b584
Dabar daug kur, o tame tarpe ir įvairiuose internetiniuose forumuose, plačiai diskutuojama apie Seimo pirmininko Arūno Valinsko vertimą nuo posto. Ko gero jau šį antradienį seimo nariai apsispręs dėl jo tolimesnio buvimo arba nebuvimo Seimo pirmininko kėdėje.
Šis atvejis, tikiuosi sutiksite, tapęs jau tradicija - Lietuvoje
Seimo pirmininkas, nors ir tapęs tik tradicine figūra, laikina
pareigybė. Situacija labai panaši kaip ir su begale Kauno merų, iš
kurių, jei neklystu, tik vienas išbuvo visą kadenciją. Bent jau aš
atsimenu tik Henriką Tamulį… Tik man atrodo, kad neteisinga tikėtis
atspėti kodėl jis verčiamas, kol nesame tikri kaip jis aplamai pateko į
politinę areną. Jei žinotume kas pasėjo, lengviau susigaudytume ir kas
pjauna.
Čia nėra tokia visai paprasta situacija. Na gal ir paprasta, bet apipainiota įvairiais voratinkliais.
Teisus vienas mano kolega, sakydamas, kad scenarijus tas pats kaip
ir R.Pakso. Jei ir ne visai tas pats, tai bent jau eskizas ruoštas to
paties architekto. Rusą Borisovą pakeitė mafijozas Michalskis, kurio
kaip ne keista aš iki tol net nebuvau girdėjęs. Nors Kaune gyvenu visą
gyvenimą ir tikrai jei jis būtų čia žymus ir baisus, būčiau bent
girdėjęs. Iš to darytina išvada, kad jis tiek pat pavojingas
visuomenei, kiek ir R.Pakso atveju buvo pavojinga R.Smailytė - baigėsi
nuvertimas ir nebeįdomi absoliučiai niekam ta Renata. Nebekelia
pavojaus nei tautai, nei M.Laurinkui asmeniškai. Na, nebent dar kažkas
prie brendžio su kava ją prisimena.
Kai kas bando visa tai vertinti kaip Tvarkos ir teisingumo
partijos kerštą. Neteisingas vertinimas bent jau todėl, kad kol kas
Seime ši partija dar toli gražu nėra pati mylimiausia, ji vis dar
opozicijoje. Kita vertus, tvarkiečiai ir neturi pagrindo turėti meilės
Arūnui. Liaudies išmintis sako - kaip šauksi, taip tau atsilieps.
Valinskas bandė susirinkti sau balus juodindamas visą Tvarkos ir
teisingumo partiją, kodėl gi paksistai turėtų norėti, kad toks žmogus
sėdėtų Seimo pirmininko vietoje? Normalu ir nieko paslaptingo - gi
būtent V.Mazūronis ir inicijuoja interpeliaciją.
O vis tik, ne dėl to, kad paprastai mažiausiai simpatijų
jaučiu konservatoriams [paskutiniu metu ir jų tarpe imu vis dažniau
atrasti gerbtinų žmonių, kuriuos imu gerbti, tačiau visas jų
šiandieninis minusas, kad nesugeba pasistatyti gerų lyderių], manau,
kad visos klastos slypi būtent konservatoriuose. Tiesa, čia jau Pakso
ir Valinsko scenarijai ne tokie, jie supanašėjo tik vertimo stadijoje.
Paksas į prezidentus atėjo savo, savo partijos ir tautos pastangų dėka,
o Valinskas? Galima, jei kam norisi, manyti, kad jis atėjo irgi šiuo
keliu. Tokio žmogaus aš, bent kol kas, nenuginčysiu, nes neturiu jokių
įrodymų. Bet tai mažai įtikinanti versija. Kažkas už viso to slypėjo…
Vis tik aš linkęs manyti, kad Valinskas buvo
konservatorių projektas. Tą mano įtarimą dar labiau sustiprino
savaitės pradžioje padarytas A.Kubiliaus beprecedentinis pareiškimas, kad TPP
frakcijiečiai turi nedelsiant išsiskirstyti į jų arba liberalų frakcijas. Nu ar ne per drasu? Ar neprimena atviro diktato? Tačiau jei
su jais taip kažkada buvo tartasi, suprantamas noras kažkada apie tai
priminti… Be to protingas žmogus visus vertimus visada darys ne
savomis rankomis, o pats dar ilgą laiką apsimetinės neutraliu.
A.Kubilių vertinu kaip būtent protingą žmogų, tad ir jo ilgas "šiltas"
atsinešimas į jau smaugiamą Valinską, man nėra keistas. O va šiandiena,
kai vertimo procedūra jau akivaizdžiai sėkmingai įsibėgėjo, galima
tarti ir atvirą savo žodį…
Manau, kad labai įmanoma, jog pagal pradinį priešrinkiminį
projektą taip ir buvo sumanyta… Tie, kas svyruojantys elementai ir
nelabai linkę balsuoti už mus [konservatorius], nesunkiai gali
pasirinkti džiazmenus. Po to, kai jie gaus savo tam tikrą dalį balsų,
estradiorus prisijungsime prie savęs. Tačiau Valinskas, apsvaigintas
tokios sėkmės, nutarė nusispjauti į slaptus priešrinkiminius
susitarimus su Kubil_Company ir ėmė be konservatorių paramos
savarankiškai žingsniuoti per politikos sceną. Konservatoriams tai buvo
netikėtas smūgis, bet jie džiaugėsi bent tuo, kad jie gali išlaikyti
koaliciją su muzikantais ir nutarė palaukti savo momento. Ko gero jį
surasti nebuvo taip lengva, tad tai šiek tiek užtruko… Ir šiandiena
pasirinktas ne pats tobuliausiais variantas, bet kiek gi galima laukti,
teko bandyti…
To bandymo sėkmę padidino dar ir tai, A.Valinskas nesugebėjo
ir net nenorėjo sugebėti palaikyti gerus santykius su žiniatieka. Jis
tiesiog pamiršo, kad jis jau nebe pagrindinis svogūnas, neįvertino, kad
svogūnas liaupsinamas dėl grožio tol kol jis lysvėje, o kai papuola ant
stalo, jis jau su pasigardžiavimu valgomas. Tad ir turime rezultatą -
Valinskas jau pilnu tempu kramtomas…

