužiami šios partijos finansiniai rėmėjai daugelyje būsimų rinkimų. Ko gero ši formuluotė dar tikslesnė, nes 25 metų trukmės pasipinigavimas privačiam asmeniui ar nedidelei jų grupei, ko gero būtų jau per daug nesuvokiamas. Na, bet tai tik prielaidos ir jei jas paliksime nuošalėje, tada turime atrasti kitus argumentus, kurie leistų patikėti, jog viskas yra daroma iš neišvengiamos būtinybės. Gal kažkas komentaruose nurodys kažkokių geresnių idėjų, o aš, kol kas bandau analizuoti situaciją toliau. Anot žinomo europarlamentaro Leonido Donskio – be pykčio.

Jau peržvelgėme esamas pagrindinio pastato erdves ir pamatėme, kad didesnę jų dalį sudaro ne pastoviai išnaudojamos patalpos. Na suprantama, kad dvi salės yra ir turi likti, nieko čia nepakeisi, neperdarysi jų į miniatiūrinius kabinetukus. Tačiau trečiajame pastato aukšte, žymią jo dalį sudaro dideli kambariai, kuriuose pirmadieniais ir antradieniais renkasi dalykiniai komitetai. Paposėdžiauja, aptaria aktualius ir mažiau reikšmingus klausimus. Visa tai reikalinga, tačiau net jei tai būtų daroma pilną darbo dieną, vertėtų būtinai pažvelgti į situaciją realiau, konstruktyviau ir produktyviau. Į kabinetus, kurių išlaikymas visą šildymo sezoną kainuoja nemažus pinigus, negalima žiūrėti kaip į prie kiemo vartų prisuktą pašto dėžutę, į kurią, paprastai įlendame kartą ar du kartus per dieną. Todėl net kažkur girdėtas motyvas, kad kartais ir trečiadieniais bei kitomis savaitės darbo dienomis čia užeina kai kurie šių komitetų atsakingi asmenys, nėra motyvas. Susitikimams dviese ar trise, esant būtinumui, galima surasti mažų kambarėlių, gi dideli turi būti naudojami didelėms atsakingų darbuotojų sueigoms. Ir jei jau neįmanoma tų pusiau salių, pusiau kabinetų pasidalinti taip, kad, sakykime, Miesto ūkio ir energetikos komitetas visada dirba pirmadieniais, Biudžeto ir finansų komitetas - antradieniais, Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komitetas - trečiadieniais, Kontrolės komitetas - ketvirtadieniais, o Švietimo, sporto ir ekologijos komitetas penktadieniais, tada galima sutarti dirbti rotacijos principu, tai yra taip, kad pavyzdžiui Švietimo, sporto ir ekologijos komitetas vieną savaitę renkasi pirmadieniais, sekančią antradieniais ir t.t. Šiame savo rašinyje aš nepretenduoju bandyti sustatinėti kažkokių grafikų, o bandau tik pateikti elementarius paaiškinimus kaip turėtų elgtis racionali taryba. Ir tai nėra smulkmena.

Mintimis sugrįžtant prie geidžiamo naujo savivaldybės kabinetų pastato nuomos kainos, galima spėti, kad tokia schema padėtų sutaupyti bene ketvirtąją dalį iš tų 75 milijonų. Kritiškai peržiūrėjus dabar savivaldybės administracijos padalinių naudojamus plotus, neabejotina, kad įmanoma bent jau laikina didžiųjų kabinetų sumažinimo restruktūrizacija. Ko pasekoje pagrindiniams savivaldybės pastatų komplekse galėtų įsikurdinti kur kas daugiau skyrių, departamentų ir kitų padalinių. Tai ir vėl savo ruožtu duotų finansinių rezultatų.

Kaunas, per visą atgautos nepriklausomybės laikotarpį, vargu ar prisimintų nors kokią laiko atkarpą, kada jis buvo dosniai pamalonintas finansais iš sostinės. Turime mokintis gyventi iš minimalių dotacijų, o jei kada nors ir atsiras objektyvesnis respublikinių injekcijų paskirstymas, mūsų šiandieną įsisavintas taupumas visada mums bus tik į naudą. Ir priešingai – jei elgsimės švaistūniškai, ne bendram miesto labui, o tik galvosime apie savas interesų grupių perspektyvas, tai net ir Vilnius nebus pajėgus mums kada nors padėti tapti gražiu europiniu miestu. Ir taip gyvenant, vieną dieną net humoristams gali pritrūkti drąsos kurti ir kabinėti plakatus – „Ir Kaune galima gyventi“.

Šiandiena esančią ekonominę situaciją sąlyginai gi galima sulyginti jau ir su badmečiu. Tad per badmetį puotauti tikrai nedera.

Šio straipsnio kopija –>>> http://lt.netlog.com/_Matelis_/blog/blogid=52805#blog