DELFI BLOGAS - Šarūno Skučo blogas » Įrašai » Vilniaus savivaldybė – Graikiškos ekonomikos pasiekimų puoselėtoja

Pradėk blogą

Naujas įrašas

Mano įrašai

Mano nuostatos

Pradžia
Vartotojų blogai
saruno_skuco_blogas

Vilniaus savivaldybė – Graikiškos ekonomikos pasiekimų puoselėtoja

Ketvirtadienis, 2011-10-27 00:30 Be temos | 2 komentarų

Vilniaus miestui trūksta lėšų ne dėl mažų surenkamų pajamų, bet tik dėl aukštų pareigūnų piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir korupcijos. Vien šiais metais savivaldybė suplanavusi pasiskolinti papildomai apie 160 mln. litų. Kitus metus miestas pradės su įsiskolinimu, didesniu nei miesto biudžetas. Tai jau yra Graikijos situacija. Nusprendžiau rašydamas apie esamą situaciją vartoti parašytus „italic“ šriftu tokius žodžius, kaip „galimai“, prieš parašydamas žinomą teiginį, kurio negalima įrodyti. Priešingu atveju už tiesos žodį būčiau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip už šmeižtą. Tą jau bandė daryti dabartinis Vilniaus meras anksčiau, tik laimė teismui tada pakako įrodymų dėl abonento. Dirbdamas savivaldybės kontrolieriumi atskleidžiau ne vieną blogą pavyzdį, tačiau niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl gal būt sunku to tikėtis ir artimoje ateityje. O aš neturiu neteisėtai gautų pinigų fondo, kurį galėčiau naudoti savo paties gynybiniam procesui finansuoti. Faktinės kontrolės Vilniaus savivaldybėje nebėra. Kontrolės tarnyba išardyta, tiesiogiai su auditais dirbantys liko tik 7 darbuotojai. Gerai kai valdininkų nėra per daug, tačiau čia ne ta vieta, kur reikėtų derėtis. Pasekmės jau matomos: po tarnybos etatų sumažinimo ir reorganizavimo, per paskutiniuosius 4 mėnesius nebuvo užbaigtas nei vienas auditas. Puikios sąlygos tempti viską iš visur! Likusi kontrolės tarnyba paklusniai vykdys mero užsakymus kai reikia atleisti kokį direktorių ar parodyti „didelį neūkiškumą“ ir tuo pagrįsti naujus projektus bei lėšų jiems skyrimą. Taip vieną problemą keičia kita, tik jau ne vilko, bet meškos lygio. Žinau, nes taip buvo siūloma dirbti ir man. Ta pačia veikla jau nuo seno užsiima ir vidaus audito skyrius, pavaldus tik administracijai, kuri šiandien Vilniuje turbūt tik vykdo mero nurodymus. Veikiant be lėšų panaudojimo kontrolės, galima daryti ką norima, jei pakanka balsų daugumos miesto taryboje. Valstybės kontrolės institucijos šiandien neturi galimybės vykdyti išsamių auditų savivaldybėse, gali nebent patikrinti europinių fondų panaudojimą ar savivaldybės institucijų atliekamų auditų kokybę metodologijos požiūriu. Tai lyg girtą pagautą kelių gaidelį patikrinti, ar vairavo užsirišęs batų raištelius. Varguar tai ką pakeis. Savivaldybės šiandien ko gero yra nekontroliuojami valdančiųjų politikų asmeniniai bankomatai, kuriuose pakrauta pinigų tiek, koks yra savivaldybės biudžetas. Nuo beveik kiekvieno savivaldoje išleisto lito galimai 10-20 centų tenka „otkatams“. Tai liečia ir socialinėms paslaugoms, švietimui bei kultūrai skiriamas lėšas, kur pašalpos ar paramos mokamos „mirusioms sieloms“, ugdymo įstaigose mokymo krepšelio lėšos leidžiamos darbuotojų premijoms išmokėti. Priklauso nuo vykdytojų konkurentų skaičiaus, darbų ar paslaugų savikainos ir srities. Gal tikslų kiekvieno projekto „otkato“ procentą žinantys valdininkai galėtų paprieštarauti ir nurodyti tikslius skaičius, tokiu atveju pasitaisyčiau ir įvardinčiau jų nurodytas „otkatų“ sumas kiekvienam projektui. Vien Vilniaus savivaldybėje galima būtų sutaupyti bent 160 milijonų litų per metus, skiriamų „otkatams“, o tai juk tokia pati suma, kuri šiais metais numatyta pasiskolinti. Galima prieštarauti, kad „otkatai“ naudingi ekonomikai, skatina vartojimą. Tačiau nelegalių pinigų savininkai nemažą jų dalį stengiasi išleisti užsienyje, kur to negalėtų kontroliuoti Lietuvos specialiosios tarnybos. Todėl geriau šiuos milijonus paskirti pensininkams, jie tikrai absoliučiai didžiąją pensijų dalį išleidžia Lietuvoje. Kur dar įvairiems draugams išdalintos lėšos taikant įvairias nereikalingas plačiai išplitusias lengvatas. Vien surinkus nekilnojamojo turto ar nuomos mokesčius biudžetas pasipildytų didžiulėmis sumomis. Kam medžiotojų draugijai reikalingos patalpos Stiklių gatvėje? Juk medžioklių tiesioginės veikos sfera tikiuosi nėra miesto centras, jie galimai pramogauja arčiau miškų, ten galėtų būti iškeltas ir ofisas. Šios patalpos išnuomotos 1 Lt/kv.m. Ką pasakytų vilniečiai ar vilnietės, kurie iš principo nusiteikę prieš gyvūnų žudymą, kaip kad mano sesuo, sužinoję, kad savo kaip vilniečio lėšomis remia kiekvieną medžioklės sezoną? Projektai turi atitikti miesto vystymo strategiją, būti kryptingai nukreipti numatytoms miesto problemoms spręsti. Šiuo metu jie vystomi padrikai, pripuolamai, galima spėti, kad priklausomai nuo bendrų valdininkų-verslo poreikių. Savivaldybė paprastai pati neatlieka darbų, bet kokio projekto užsakymai pasiskirsto versle. Kuo projektas stambesnis, tuo daugiau piniginių išteklių atiteks verslui (metro – teisingas pavyzdys). Tokiu būdu korumpuoti valdininkai suinteresuoti nuolat vykdyti kuo didesnės apimties projeketus ir tuomet nuo didesnio kasnio, taikant tą patį „otkato“ procentą, galimai daugiau monetų lieka tokių valdininkų kišenėse. Matyti, todėl projektai ir vystomi padrikai. Priklausomai nuo savivaldybės tuo metu valdomų resursų, galimai stengiamasi užsakyti bet kokius darbus, kuriuos gali atlikti pažįstami verslininkai. Be abejo, verslas pats gali siūlyti projektus, o kartu galimai ir otkatus. Valdininkija renkasi, ir galimai ne pagal gyventojų poreikius, bet pagal otkatų dydžius ir lengvesnes galimybes juos pasiimti. Štai ir turime puokštę niekam nebereikalingų galimybių studijų, stadionų, muziejų, meno kolekcijų ir pan. Nėra suprantama, kodėl savivaldos įmonėms nėra taikomi analogiški reikalavimai, kokie yra taikomi valstybinėms įmonėms prie ministerijų, vykdančioms ūkinę komercinę veiklą. Iš pastarųjų pradėta teisėtai reikalauti mokėti savininkei dividendus. Vilniaus savivaldybėje pilna pavyzdžių, kai ne tik kad nemokami dividendai, bet ir nuolat savivaldybės lėšomis šelpiamos įmonės, vykdančios komercinę veiklą, konkuruojančią su verslo vykdoma veikla. UAB Grinda remontuoja gatves ir prižiūri miesto teritorijas. Lygiai tą pačią veiklą vykdančios komercinės įmonės dalyvauja konkursuose, juos laimi mažesniais nei Grinda įkainiais, turi pelnus ir duoda finansinę gražą savo akcininkams. Tuo metu UAB Grinda ne tik atleidžiama nuo reikalavimo mokėti miestui dividendus, bet dar ir kasmet šelpiama atnaujinti technikos parką ar savo ofiso statyboms. Juk tai dvigubas neūkiškumas: pirmiausia, miestiečiai iš vykdomos veiklos ne tik kad neuždirba, bet ir dar nuolat patuština savo kišenes tai veiklai remti; antra, juk mes atimame pinigus iš verslo ir darbo vietas iš darbuotojų, dirbančių komercinėse įmonėse. Valstybė savo einamosioms išlaidoms ar investicijoms finansuoti išleidžia obligacijas tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose. Savivaldybių asociacija galėtų taip pat leisti savivaldos obligacijas, kurių diskonto norma tikriausiai būtų mažesnė nei šiandien patiriami keliariopi kaštai kad ir Balsių mokyklai statyti ir išlaikyti Vilniuje, kai skolinamasi iš verslo ypatingai neracionaliai brangiai. Galima prieštarauti, kad savivaldybėms kapitalo savininkai skolins ne taip noriai kaip valstybei, kad savivaldybės ir taip stipriai prasiskolinusios ir jų skolos lygį riboja įstatymai. Tačiau šie argumentai būtų tinkami tik tuo atveju, jei savivaldybės iš tikrųjų nesiskolintų. Šiandien Vilniaus savivaldybė randa būdų pasiskolinti vis brangiau ir brangiau. Obligacijų diskonto norma būtų nepalyginamai skaidresnė, nei šiuo metu skolinamasi Vilniuje iš keleto tų pačių bankų, galimai įvairiais ryšiais susijusių su miesto vadovais. Juo labiau, kai skolinama įmonėms, kurioms skolinga pati savivaldybė, ir bankų perkama skola parduodama jiems 20 procentų pigiau, nei jos vertė. Tokiu būdu skolos administravimo mokestį galima prilyginti 20 procentų nuo paskolos sumos. Ar nors vienas gyventojas ar ūkio subjektas skolintųsi už tokią nesuvokiamą kainą? Tai tik dar viena mūsų miesto lėšų švaistymo ir dalinimosi schema, o ne lėšų skolinimasis miesto reikmėms. Jei norime gyventi geriau, mūsų dėmesys turi krypti į savivaldybes, ne vien į valstybės vykdomą politiką. Savivaldoje taip pat dirba galimai korumpuoti politikai, tik jie mažiau žinomi ir mažiau stebimi, mažiau atsiskaito prieš rinkėjus, ir ten daugiau slaptų kišenių. Mes leidžiame po savo teritoriją vaikščioti daugiau ar mažiau nepažįstamiems tipams ir pasiimti viską, ko įsigeidžia. Tas pats vyko ir prieš 20-80 metų.