Puiku! Tačiau vargu ar tai išgirs Kubilius, Valinskas & com

Pagaliau rimtas straipsnis. SU VALSTYBĖS ŠVENTE, išminties ir tarnystės žmonėms. Pagarbiai,

Sauliau nebukit naivus "Liūtų 10-tuko" dar niekas nepriverte ir neprivers arti, arsim ir atidirbinesim MES VISI kai buvo dabar ir visados ! "Liūto nevaldo niekas. Liūtas – žvėrių karalius" Eligijus Masiulis apie „LEO LT“ 2008 02 25.

Na ponas Stoma, nusiraminkit dėl to Konstitucinio teismo. Tai jau panašu į asmeninę nuoskaudą ar maniją. Net nepamenu, ar buvo bent vienas KT sprendimas, kuris Tamstai būtų įtikęs. "Šlovė Egidijui Šileikiui!" Kiek vaikiškų emocijų. E. Šileikis tik pasinaudojo neseniai atsiradusia galimybe KT teisėjui pareikšti atskirąją nuomonę. Ateityje tokių atvejų bus ne vienas ir ne dešimt. Negi ir tada kiekvienam KT teisėjui, paskelbusiam savo kitokią nuomonę, Stoma šauks "šlovė!"? Daugelyje šalių tokia praktika įteisinta ir nieko nestebina. Nuoširdžiai tikiuosi, kad puikus teisininkas Šileikis skelbdamas savo nuomonę vadovavosi tik teisiniais, o ne politiniais argumentais. KT teisėjas privalo atsiriboti nuo politinės konjunktūros, ekonominio ar kitokio tikslingumo ir vadovautis TIK teise. Jo paties asmeninis požiūris į nagrinėjamų teisės aktų "naudingumą" ar "žalingumą" negali turėti jokios reikšmės. Bet atrodo, kad šio blogo autorius laikosi kitokios nuomonės. Man susidaro įspūdis - ir ne tik iš šio vieno straipsnio - kad Stomai norėtųsi, jog KT teisėjai kalbėtų ne apie atitikimą Konstitucijai, bet reikštų SAVO PILIETINĘ POZICIJĄ. Bet KT - ne Seimas. Tokie KT bandymai reikštų jo paties ir konstitucinės teisės Lietuvoje pabaigą.

Teisingai rašote, p. Stoma. Tačiau mes esame lyg pririšti šunys: loti galime kiek norime, bet mūsų niekas nebijo. Sėdintiems valdžioje mūsų patarimai neįdomūs, nes jie , manau, neblogai žino ką reikėtų daryti, jei mažiau rūpėtų savos kišenės. Mūsų visuomeninė paskirtis turėtų būtį aiškinimas liaudžiai kaip šiuos tranus nuversti ir santvarką pakeisti į tokią, kur valdžia tarnaus liaudžiai.

ponas Stoma, neapsimesk kad tu cia niekuo detas, besaliskas komentatorius. Jeigu taip is tikruju galvoji, tai kodel nepasiulai Seime (kartu su savo taip vadinama partija) panaikinti gedingo LEO sandorio? Juk tai tu ir tavo draugeliai dabar priiminejate istatymus, tai kodel nieko nedarot, o kovojat su zurnalistais ir vejo malunais?

Baikit juokaut, LEO LT ir buvo sukurtas tam, kad perpumpuotų milijardus iš energetikos į privačias kišenes. Ar skelbs jam valstybė "karą", ar ne - visiškai tas pats, MAXIMA anksčiau ar vėliau vis vien pasitrauks iš projekto (taip sukurptas įstatymas), tuo jį sužlugdydama ir palikdama Lietuvai dar vieną gilią ekonominę žaizdą. Todėl reikia kalbėti ne apie beverčius KT sprendimus, o kaip atkovoti valstybei bent vieną-kitą papildomą milijardą.

Esu Tevynės Sajungos narys nuo 1993.08.17. Esu ir JAV pilietis, nesenai Tėvynėn sugrįžęs. Ir aš palaikau Jūsų šūkį – “Stipri valstybė. Veržli ekonomika. Solidari visuomenė. Orus žmogus” Tačiau nepritariu, jei galima, net protestuoju prieš Jūsų neaiškią poziciją mano supratimu antikonstitucinio, monopolinio, oligarchinio ir kenkiančio Lietuvai ir Jos reputacijai darinio “Leo” klausimu. Manau kad beviltiška ir labai brangu bandyti auginti tokį energetikos medį kurio šaknys, nežiūrint daugiau nei keisto KT "išaiškinimų" oligarchų naudai, akivaizdžiai supuvę. Neaugs toks medis ir gana kad nieko nenuveikę “Leo” vaikinai, be bemaz milijardo dividentais, vien milžiniškoms algoms tiek spėjo sunaudoti. Tikiu kad būtina šį nusikalstamą tvarinį skubiai išardyti ir išreikalauti visus valstybei padarytus nuostolius (apie devynis milijardus) – turėtų užtekti visom biudžeto skylėm užlopyti. Manau kad vietoj “Leo” būtina skaidriai ir teisėtai kurti naują energetinės nepriklausomybės vienetą kuriuo pradės pasitikėti ir mūsų ES kaimynai ir visa Europos Sajunga. Lauksim Jūsų Lietuvai būtino žingsnio, Premjere.

KT sprendimas - "iš dalies pažeidžia Konstituciją" skamba panašiai, kaip skambėtų akušerio diagnozė - "Marytė yra iš dalies nėščia".

Straipsnis reikalingas, nes problema nacionalinė ir žiauriai užsisenėjusi. ——————— Aišku, kaip dieną, kad atominė-NAUJA elektrinė su Leo reguliavimu NEBUS pastatyta. Nes Leo nėra atominių elektrinių specialistai ir statytojai. "Nacionaliniu investuoju" Leo-privati dalis galėjo pasivadinti tik tuo atveju, jie Energetikos ministerija Lietuvos valstybės vardu būtų pasamdžiusi konkurso būdu tarptautunę atominę kopaniją elektrinės statymui, o finasavimą pasidalytų į 2 dalis: vieną dalį iš banko su Valstybės garantija, o kitą dalį investuotų "Nacionalinis investuotojas"-Leo-Maxima. Ir tai Leo-Maximai būtų didelė garbė prisidedant privačiam kapitalui prie valstybės vystymo. Ir pelną vėliau kopinėtų: pastačius elektrinę, pelną dalytųsi abi pusės atitinkamu santykiu. ——O kas dabar yra Leo.lt? TARPININKAS biudžeto ir elektros vartotojų pinigams plauti. Gėdingas dar vienas nekompetencijos pavyzdys Valstybės valdyme su Konstitucinio teismo pritarimu. Gerai parašė dėl to ir Vytautas Rubavičius balsas.lt: ""Tad galima teigti, jog atgautos nepriklausomybės metais Konstitucinis Teismas veiksmingai įgyvendino konstitucinio neatsakingumo doktriną. " . PS.KT teisėjo atskirą nuomonę galima rasti čia : http://www.lrkt.lt/Pranesimai/txt_2009/L20090304a.htm ; ARBA http://www.lrkt.lt/dokumentai/2009/20090302%20atskiroji%20nuomone%20del%20LEO%20LT.pdf

Straipsnis reikalingas, nes problema nacionalinė ir žiauriai užsisenėjusi. ——————— Aišku, kaip dieną, kad atominė-NAUJA elektrinė su Leo reguliavimu NEBUS pastatyta. Nes Leo nėra atominių elektrinių specialistai ir statytojai. "Nacionaliniu investuoju" Leo-privati dalis galėjo pasivadinti tik tuo atveju, jie Energetikos ministerija Lietuvos valstybės vardu būtų pasamdžiusi konkurso būdu tarptautunę atominę kopaniją elektrinės statymui, o finasavimą pasidalytų į 2 dalis: vieną dalį iš banko su Valstybės garantija, o kitą dalį investuotų "Nacionalinis investuotojas"-Leo-Maxima. Ir tai Leo-Maximai būtų didelė garbė prisidedant privačiam kapitalui prie valstybės vystymo. Ir pelną vėliau kopinėtų: pastačius elektrinę, pelną dalytųsi abi pusės atitinkamu santykiu. ——O kas dabar yra Leo.lt? TARPININKAS biudžeto ir elektros vartotojų pinigams plauti. Gėdingas dar vienas nekompetencijos pavyzdys Valstybės valdyme su Konstitucinio teismo pritarimu. Gerai parašė dėl to ir Vytautas Rubavičius balsas.lt: ""Tad galima teigti, jog atgautos nepriklausomybės metais Konstitucinis Teismas veiksmingai įgyvendino konstitucinio neatsakingumo doktriną. " . ———-PS. KT teisėjo visą atskirą nuomonę galima rasti čia : w w w.l- r-k-t.lt/Pranesimai/txt_2009/L20090304a.htm ;

Straipsnis reikalingas, nes problema nacionalinė ir žiauriai užsisenėjusi. ——————— Aišku, kaip dieną, kad atominė-NAUJA elektrinė su Leo reguliavimu NEBUS pastatyta. Nes Leo nėra atominių elektrinių specialistai ir statytojai. "Nacionaliniu investuoju" Leo-privati dalis galėjo pasivadinti tik tuo atveju, jie Energetikos ministerija Lietuvos valstybės vardu būtų pasamdžiusi konkurso būdu tarptautunę atominę kopaniją elektrinės statymui, o finasavimą pasidalytų į 2 dalis: vieną dalį iš banko su Valstybės garantija, o kitą dalį investuotų "Nacionalinis investuotojas"-Leo-Maxima. Ir tai Leo-Maximai būtų didelė garbė prisidedant privačiam kapitalui prie valstybės vystymo. Ir pelną vėliau kopinėtų: pastačius elektrinę, pelną dalytųsi abi pusės atitinkamu santykiu. ——O kas dabar yra Leo.lt? TARPININKAS biudžeto ir elektros vartotojų pinigams plauti. Gėdingas dar vienas nekompetencijos pavyzdys Valstybės valdyme su Konstitucinio teismo pritarimu. Gerai parašė dėl to ir Vytautas Rubavičius balsas.lt: ""Tad galima teigti, jog atgautos nepriklausomybės metais Konstitucinis Teismas veiksmingai įgyvendino konstitucinio neatsakingumo doktriną. "

Pataisykit jei blogai prisimenu, bet Pakso nusalinimui pakako menkesniu argumentu.

Pataisykit jei blogai prisimenu, bet Pakso nusalinimui pakako menkesniu argumentu.

Atsiprašau už pasikartojimą, bandant "įtikti" Delfio kompjuteriui dėl šaltinio.

o! stoma apsireiškė! kaip malonu! Sauliau, tavo partietė papus rodo, gal ir tu ką nors pademonstruosi?

teisingai raso Neteisininkas: KT sprendimas - "iš dalies pažeidžia Konstituciją" skamba panašiai, kaip skambėtų akušerio diagnozė - "Marytė yra iš dalies nėščia". Kaip ir tai Marytei, reikia kuo greiciau daryti aborta Lietuvos energetikai.

kaip gaila, kad p.Stoma, net dirbdamas Seime, iki siol nesugebejo suprasti paprastu dalyku. KT sprendimai gali tapti neaktuliais tik labai konkreciais atvejais - kai KT pats pakeicia savo nuomone, priimdamas kitoki sprendima analogisku klausimu, kai teisetu budu pakeiciama Konstitucija ir kai valstybeje ivykdomas perversmas. O koks naivus p.Stomos dziugavimas del atskirosios nuomones, "paneigiancios" KT neklystamuma Nieko ta atskiroji nuomone nepaneigia - pirma, ji islieka tik vieno asmens nuomone, antra, KT nutarimas nuo to turi ne trupucio ne mazesne teisine galia, trecia - pagal elementaria logika greiciau klysta vienas, nei astuoni, o pagal teise - tai net ne greiciau, o butinai. ir svarbiausia - p.Stoma taip ir nesuprato, kad teismas sako tik ta ir tik tiek, kiek jo klausiama, o ne apskritai "sneka". Todel, jei kreipimesi i KT uzduoti tik tam tikri LeoLt reglamentuojancio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimai, tai KT pateikia tik tam tikrus ir tik tam tikrais, klausiamais pagrindais ta atitikti tiriancius atsakymus. o p.Stoma kaip tas mazas vaikas masto taip, lyg KT privalo elgtis kaip ismintingas tevas - vaikui sutrikus ateiti ir VISKA ismintingai paaiskinti, net jei vaikas negali suformuluoti problemos. Beje, atskiroji nuomone - iprastas dalykas visu autoritetingiausiu pasaulio teismu praktikoje ir nuo tokiu nuomoniu gausos tu teismu autoritetas ne tik nemenksta, ju sprendimu teisetumas ar privalomumas ne tik nemazeja, bet ko gero, kaip tik priesingai.

Labai patyręs jj blogo internautas nieko naujo nepasakė. Vien tik tai, kad teisininkai (ypač jis pats, jj) visada teisūs. Ir ypač, kai jie susibūrę į organizaciją, pvz, Konstitucinį ar Administracinį teismus. Taip, juridiškai teisėjo Šileikio nukrypimas neveiksnus. Bet man, piliečiui, tai panašu į Lietuvos išsišokimą griaunant TSRS. Ką tada sakė gorbačioviečiai, vietiniai liokajai ir net DEMOKRATINIS pasaulis: juridiškai jūs neteisūs. … Kuo viskas baigėsi? —————tai ką gali pasakyti gerb. jj dėl ENERGETIKOS saugumo Lietuvoje? Gal kad tai ne juristų kompetencija? Esu tikras: būtų geriausia, kad KT nebūtų priėmęs svarstyti Techninių problemų. Tam yra VYRIAUSYBĖ (ės). Dabar labai smagiai imsime karti šunis ant KT. Ir čia gerb. jj (Leo.lt juristas???) įžvalgiai mąsto: "KT sprendimai gali tapti neaktuliais tik labai konkreciais atvejais ". Energtikos sfera ir yra tas "konkretus atvejis".

kiek dar mums smegenis pudrins, kad koncervams rupi sutvarkyt LEO Lietuvos tautos naudai ? jei jie ir patvarkys si pulini, tai tik asmeniniam pasipinigavimui.

na, gerb. inž, į problemą galbūt pažiūrėtumėte kitaip, jei imtumėte domėn tai, jog niekur neginu KT objektyvaus, kaip p.Stoma sako - dogmatiško "neklystamumo" doktrinos. KT labai net gali klysti ir klysta, tą neretai parodo akademinės diskusijos, kritikos argumentai dažnai nukreipiami prieš KT poziciją (kad ir vindikacijos aiškinimo atveju, CPK numatytų teismų sprendimų už akių instituto atveju, precendentinės teisės griežto įtvirtinimo siekio atveju, atsisakymo tirti vien KT bylas tiesiogiai asmenų teises pažeidžiančių Seimo, Vyriausybės, Prezidento aktų ginčijimo atveju etc.etc). Bet net ir šitais, kritikuotinais atvejais, KT nutarimai tampa Konstitucijos aiškinimu, beje, vieninteliu įmanomu legaliu Konstitucijos aiškinimu, todėl - tam tikra prasme ir Konstitucijos dalimi. O kalbėti apie tai, kad Konstitucija prieštarauja pati sau - absurdas, net jei kažkurios jos nuostatos kažkam labai nepatinka ar gali būti ir yra labai argumentuotai kritikuojamos. Taigi, tiesiog autoriui siūlau atsisakyti kiemo bravūros, mitingų leksikos, pereiti prie truputį labiau apmąstytos kritikos ir linkiu jam sėkmės - juk kritikuoti tikrai yra ką, tik geriau kai tai daroma rimtai, o ne vien rimtu veidu. Beje, paskaitykite pačią atskirąją nuomone - prof.Šileikis pabrėžia, kad nuomonę reiškia visai be tikslo sumenkinti KT nutarimą. Jis suvokia, ką sako, skirtingai, negu autorius.

Lietuva dabar panasi i ukininka nuvaziavusi i miska ir prisikirtusi malku,bet nebeturinti arklio kas tas malkas parveztu.Kokiam idiotui reikia buti kad parduot toki monopoli kaip energetika,arba tiksliau kiek uz tai JIE gavo.

Sveikinu visus su NEPRIKLAUSOMYBE. Gal dar po 20 metų tapsime nepriklausomi ir energetiškai. Sveikinu vėl čia grįžusį gerb. jj. Kaip sekasi? Ar Tamsta vis dar apylinkės teisėjas, ar jau kažkur arčiau KT? Labai linkiu sėkmės. Žinau, kad dirbate daug, nes kitaip būtumėte paskaitęs KT nutarimą, o tada ir pamatęs, kad ne tiek aš, kiek pats KT vertas Jūsų rūstaus išbarimo. Tai jis šį kartą kaip tik ir paaiškino plačiau nei buvo Seimo paprašytas. Tai yra ne vien apie Atominės elektrinės įstatymo kelis straipsnius… (Čia aš į tai: "svarbiausia - p.Stoma taip ir nesuprato, kad teismas sako tik ta ir tik tiek, kiek jo klausiama, o ne apskritai "sneka". Todel, jei kreipimesi i KT uzduoti tik tam tikri LeoLt reglamentuojancio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimai, tai KT pateikia tik tam tikrus ir tik tam tikrais, klausiamais pagrindais ta atitikti tiriancius atsakymus.") Dar kartą - geriausi linkėjimai.

Geras sraipsnis. Atsakymas į visus klausimus -jo antraštėje. Kur kas matė liūtą ariant? Taigi.

Kubilius tikrai nieko nedarys bandys tik savus susodinti prie lovio, iš tokio premjero daugiau nėra ko tikėtis. Matomi jo sprendimai, kaip pakenkti Lietuvai ir smulkiam verslui

PILIEČIO KLAUSIMAI: 1.Kokia Jūsų konkreti PILIETINĖ VALIA IR POZICIJA- AR BALSUOSITE ASMENIŠKAI PRIEŠ LEO.LT IR TURTO GRĄŽINIMĄ( RESTITUCIJOS TAIKYMĄ)?; 2. AR ASMENIŠKAI AGITUOSITE TAIP PASIELGTI SAVO KOLEGAS, ARTIMUOSIUS, PARTIEČIUS IR KITŲ PARTIJŲ NARIUS(pabrėžiu ne versite, o agituosite)?; 3. KADA IR KUR GALĖTUMĖME IŠGIRSTI IR PERSKAITYTI VIEŠĄ JŪSŲ PASISAKYMĄ ŠIUO KONKREČIU KLAUSIMU? Pagarbiai, Žmogus ir pilietis

Geras pastebėjimas dėl straipsnio pavadinimo. Ar gali liūtas arti? Gal iš Kauno zoosodo. Bet tik su žaisliniu plūgu. ———–Vadinasi, Leo.LT kūrėjai giliai apmąstė: retas kas patiklių lietuvių tarpe susivoks, kad liūtas niekada nears. Vadinasi, nebus ir Vakarietiškos atomo elekrinės. Nebus, mums tiesiai šviesiai jie sako..

Juokinga skaityti žmogaus esančio valdančioje koolicijoje virkavimus.Jeigu jis Stoma nieko negali padaryti tai nereikia eiti į seimą.

Kai tai rašo seimo narys esantis valdančioje koolicijoje darosi graudu.

Teisėjo Šileikio atsk. nuomonę paskaičiau. Sunku nejuristui. Pabaigoje jis rašo: ———————————-"Ši atskiroji nuomonė, kuri, kaip teisės institutas, sunkiai skinasi kelia Lietuvos konstitucinės justicijos raidoje, neturėtu buti suprasta kaip bandymas sumenkinti Konstitucinio Teismo nutarima ir ji didele dalimi nulėmusiu kolegu triusa. Egidijus Šileikis"——————–"teisės institutas, sunkiai skinasi kelia Lietuvos konstitucinės justicijos raidoje" Ką tai reiškai? Ar teisinis procesas nesibigė?

p.Stoma, raginu dar karta perskaityti tiek paskutinius KT nutarimus, tiek pati KT nutarimą LeoLT klausimu, tiek teisejo Šileikio atskirąją nuomonę. KT šiuo metu po truputį keičia savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų išplėtimo teismo iniciatyva galimybės ir tai sveikintina, nes tuo atveju, kai teismas sprendžia bylą taip pat ir pareiškėjo nenurodomais argumentais, kyla rimtas pavojus, kad teismas neišnagrinės visų galimų ginčo argumentų (tiesa sakant, tai neįmanoma), o vėlesnis (pakartotinis) ginčo nagrinėjimas KT nebeįmanomas - tą tiesiogiai draudžia įstatymas. Taip sukuriamas pavojus, kad neišnagrinėjus kažkurių, šiandien neaktualių argumentų, jie nebegalės būti nagrinėjami rytoj, kai taps aktualūs. Beje, teisėjas Šileikis KT kritikuoja už vis dar gajų norą pasisakyti išplečiant argumentus, nors, tiesa sakant, ten kritika kiek kitu kampu, bet tai nekeičia esmės (atskirosios nuomonės 4 dalis). Bet kuriuo atveju - su švente ir jus, labai gerbiu jūsų asmeninį indėlį į tai, kad ši mūsų visų šventė yra ir vis dar tęsiasi. P.S. apie "klapčiukus" ir jų "įrašytus" tarptautinius teismus. Ar nepagalvojote, kad rašote visiškas nesąmones? juk tarptautiniai teismai šiuo atveju, mano manymu, privačiam kapitalui reikalingi kaip apsauga nuo nesąžiningo valstybės valdžių susitarimo prieš privatų žaidimo dalyvį. Todėl eliminuodami įtakojamus savos valstybės teismus, verslininkai turi sąžiningo arbitro garantijas, ne daugiau. O gal jūsų lakioje vaizduotėje "tarptautiniai teismai’ sėdi šito UAB kišenėje?

inž———-Taigi, būsime net kelių rusiškų AE apsuptyje, užtat turėsime nuosavą atliekų saugyklą. Priedo, būdami demokratiški vardan demokratijos, dar ir amžinai priklausomi nuo TEOTEKANA gyvybiškai svarbiausioje srityje. Blogam sapne tik galima susapnuoti tokį įgyvendintą kremlinų planą.

Jūs teisus. Juokas pro ašaras. Esu labai susirūpinęs dėl naujų Baltarusijos ir Kaliningrado atominių elektrinių apsūpties. Mes priversti uždaryti rusišką atominę, o jie statys neatsiklausdami nnne Vakarietiškas, bet rusiškas atomines elektrines beveik ES ribose. Ar Europos Sąjungos vadai ką nors suvokia, ar jiems protą aptemdė Nord Stream dujų vamzdis po Baltija?

Nelabai suprantu Jūsų asmeniškai ir kitų TPP narių nedalyvavimo TV laidose priežasčių. Tauta kantri, bet pradeda atrodyti, jog neturite ką pasakyti. Valinskas gerai pradėjo: Kirkilą pavadino tikru pavadinimu, visokiems kakadukininkams vietą parodė, bet reikėtų dažniau išeiti į TV. Žmonės labai tiki žiniasklaida - bėda, bet ji dar didesnė, kai jūs tuo nesinaudojate.

gerb. inž - atskiroji nuomone sunkiai skinasi kelia, bet tai nereiskia, kad LeoLT bylos procesas KT nesibaige - baigesi, jei nebus nauju paklausimu. o sunkus atskirosios nuomones kelias suprantamas kaip tradicijos reiksti atskiraja nuomone nebuvimas. Musu istatymai numato atskirosios nuomones instituta jau senu senoveje, visu teismu, isskyrus KT, teisejai jau seniai ja galejo naudotis, bet nesinaudojo. Priezastys? ju daug, bet pagrindines, be tradicijos nebuvimo, tai - baime "issisokti", buti matomam, buti ne kaip visi, priestarauti "generalinei linijai". Viena vertus tai reiskia kad teisejai yra bailus, nori likti anonimiski savo sprendimuose kita vertus, kad parasytum atskiraja nuomone, reikia tureti laiko, kurio musu teisejams, deja, nepalikta del beprotisku kruviu, o ir moketi ta atskiraja nuomone argumentuoti taip pat reikia, kas daugeliui yra per sunku, nes 99 proc. teismu sprendimu ir nuosprendziu - pilkas istatymu ir bylos "fakturos" perrasymas, retai retai gali sutikti geru problemu iskelimo, ju svarstymo ir tinkamo argumentavimo. Tai savo ruoztu, susije su tuo, kad neikas teiseju nemoko, o ir teises mokslas Lietuvoje yra akmens amziaus lygio. Trecia vertus, niekam neidomi ta kita teisejo nuomone, isskyrus, galbut, ypatingos svarbos visai visuomenei bylas, kaip kad sita. teisejas Sileikis atskiraja nuomone jau rase gruodzio menesi, tik ar kam tas faktas buvo idomus?

Butina ka nors daryti, reikia pagaliau reikia kazka rimtai daryt, kada susiimsime?

Reikia trečios respublikos. Esami ir būsimi įvykiai greičiausia ir nuves link jos. Nebūtinai evoliucijos keliu. Nrbent mes tik kumetynas.

Privalomas vykdyti Kubiliui rinkėjų reikalavimas - PANAIKINTI LEO LT .

Įdomus Jūsų Lietuvos teisinės sistemos kokybės įvertinimas, ypač dėl akmens amžiaus, cituoju: "99 proc. teismu sprendimu ir nuosprendziu - pilkas istatymu ir bylos "fakturos" perrasymas, retai retai gali sutikti geru problemu iskelimo, ju svarstymo ir tinkamo argumentavimo. Tai savo ruoztu, susije su tuo, kad neikas teiseju nemoko, o ir teises mokslas Lietuvoje yra akmens amziaus lygio….". Bet norėčiau paklausti, kodėl (ir) pagrindinis KT Nutarimas dėl LEO.LT, anot Autoriaus(*), neturi juridinės galios? Kodėl pilietybės atėmimo iš lietuvių atveju KT Nutarimas buvo momentaliai įvykdytas (migracijos departamentas ir URM gavo gero darbelio), o ALITOS prichvatizavime arba dabar Leo.lt į KT Nutarimus numojama ranka? Gal todėl, kad KT nutarimų įgyvendinime Ūkinėje srityje trūksta vienos grandies - Konstitucinės Antstolių kontoros? Kas pigiau: ar įkurti tokią kontorą, ar toliau apgaudinėti Lietuvą tempiant laiką, kai Konstituciniam teismui užduodami klausimai, kurių jis nepajėgus išspręsti? —————————- *)"Žinoma, atskiroji nuomonė yra skirta tik pamąstymams ir tiesioginės juridinės galios neturi. Tačiau kokią juridinę galią turi bendroji KT nutartis dėl Atominės elektrinės įstatymo, nors ji ir yra privaloma?   Ji irgi beveik neturi juridinės galios, nes kaip matome gali būti interpretuojama skirtingai, priklausomai nuo to, kaip kam naudinga ar atrodo teisinga".  

Tačiau dėl tų 2008 metų. Labai apgailestauju, kad Leo.lt temoje Autorius , kaip tikras europietis, nurašo į nuostolius ir patį KAPITALIZMĄ*), nors be TIKRO kapitalizmo ilgalaikio funkcionavimo rezultatų nebūtume turėję ir internetų, ir mersedesų, iš lėktuvų, ir kosmonautų, ir mobtelefonų, ir ir ir…Geriau apginti Marx’o sukurtos kapitalizmo sąvokos, nei tai daro kapitalizmo teoretikai, nesugebėsiu. Todėl pacituoti vieną iš tokių tyrėjų -Edmundą Phelpsą** (su kai kuriais sutrumpinimais ir vertimo patikslinimais), tiesiog privalau. Čia paaiškės, kiek kapitalizmui svarbu moralė, o kiek - jo struktūra. PS. Dėl gobšumo ir oligarchų pažabojimą kitą sykį. —————————- *)Saulius Stoma: "2008 metai buvo etapiniai liberalaus pasaulio raidoje. Tada prasidėjusi krizė rodo, kad senųjų moralės pagrindų netekęs kapitalizmas eina į susinaikinimą. Norint išlikti, besaikis gobšumas turi būti apribotas.  " ————————– **) "EDMUNDAS S. PHELPSAS: Ar kapitalizmas turi ateitį?" (vertimas iš interneto.lt) 2008.12.22 . "Artėjant 2008 metų pabaigai daugelis EUROPIEČIŲ pradėjo kalbėti apie kapitalizmo PABAIGĄ. Jie pamiršta, kad kapitalizmas Europoje jau vieną kartą, 4-tą praeito amžiaus dešimtmetį, dažniausiai lydint prievartai nusileido etatizmui, valstybės įsigalėjimui, ir korporatyvizmui, o atgaivintas 9-tą dešimtmetį tebuvo tik keletoje šalių. Išgyvenant dabartinę finansinę krizę – vieną iš daugelio, kurias teko pergyventi kapitalizmui – verta užduoti klausimą, ar kapitalizmo privalumai, jei tokių yra, vis dar viršija už juos mokamą kainą? Nors Marksas prisipažino smarkiai susižavėjęs kapitalizmo idėja, šiais laikais teigiama, kad geriausia kapitalizmo pusė – ANTREPRENERYSTĖ (inž)– gali būti įdiegta ir kitokioje sistemoje, kurioje nebūtų tokio žalingo poveikio, į kurį yra linkęs kapitalizmas. Kapitalizmu pradžioje buvo žavėtasi kaip “progresyviu”. Produktyvumas kildavo ir nebemažėdavo. Reikėtų akcentuoti, kad apie 1820 m. žingsnis po žingsnio pamažu iškilus finansiniam kapitalizmui, produktyvumas stipriai išaugo daugelyje Europos šalių(…) . Dar sparčiau našumas augo JAV. Šiais laikais išsakoma pakankamai daug svarių nuomonių, kvestionuojančių, ar šiandieninis produktyvumo augimas atneša nors kiek naudos, palyginti su bauginančia kaina, kurios išvengti neįmanoma. Tačiau, remdamasis savo empiriniais tyrimais ir logika, manau, kad ši populiari hipotezė neturi pagrindo. Visų pirma, europiečiai kapitalizmą laiko “laisvąja rinka” (“free market” — laissez-faire), kai valstybė n e s i k i š a į verslo reikalus. Bet kapitalizmas reiškia atvirumą IŠ APAČIOS į VIRŠŲ kylančioms INOVAIJOMS. (…). Minėta populiarioji hipotezė neigia net akivaizdžiausią naudą. … Tačiau augantis produktyvumas beveik visuomet veda prie didėjančių atlyginimų visos šalies ekonomikos mastu. O bendro atlyginimų lygio padidėjimas atneša šaliai itin naudingas socialines vertybes. Tokia situacija leidžia daugeliui žmonių išvengti nuobodaus, varginančio, rutininio darbo ir rinktis motyvuojantį, įtraukiantį, akiratį plečiantį darbą. Markso eros “tamsiųjų Šėtono malūnų” nebėra dėl išaugusio produktyvumo, o ne dėl didesnio valstybės reguliavimo. Kita minėtos populiariosios hipotezės silpnoji pusė yra ta, kad dauguma esą egzistuojančių sąnaudų išties yra iliuzinės arba sufabrikuotos. Mintis, kad tvarkingai funkcionuojantis kapitalizmas reiškia silpną darbo rinką, t.y., aukštą nedarbo lygį ir menką aktyvumą darbo rinkoje, yra nepagrįsta. Priešingai, kapitalizmo skatinamos INOVACIJOS kuria darbo vietas – NAUJOSE kompanijose, sukurtose tobulinti naujas idėjas; rinkodaros ir valdymo grandyse, kurios privalo neatsilikti ir įvaldyti vis naujus įrankius.(…).Pripažinsiu, kapitalizme taip pat yra ir ardymo (Schumpeteris-inž) bei nežinomybės (UNCERTAINTY-Knight-inž) veiksnių. Bet neturėtume pamiršti ir monetos kitos pusės. Kapitalizmas yra unikalus tuo, kad stimuliuoja antreprenerius (t,y. išradingus žmones) mąstyti apie naujas komercines idėjas, ištobulinti jas rinkai ir leisti vartotojams džiaugtis naujais atradimais. Turbūt didžiausias kapitalizmo pasiekimas yra tas, kad darbo vietos transformavosi iš rutinos, nuobodybės į pokyčius, protinį skatinimą, iššūkius, problemų sprendimus, tyrinėjimus ir, kartais, atradimus. Tiesa, darbas protą bukinančioje surinkimo linijoje buvo vienas iš kapitalizmo bruožų nuo 1776 m., kai Adamas Smithas išdėstė savo teoriją, iki 1920 m., kai Henry‘is Fordas pastatė savo didžiąsias gamyklas. Bet juk komunistinė Rusija ar socialistinė Europa irgi neišvengė surinkimo linijų. Ir augant našumui vis daugiau darbų buvo galima susirasti ne tik fermose ar gamyklose. …Žinoma, visi matė, kad šis pakilimas ir įsitraukimas atnešė kažkiek ir nepatogumų bei nerimo. Bet dauguma gyventojų nebenorėjo grįžti atgal į praeities ramybę. Bet vis dėlto buvo grįžta, nors ir netyčia, kai etatistų ir korporatyvistų įsigalėjimas ekonominėse institucijose užmovė apynasrį INOVACIJOMS bei ambicijoms. Taip Europos darbo erdvė vėl tapo tokia pat bukinanti, kokia buvo anksčiau. Šiandien protingi ir gero linkintys žmonės tikina, jog galime atgaivinti antreprenerystę (demokratiškas PROCESAS imtis veiklos beveik visiems, netaikant jiems sankcijų nesekmės atveju-inž), bet taip, kad jis įsitvirtintų naujojoje ekonomikoje ir būtų nukreiptas į socialines investicijas – kad kovotų prieš pasaulinį klimato atšilimą, tobulintų energijos taupymo būdus ir t.t. Tokio mąstymo KLAIDA, manau, yra ta, kad toks požiūris biurokratizuotų ekonomiką didžiąją dalį išlaidų skiriant vyriausybinėms agentūroms ir daugelį įmonių priverčiant dirbti pagal sutartį su vyriausybe. Savaime tai gal ir nėra problema. Bet problema taptų, jei užgniaužtų individų gebėjimą kurti INOVACIJAS atvirai rinkai. Praeito amžiaus ketvirtą dešimtmetį vyko natūralus eksperimentas, patvirtinęs šią tezę: naujai biurokratizuotos Vakarų Europos ekonomikas inovacijų lygiu smarkiai aplenkė pakankamai mažai biurokratizuota JAV ekonomika. Taigi, nors 2008-ieji buvo iššūkių pasaulinei ekonomikai metai, esu tikras, kad šalys, kurios vertina INOVACIJAS, supras TIKRĄJĄ kapitalizmo VERTĘ".—————- Originalas iš: Project Syndicate 2008

nustosime arti liutui, vagiu ir zuliku desimtukui, aligarchu nupirktiem politikam tik tada kai tapsime somoningi, o kitu atveju tapsime ubagais, benamiais ir bomzais.

Lietuvoje kriasi Jngtinis demokratinis Judejimas dėl LEO LT sandorio pripažinimo niekiniu. Visiems , kam įdomu www. demokratija. eu. Pirmininkas advokatas, buves seimo narys K. Cilinskas

V.Kubilius naivus manydamas, kad tik Leo LT gali pastatyti AE. Jos kol kas niekas net nepradės statyti, nes panašu, kad tam paprasčiausiai nėra pinigų. ES jų tam tikslui šiuo metu tikrai neduos, bankai neskolins, nes neaiški objekto perspektyva ( o kad ir paskolintų, tai būtų vergiškos palūkanos), gyventojai tikrai nesutiks, kad toliau būtų keliamos energijos kainos. Leo Lt išformavimas vienintelis būdas pakelti Vyriausybės reitingus, nors dėl to, matyt, valstybė jau prarado milijonus turto. Tiltų statyba turėtų tiesiogiai rūpintis Energetikos ministerija.

Valio!!! Galu gale Lietuva tapo tikra teisinio nihilizmo valstybe. Galima pazeisti konstitucija (taip vadinama pagrindini valstybes istatyma) ir jokios bausmes!!! Matote, tazeide, tokia smulkmena. Tik keli milijardai litu. Tai gal ir is kalejimu visus paleiskime. Na truputi viena kita uzmuse. Na bet gi cia tokia smulkmena… Mes stateme stateme teisine valstybe ir pastateme

Astuntadieniui Atrodo kad busite vienas is teiseju: o vienok straipsnis isprovokavo jusu pasisakyma. Bet esate neteisus. Tikrais ir gerais teisejais tampa ne zmones kurie ismoksta skaityti- kas parasyta, bet tie kurie baigia teises mokslus . Kam? O kad moketu ta teise (arba tas kas parasyta) interpretuoti. Vadinasi ne tas kas parasyta o ta ka reiskia tam tikra savoka ar sakinys, yra svarbu. Labai stebejausi Lietuvos teiseju kuris noredamas nubausti girta vairuotoja vairuojanti vogta(ne savo) masina ja nusavino, nes kazkuris istatymo straipsnis taip isako. Bet kokia pasekme? Vairuotojo gi tuo nenubaude o nubaude vogtos masinos savininka.Taigi reikia moketi tas kas parasyta pritaikinti esamai padeciai. Ir tam tur buti issilavines profesionalas teisejas Nesiaiskink kad Tau yra nesvarbu politine ar visuomenine KT nuosprendzio pasekme. Kad Tu negali vadovautis visuomenes nuomone arba arba buti paveiktas kieno nors spaudimu. Taip tai aisku , bet reiketu atsizvelgti kokias pasekmes tures KT nelogiskas nuosprendis:" kad viskas kas buvo padaryta reikia palikti kaip teiseti sprendimai ir keisti istatymus kad jie nepreistarautu tiems geriems darbams". Jeigu siais pagrindais veikia Lietuvos teisetvarka tai baisu ir absurdiska kalbeti apie bent ka o dar baisiau Lietuvoje atsirasti. Liudna. Bet reikai palaukti kol ismirs ar pasikeis visi sovietiniai-oligarchiniai KT teisejai tada gal tures galimybes kurtis tikroji teise, kuri koncentruosis i teismo sprendimu rezultatus ir efektus o ne tik "kas parasyta".

Atsakau p.jj: Taigi Jūs pripažįstate, kad Lietuvos teismai sėdi uab’ų kišenėse. Kaip teisėjui - drąsus pareiškimas. Politinė įtaka taip pat galima - irgi pritariu. Pritariu ir kad tarptautiniai teismai yra nepriklausomi. Pats LEO jiems įtakos nepadarys. Bėda - kad steigimo sutartys surašytos diktuojant privatininkams, o valstybės interesas buvo visai pamirštas. Taigi dabar ginant visuomenės interesą gali tekti ilgai kovoti su gudriais advokatais. ATSAKAU GERB. SAULNAS: Bent jau aš neatsisakinėju dalyvauti nei TV, nei radijo laidose (netgi Kakadu). Štai ir šiandien dalyvausiu Baltijos TV Sąmokslo teorijoje, nors per posėdį net nespėjau paklausti Arno Klivečkos kokia tema. Taigi esu visada pasiryžęs. Todėl eliminuodami įtakojamus savos valstybės teismus, verslininkai turi sąžiningo arbitro garantijas, ne daugiau. O gal jūsų lakioje vaizduotėje "tarptautiniai teismai’ sėdi šito UAB kišenėje?

Straipsnis is serijos "kimbam visi i darba". Laukiam Jusu iniciatyvos seime

p.Stoma, niekuomet nesakiau, kad teismai sedi UAB’o kiseneje. Gal jums taip tik atrodo. Bet akivaizdu, kad musu salygomis, kai yra visuotinis nepasitikejimas teismais, bet koks verslininkas, budamas savo proto, verciau rinksis galimybe gincus su valstybe spresti arbitrazuose arba uzsienio valstybiu teismuose, o ne musu "tautiniuose". Lietuvoje rimta ginca pries valstybe teisme gali tiketis laimeti tik beprotis ir tai didele musu teismu beda. Beje, bet koks privataus asmens (ypac sekmingo verslininko) pralaimejimas valstybei teisme musuose sukelia dziaugsma, net ekstaze. Kaip kvaila, beveik niekas nenori pagalvoti, kad kitas toks pralaimejes gali buti jis pats - nors, aisku, ubagui ir dar bailiam, neissilavinusiam nevykeliui lyg ir negresia pralaimejusio teisme verslininko likimas.

p.Sauliau, be pasiruošimo gerai pasirodėte "sąmokslaudamas", tad atsakykite į paprastą klausimą- kiek atlyginimų gauna seimūnas-ministras. Tik ministrišką? Tik seimūnišką? Abu iškart ? Taip galvojome mes , čia besilankantys. Ministras Čaplikas gi per TV laidą į tokį klausimą atsakė - tik ministro.

Jeigu LIŪTAS būtų atėjęs arti,tai ko gero būtų pasivadinęs ARKLIU, tačiau jo tikslas - pasiimti pinigus, nieko nepakrutinant ,ką sėkmingai darė ir ko gero dar ir tebedaro. Bet tuos berniukus - liūtukus būtina pastatyti į vietą. O kartu ir jų nuolankujį tarną Kirkilą. Negi jis už savo darbelius liks sausas ?

Taigi gerb. Qwalda, šiokią tokią pažangą šiame Seime pasiekėme - seimūnai ministrai, kitaip nei anksčiau, dabar gauna tik ministro atlyginimą. Tiesa, reprezentacines išlaidas pasiima už abu - o jos tikrai nemažos. Beje, čia pakartosiu ką sakiau TV laidoje - valstybė nesusitvarko net su savo įmonėmis. Štai Vilniaus autobusų ir atskiro troleibusų parko direktoriai gauna 12 - 13 tūkstančių lt. Ir klykia, kad nėra pinigų, kad vėl reiks branginti talonėlius. Ir tokia situacija visur.

p. Antanui: panašu iš spaudos, kad Kubiliaus vyriausybė LIŪTUI vakar pasakė NE….———– Tada dar apie moralę ir kapitalizmą. Čia straipsnyje Autorius pabrėžia : "senųjų MORALĖS pagrindų netekęs kapitalizmas eina į susinaikinimą". Įdomu, kuo jis galėtų patvirtinti šią savo išvadą? Bet. Tik ar jis vienas taip galvoja? Ne. Štai ką tik Delfyje prie kito str. internautas (Pastabusis) taip man atsakė dėl moralės ir kapitalizmo istorijos bei vaidmens: "Pastabusis to inž., 2009 03 12 ———-Pukiai cituojate: AČIŪ, nes ne viską tenka ir visur spėti perskaityti, tačiau kad ir kaip aiškiai nušvietėte ekonominę kapitalizmo pusę, apie moralines kataklizmas - nutylėjote (nes ten apie tai nerašė). O nerašė dėl to, kad nenorėjo ekonominius pažangos rodiklius įvertinti nustekento žmogaus pavyzdžiu. Jei Lietuva pagal Jūsų išvardintą modelį elgtųsi išskirtinai TIK EKONOMIŠKAI KAPITALISTIŠKAI ir nebūtų korupcijos, giminių protegavimo, nekompetentingumo, sukčiavimo ir kt. neigiamų moralinių veiksnių, tuomet Kubiliaus skelbimas apie krizę būtų labiau įtikėtinas, negu dabar DIRBTINAI SUGALVOTA nesąmonė, kuri vėl leidžia pateisinti valstybės grobimo ir žlugdymo peripetijas po skambiais demokratijos žodžiais, panaudojant to paties kapitalizmo ekonominius pasiekimus ir kai kuriuos pranašumus, kaip, kad rašėte, inovacijas ir t.t. Tai JOKIOS DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS SAMPRATA - TAI CHAOSAS, PALAIDA BALA, ANARCHIJA, nes ŠALIS VALDOMA TIK KLANŲ NAUDAI, o kapitalizmas yra puiki priemonė tam daryti arba po juo saugiai ir nebaudžiamai slėptis, vėliau įvardijant tai "naktinėmis" klaidomis".——Ką jam atsakyti? Atsakiau dėl "nustekento žmogaus " taip: "Pastabiajam—inž, 2009 03 13 -Ačiū už atsiliepimą. Tik ar moralė valdė ir valdo pasaulį? Ne. Du troškimai, gal net geismai, pagal prof.Kao būdingi žmonių elgesiui: troškimas KURTI (kas dar nebuvo sukurta, išrasta) ir troškimas TURĖTI (nuosavybę, šeimą, tėvynę). Tačiau žmonių veikimo rezultatai konkrečioje šalyje priklauso nuo tos šalies INSTITUCIJŲ (įstatymų, direktyvų, taisyklių ir įpročių-papročių) kokybės. Pakeiskime Lietuvoje INSTITUCIJAS, ir Lietuva pasikeis. Įveskime į Lietuvą prievartos būdų, pvz, v i s a s Airijos INSTITUCIJAS (įstatymus, taisykles…), pasikeis ir patys Lietuvos Institutai (organizacijos), ir Lietuvoje turėsime Airiją. Nors lietuviai kaip individai liks tie patys. Ir emigrantai sugrįš namo. Geras KAPITALIZMAS randasi ten, kai taikomos kokybiškos institucijos-taisyklės". —-O kaip su MORALE? Šiandien būtų m o r a l u imtis (enter, undertake) keisti iš esmės "žaidimo taisykles" (pradžioje įstatymus ir… blogus įpročius) visuomenės politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime pagal Pilnutinės demokratijos principus ir "geros" valstybės pavyzdį (tegul Airija). Ar lengva tai būtų padaryti? Labai sunku - pvyzdys studijų ir mokslo reforma. KOKS pasipriešinimas. (gal todėl, kad ne,pvz, airiška reforma, vadinasi nepatikrinta praktikoje; vadinasi vėl kažkoks leo.lt?).

Lietuvoje trūksta politinės valios tapti demokratine valstybe. LEO.lt yra nedemokratiškos valstybės valdymo sistemos brandžiausias vaisius, ryškiausias pavyzdys. Galima skelbti, kad LIetuvos Konstitucija yra vientisas dokumentas, tačiau tai tik tekstinis vientisumas. Iš tiesų, joje terpsta prieštaravimai pamatiniams principams. Vienas toks prieštaravimas valdžių atribojimo principui yra nuostata, kad Seimo narys gali dirbti ministru ar vyriausybės vadovu. Ši nuostata įrašyta rengiant pagrindinį valstybės įstatymą 1992 metais, matyt padiktuota tuometinės politinės konjuktūros, tačiau ji neatitinka demokratinių principų. Iš tiesų, jeigu valstybės parlamento, kurio viena iš funkcijų yra kontroliuoti vyriausybės darbą, nariai yra kontroliuojamos vykdančiosios valdžios nariai, tai toks "asmenybių susidvejinimas" sąlygoja neabejotiną interesų konfliktą ir šališkumą vertinant vyriausybės veiklą. Esu įsitikinęs, kad nūdienos Seimo daugumą sudarančios partijos ir gali, ir privalo rasti pakankamai kompetentingų ir patikimų žmonių vyriausybei sudaryti. O jei išrinktasis parlamentaras nusprendžia eiti dirbti vyriausybėn, privalo atsisakyti mandato su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (ypač jeigu jis išrinktas vienmandatėje apygardoje). Kuo gi siejasi valdžių atribojimo principas su LOE.lt atsiradimu (toks koks jis yra dabar)? O gi tuo, kad vietoj seimo narių G. Kirkolo, D.K. Prunskienės, V. Navicko ir kitų "susidvejinusių", šį projektą būtų vertinę ir už jį balsavę (arba jam prieštaravę) kiti asmenys. Aišku, kad tai tik vienas politinės valios (ir drąsos) reikalaujantis žingsnis mūsų visuomenės demokratėjimo link. Tačiau jam būtina ryžtis.

p.Sauliau, dėkui už atsakymą. Dėl valstybinių įmonių vadovų atlyginimų- ten gi ištisi nearti dirvonai ar kemsynai. V.Andriukaitis seime kalbėjo, kad dar XXa.(sic!) yra paruošta, bet užkonservuota (tikslu numarinti) sisteminė atlyginimų lentelė remiantis vidutinio uždarbio dydžiu. Negi praleisite tokią tiesiog unikalią progą tą idėją atgaivinti ir pasinaudoti kad ir rinkiminėje kampanijoje?

Ačiū, gerb. Qwalda. Andriukaičio kalbą apie atlyginimus, matyt, būsiu pražiopsojęs. Bet rytoj kartu skrendam į Briuselį, tad pasitikslinsiu. O tabelių lentelė - būtinas dalykas civilizuotoje valstybėje. Per rinkimus ir aš apie tai kalbėjau. IR DAR geb. inž. apie kapitalizmą - aš už. Tačiau nereikia pamiršti, kad kapitalizmas gimė iš griežtos puritonų moralės ir religingumo. Netekęs šitų pagrindų - merdėja. Tada sugrįžta Paleckis…

Ačiū Autoriui už kapitalizmo šaknis. Pasitikrinsiu, studijuodamas Phelps’ą.

Dar galima pasiskaityti ir Max Weber "Protestantiška etika ir kapitalizmo šaknys." (ir naują TPP programą, kurioje kalbama apie MORALŲ KAPITALIZMĄ.)

Sveiki, Sudaryta sutartis su Rusija dėl el energijos tiekimo dešimčiai metų,taigi atkrenta dešimtmečiui atominės statyba,tiltų ir kt projektai. Rusai nėra tokie kvaili kad atiduotų vakarų rinkos dalį,lietuviams teks mokėti duoklę per tarpininkus,visa kita pliurpalai. Prie to pridėčiau rūpestėlį dėl socialinės atskirties didėjimo,kuris pagal atliktus tyrimus labai kenkia žmonių sveikatai,o tai jau rimtesnė problema,gydymo išlaidos,didėjantis nusikalstamumas,didžiosios dalies visuomenės degradacija. Atverkite akis,pažvelkite į žmones,pasakykite kodėl taip padarėte. Kuom jie prasikalto lietuvos politikams? Pagarbiai,senelis srujus

p.Stoma, mano manymu teisus, kalbedamas apie kapitalizmo ir aiskiu vertybiu butina susiejima, tiksliau - kapitalizmo kildinima siejant su tam tikromis vertybemis, kurios siandien nebetenka prasmes. Jei kalbesime apie protestantiska etika - tai joje vienos is didziuju dorybiu yra darbstumas ir taupumas, tuo tarpu tinginyste ir besaikis, neprotingas islaidavimas - dideles ydos arba nuodemes. Paziurekime, kas nutiko amerikonams, nebenorintiems daug dirbti ir taupyti, bet greitai sociai gyventi kreditan. Apie Europa nebekalbu - jos perspektyvos man atrodo labai miglotos. Ypac paziurejus i EP nora zmogaus teisemis paskelbti "teise i laiminga sentave", "teise gyventi be skausmo" ir kt. , mano akimis ziurint, nesamones.

idomu tai, kad siandien religingiems zmonems prikisamas "neracionalumas", kai tuo tarpu, pats Max Webberis Vakaru pasaulio (krikscionisko Vakaru pasaulio, net jei su ikikrikscioniskomis saknimis) ypatinguma pabreze nurodydamas racionaluma, kaip skiriamaja savybe.

Maloniai nustebino paskutiniaI du {jj} komentarai. AČIŪ.

gal ne taip svarbu, bet jei jau autorius nurodo kurini, tai Max Weber parase Protestantiskoji etika ir kapitalizmo dvasia

Kita tema bus vasarą. Matyt, sunkiai p.Saulius renka tuos parašus ar ką?

Na, girdžiu per LR - seime įregistruota pataisa "Arba ministras arba seimūnas". O dar sako- nėra grįžtamo ryšio. Humoras. Deja.

Saulius Stoma 2009 03 31 LRT Versijose apie LEO.lt griežtai kalbėjo apie būtinybę turėti ekspertų išvadų ir pasiūlymų variantus, kad Seimo politikai balsuodami nesuklystų. Savalaikis reikalavimas, remiantis Vakarų mąstytojų išvada apie ekonomistus ir ekonomiką: "Ekonomikos stipriausia pusė yra jos sugebėjimas paaiškinti įvairius pasirinkimo variantus tiems, kas daro politinius s p r e n d i m u s. Pats ekonomikos mokslas negali padaryti sprendimų už juos. Kai ekonomistai g i n č i j a s i, pasauliui tampa aiškūs požiūrių skirtumai, kaip veikia ekonomika. Labiausiai visuomenei reikėtų b i j o t i tuomet, kai ekonomistai pernelyg dažnai sutaria"." (Pvz, kaip toje laidoje puikiai "sutarė" juristai ponai Šedbaras ir Šukys…Juristai sutaria, ekonomistai sutaria, bankininkai sutaria, o Lietuva su Leo ritasi žemyn energetikoje…) ——————– Plačiau apie ekonomistus žemiau komentare iš kito portalo: inž 2009-03-30 17:24:15 To "ne taip parašete". citata iš Jūsų komentaro: "Jei ką tai ekonomika yra labiausiai politizuotas ir ideologizuotas pseudo mokslas. Be to visi, net ir tikri mokslai yra tik tam tikro individo ar grupės individų, tam tikros srities sutartinė interpretacija. Jei kam nors atrodo, kad ekonomika kaip nors susijusi su teisybe, tai man tokiu žmonių tiesiog gaila". Pritariu iš dalies, todėl papildau D.Rodriku*: ——————————————————————————– DANIS RODRIKAS: "Kaltinkite ekonomistus, o ne ekonomiką " 2009.03.18 "Pasaulio ekonomikai ritantis prie bedugnės krašto, žmonės kelia klausimus apie ekonomistų įtaką dabartinei krizei. Ir daro tai visiškai teisėtai: jie privalo dėl daug ko pasiaiškinti. Būtent ekonomistai įteisino ir išpopuliarino požiūrį, kad nevaržoma finansinė veikla yra palaima visuomenei. Visi jie prabildavo beveik vienu balsu, kai tik kalba pasisukdavo apie „pernelyg didelio vyriausybinio reguliavimo pavojus“. Jų techninė kompetencija – ar bent jau tai, kas atrodė kaip kompetencija tuo metu – leido jiems, kaip privilegijuotiems asmenims, reikšti savo nuomonę bei daryti įtaką valdžios koridoriuose. Ir tik vienas kitas (įskaitant Nourelį Roubinį bei Robertą Shillerį) skambino pavojaus varpais, skelbdami artėjančią krizę. Tačiau dauguma šios profesijos atstovų nesugebėjo padėti pasaulio ekonomikai bandant išsikapstyti iš dabartinės suirutės. Diskutuojant apie keinsistinio fiskalinio stimulo naudą, ekonomistų pažiūros dabar svyruoja nuo „absoliučiai būtino“ iki „neefektyvaus ir žalingo“. Yra daug gerų idėjų, kaip grįžti prie finansų reguliavimo, bet tarp tų idėjų mažai kas bendro. Pradėjusi nuo beveik tobulo sutarimo, ką vadinti tikrosiomis finansinio pasaulio modelio vertybėmis, ekonomisto p r o f e s i j a atsidūrė ties tašku, kai beveik nebeegzistuoja bendra nuomonė, kas turėtų būti daroma. Taigi, ar e k o n o m i k o s m o k s l u i būtinas rimtas sukrėtimas? Ar turėtume sudeginti visus egzistuojančius vadovėlius ir perrašyti juos iš naujo? Tiesą pasakius, ne. Jei neturėsime po ranka ekonomistų instrumentų, negalėsime net suvokti dabartinės krizės.{….} Kaltas ne e k o n o m i k o s m o k s l a s, o patys ekonomistai. Problema ta, kad ekonomistai (ir tie, kurie jų klauso) įprato pernelyg pasitikėti savo pasirinktais momentiniais modeliais: rinkos dirba efektyviai, finansinės inovacijos perkelia riziką geriausiai sugebantiems ją prisiimti, savireguliacija yra tobuliausias veiklos būdas, o vyriausybės intervencija yra neefektyvi ir žalinga. {….} Ekonomikos neišmanantys yra linkę galvoti apie ekonomiką kaip apie discipliną, kuri garbina rinkas ir siaurą (paskirstomo) efektyvumo sampratą. Jei vienintelis ekonomikos kursas, kurio jūs išklausėte, yra tipiška įvadinė apžvalga, arba jei esate žurnalistas, besiteiraujantis ekonomisto trumpos nuomonės dėl strateginio klausimo, būtent tokį ekonomikos suvokimą jūs ir įgausite. Bet jei išklausytumėte dar keletą ekonomikos kursų, arba kažkiek laiko praleistumėte seminaruose pažengusiems, susidarytumėte visiškai kitokį vaizdą. {…}. Makroekonomika turbūt yra vienintelė taikomoji ekonomikos sritis, kur didesnis išsilavinimas reiškia vis gilėjančią prarają tarp specialisto ir realaus pasaulio, kadangi kliaujantis itin nerealistiškais modeliais realus ryšys aukojamas techninių detalių vardan. Deja, žvelgiant į šių dienų poreikius, makroekonomistai mažai kuo patobulino savo strategijas nuo tų laikų, kai Johnas Maynardas Keynesas pateikė paaiškinimą, kaip ekonomika gali užstrigti nedarbo lygyje dėl trūkstamos sudėtinės pasiūlos. O kai kurie, kaip Bradas DeLongas ir Paulas Krugmanas, būtų pasiryžę teigti, kad ši sritis netgi regresavo. Ekonomika iš tiesų yra tik instrumentų rinkinys su daugybe modelių, ir visi šie modeliai yra tiesiog skirtinga bei stilizuota įvairių realybės aspektų reprezentacija. Ekonomisto kaip eksperto kompetencija priklauso nuo sugebėjimo pasirinkti teisingą modelį pagal esamą situaciją. Ekonomikos pasirinkimo galimybės nebuvo išreikštos visuomeniniuose debatuose, nes ekonomistai pernelyg smarkiai savivaliavo. Užuot pateikę meniu su įvairiais galimais variantais ir išvardinę visas tų variantų teigiamas bei neigiamas puses (nes būtent toks yra ekonomikos tikslas), jie pernelyg dažnai reikšdavo nuomonę, paremtą jų pačių socialiniais ir politiniais prioritetais. Užuot buvę analitikais, jie tapdavo ideologais, kažkuriam iš socialinių planų teikdami pirmenybę prieš visus kitus. Be to, ekonomistai nenoriai dalindavosi su visuomene savo intelektualinėmis abejonėmis, bijodami „suteikti galią barbarams“. Nei vienas ekonomistas negali būti visiškai tikras, kad jo pasirinktas modelis yra teisingas. Bet kai jis ir kiti pasirinktą modelį aklai propaguoja kaip vienintelį teisingą tarp visų alternatyvų, jų reiškiamoje nuomonėje apie tai, kokių veiksmų derėtų imtis, įsivyrauja pernelyg išpūstas pasitikėjimas savimi. Tad paradoksalu, kad dabartinis profesinis sąmyšis yra išties geriau nei prieš tai egzistavęs apgaulingas bendras sutarimas ir sąmyšis parodo tai, ką išties naudingo gali duoti ekonomika kaip mokslas. Ekonomikos stipriausia pusė yra jos sugebėjimas paaiškinti įvairius pasirinkimo variantus tiems, kas daro politinius sprendimus; pats ekonomikos mokslas negali padaryti sprendimų už juos. Kai ekonomistai g i n č i j a s i, pasauliui tampa aiškūs požiūrių skirtumai, kaip veikia ekonomika. Labiausiai visuomenei reikėtų b i j o t i tuomet, kai ekonomistai pernelyg dažnai sutaria". *)Danis Rodrikas, Harvardo … universiteto profesorius. iš "Project Syndicate", 2009

to inž, šiandien sutarė pasaulio galingieji verslui paskolinti neuždirbtų pinigų,ko turėtume tikėtis? 1. FINMANSINIO KAPITLO NUVERTĖJIMO. 2. KARO. 3. LAIMINGOS PABAIGOS,BET TAI BŪNA PASAKOSE o gal gryžime prie valstybinio ūkio valdymo???? Pagarbiai,

Gerb.Strujui. Ką tik probėgomis perskaičiau "Global plan for recovery and reform (02/04/2009)" iš G-20 baigiamojo komunikato, kur radau tokią išvadą : "The era of banking secrecy is over", t.y., Bankų paslapčių era baigėsi. Todėl Šveicarijos bankai ir kiti ofšorai turės parodyti savo kombinacijas su neteisėtais pinigais. ——————Todėl šiandien apsistoju ties Jūsų p.3: Viskas bus gerai, nes p.2 (pasaulinis karas) mažai tikėtinas, kadangi ir Rusija ten dalyvavo ir prisidės prie to trilijono= tūkstantis milijardų (1.000.000.000.000) sukurimo.

Beje, p.Strujaus tie 3 klausimėliai man priminė vieną dalyką: kas darosi su tuo internetiniu "rinkėju klubu" prie straipsnio "Stoma blogas. Ei, kas mane sukontroliuos? Trečiadienis, 2008-09-03 16:18 " ??? Ar jis veikia, ar ne? Gal jau atėjo laikas jam įsivažiuoti? O tai nespėsime apsidairyti, ir 4 metai prašvilps….

Kertu lažybų, kad po šios dienos tikrai prezidentiškai didmeistriško A.Valinsko ėjimo ponas Saulius apsireikš, nelaukdamas vasaros, kaip kad rašiau čia žiemą, Berods.

to inž, tas trilijonas padalinus iš visos planetos gyventojų sk yra maži,labai maži pinigėliai bet jie bus padidinti praėjus per bankų ir dalintojų rankas ir visa ši suma bus mokesčių padidinimas be administravimo sąnaudų,bet ne tai svarbiausia: iš to seka nesiskaitymas su ekonomikos dėsniais,voliuntaristinė pinigų devalvacija,ypač kai net nereikia spausdinti piniginių ženklų,išleidi elektroninius pinigus į apyvartą ir visas problemos sprendimas.Tada kyla klausimas kam ta ekonomika,kam tie mokesčiai su visu jų vykdymo aparatu ir išvis kam reikalingas tas ekonomikos mokslas su visais tais ekonomikos išminčiais jei susirinkę politikai gali priimti tokiu sprendimus,visa tai yra beprecedentinis spjūvis į visuomenę,verslą į visą žmoniją. Paaiškinkite kur čia demokratija.

negaliu, gerb.internaute, atsakyti į sunkius Jūsų klausimus kokiu tai vienu sakiniu ar modeliu. Apie ekonomikos mokslą parašiau aukščiau čia. Kaip bus sunaudoti tie 1000 milijardų aprašyta G-20 Pareiškime. Gal jau jis išversta slietuviškai, nežinau. Ten yra ir dėl protingose ribose mokesčių. Ir dėl verslo. Daug įdomių atsakymų į Jūsų klausimus galima rasti ir Edmundo Phelpso laiške G-20 pirmininkui Baunui. Kad susidaryti naujausią vaizdinį, kas bus ir ar bus geriau, reikia daug pastangų analizuoti šaltinius. Aš visko nespėju. Pvz, dėl demokratijos. Kurios? Politinės, socialinės, kultūrinės. Įkalbėtas perskaičiau Maceinos ir kt "Į pilnutinę demokratiją". Tai dabar kai kas pasako "demokratija", aš ir klausiu: kuri iš šių 3-jų?

to inž, tie pingėliai tai voliuntaristinės demokratijos išraiška,tarkim susirenka dvidešimt fizikų ir nusprendžia kilogramą pasunkinti dviem šimtais gramų,metrą pailginti dešimčia colių,amperui pridėti 150ma ir taip toliau, na o mes turime viską perskaičiuoti,keisti formules,peržiūrėti dėsnius, ar įsivaizduojate pasekmes. Taip ir su pinigais,visas pasaulis perskaičiuoja sąmatas,peržiūri sutartis,keičiasi kainos,darbo sąnaudų vertė,veiklos apimtys ar suvokiate kiek neproduktyvaus darbo,kokios admistravimo išlaidos ir tik todėl,kad valdžios struktūros netinkamai prižiūrėjo bankininkų veiklą,išskolino pinigus kurių neturėjo,tai dar pusiau bėdos,bet juk jie disponuoja indėlininkų pinigais,patys bankai savų pinigų tai neturi. Per mano netrumpą amželį teko kapstytis iš tokių problemų ne kartą ir čia visados atsirasdavo visokiausių galimybių pasipelnyti vieniems ir prarasti kitiems,tokia ta gyvenimo karuselė.Na o dėl demokratijos tai tokia iliuzija,kuri kaip miražas dykumoje,lyg ji ir yra,lyg priartėji bet ji staiga nutolsta ir lyg mirštančiąjam viltis pasveikti,nors suvokiame kad tai neįmanoma. Pagarbiai,

Kaip tie popieriniai ar elektroniniai pinigėliai iš G-20 (2009) sambrūzdžio paveiks pasaulį (ir Lietuvą), pamatysime greitu laiku (šiais metais jis rinksis dar kartą pažiūrėti, kas padaryta). Gal būt šia tema pasirodys naujas straipsnis ir čia. O užbaigiant rašymus energetinio LEO tema, galiu pasiūlyti taip pat pesimistinį pasisakymą : "Raimundas Kuodis: energetika - bomba po politikos pamatais" 2009.04.04 ——————-http://www.balsas.lt/naujiena/246472/raimundas-kuodis-energetika-bomba-po-politikos-pamatais/rubrika:naujienos-lietuva———-Pvz, bankininko p.Kuodžio žurnalistas klausia: "Ar tai, kad valstybė buvo įtrauka į „Leo LT“ projektą, leidžia manyti, kad pirmiausia į jį buvo įtrauktos savanaudiškų interesų turėjusios politinės partijos?" ATSAKYMAS: - Lietuvos energetika ypatinga tuo, kad ji sugeba sukurti daug politinių lavonų ir daug nepelnytai iškilusių politikų populistų. Šiuo atžvilgiu energetika yra galinga „bomba“ po mūsų politinės sistemos pamatais. Net viena realiausių kandidačių į prezidentus Dalia Grybauskaitė pasakė, kad „Leo LT“ buvo oligarchizacijos viršūnė. Šis projektas sukėlė visuomenėje didelį neteisingumo jausmą, kuris žmonių gerovei, savijautai kenkia ne mažiau nei pajamų mažėjimas."——————— Apiiie Leo oligarchizaciją kalbėjo LTV kovo 31 d ir šio straipsnio autorius. Bet kaip jis ir jie balsuos taisant įstatymus apie Lietuvos nepriklausomybę nuo Švedijos atstatymą, neaišku. "

bankų problema,kaip ir patys bankai išlieka,padidinus bankų kapitalą teks susitaikyti su visų valiutų nuvertėjimu,praradimai bus dideli ir neišvengiami. LEO jau yra ir nemanau kad tai pats blogiausias darinys,didelės organizacijos turi autonomiją nuo politinių sprendimų ir nėra taip priklausomos nuo klounų kvailysčių,taip kad su elektra problemų nebus,tiesiog mokėsime didesnę kainą,bet ne didesnę negu išskaidžius tą darinį,tik reikėtų išspręsti dalinio dalyvavimo turtines problemas prisijungiant naujus objektus prie tinklų,dabartinėje situacijoje reikėtų įteisinti išleidžiant akcijas,kurias galima parduoti biržoje,tokiu būdu įmanomas šioks toks teisingumas.Valdžia turėtų atverti galimybes mažąjai energetikai,visų pirma tai užimtumas žemesnio lygio specialistams,antra yra ką deginti mūsų mažoje šalelėje,dar yra vėjai ir vanduo,truputis saulės,visa tai tinka išradingiems žmonėms. Labai tiktų kvailiems sprendimams viešumas ,tai žymiai sumažintų vadovavimo apetitus.

Su šv. Velykomis,linksmų margučių ir šventiškų džiaugsmų

Jums taip pat šiltų ir nepa(si)kartojančių gražių Šv.Velykų.

Sveikinu visus! Net lietingoje Airijoje jau trecia diena sviecia saule. Kaip bebutu, juk tai PRISIKELIMO svente. Sekmes ir sviesaus Tikejimo visiems!

KVIEČIU ĮVERTINTI ŽEMIAU STOMOS DARBUS IR BALSUOTI prieš STOMĄ EP RINKIMUOSE (išbraukti iš sąrašo pavardę). Kovo 30 d. posėdyje dalyvavo vienmarškinis, įraudęs Saulius Stoma, vadovaujanti šios kontoros advokatė Eugenija Sutkienė" , Libertas" regiono koordinatorius lenkas Dariusz Sobkovv ir Laurynas Filipavičius (Public Relations Opportunities group, dirbusios Uspaskichui). Vėliau prie šios kompanijos prisijungė ir Prezidento V.Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis. Kandidatų į EP sąrašas numatomas toks: Nr. 1 - Saulius Stoma (Tautos prisikėlimo partija - į krutinę prieš rinkėjus mušėsi kad bus kitoks nei anie prie "Lovio") Nr.2 - Eugenija Sutkienė (SUTKIENE, PILKAUSKAS & PARTNERS vadovaujanti partnerė kuri parengė LEO aferos sutartį MAXIMAI) Nr.3 - Lauras Bielinis ( Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, aktyviai tarpininkavęs „Leo.LT" aferai prastumti) Nr.4 - Audrius Butkevičius (antras kuris nuteistas už gerus darbus) Nr. 5 - arba H.Mickevičius, Žmogaus teisių institutas….arba….pederastai.

Gėda pelėda, pone Sauliau. Apie Jūsų blog’ą teigiamai rašo "Kauno diena". http://kauno.diena.lt/dienrastis/tema/xxi-a-dienorasciai-apnuogintos-sielos-214213

eina sau spaudziu ranka sio blogo autoriui;)

CLOSED

Ne, ne. AŠ DAR SUGRĮŠIU. Tikiuosi greitai.

Laba diena Sauliau.Kodėl Arūnas atsisakė dalyvauti prezidento rinkimuose? Apie patirtį jau girdėjau. Ačiū

"Aš dar dainuosiu.. nors balsas prikimęs" ir pridėčiau - aš dar rašysiu.. nors

Lauksime. Belaukiant teko panagrinėti įvairių partijų prezidentines ir Europarlamentines programas, ypač ekonomikos srityje. Daug rašoma apie ekonomikos gaivinimą, įvairias rinkas, kaip to gaivinimo mechanizmus. Parašiau šiandien dėl tų rinkų vieno profesoriaus straipsniui balsas.lt savo komentariuką. Čia jį prikabinu, tęsiant ankstesnes diskusijas, kurios, man rodos, turėtų prasmę, prognozuojant, kokia bus nauja ekonominė politika po liepos 12 d : —————– inž 2009-05-23 01:11:35 Premjeras A.Kubilius, remdamasis prof J.Čičinsko ekonominėmis teorijomis, valdo Lietuvą? Panašu, kad taip, kai paskaitai Seimo posėdžių stenogramas ir premjero pasisakymus… Bet. Klausimų lieka. Imkime kad šio straipsnio citatą: "Štai kodėl šalis, pasirinkusi rinkos ūkio sistemą, turi nepailstamai grumtis su visokiomis monopolizmo ir kitokių rinkos priešų apraiškomis". KLAUSIMAS-1: Kokios RINKOS? Socialinės rinkos ekonomikos kaip Vokietijoje* (plius Italija bei Prancūzija), ar kokios nors kitokios iš civilizacijos praktikos? KLAUSIMAS-2: Apskritai kalbant, ką Lietuva pasirinko per šiuos 20 Nepriklausomybės metų: tikrąjį kapitalizmą(pagal F.Hayeką, E.Phelpsą, t.y.anglo-saksiškąjį) ar jo pakaitalą - vokiškąjį korporatizmą (kitaip dar vadinamą "socialinės rinkos ekonomika")? Todėl KLAUSIMAS-3: Ar ekonomistės D.Grybauskaitės "įdėmiausio stebėjimo ir aktyvumo sritis bus" ir pažangesnio nacionalinės ekonomikos modelio pasirinkimas? Nes akivaizdu, jog nepakeitus ekonomikos modelio INSTITUCIJŲ (žaidimo taisyklių:įstatymai+"papročiai ir darbo kultūra"), net oligarchų ekspropriacija nieko nepakeistų: į jų vietą tuoj pat stotų kiti. Esant Konstitucijoje įtvirtintai privatinei nuosavybei, susigrupavusių individų "gyvulinis instinktas" "gaudyti pelną"(pagal prof.Samonį) niekada negali žūti. ——————– *)"Alfred Müller-Armack. Socialinės rinkos ekonomikos pagrindai ir atsiradimas" (bernardinai.lt): "…Iš viso galima atskleisti 4 svarbias tyrimų kryptis, kurios prisidėjo kuriant socialinės rinkos ekonomikos koncepciją. Čia jų apžvalga: 1. Svarbu, be abejonės, buvo tarp 1900 ir 1930 metų suklestėję pomarksistiniai kapitalizmo tyrinėjimai. Karlas Marksas rinkos ekonomikos santvarkai, kurią jis vadino kapitalizmu, išpranašavo neišvengiamą žlugimą… Tačiau kapitalizmo tyrinėjimai, nors ir turėjo pripažinti marksistinių tezių bergždumą, kartu teigiamai ir įvairialypiai paskatino ekonominį mąstymą ir ekonominių teorijų vystymąsi.Pvz, Makso Weberio tyrinėjimus, kuris išsamiau išnagrinėjo dvasinių, mokslinių ir religinių veiksnių įtakos reikšmę ekonomikai. Taip pat reikia paminėti Jozefą Šumpėterį, kuris, atlikęs funkcinę kūrybingo ir n o v a t o r i š k o verslininko {tiksliau antreprenerio-inž} veiklos ir kitas analizes, labai daug prisidėjo prie verslu pagrįstos rinkos ekonomikos ir dinamiško konkurencijos proceso supratimo.2. —3. —-4. —"

Tik 5 minutės: http://www.youtube.com/watch?v=0Gx-N-kdIXk&feature=related