1) Kazkur Kinijos gludumoje egzistuoja maza gentis-tauta, kuri gyvena "totaliam" matriarchate. Y detales nesileisiu, bet stai keletas: vyrai uzima realiai antraeile vieta: jiems tenka pagalbiniai darbai + palikuonys (primena kai ka, ar ne?), o visi sprendimai priimami moteru. Bet ten netgi tokiu kaip vedybu nera, ir vaikui tevo pavyzdy duoda dede arba kitas kraujo rysy turintis su vaiku vyras. Laikinus partnerius pasirenka moterys. Akivaizdu, kad tokioje visuomeneje vyru galimybes labai ribotos. Ir ka, kaip toks gyvenimo budas galetu atrodyti katalikui , tradicine hetero seima pripazystanciam zmogui? Na kaip visiskas bludas ir turbut siokia tokia neteisybe vyru, kaip atskiru individu ir asmenybiu, atzvilgiu. Na nepamirskime, kad gyvenimas ten labai izoliuotas ir "senoviskas". Taciau jeigu tokias seimynines ir sosialines vertybes ispazystantys zmones "atsirastu" (islystu is pogrindzio) Lietuvoje ir reikalautu ju socialinio modelio lygiavertiskumo ir viso ko kito? Sunku butu ar ne? Cia turbut per lengvas zodis, nes, jus pats , perskaites siuos komentarus, galite lengvai ysitikinti, kiek zmoniu net nesiruosia demonstruoti tokios kaip jusu, moderuotos tolerancijos, ir atvirai skelbia kara, netgi smurtu, susidorojimu grasina. Kas galetu garantuoti, kad tokiu hegemoniniu "humanizmu" besiremiantys viena diena nesiimtu veiksmu pries kitoky socialiny modely, taigi ir vertybes, ispazystancius zmones? CIa zmogiskasis faktorius - garantiju jokiu.
2) Nezinau ar jus apsivietes sociologijos ir psichologijos (bei kitose) srityse zmogus, taciau man atrodo, kad nezinote tokiu reiskiniu kaip "dauguma", "mazuma", "yprotis", "pokytis", "rezistencija pokyciui"…. Kaip veikia individas, kaip jis siekia "laimes", kas vyksta su zmogum, kuris "pripranta", kas vyksta, kai jis susiduria su naujove… Kaip yra pastaruoju metu apibreziama zmoniu (ir ypac lyciu) lygybe ir lygios galimybes… Kas yra "vaiko intereso" principas … Ar jus tikrai manote, kad visuomeneje, kuri, bendrai paemus, nenoriai dalijasi bet kokiomis gerybemis (taigi ir privilegijomis) ir kuri auksciausiu organizaciniu lygiu (taigi - valstybiniu) tam tikru zmoniu grupei nepripazysta lygiu teisiu bei galimybiu, galima kalbeti apie "gera" tolerancija? Jus galbut toks jauciates, geras ir tolerantiskas. Puiku. Bet koks nors gejus visiskai nera garantuotas, kad jus neiskresite pokstu jo atzvilgiu, nesiimsite smurto ir kitu jo prigimtiniu teisiu bei socialiniu pazeidimu, ir, svarbiausia, tokiu atveju, kokie ystatymai jy gins? Y ka remsis teisetvarka, jeigu ji tirs toky atvejy? Ar taip mes remiame, giname savo visuomenes narius ir jiems suteikiam lygias galimybes (buti tokiais pat tolerantiskais, gerais ir sykiu pilnaverciais, autonomiskais visuomenes nariais)? Ne, mes laikome peily uzantyje. Ta sansa juos atakuoti, jeigu tiktai "prireiks". Homoseksualu atveju, ir, nereikia priminti, daugelio kitu SILPNESNIU visuomenes nariu atzvilgiu. Zinote, mano nuomone, be reikalo rasote straipsny tam, kad visiems pasakytumete, koks normalus ir beveik geras nenormaliems esate (ju neskriaudziate). Tokia dialektika remiasi dauguma visu tu musu uz valstybes kurima ir valdyma atsakingu zmoniu, kurie, kaip jau minejau, nenoriai kuria visu pirma teisinius kontekstus, kad visokio plauko socialines neteisybes ir negeroves pagaliau turetu sansa iseiti is akligatvio ir buti sprendziamos. Kad vyktu progresas. Kad jis vyktu, nereikia tureti auskaro nosyje, bamboje, nereikia atmintinai kazka moketi ir kazka demonstruoti. Man rodos, visai pakaktu daryti gyvenime, tai ka mokate, ir jausti solidaruma su savo bendruomene, visuomene, salim ir pasauliu, bent tiek, kad tas solidarumo jausmas jus verstu veikti kryptingai ir pamazu, tam kad jusu norimi pokyciai vyktu. Jausti atsakomybe kiekviename zingsnyje. Tokios dideles valios kad niekas nesikeistu ir "negeretu" as nepajutau jokioje kitoje visuomeneje, nei Lietuvoje. Jus stai rasote, koks jus beveik geras. O as nematau nieko, nic nieko, ne laso to gerumo rezultatu jusu-musu visuomeneje. Savaiminiu viso ko issisprendimu netikiu. Manau, kad praeis daug metu, ir jei turesime toky poziury, koky turime dabar, dar ir po n desimtmeciu tebediskutuosime ar reikia toleruoti, ka reikia ko nereikia. O pagrindines neolerancijos priezastys, kitoniskumo baime/ neapykanta silpnesniam (yvairiom prasmem) ir smurtas susidoroti su tuo bei yteisintas nebaudziamumas del to - gyvuos nepaliestos ir veses bei atnes kitus smurto derlius. Savaime keiciasi labai mazai kas. Ir cia net ne tolerancijos tema prasideda, nes viskas susiveda y zmogaus atsakomybe uz save ir savo artima. Siandienos situacija - tiesiog masines trumparegystes rezultatai (visais klausimais). Ir galu gale, suprantu jus - sunku ka nors itin nesuprantamo toleruot, kai paciam tos kitu tolerancijos truksta…Tai va, tik ko laukt?