19467 DELFI BLOGAS - Romualdas Matelis rašinynas » Kategorijos "Teisėtvarka" archyvas
Pradėk blogą
REKLAMA
Naujas įrašas
Mano įrašai
Mano nuostatos
R.Matelis

Romualdas Matelis: Mano ir Teismų stebėtojų nuomonės N.Puteikio byloje panašios


Penktadienis, 2011-12-09 13:00        Rašo R.Matelis, Mūsų Temidė, teismai, žemėtvarka, objektyvumas, laiškai, justicija, Teisėtvarka, Puteikis N., Partraukas V., V.Jurgilevičienė, Liesis J.A., Klaipėda, prokuratūra, baudžiamoji byla    |    0 komentarųkomentarai

Mano nuomonė išsakyta tuoj po bylos posėdžio yra čia –>>>


N.Puteikio byla. Panašumai ir skirtumai…

 

Lietuvos Respublikos prezidentei D. GRYBAUSKAITEI

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei I. DEGUTIENEI

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkui A. KUBILIUI

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pirmininkui G. KRYŽEVIČIUI

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui D. VALIUI

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei A. GAIŽUTIENEI

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui G. DANIELIUI

Susipažinti:

Nevyriausybinėms organizacijoms, Žiniasklaidai

Teismų stebėtojai apie N. Puteikio bylą

2011-12-05

Klaipėda

Š. m. gruodžio 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyko Seimo nario N. Puteikio baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ši byla sukėlė pakankamai didėlį visuomenes susidomėjimą, todėl stebėti kaip vykdomas teisingumas panoro nemažai šalies piliečių. Tarp jų buvo ne tik klaipėdiečių, bet ir atvykusių iš kitų Lietuvos miestų. Deja, ne visi norintys stebėti procesą tilpo į salę. Sėdimų vietų buvo tik apie 50, todėl likusiems teko stovėti salėje ir net koridoriuje. Dėl žmonių didžiulio susidomėjimo teismo posėdis prasidėjo neuždarytomis durimis. Norime išsakyti pastabą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salių ankštumo. Mūsų manymu, turi būti įrengta bent viena salė, kurioje galėtų tilpti apie 100 žmonių, pageidaujančių stebėti procesą. Tokio dydžio salėse galėtų vykti rezonansinių bylų nagrinėjimai.

Norime atkreipti dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salėse iki šio nėra įrengti dideli ekranai, kuriuose teismas, proceso šalys, stebėtojai galėtų peržiūrėti, ištirti video įrodymus. Tai reiškia, kad video įrašo pavidalu pateikiamų įrodymų nagrinėjimai teismo posėdžių metu nevyksta. Kodėl? Ar teismas, neperžiūrėjęs video, gali priimti objektyvius sprendimus?

Teisėja Ingrida Krušienė kalbėjo pakankamai aiškiai, garsiai ir suprantamai ne tik proceso dalyviams, bet ir stebėtojams. Neigiamas emocijas mums, stebėtojams, sukėlė tai, kad teisėja leido liudininkams išsisukti nuo atsakymų, prisidengus nenoru kartoti administraciniame teisme išsakytus argumentus. Tačiau stebėtojai ankstesniame teisme nedalyvavo ir atsakymų negirdėjo.

Įtariame, kad liudininkai ne tik buvo tarpusavyje suderinę atsakymus, bet turėjo galimybę per pertrauką juos pakoreguoti ir taip apeiti jiems nepalankius klausimus. Mūsų nuomone, pertrauka apklausus vieną liudininką ir neapklausus sekančio, negalėjo būti paskelbta, nes pertraukos laiku apklaustas ir neapklaustas liudininkai galėjo suderinti savo parodymus papildomai.

Korupcinio tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras J. Michailovskis teikė kaltinimą N. Puteikiui.

Prokuroras J. Michailovskis kalbėjo tyliai. Tik po stebėtojų reikalavimų pradėjo kalbėti garsiau. Kad prokuroras gali labai aiškiai ir garsiai kalbėti stebėtojai įsitikino, kai jis skaitė kaltinamąjį aktą.

Mums, piliečiams, nesuprantama teisėtvarka, kuri nesilaiko logikos. Jeigu bylą paruošia korupcinio skyriaus prokurorai ir atitinkami tyrėjai, tai būtų logiška teisme įrodinėti korupcinius veiksmus, t.y. N. Puteikio piktnaudžiavimą patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Mes negirdėjome, kad gerb. prokuroras bent vienu žodžiu būtų apkaltinęs kaltinamąjį kyšininkavimu ar siekimu asmeninės naudos. Atvirkščiai, prokuroras pareiškė, kad teisiamasis piktnaudžiavo jam patikėta galia, nes gynė viešąjį interesą. Kas leido trečiosios valdžios atstovui prokurorui J. Michailovskiui savavališkai sugalvoti korupcijai kitokią sąvoką? Nuo šiol, pagal prokurorą, korupcija yra piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant apginti viešąjį interesą.

Štai prie kokio absurdo priveda LR Seimo nenoras priimti Viešo intereso gynimo įstatymą.

Teisme N. Puteikis įrodinėjo, kad jis atliko pareigas vadovaudamasis įstatymu, o jo, kaip valstybės pareigūno, veiklą kontroliavo Kultūros paveldo departamentas.

Prokuroras J. Michailovskis kaltino N. Puteikį, kad nepasirašydamas 2011-03-02 Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje po derinimo aktu, neįvykdė teismo sprendimo. Manome, kad prokuroras J. Michailovskis turėjo galvoje neegzistuojančias statybos sąlygas, t.y. statyti 6 pastatus ant žemės ir vieną infrastruktūrinį statinį po žeme. Jeigu būtų ir administracinis teismas tai pažymėjęs savo nutartyje, tada kaltas valstybės tarnautojas N. Puteikis, nes nevykdo teismo sprendimo. Tačiau Administracinis teismas įpareigojo kaltinamąjį pasirašyti suderinus leidimą statybai pagal 2006 m. KPD išduotas sąlygas, o tai leidimas statyti du namus. Teisinis absurdas – Lietuvos kasdienybė. Kiek žmonių, kiek likimų sužalota, išsityčiota, pažeminta, kai absurdą reikalauja pripažinti tiesa.

Teisiamajam paklausus liudininkų, kurį pastatą pristatėte derinimui, pastarieji bandė išsisukti nuo atsakymų. Galu gale architektė Aurelija Jankuvienė paliudijo, kad derinimui pristatė tik vieną pastatą. Mums, stebėtojams, labai keista, kad visi su byla susiję Lietuvos teisėtvarkos atstovai, pradedant eiliniu prokuroru ir baigiant Klaipėdos apygardos prokuroru G. Danieliumi ir generaliniu prokuroru D.Valiumi mato derinimui pristatytą tik vieną pastatą. Paminklosaugos atstovai, tarnautojai, H. Manto g. 11 aplinkinių namų gyventojai, nevyriausybinių organizacijų nariai, miestiečiai ( 502 žmonės net raštu patvirtino, ką mato) ir kiti visuose maketuose mato ne vieną ar du, bet šešis pastatus - stiklo bokštus. Tik teismo salėje sužinome, kad šeši pastatai, virto vienu statiniu, nes po pastatais yra suprojektuotas dviejų aukštų požeminis garažas.

Kaltintojas įrodinėjo, kad dėl N. Puteikio užsispyrimo didžiulę moralinę ir materialinę žalą patyrė UAB “Investicinis kvadrantas”. Teismų stebėtojai, turėję reikalų su bankais, piktinosi, kaip galėjo bankas suteikti daugiamilijoninę paskolą UAB-ui, kuris neturėjo leidimo statybai ir nebuvo suderinęs su tuo susijusius dokumentus. Matomai, dėl tokio abipusio, galimai piktybiškai nusikalstamo ar neatsakingo elgesio, sužlugo klaipėdietiškas “Vakarų bankas”, o dabar bankrutavo ir “Snoras”.

Korupcinio tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras J. Michailovskis išsakė pastabą N. Puteikiui, kad tik šitame teisme pirmą kartą kaltinamasis kalba apie du pastatus. Kaip galėjo J. Michailovskis surašyti kaltinimą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui, jei nesusipažino su to padalinio išduotomis 2006 m. planavimo sąlygomis statybai H.Manto g. 11 esančiame sklype, t.y. buvusio kino teatro "Vaiva" vietoje. Gal N. Puteikis sako tiesą, kad kaltinimo aktą prokuroras J. Michailovskis surašė iš bendrovės "Investicijų kvadrantas" skundo?

Negalima leisti dirbti asmenims, kurie apsimeta nemoką suskaičiuoti iki šešių. Jie visuomenės akyse diskredituoja ne tik prokuratūros instituciją, bet ir visą Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Ne be reikalo ją, kaip korumpuotą ir neveiksnią, bando reformuoti Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė. Te padeda jai Dievas kuo greičiau tai padaryti. O mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, padėsime jai.

Teismų stebėtojai:

Virginijus PARTAUKAS, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. E-paštas: klaipedos.jdj@yandex.ru , tel. 860344258

Virginija JURGILEVIČIENĖ, Nepartinis demokratinis judėjimas, Klaipėdos skyrius. E-paštas: virginija.jurgileviciene@gmail.com tel. 868040225

Juozas Algimantas LIESIS, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio Klaipėdos skyrius E-paštas: jalgimantas@gmail.com, tel. 869969825

ir kiti

R.Matelis: Lietuva – teisinė ar teisminė valstybė?


Ketvirtadienis, 2011-10-20 14:37        Rašo R.Matelis, premjeras, nuosavybės atstatymas, teisinė valstybė, Teisminė valstybė, teisė, Teisėtvarka, valstybė    |    0 komentarųkomentarai

Ilgokai nesusigaudęs ar mes tikrai gyvename TEISINĖJE valstybėje ir jau seniai nesulaukdamas į tai atsakymo nei iš Gerbiamo premjero Andriaus Kubiliaus, nei iš, jo manymu, tai geriau žinančių žemės ūkio specialistų, liaudiškai sakant, likau tartis vienas su veidrodžiu. Ką padarysi, kartais ir tai išeitis.

Šį kartą veidrodėliui uždaviau ne jam įprastą klausimą „kas pasaulyje gražiausias“, o kaip turėtume suprasti patį terminą „teisinė“ valstybė. Ir jis, nors ne tvirtai, bet pasakė, kad tai greičiausiai valstybė, kurioje veikia teismai ir prokuratūros, policija ir advokatūros. O, kad joms būtų lengviau, dar ir įstatymų įvairių prirašyta. Ir, kad ta įvairovė labai svarbi, nes tik esant skirtingoms tų pačių klausimų interpretacijoms, teismai, pagal reikalą gali taikyti vienus ar kitus iš jų.

-          Hmmm, veidrodėli, tai gal tada tai ne teisinė, o teisminė valstybė?  – paklausiau. Bet į šį klausimą jis nebeatsakė. Likau spėlioti pats vienas.

Teisinė ir teisminė – prasmė tarsi labai panaši. Galimai, atkeliavusi iš Vakarų. [Gal būt tai vertėjų klaida?] Ir tai, bent jau iš pirmo žvilgsnio viena kitai neprieštaraujančios sąvokos. Tačiau tik iš pirmo. Jei pabandytumėme  pasigilinti lituanistiniu požiūriu, teisinė valstybė turėtų būti tokia valstybė, kurioje bent jau valdininkai, o ir didžioji dalis visuomenės, vadovaujasi įstatymais. O tais atvejais, kai kyla abejonių dėl vienokio ar kitokio veiksmo atitikimo norminiams aktams, tenka tiesos ieškotis teisme. Ir teismas turėtų būti teisingas ir daugeliu atvejų griežtas tiems, kas teise nesivadovauja. Vardan to, kad kiti žinotų, kad įstatymų ignoravimas neliks nepastebėtas ir už tai lauks nemalonus atpildas.

Kas yra teisminė valstybė tikriausiai nerastume jokiame vadovėlyje. Tačiau nesunku susiprasti, kad tokia etiketė tiktų tik ne itin gerbtinai šaliai. Nes tai reikštų, kad joje niekas įstatymų taip ir nesuvokia, neįsisąmonina. Teisminė valstybė, mano supratimu, tokia valstybė, kurioje begalė klausimų sprendžiami teismuose. Maža to, tai reikštų, kad teismai joje nebaugina nieko. Nes įstatymai nenumato griežtų atpildo formų už jų nesilaikymą. Be to, galima daryti prielaidą, kad teisminės valstybės sąvoka labiau primena loteriją, o ne įstatymo viršenybę, nes gi loterija toks saldus masalas daugeliui lengvatikių.

Tad dabar apžvelkime kokia vis tik ta Lietuva. Ar piliečiai ir, tuo labiau, valdžios institucijos gerbia esamus įstatymus? Ar teismų sprendimų nevykdymas arba neteisingas jų interpretavimas dažnai gręsia realia, dėmesio verta bausme? Pagaliau ar patys teismai visada suinteresuoti, kad bent jau jų sprendimų būtų šventai laikomasi?

Pažvelkime ir kitu kampu. Ar Lietuvoje teismai retas reiškinys, todėl juose bylos sprendžiamos operatyviai, šiek tiek teisine terminologija tariant – per protingą laiką? O jei ne, tai ar analizuojamos to priežastys ir imamasi atitinkamų veiksmų, idant tuo terminus sutrumpinti? Deja, ne. Lietuvoje šiandiena krizė? Gal būt, bent jau taip mes esame įtikinėjami keliant mums mokesčius ar mažinant atlyginimus ir pensijas. Ir esame tikinami, kad tai ne Lietuvos, o pasaulio kaltė. Tebūnie, šis mano straipsnis neturi tikslo gilintis į ekonomikos plonybes. Tačiau Temidės aplinkoje krizės tarsi ir neturėtų būti. Nes Amerikos subankrutavęs bankas čia ne prie ko. Ir bendrai pasaulis ar Europos sąjunga čia neturėtų turėti jokios įtakos. Teismai turėtų dirbti kaip laikrodis operatyviai, o jų sprendimų nevykdymas turėtų būti griežtai baudžiami. Tačiau to nėra. Daugelis bylų nusitęsia iki senaties terminų, o padavus skundą į aukštesnės instancijos teismą gali tekti laukti pradžios ilgiau negu metus laiko. Kodėl? Trūksta etatų? Patalpų? Bet gi visa tai ne iš dangaus. Tikrai ne mažas gimstamumas Lietuvoje apsprendžia teisėjų stygių. Ir abejoju ar trūksta specialistų. O etatų padidinimą išspręsti labai paprasta, tereikia tik noro. Bet gal Lietuva nenori tikro teisingumo ir tada įvairių bylų vilkinimas teikia jai vilčių, kad kažkam pritrūks kantrybės? O kažkam gal ir gyvenimo? Gal… Nežinau.

Bet žinau viena – tokia padėtis niekaip nestumia mūsų šalies teisinės valstybės link. Tikiu, kad kažkada šie klausimai taps prioritetiniais, tačiau kada tai bus? Klausimas, deja, be atsako. O kol kas negaliu savo Tėvynės vadinti Teisine valstybe. Nes savo asmeninėje praktikoje, byloje  dėl Palangos savivaldybės įstatymų nesilaikymo nuosavybės atstatymo klausimu teko bylinėtis porą metų. Vėliau metus laukti Vyriausiojo Administracinio teismo verdikto. O dabar dar 18 mėnesių tenka kovoti dėl šių teismų sprendimų įvykdymo. Jau nekalbant apie tai, kad visa tai tęsiasi net 21 metus. Ir neaišku kada bus viso to pabaiga. Manau, smulkiau apie tai parašysiu sekantį kartą.

Atgal grįžti atgal
PERŽIŪRĖTI ARCHYVĄ
Gegužė 2013
P A T K P Š S
   12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
BLOGO KATEGORIJOS
DRAUGŲ BLOGAI
Copyright © 1999-2008 DELFI. All rights reserved.  |  Atsakomybės apribojimas
0