Mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra ryžtinga ir protinga moteris. Žinoma, ji nori būti populiari, tačiau nesibijo kalbėti aštriai ir elgtis, kaip jai pačiai atrodo teisinga. Ji stebina, o kartais net šokiruoja.  

Štai neseniai ji daugelį pribloškė prezidentūroje pasikabindama didžiulį Šarūno Saukos paveikslą „Lietuvos tūkstantmetis“. Komentaras irgi buvo originalus: „Norėjau, kad Lietuvos tūkstantmetis Prezidentūroje būtų paminėtas netipiškai, kad truputį visus sukrėstų.“

Šis Prezidentės žingsnis man patiko, tačiau žinau, kad ne visiems. Pikti liežuviai plakė, kad Dalia Grybauskaitė paveiksle įžvelgė pačią save.  T … skaityti toliau >>

Esame nykstanti tauta. Iš tautų, turinčių savo valstybę Europoje, mes nykstame greičiausiai. Ir štai praėjusiais metais per mūsų šalį nuskriejo viltinga žinia. Po daugelio metų Lietuvoje mamos pagaliau ėmė gimdyti daugiau vaikų! Keliasdešimt metų žemyn svirusi gimstamumo kreivė pagaliau šoktelėjo aukštyn. 

Priežasčių čia gali būti įvairių, tačiau vieną jų mes tikrai žinome. Valstybėje pagaliau buvo atsiradę politinės valios ir pinigų labiau skatinti motinystę ir tėvystę. 

Deja, gerąja žinią netruko aplenkti blogoji. Taigi - krizė, ir pinigus reikia taupyti. Užmuškit mane, bet esu tikras - atsakingi ir toliaregiai politikai būtų pasvėrę ši … skaityti toliau >>

Valdžios keičiasi, o stebuklai Lietuvoje tęsiasi. Unikali šalis, nieko nepadarysi. Prieš keleta metų daug žinantis šios šalies saugumietis buvo išsiųstas į

Baltarusiją ir ten tragiškai žuvo ypatingai keistomis aplinkybėmis. Ir ką? Ogi nieko. Nei Prokuratūra, nei Saugumo departamentas neparodė jokio noro skubiai tirti labai įtartiną valstybės pareigūno mirtį. Net savi ekspertai nebuvo nusiųsti. Pasitenkinta baltarusių išvadomis.

     Maža to. Visuomenėje kilus triukšmui, apie tą anksčiau tik teigiamai charakterizuotą pareigūną buvo paleista šmeižto banga. Paskelbta apie jo bute rąstus moters paltus ir panašių dalykų. Išaiškėjo, kad šios absoliučiai amoralios šmeižto … skaityti toliau >>

Šiuo metu daugelis bandome įvertinti praėjusius metus bei nuspėti ateitį. Štai ir aš drįstu siūlyti Jums savo subjektyvų žvilgsnį. Gal bus įdomu? Juk esu šioks toks valdžios namų gyventojas. Tačiau didžiuotis tikrai nėra kuo. Seimas jau sumušė visus nepopuliarumo rekordus ir tapo kone Prakeiktųjų namais.

     Betgi pažiūrėkime, ką šitas Seimas ir jo sudaryta vyriausybė padarė gera ar bloga. Ir svarbiausia: ką reiktų daryti kitaip?

     Kadangi būsiu pakankamai kritiškas, noriu iškart apsibrėžti kritikos ribas ir pateikti esminę nuostatą. Dabartinė valdančioji Seimo dauguma turi daugybę trūkum� … skaityti toliau >>

Buvau jau gerokai pasiilgęs “Delfi formato” egzistencinių pasignaibymų. Atrodo, ne aš vienas. Tad šio žanro lyderės Nidos Vasiliauskaitės, kaip visada, egzaltuota reakcija į Arvydo Šliogerio pašmaikštavimus pasirodė pačiu laiku.

     Galima būtų ir nekreipti dėmesio.  Elgtis protingai. Juk tai Vasiliauskaitė…

     Bet šių dviejų didžiųjų Lietuvos nihilistų susidūrimas yra savaip reprezentatyvus. Taip, nei kiek nepersūdau. Šliogeris ir Vasiliauskaitė, nors ir būdami skirtingo kalibro, puikiai išreiškia dvi šiuolaikinio nihilizmo at … skaityti toliau >>

Turbūt matėte naują Generalinės prokuratūros pastatą Vilniuje? Žmonės sako - krematoriumas. Juodai žvilgantis kubas, tarsi marmurinis antkapis. Keistai įstriži langai, kurie labiau panašūs į tvirtovės ambrazūras. Kas tai? Pavojingų ateivių laivas, netikėtai nusileidęs skverelyje šalia sunykusio Žalgirio stadiono? Kalėjimas, banko saugykla, neprieinama nuodingų medžiagų laboratorija? Brutalumo estetika.

     Lietuvos architektų elitas pripažino šį pastatą geriausiu metų projektu. Jis tikrai savaip gražus ir novatoriškas. Tačiau svarbiausia - puikiai parodo visuomenės požiūrį į prokuratūrą. Taigi, nei prokuratūra, nei visuomenės požiūris į ją nepasikeitė nuo sovietinių laikų. … skaityti toliau >>

     Keista profesija – politikas. Vieni sako, kad tai apskritai ne profesija, kiti įrodinėja specifinių žinių bei ilgametės patirties būtinumą. Ir visi jie savaip teisūs. Tačiau iš tikrųjų svarbiausias gero politiko bruožas – socialinis jautrumas. Kai žmogus šitos savybės beveik neturi – prie viešųjų reikalų jo geriau neprileisti.
     Toks žmogus gali turėti lyderio charizmą, kovotojo charakterį, gilias ekonomikos ir finansų žinias, būti puikus teisininkas, tačiau atėjęs į politiką pridarys daugiau žalos nei naudos. Socialinio jautrumo ypatingai reikia priiminėjant nepopuliarius sprendimus krizių laikotarpiu, kai visiems būtina “susiveržti diržus”.
     Dabartinės kadencijos Seimas, nesulaukęs nė pirmųjų metinių, tapo pats nepopuliariausias visoje ES. Ar neatėjo laikas susimąstyti kodėl? Juk nepopuliarius sprendimus šiuo metu priiminėja ir kitų … skaityti toliau >>

To Lietuvoje dar nebuvo. Atrodo, nieko panašaus nebuvo ir pasaulyje. Nepraėjus nė metams nuo rinkimų, antra pagal dydį valdančioji frakcija ne tik skilo į dvi dalis, bet ir bjauriai apsinuogino, prarado bet kokį visuomenės pasitikėjimą ir pati sunaikino savo ant kojų bandžiusią stotis partiją.

Kai kas sako, kad tos partijos net ir nebuvo. Galbūt. Tačiau po sėkmingų Seimo rinkimų, bent jau dalis žmonių tikrai stengėsi steigti normalią demokratinę organizaciją su apibrėžta programa ir demokratinėmis struktūromis. Deja, šie bandymai labai greitai žlugo. Teisūs pasirodė tie, kurie iškart sakė, kad TPP yra tik kažkieno projektas valdžiai paimti.

skaityti toliau >>

“Finansų politikos strateginis tikslas – euro įvedimas 2012 metų pradžioje.” Tokią žinią netikėtai paskelbė premjeras Andrius Kubilius, siūlydamas šiam tikslui pasiekti reikalingus mokesčių didinimo ir atlyginimų bei išmokų mažinimo planus. Kai kuriems – ypač biurokratijos – apkarpymams, matyt, teks sukandus dantis pritarti. Dabartinėje situacijoje tai neišvengiama. Tačiau pats tikslas – euras bet kokia kaina - yra didžiausia šitos vyriausybės klaida, kuri turės labai pavojingų pasekmių. Ypač jeigu ir toliau bus laikomasi nuostatos, kad tikslas pateisina priemones. 

Iš karto skubu pareikšti, kad nesu kategoriškas euro įsivedimo priešininkas. Pasirašydami stojimo į Europos Sąjungą sutartį esame pasižadėję … skaityti toliau >>

Visuomenei tarsi ir apsipratus su prieš pusmetį įvykdyta mokesčių reforma, valdžios viršūnėlė vėl nusprendė paeksperimentuoti. Šį kartą – jau visiškai vienašališkai ir netikėtai net artimiausiems partneriams. Už kulisų sklando įvairiausi gandai. Gal mokesčių didinimo ir išmokų karpymo planai dabar skelbiami tik todėl, kad būsima vyriausybė ir jos nauja, simpatiška finansų ministrė rudenį galėtų atrodyti daug gražesnė ir nekaltesnė?  

Visi nepopuliarūs darbai suversti “geležiniam” Šemetai, kuriam už tai sumokėta svajonių darbu Briuselyje. Aukojamas ir “bambalių” ministras Dagys – vargu ar dar kam tinkamas, išskyrus profilaktiniams visuomenės socialinio jautrumo patikrinimams.