Pastarosiomis dienomis žiniatiekoje, o ir prie įvairių staliukų, dažnos diskusijos apie naująją Lietuvos valdžios mokesčių politiką. Kitaip ir būti negali, nes suruošti siurprizai, panašu, palies vos ne kiekvieną žmogų: vienus labai aštriai, kitus vos pastebimai. Nežiūrint to, daugelis džiūgauja, o stambesnės žuvys drebia priekaištus ir kuria pseudo teorijas. Kitaip gal ir būti negali, toks jau tas mūsų drumzlinas gyvenimas, kad dažnai be priežasties krykštaujame kai kažkam nepasiseka, o kartais gailimės to, kuris vargu ar to gailesčio vertas.
Žiūrint į tai, kas paskubomis sukurpta, negalima nesutikti, kad seimas ir vyriausybė savo veiksmais primena skęstančio laivo denyje besiblaškančius jūreivius. Mokesčiai nustatyti be jokios analitinės logikos, be pamatuoto aptarimo tarp savų ir su tautos atstovais. Nieko nepadarysi, gyvename lietuviškoje demokratijoje, kuri, bent man, visada panaši į aukščiausią diktatūros išsivystymo formą. Kai kas sako, kad vis tik demokratija pas mus akivaizdi, nes galima rašyti ir kalbėti tai, ką manai. Ačiū už bent šią galimybę, tačiau tai tik vienas, mūsų sudėtingo statinio kampinis akmuo. O kur visa kita?
Nebuvau seimo salėje, kai buvo priiminėjami naujieji įstatymai. Apie juos težinau iš spaudos, kaip ir dauguma mirtingųjų. Tačiau vaizdas toks, kad bene trys ar keturi seimūnai iš pusantro šimto, padėliojo iš tribūnos savo sapnus ir jiems pritarta. Neabejoju, kad netrukus bus dar daug korektūrų ir pakeitimų, tačiau ar tai puošia Lietuvą? Žinoma, kažkas su džiaugsmu man pasakys seną, jau seniai atsibodusią frazę, kad net civilizuotieji italai ar intelektualieji japonai seime susimuša – suprask, Lietuva tokiame fone atrodo tiesiog labai puikiai. O po kurio laiko, gal kas nors užsakys kokį pagiriamąjį straipsnį kokiame nors suvargusiame bulvariniame Londono laikraštėlyje ir su pasimėgavimu rodys tautai – va kaip šiltai apie mus rašo Vakarai.
Bet grįžtu atgal prie šiandiena pasirinktos temos – brangaus [arba milijoninio] nekilnojamojo turto apmokestinimo. Iš esmės tai gal ir nėra pati didžiausia blogybė iš viso priimto įstatymų paketo. Ir gal visai ne blogybė, bet ne todėl, kad manyčiau, kad valstybės biudžetas yra pagrindinė to priežastis. Ne, apie valstybės biudžetą sutikčiau kalbėti tik tada, kai matyčiau, kad kitų būdų jau nebėra. O dabar, prisimindamas Michailo Gorbačiovo mėgtą terminologiją, turiu pasakyti, kad dar niekas realiai nebandė išieškoti visų įmanomų vidinių rezervų. O, bent kiek mąstančiam žmogui, manau, turėtų būti aišku, kad nuo to būtina pradėti. Aš jau esu rašęs savo straipsniuose [blog‘uose], kad niekaip nepateisinami prabangūs SODRŲ rūmai. Ir čia kalba eina ne tik apie pastatų kainas, kurios išleistos akivaizdžiai iš mūsų visų lėšų, bet ir apie jų neekonomišką architektūrinį sprendimą. Lietuvos visų finansinių vargų, lyginant su Vakarų šalimis, viena iš pagrindinių bėdų yra tai, kad gyvename šalto klimato zonoje, kur vos ne pusę metų turime šildytis. O tas šildymas mums brangus, gerokai brangesnis už kur kas šaltesnėje zonoje gyvenančius rusus. Nes jie turi dievo skirtus gamtinius išteklius. Net neįmanoma lyginti mūsų priverstinių nuostolių su tais kraštais, kur žiemos tik simbolinės. Už dujas, kol kas pagrindinį šilumos šaltinį, rusiškąjam Gasprom‘ui mes mokame milžiniškus pinigus. Tiek savo būstuose, tiek visuomeninės paskirties patalpose, tiek ir bet kurioje darbovietėje. Tačiau mokėti, kai to nėra būtina argi protinga? SODROS vien Kauno skyriuje, aš drįsčiau teigti, – pusė visos erdvės ne tik, kad neišnaudojama, bet jos ir neįmanoma kada nors panaudoti. Nes ten didžiuliai holai per visus keturis pastato aukštus. Tad šildome oranžerijas, skirtas net ne augalams, o neaišku kam. Tai grožis? Gal būt, jei kažkam hoby yra mėtyti pinigus į bet kur. Man, suvokiant finansinius nuostolius ir girdint, kad nėra už ką mokėti pensijas, tai liūdnas vaizdas. Todėl visus neteisingai pastatytus SODRŲ pastatus, jei būtų mano valia, nurodyčiau, parduoti, o šios, gerai dirbti nesugebančios institucijos darbuotojus perkelčiau į 1970 metų statybos bendrabučius. Na, panašiai, kokiuose dabar įsikūrę daugelis seniūnijų.

Vis tik manau, kad brangių ir prabangių pastatų apmokestinimas yra gerai. Ir, ko gero, būtinas. Ne todėl, kad per šiuos mokesčius pasireikštų tautos pavydas turtingiesiems. Ne. Čia aš įžvelgiu kur kas gilesnę prasmę. Visame skurstančiame pasaulyje lygiagrečiai vyksta ir nuolatinės varžybos. Nedidelis procentas turtingųjų, o reiškia, šiaip jau protingų žmonių, yra paprasčiausiai susirgę turtomanija. Jie visomis įmanomomis formomis stengiasi per savo sukauptus turtus pademonstruoti aplinkiniams savo išskirtinumą. Tai nėra lengva liga ir jos gydymui, ko gero, niekas niekada neišras jokių tablečių. Tačiau apmokestinimas gali paveikti gydomai: oligarchai ar tiesiog šiaip turtuoliai susimąstys kiek jiems visko reikia iš tikrųjų. Ir daugelis jų ims sveikti – sukauptus viršpelnius nebekraus tokiais besaikiais mastais į nekilnojamąjį turtą ir kitus prabangos ženklus. Jie tikrai nenukentės, jei apsiribos savo šeimos gyvenamąjį plotą, pavyzdžiui iki 25 kvadratinių metrų vienam ten gyvenančiam šeimos nariui. O turimus pinigus panaudos kur kas tikslingiau – kelionėms, pramogoms ir poilsiui. Iš to laimėti turėtų visi: ir turtingieji, ir varganesnė tautos dalis. Savaime suprantama, laimės ir šalies biudžetas. Tik jei jis bus ir toliau besaikiai švaistomas įvairioms išvykoms, įforminamomis komandiruotėmis, „kanceliarinėmis“ išrinktųjų ir paskirtųjų išlaidoms, bei prie šalies gyventojų atlyginimo vidurkio nepriderintoms algoms, biudžetas nuolatos bus deficitinis.
Taigi, įvedami pastatų prabangos mokesčiai nėra absoliutus blogis. Greičiau visai teigiamas niuansas, aišku, su sąlyga, kad jis bus nustatytas protingo dydžio ir taikomas protingiems viršpločiams. Transporto ir indėlių mokesčiai matytini jau kiek kitoje šviesoje, todėl apie juos parašysiu vėliau.

Mano nuomonė išsakyta tuoj po bylos posėdžio yra čia –>>>

N.Puteikio byla. Panašumai ir skirtumai…

 

Lietuvos Respublikos prezidentei D. GRYBAUSKAITEI

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei I. DEGUTIENEI

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkui A. KUBILIUI

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pirmininkui G. KRYŽEVIČIUI

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui D. VALIUI

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei A. GAIŽUTIENEI

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui G. DANIELIUI

Susipažinti:

Nevyriausybinėms organizacijoms, Žiniasklaidai

Teismų stebėtojai apie N. Puteikio bylą

2011-12-05

Klaipėda

Š. m. gruodžio 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyko Seimo nario N. Puteikio baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ši byla sukėlė pakankamai didėlį visuomenes susidomėjimą, todėl stebėti kaip vykdomas teisingumas panoro nemažai šalies piliečių. Tarp jų buvo ne tik klaipėdiečių, bet ir atvykusių iš kitų Lietuvos miestų. Deja, ne visi norintys stebėti procesą tilpo į salę. Sėdimų vietų buvo tik apie 50, todėl likusiems teko stovėti salėje ir net koridoriuje. Dėl žmonių didžiulio susidomėjimo teismo posėdis prasidėjo neuždarytomis durimis. Norime išsakyti pastabą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salių ankštumo. Mūsų manymu, turi būti įrengta bent viena salė, kurioje galėtų tilpti apie 100 žmonių, pageidaujančių stebėti procesą. Tokio dydžio salėse galėtų vykti rezonansinių bylų nagrinėjimai.

Norime atkreipti dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salėse iki šio nėra įrengti dideli ekranai, kuriuose teismas, proceso šalys, stebėtojai galėtų peržiūrėti, ištirti video įrodymus. Tai reiškia, kad video įrašo pavidalu pateikiamų įrodymų nagrinėjimai teismo posėdžių metu nevyksta. Kodėl? Ar teismas, neperžiūrėjęs video, gali priimti objektyvius sprendimus?

Teisėja Ingrida Krušienė kalbėjo pakankamai aiškiai, garsiai ir suprantamai ne tik proceso dalyviams, bet ir stebėtojams. Neigiamas emocijas mums, stebėtojams, sukėlė tai, kad teisėja leido liudininkams išsisukti nuo atsakymų, prisidengus nenoru kartoti administraciniame teisme išsakytus argumentus. Tačiau stebėtojai ankstesniame teisme nedalyvavo ir atsakymų negirdėjo.

Įtariame, kad liudininkai ne tik buvo tarpusavyje suderinę atsakymus, bet turėjo galimybę per pertrauką juos pakoreguoti ir taip apeiti jiems nepalankius klausimus. Mūsų nuomone, pertrauka apklausus vieną liudininką ir neapklausus sekančio, negalėjo būti paskelbta, nes pertraukos laiku apklaustas ir neapklaustas liudininkai galėjo suderinti savo parodymus papildomai.

Korupcinio tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras J. Michailovskis teikė kaltinimą N. Puteikiui.

Prokuroras J. Michailovskis kalbėjo tyliai. Tik po stebėtojų reikalavimų pradėjo kalbėti garsiau. Kad prokuroras gali labai aiškiai ir garsiai kalbėti stebėtojai įsitikino, kai jis skaitė kaltinamąjį aktą.

Mums, piliečiams, nesuprantama teisėtvarka, kuri nesilaiko logikos. Jeigu bylą paruošia korupcinio skyriaus prokurorai ir atitinkami tyrėjai, tai būtų logiška teisme įrodinėti korupcinius veiksmus, t.y. N. Puteikio piktnaudžiavimą patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Mes negirdėjome, kad gerb. prokuroras bent vienu žodžiu būtų apkaltinęs kaltinamąjį kyšininkavimu ar siekimu asmeninės naudos. Atvirkščiai, prokuroras pareiškė, kad teisiamasis piktnaudžiavo jam patikėta galia, nes gynė viešąjį interesą. Kas leido trečiosios valdžios atstovui prokurorui J. Michailovskiui savavališkai sugalvoti korupcijai kitokią sąvoką? Nuo šiol, pagal prokurorą, korupcija yra piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant apginti viešąjį interesą.

Štai prie kokio absurdo priveda LR Seimo nenoras priimti Viešo intereso gynimo įstatymą.

Teisme N. Puteikis įrodinėjo, kad jis atliko pareigas vadovaudamasis įstatymu, o jo, kaip valstybės pareigūno, veiklą kontroliavo Kultūros paveldo departamentas.

Prokuroras J. Michailovskis kaltino N. Puteikį, kad nepasirašydamas 2011-03-02 Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje po derinimo aktu, neįvykdė teismo sprendimo. Manome, kad prokuroras J. Michailovskis turėjo galvoje neegzistuojančias statybos sąlygas, t.y. statyti 6 pastatus ant žemės ir vieną infrastruktūrinį statinį po žeme. Jeigu būtų ir administracinis teismas tai pažymėjęs savo nutartyje, tada kaltas valstybės tarnautojas N. Puteikis, nes nevykdo teismo sprendimo. Tačiau Administracinis teismas įpareigojo kaltinamąjį pasirašyti suderinus leidimą statybai pagal 2006 m. KPD išduotas sąlygas, o tai leidimas statyti du namus. Teisinis absurdas – Lietuvos kasdienybė. Kiek žmonių, kiek likimų sužalota, išsityčiota, pažeminta, kai absurdą reikalauja pripažinti tiesa.

Teisiamajam paklausus liudininkų, kurį pastatą pristatėte derinimui, pastarieji bandė išsisukti nuo atsakymų. Galu gale architektė Aurelija Jankuvienė paliudijo, kad derinimui pristatė tik vieną pastatą. Mums, stebėtojams, labai keista, kad visi su byla susiję Lietuvos teisėtvarkos atstovai, pradedant eiliniu prokuroru ir baigiant Klaipėdos apygardos prokuroru G. Danieliumi ir generaliniu prokuroru D.Valiumi mato derinimui pristatytą tik vieną pastatą. Paminklosaugos atstovai, tarnautojai, H. Manto g. 11 aplinkinių namų gyventojai, nevyriausybinių organizacijų nariai, miestiečiai ( 502 žmonės net raštu patvirtino, ką mato) ir kiti visuose maketuose mato ne vieną ar du, bet šešis pastatus - stiklo bokštus. Tik teismo salėje sužinome, kad šeši pastatai, virto vienu statiniu, nes po pastatais yra suprojektuotas dviejų aukštų požeminis garažas.

Kaltintojas įrodinėjo, kad dėl N. Puteikio užsispyrimo didžiulę moralinę ir materialinę žalą patyrė UAB “Investicinis kvadrantas”. Teismų stebėtojai, turėję reikalų su bankais, piktinosi, kaip galėjo bankas suteikti daugiamilijoninę paskolą UAB-ui, kuris neturėjo leidimo statybai ir nebuvo suderinęs su tuo susijusius dokumentus. Matomai, dėl tokio abipusio, galimai piktybiškai nusikalstamo ar neatsakingo elgesio, sužlugo klaipėdietiškas “Vakarų bankas”, o dabar bankrutavo ir “Snoras”.

Korupcinio tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras J. Michailovskis išsakė pastabą N. Puteikiui, kad tik šitame teisme pirmą kartą kaltinamasis kalba apie du pastatus. Kaip galėjo J. Michailovskis surašyti kaltinimą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui, jei nesusipažino su to padalinio išduotomis 2006 m. planavimo sąlygomis statybai H.Manto g. 11 esančiame sklype, t.y. buvusio kino teatro "Vaiva" vietoje. Gal N. Puteikis sako tiesą, kad kaltinimo aktą prokuroras J. Michailovskis surašė iš bendrovės "Investicijų kvadrantas" skundo?

Negalima leisti dirbti asmenims, kurie apsimeta nemoką suskaičiuoti iki šešių. Jie visuomenės akyse diskredituoja ne tik prokuratūros instituciją, bet ir visą Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Ne be reikalo ją, kaip korumpuotą ir neveiksnią, bando reformuoti Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė. Te padeda jai Dievas kuo greičiau tai padaryti. O mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, padėsime jai.

Teismų stebėtojai:

Virginijus PARTAUKAS, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. E-paštas: klaipedos.jdj@yandex.ru , tel. 860344258

Virginija JURGILEVIČIENĖ, Nepartinis demokratinis judėjimas, Klaipėdos skyrius. E-paštas: virginija.jurgileviciene@gmail.com tel. 868040225

Juozas Algimantas LIESIS, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio Klaipėdos skyrius E-paštas: jalgimantas@gmail.com, tel. 869969825

ir kiti