Va butent, Sauliau. Nesupranti. Ir nesistengi suprasti, nes tik nori prasiverzti arciau prie lovio.

Taigi pone pats esi tos "sekmes koalcijos" narys… Kaip toj patarleje, pats musa, pats rekia…

Deja, bet sitie "desinieji" (bent jau Kubiliaus TSKP) yra patys tikriausi bolsevikai, t.y. kairieji. O pati desiniausia lietuviska partija yra socdemai. Viskas atvirksciai, negu normaliose salyse…

Na tai pažiūrėsim kaip ponas šiandien balsuos už LEO LT, tikriausiai neblogas pasiūlymas pasigerinti savo finansinę padėtį, leis be problemų nusispjauti i sąžinės balsą ar ne?

Jau ne kartą skaičiau tokius pasisakymus, bet niekas nepateikia pagrindimo. Ar tikrai dešinieji yra kairieji ir atvirkščiai? Manau, daug kas paaiškėtų, jei tiek kairieji, tiek dešinieji paaiškintų, kaip jie supranta tikrąjį kapitalizmą arba bent prisipažintų, ar jie 100 proc pritaria LR Konstitucijos 46 str: ————- 46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus. ——————— realistas Antradienis 2009-07-07 12:29 Deja, bet sitie "desinieji" (bent jau Kubiliaus TSKP) yra patys tikriausi bolsevikai, t.y. kairieji. O pati desiniausia lietuviska partija yra socdemai. Viskas atvirksciai, negu normaliose salyse…

o kodel dabar negalima palengvinti zmonems gyvenimo ir atideti trumpam euro ivedima? o kodel dabar turi tiek zmoniu eiti i duobe ne tik del krizes, bet ir del to, kad kubilius euro uzsinorejo mirtinai 2012 ir ne veliau?

butent, as ta jau seniai visiems sakau. Juo labaiu kad naujosios salys kaip tik siuo kriziniu laikotarpiu atidelioja euro ivedima, kad dar labaiu nezlugdytu ukio. O mes lietuviai kaip kvaileliai… Gaila, tikrai gaila, kad taip kvailai elgiames ir patys save dar labaiu zlugdom…. Taip besilgdami tuoj negalesim isivesti euro ir po 2012 metu ne del deficito, bet del kitu kriteriju (busi zluge …. Manau turetu buti referendumas siuo klausimu. Tauta turetu pasirinkti. Juo labaiu kad si apklausa jau aiskiai parodo tautos nuomone.

jei jums panašu, kad Stoma nelabai supranta, ką kalba, gal įtikinamiau atrodys profesoriaus ekonomisto Čičinsko pasisakymas šiuo klausimu? šiandien VŽ išspausdino straipsnį "Paskutiniai norai prieš veržiantis diržus", cituoju: "Kiek savotiškas tas uolumas įsivedant eurą", - premjero įsitikinimu, kad euro įvedimas 2012m. padėtų atgaivinti ekonomiką, abejoja Jonas Čičinskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Anot jo, šis tikslas pirmiausia reiškia drastiškai veržiamus diržus, o tai gali supurtyti visuomenės rimtį ir politinį stabilumą. "Misionieriškas pasišventimas dėl euro aukoti viską trupučiuką ne visai gerai atrodo. Tai gali kainuoti daugiau nei būtų naudos. Nėra jokių garantijų, kad įvedus eurą pas mus pasipiltų užsienio investicijos. Jas veikia daug kitų dalykų, ne tik valiutos stabilumas", - aiškina p. Čičinskas. Anot jo, sunkiai tikėtina, kad dar griežtesnių priemonių pareikalautų Tarptautinis valiutos fondas, kuris Lietuvai galėtų suteikti tris kartus pigesnių paskolų nei dabar skolinasi Vyriausybė. "Vadinasi, tai, ką mes užsimojome daryti, galėtume aptarti su TVF", - svarsto p. Čičinskas. Profesorius siūlo pasvarstyti, ar nevertėtų mažinti užsienio reikalams skiriamų išlaidų - galbūt netgi atsisakyti kai kurių ambasadų, nes "reprezentavimas užsienyje yra šiek tiek neproporcingas"." Įtikinama?

Labai tikslingas pastebejimas, kad nereikia skubeti su euro ivedimu, tai tikrai suzlugdytu Lietuvos zmones siandienineje situacijoje ir klausimas ar iki 2012 m. jinai pageres. Nemanau, kad Lietuva yra pasiruosusi valiutos keitimui, ypac kaip kiekvienas mokesciu didinimas ir algu mazinimas yra jautriausia ir opiausia visuomenes problema. Nemanau, kad reikia barstyti druska ant zaizdos. Reikia islaukti to momento, kai tikrai busime pasiruose euro ivedimui…

Kodėl skolinasi iš užsienio yra atsakymas J.Veselkos straipsnyje "Pasaulio užvaldymo įnagis": Atrodo, menka problema – trūksta pinigų. Tad paimk ir atsispausdink, kiek tau reikia. Juk šitaip daro Amerika ir Europos Sąjunga. Tad kodėl joms galima, o mums – ne? Kodėl mums, kaip tam nevėkšlai paršeliui, spenis prie pat kiaulės užpakalio? Kas dėl to kaltas? Atsakysiu – niekas, nes kaltinti mes nieko negalime. Juk savanoriškai, niekieno neverčiami, atsisakėme savarankiškos monetarinės politikos ir įtvirtinome valiutų valdybos modelį, o tai reiškia, kad patys atsisakėme savarankiško Centrinio banko su visomis jo funkcijomis. Dėl to Lietuvos bankas nieko bendra neturi su krašto ekonomika ir jos reguliavimu. Ne mes vieni tokie – šitos svarbiausios funkcijos pačios savo iniciatyva atsisakė visos trys Baltijos valstybės. Todėl ir skursta, todėl ir vargsta, nes rinkos sąlygomis atsisakyti savarankiškos monetarinės politikos ir visaverčio Centrinio banko – tolygu pripažinti savo nevisavertiškumą ir nesugebėjimą tvarkyti savo ūkį. Mes atsidūrę, pasakyčiau, kvailiausio kvailio vietoje. Ir štai kodėl. Nacionalinė mūsų valiuta padengta 130 proc. valiutiniais rezervais, bet Lietuvos bankas neturi teisės skolinti pinigų vyriausybei, kai tuo tarpu kitų valstybių valstybiniai bankai tokią galimybę turi, ir ne tik turi, bet ir ja naudojasi. Taigi mes esame turtingi ubagai, todėl mūsų vyriausybė turi svetur vergiškomis sąlygomis skolintis pinigų, ir taip mūsų valstybė vis giliau ir giliau klimpsta į skolas svetimiems." Kad šios reformos daromos vardan euro įvedimo, dar pavasarį įtariau. Tik štai blogiausia, kad tas žmonių vargas ir kančios visiškai beprasmės. Įvestas euras neatneš gerovės nei valstybei, nei gyventojams. Gerovė priklauso ne nuo popierėlių, bet nuo pramonės, žemės ūkio būklės, nuo eksporto. Kaip nepriklausomos valstybės šalininkas buvau prieš ES, esu prieš eurus ir bet kokius kitus svetimos valstybės atributus.

Jūs ką, pensininkai, negalit truputėlį pabadaut?! Juk dėl euro - toks šventas tikslas, ką - nenorit euro? :) Aš tai nenoriu. Velniop Kubiliaus norus! O turtuolius vis nuramina: NT mokestis kažkur toli toli, net nesimato… Ar ne niekšai valdantieji? - Kubilius, Babravičius, Masiulis ir Valinskas su savo partijom? Tikri kraujasiurbiai. Atmatos.

dar ne visos šventės atšvęstos,luktelkime valdžios kaitos prezidentūroje,pasimėgaukime gražiais vasaros orais. Ekonomikos problemos turi tendenciją didėti ir toliau,mes čia, kiek jėgos ir supratimas leidžia galime nagrinėti jas,tačiau jokių svertų neturime įtakoti tų procesų,taigi mūsų nuomonė niekinė. Tai,kas dabar vyksta įvyks be mūsų. Visuomenės ir valdžios interesai išsiskyrė,visa tai pasimatė iš šventinių nuotaikų. Prisiverstinis optimizmas yra saviapgaulė,didžiosios valstybės neskyrė dėmesio mūsų mažai,perdėm susireikšminusiai valdžiai.

Tos kalbos apie ūkio gaivininmą ir pan. man jau labai juokingai skamba… paptrasčiausiai todėl, kad per tuos 8 metus ekonominio pakilimo nebuvo sukurta jokia tik lietuvai specifiška ekonomikos šaka (išskyrus aišku lazerių ir biotechnologijos, nes jos jau senai vystomos ir TIK pačios plėtojasi, be valdžios paramos). TAT iškyla klausimas: tai apie kokio ūkio gaivinimą JŪS kalbate? Apie parduotuvių? kad žmonės gautų už beleką pinigų ir kuo daugiau, o šie eitų į parduotuves ir leistų juos ten? Juokinga, bet teisinga yra tai, kas vyksta - turime save įvertinti ir atitinkamai elgtis. Neuždirbam - tai ir leisti negalima, vadinasi reikia mažinti vartojimą

Na ka as galiu pasakyti? Isivaizduokime situacija: atsibundi ryte - Lietuvoje euras… Ar tai panaceja? Valdzia skelbia, kad taip. Zmones keiciasi pinigus (!), perskaiciuojamos kainos (!)… Tai uztrunka koki menesi. Paskui euforija (ar nepasitenkinimas) dinksta ir visi grizta prie iprasto gyvenimo - tik dabar jau su euru. Valdzia jau turi spresti problemas is esmes, nes zmones VIENA karta pasiaukojo, o nuolatinis aukojimasis gali sukelti nepasitenkinima. O tai yra darbas. O valdzia dirbti tikriausiai nenores, todel suagalvos vel koki tiksla, kuris pateisintu ju veiksmus ir paglostytu lietuviu savimeile (taip, as prisimenu 2015 metus, kada buvo pazadeta naujos AE statubu pradzia). Darykit isvadas…

"Juk akivaizdu, kad svarbiausias tikslas šiuo metu turi būti vienas ir labai aiškus. Reikia daryti viską, kad krizė mūsų gyvenimą plačiąja prasme paveiktų kuo mažiau. Būtina gaivinti ekonomiką, būtina saugoti tas lengvai pažeidžiamas visuomenės gyvenimo sritis, kurių nuskurdinimas kenks gyvybiniams tautos interesams. " Sauliau, atrodai kaip spuoguotas paauglys. kritikos, rėkimo - pilna, konstruktyvumo - nerandu net su žiburiu. KĄ TU SIŪLAI DARYT??? KAIP pasiekt kad krizė gyvenimą paveiktų kuo mažiau??? mažinant mokesčius mokesčius, kelt algas ir skolintis protu nesuvokiamas sumas už dar labiau nesuvokiamas palūkanas??? kol tokie rėkiantys ir nieko nesiūlantys puspročiai bus seime - lietuvoj apie kažkokią ekonomiką nėra ką kalbėt.

ruskeli, kodėl nusprendei, kad 2011 bus paskutiniai Kubiliaus vyriausybei? ar vainienė liepė taip rašyti?

Gerbiamas Seimo nary, Jau ne pirmą kartą Tamstai kyla įvairių klausimų finansinė politikos tema. Neabejoju, kad daugelį išsilavinusių žmonių, akademikų ir verslininkų jūsų abejonės dėl euro reikalingumo vėlgi šiek tiek nustebino. Ką gi, Mykolo Majausko komentare čia pat, Delfyje, rasite reikiamus atsakymus. Viskas gerai, rinkėjų pasitikėjimas Jums buvo suteiktas tam, kad Seime mokytumėtės. Niekada nevėlu. Tik kritiškas, nuolatos elementarius dalykus kvestionuojantis ir įvairių sričių pradžiamokslis parlamentas yra šalies pažangos garantas!

JEI MINIMALI ALGA 800, tai masimali ne daugiau 8000, lt, juk dirba zmones su viena falva ir 2 rankomis, neturi keturiu, tai ir tie milijonieriai uzdirbo pinigus nelabai svariais darbais, reikia nuo turtuolių mazinti o ne nuo ubagų, ir tegul moka turto mokestį, turi po kelis butus ir vargsus studentus skriaudzia, isnuomoja brangiaisisi ir nebereikia dirbti. Su pagarba.

Ir aš pažiūrėjau internete, kas tas Jūsų labai labai, priešingai nei Anglija, Daniaj, Švedija, giriantis Eurą autorius. Pasirodo, jis Premjero A.Kubiliaus patarėjas*. Ką gi, kaip žinome obuolys nuo obels nukrenta netoli. paprasčiausiais užduotis įvykdymas. ————————————-*) "…Premjerui Andriui Kubiliui finansų ir ekonomikos klausimais patarinės Mykolas Majauskas, Jungtinės Karalystės investicinio banko „Barclays Capital“ kylančių kapitalo rinkų specialistas. —–Susiję rašiniai Viktoras Majauskas neria į šeimos verslą „Barclays Capital“ banke p. Majauskas dirbo su didelių bendrovių ir vyriausybių finansavimo projektais. Ponui Majauskui taip pat yra tekę spręsti Lietuvos Vyriausybės finansavimo klausimą. Mykolas Majauskas yra Viktoro Majausko, ilgamečio AB „Vilniaus baldai“ vadovo, sūnus. Manyta, kad M. Majauskas gali prisijungti prie šeimai priklausančios bendrovės „HOLD Finance“ valdymo."

Sauliau, kartais ,prieš rašant , reikia ir pagalvoti

Nesuprantu Seimo nario p. Stomos. Kaip vertinti pasisakymą. Ar kaip Seimo nario ar apklausų firmos agento. Juk tos nuomonės niekaip neįtakos vyriausybės sprendimų. Į klausimą "Ar pritariate premjero siūlomai mokesčių didinimo ir atlyginimų bei išmokų mažinimo strategijai, kurios svarbiausias tikslas – euro įvedimas 2012 m." atsakymai yra alternatyvūs, o pačiame pasisakyme tos alternatyvos neaptariamos. Juk pilietis visada pasakys, kad tam nepritaria, jei dėl to sumažės jo atlyginimas, pensija arba padidės mokesčiai. Bet va, kaip dėl lito devalvacijos negalės atiduoti paskolų, paimtų eurais, gal ir pritars. Ir ne euro įvedimas čia svarbiausias tikslas, o tikslas yra užtikrinti valstybės finansų stabilumą. Ką gi siūlo tos "kitos protingos vyriausybės"? Ir kokios, kokių šalių? Ar mums tinka kitų šalių ekonominiai modeliai? Kaip tą stabilumą siūlo užtikrinti gerb. Seimo narys? Man atrodo, kad ta pagrindinė strategija- įsivesti eurą 2012 m yra suderinta su D.Grybauskaite ir nauja finansų ministre I.Šimonyte. Bus vyrausybės valanda Seimo nariai galės paklausti apie euro įvedimo pliusus ir minusus. Mes irgi paklausysim, tada bus aiškiau.

Sauliau, jau parašėt, už ką balsuoti, kam tie rezultatai. Net nežiūriu, nes jie man aiškūs. Galima taip suformuluoti klausimą, tiks kiekvienam straipsniui: Ar pritariate, kad aš teisingai parašiau, o valdžia yra durna, ir nieko nesupranta?

Sauliau, jau parašėt, už ką balsuoti, kam tie rezultatai. Net nežiūriu, nes jie man aiškūs. Galima taip suformuluoti klausimą, tiks kiekvienam straipsniui: Ar pritariate, kad aš teisingai parašiau, o valdžia yra durna, ir nieko nesupranta?

Stom tu asilas

Kažkaip nesimezga rimta diskusija šį kartą. Kas čia: vasara, pilnatis, mėnulio užtemimas ar šiaip sunkus pošventinis laikas? Seime šiandien irgi buvo tikras Durnių laivas. Nors užkulisiuose supratimo daugėja. Net pats Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Glaveckas privačiai man pritarė, kad euro įvedimas tokiu metu ir tokiomis sąlygomis yra nesąmonė. Taigi šalininkų daugėja ir pačioje šlovingoje koalicijoje. Laukit rezultatų.

Ir dar trumpa pastabėlė dėl šalia operatyviai įdėto premjero patarėjo Mykolo Majausko straipsnio. Taigi diskutuoti su juo nelabai yra kaip, nes patarėjas (ir manau pavojingas patarėjas) kalba apskritai apie euro naudą. Aš tos naudos visiškai neginčiju. Aš ginčiju tik euro įvedimui numatytą laiką. Taigi mūsų argumentacija prasilenkia, kaip prasilenkia ir euro įvedimo laikas su elementaria ekonomine logika. Žinoma, būtų labai naudinga padiskutuoti su ponu Majausku šiame Bloge. Rytoj paskambinsiu jam ir pakviesiu. Nors geras patarėjas turėtų ir šiaip šias eilutes perskaityti.

Ką gi, euro šalininkams kažkaip pritrūksta argumentų. Protingų argumentų, turiu galvoje. Keikimas, niekinimas tėra vienintelė priemonė, kai protas nieko pasakyti jau negali. Nei euras, nei rublis, nei doleris nepadarys Lietuvos rinkos patrauklesnės investuotojui. Ar gali būti patraukli verslui šalis, kurios visa moeksčių sistema gali pasikeisti per naktį? Nemanau, kad keitimas vyktų pagal dabartinį kursą. Tad DAUGUMA Lietuvos žmonių nukentės jau TIK dėl euro įvedimo, apie priemones galiu tik patylėti. Pagalvojus, tas euras NIEKAM nenaudingas, tad kodėl jis taip skubiai įvedamas? Vistik kažkam naudinga. O ar ne tam, kuris jį taip skuba įvesti?

P.S. Perskaičiau pono patarėjo straipsnį. Galima diskutuoti dėl kiekvieno punkto, gal išskyrus pirmąjį. Tačiau, ir dėl pirmojo….gal tada įveskime Šveicaijos franką, arba dolerį, tada skolinimosi palūkanos dar mažesnės.

http :// www .youtube .com/watch? v=-iB512NVLk0

apskritai man idomu kaip tas patarejas atsirado Vyriausybeje. jo darbo patirtis kokia, turbut kokie 3 metai? (atsizvelgiant i jo amziu ir tai, kad jis mokesi berods Australijoje?) tai jau finansu krizes metu neatsirado Kubiliui Lietuvoje nei vieno finansu srities eksperto, isskyrus Viktoro jaunesni suneli?.. baldu sektoriui kaput, tai einam i valdzia?.. kazkaip nesexy

o del euro ivedimo viskas aisku - politinis marketingas. valdzia turi tureti aisku lozunga, kad po 4 metu galetu pasakyti ‘mes sakem euras bus - euras yra’. o kiek kraujo del euro nuleista nera svarbu. is dalies as juos suprantu - kazka kita dabar zadeti yra rizikinga, negali gi zadeti kad visi gyvensim geriau. graudu

pinigų keitimas brangus malonumas,investicijos nesietinos su euru,mūsų problemos kitur ir visiems gerai žinomos ir suprantamos.,jas ir reikia šalinti.

Ar kam tauta rūpi? ir ką pats darai toj koalicijoj? Jeigu būtum tu ir tavo chebra išties sąžiningi, spjautumėt į koaliciją ir imtumėtės ginti Lietuvą. Deja…

Matau Stoma nelabai gaudosi visdelto situacijoje. Paprastas ir elementarus dalykas kodel mes negalim gaivinti ekonomikos injekcijomis, kaip daro vakaruose yra tas kad mes neislaikysim euro ir lito tokio santykio. Bus Garantuota lito devalvacija. Netgi dideles vakaru valstybes kaip JK injekcijomis labai stipriai nusodino savo valiuta. Aisku didziosioms valstybem tai niekis kad ju valiuta trumpu laiku krenta, nes visos zaliavos, nafta ir krenta tai nesijaucia per daugiausiai. O kas bus su lietuva. Idiotai kad leido lietuvos zmonems ir verslui prisiskolinti EURAIS. Tai tos injekcijos reikstu zlugima dar didesni ilgainiui, nei taupimas. O isivedus EURA bus galima ir injekcijas i ekonomika imesti. Viena aisku pirma EURAS po to INJEKCIJOS.

Be EUro yra negalimos injekcijos i ekonomika, nes litas valiuta neatlaikys ir bus devalvuotas. Kaip kad vakaru valstybes pvz JK valiuta neatlaike injekciju ir buvo stipriai nuvertejus. Gerai kad visos zaliavos ir nafta ir krenta tai joms tuo metu nesijaucia. Bet lietuvai tai katastrofa ogi nreikejo zmonems ir verslui paskolas duoti eurais, tada nebutu ir problemu. O dabar pirma EURAS po to injekcijos. Taip kad Stomos ekonomikos zinios yra tikrai pavirsutiniskos.

Be EUro yra negalimos injekcijos i ekonomika, nes litas valiuta neatlaikys ir bus devalvuotas. Kaip kad vakaru valstybes pvz JK valiuta neatlaike injekciju ir buvo stipriai nuvertejus. Gerai kad visos zaliavos ir nafta ir krenta tai joms tuo metu nesijaucia. Bet lietuvai tai katastrofa ogi nreikejo zmonems ir verslui paskolas duoti eurais, tada nebutu ir problemu. O dabar pirma EURAS po to injekcijos. Taip kad Stomos ekonomikos zinios yra tikrai pavirsutiniskos.

Be EUro yra negalimos injekcijos i ekonomika, nes litas valiuta neatlaikys ir bus devalvuotas. Kaip kad vakaru valstybes pvz JK valiuta neatlaike injekciju ir buvo stipriai nuvertejus. Gerai kad visos zaliavos ir nafta ir krenta tai joms tuo metu nesijaucia. Bet lietuvai tai katastrofa ogi nreikejo zmonems ir verslui paskolas duoti eurais, tada nebutu ir problemu. O dabar pirma EURAS po to injekcijos. Taip kad Stomos ekonomikos zinios yra tikrai pavirsutiniskos.

Be EUro yra negalimos injekcijos i ekonomika, nes litas valiuta neatlaikys ir bus devalvuotas. Kaip kad vakaru valstybes pvz JK valiuta neatlaike injekciju ir buvo stipriai nuvertejus. Gerai kad visos zaliavos ir nafta ir krenta tai joms tuo metu nesijaucia. Bet lietuvai tai katastrofa ogi nreikejo zmonems ir verslui paskolas duoti eurais, tada nebutu ir problemu. O dabar pirma EURAS po to injekcijos. Taip kad Stomos ekonomikos zinios yra tikrai pavirsutiniskos.

Šitas berniukas apvogęs Lietuvos aidą,už tai sėdėjęs kalėjime ir vėl tapo Lietuvos patrijotu.Stebuklų šalis ta Lietuva.O kas gali paneigti,kad sekančiame Lietuvos Seime sėdės Kauno žvaigždės PETRIKAS IR DAKTARAS.

Kas pardave lietuva uz treisdesim skatiku zinom ,bet uz kiek skatiku dabar ji porceliuojama,stoma bijo pasakyti nes gali vel pakvipti kaliuze,strateginiu objektu ispardavimas,pinigu keitimas tris kartus ,tai juk scenarijus paruostas tokioms salims kaip lietuva ir kitos dabar eilej stovincios ,laukia tokio pacio kracho,viskas ateina is uzjurio,ne be reikalo lietuviski diplomai tik uzpakaliui nusivalyt bet net nebaige institutu gali buti seimo pirmininkais,o patarejais gali buti profke baige uzjurio specialistai kuriems pasakas raso tie patys dedes kurie kembridzus baige o jie seka tas pasakas musu premierams .Gerbiu viena premjiera kuris pabuves su portfeliu kelis menesius puse lietuvos nusipirko ir visus gimines padare turtingais,o kiti tik eiliniai kareivukai dabar seime stumdomi kaip saskes .O pponasVaisvila gal dabar noretu ne tik prezidentu tapti o gal noretu atsiprasyti visos lietuvos su trim zaliais kad neleido statyt trecio atominio bloko,o ir kitu objektu ,o ka zalieji pastate per tuos metus ,dave irgi abugeliui panesiot papke ir ramus kaip belgas:))))0 na uzteks sendienai sentimentu ir prisiminimu noriu kad zmones negyventu rytdiena ir tuo rytojum ,zadeju mums tu rytoju ir ne tokiu:))))

Dar keli sakiniai. Jūs rašote: "Gerbiamas Seimo nary, Jau ne pirmą kartą Tamstai kyla įvairių klausimų finansinė politikos tema. Neabejoju, kad daugelį išsilavinusių žmonių, akademikų ir verslininkų jūsų abejonės dėl euro reikalingumo vėlgi šiek tiek nustebino.". Kas tie "išsilavinę žmonė, akademikai ir verslininkai", kuriais Jūs čia pasiremiat? Labai įdomu būtų paskaityti. Beje, prie premjero patarėjo M.Majausko staripsnio Delfyje yra įdomių komentarų, kuriais įrodinėjama, kad, įsivedus Eurą, nebus pagerinta nei Lietuvos, nei lietuvių ekonominė ir finansinė padėtis. Pvz šitas: "Senelis, 2009 07 07 23:31Vyriausybei reikėjo sieti ilgalaikį ekonomikos ir finansų stabilumą bei ūkio raidos perspektyvas su litu nelaukiant jokios kitokios stebuklingos valiutos. Mūsų šalies narystė eurozonoje nepritrauktų užsienio investuotojų, nepadidintų šalies konkurencingumo, nesumažintų verslo ar gyventojų mokamus mokesčius. Neatsirastu staigus eurų perteklius, kad galėtu pigiau skolintis Lietuvos piliečiai ar prasiskolinusi valstybė. Dėl neatsakingos ankstesnės biudžeto politikos kaltos visos politinės partijos ir šalies partinė valdymo sistema. Ši „neregėto masto globali ekonominė krizė“ nėra tokio “neregėto mąsto“, kaip ją bandoma pavadinti. Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo dar niekad nesivadovavo ekonomika arba bent jos ekonomikos modelis buvo paremtas vidaus spekuliacijomis. Jau visuomenė ir pati mato, kad valstybės valdytojai net nesiruošia „ryžtingai mažinti valstybės išlaidų“ ir ryžtingai didindama mokesčius ar planuodama įvesti naujus stengiasi išlaikyti „burbulinės ekonomikos biudžetą“. Todėl daugelį metų buvome raginami veržtis diržus, o šiandiena diržai veržiami jau ir ant gerklės kad tik tokia valstybės valdymo sistema ir tokios valstybės valdytojai išliktu valdžioje. Tad tikėti pasakomis, kad euro įvedimas užtikrintu stabilias kainas, žemą infliacijos lygį nebeverta. Jei to nesugebėta padaryti su litu, tai nei su euru toks stebuklas savaime nevaldomoje ekonomikoje neįvyks". ———Paskaitykit, pats įsitikinsit.

Kažkas rašėte: "euro šalininkams kažkaip pritrūksta argumentų". O kada niekšams (demokratijos priešams) reikėjo argumentų? Su tokiais tik kovoti įmanoma, o ne diskutuoti. ar daug galėjai padiskutuoti su Stalinu?

"Realistas" vakar rašė: "Deja, bet sitie "desinieji" (bent jau Kubiliaus TSKP) yra patys tikriausi bolsevikai, t.y. kairieji. O pati desiniausia lietuviska partija yra socdemai. Viskas atvirksciai, negu normaliose salyse…" - - // - - Ir konservatoriai ir socialdemokratai yra patys tikriausi DEŠINIEJI, nes savo darbais įrodė kad atstovauja turtuolių interesus. KAIRIEJI gina darbo žmonių interesus, gina visus sąžiningus žmones nuo turtuolių savivalės ir išnaudojimo. Mes Lietuvoje kairiųjų valdžios dar neturėjome.

O kodel niekas nepaklausia zmoniu ar tas euras kuo skubiau reikalingas. As nesu pries euro ivedima, bet manau jo nereikia skubinti. Krizes metu reikia ieskoti budu kaip gelbeti valstybe ir jos ZMONES, versla, o ne bet kokiom priemonem siekti kad atitiktume reikalavimus ir galetume kuo greiciau isivesti eura. Euras musu neisgelbes.

mūsų niekas neužpuolė,mes neskęstame,mūsų nereikia gelbėti, mums reikia netrukdyti gyventi.

litas susietas su euru,litas ir yra euras,injekcijos euro zonoje gerai,sulygins neefektyviai panaudotą ES paramą lietuvai išsilygins lito nuvertėjimas,žmonių turimi pinigai atgaus perkamąją galią,nerimą kelia mūsų neatsakingai išrinkta valdžia, klounas visada yra klounas.

BIUDZETO ISLAIDU MAZINIMUI PRITARIU, O MOKESCIU DIDINIMUI - NE. Iki siol biudzeto skyles buvo bandoma kamsyti didinant moescius ir valstybes skola. O tai pats blogiausias - socialistinis kelias. TAUPYTI REIKIA MAZINANT BIUDZETO ISLAIDAS. Deja, musu Vyriausybe daugiau apie tai kalbejo, nei kazka realiai dare. Dirbu mokslosrityje, tad zinau. Zinau, kaip iki siol didziules lesos yra svaistomos tikrai ne itin svarbiems projektams. O ir algos daugeliu atveju nesaikingai ispustos. TAIGI - TAUPYMUI DIRVONAI PLATUS. Na, o Vyriausybei bei naujajai finansu ministrei reiktu buti principingesniems, nesivaikyti kairiojo populizmo ir NEPASIDUOTI IVAIRIU VISUOMENES GRUPELIU (profsajungu, studentu, viezbutininku, leideju ir pan.) spaudimui. Taigi, TAUPYKIME MAZINDAMI BIUDZETO ISLAIDAS. O BIUDZETO DEFICITA, SKOLINIMASI VALSTYBES VARDU BEI MOESCIU DIDINIMA IS VISO REIKIA UZDRAUSTI ISTATYMAIS. Taip pat atsisakyti imoku i II pakopos pensiju fondus sumazinimo (jas reikia tik didinti) ir kt socialistiniu iniciatyvu. "Desiniaisias" save vadinantiems jie garbes tikrai nedaro… SIANDIEN LIETUVAI, KAIP IR EUROPAI BEI VISAM PASAULIUI ITIN REIKALINGA DESINIOJI LIBERALI POLITIKA. REIKIA IS NAUJO PRISIMINTI LAISVOSIOS RINKOS VERTYBES, O VEL KYLANCIAM KAIRIAJIAM POPULIZMUI DUOTI DERAMA ATKIRTI. libertarian

Iki siol biudzeto skyles buvo bandoma kamsyti didinant moescius ir valstybes skola. O tai pats blogiausias - socialistinis kelias. TAUPYTI REIKIA MAZINANT BIUDZETO ISLAIDAS. Deja, musu Vyriausybe daugiau apie tai kalbejo, nei kazka realiai dare. Dirbu mokslosrityje, tad zinau. Zinau, kaip iki siol didziules lesos yra svaistomos tikrai ne itin svarbiems projektams. O ir algos daugeliu atveju nesaikingai ispustos. TAIGI - TAUPYMUI DIRVONAI PLATUS. Na, o Vyriausybei bei naujajai finansu ministrei reiktu buti principingesniems, nesivaikyti kairiojo populizmo ir NEPASIDUOTI IVAIRIU VISUOMENES GRUPELIU (profsajungu, studentu, viezbutininku, leideju ir pan.) spaudimui. Taigi, TAUPYKIME MAZINDAMI BIUDZETO ISLAIDAS. O BIUDZETO DEFICITA, SKOLINIMASI VALSTYBES VARDU BEI MOESCIU DIDINIMA IS VISO REIKIA UZDRAUSTI ISTATYMAIS. Taip pat atsisakyti imoku i II pakopos pensiju fondus sumazinimo (jas reikia tik didinti) ir kt socialistiniu iniciatyvu. "Desiniaisias" save vadinantiems jie garbes tikrai nedaro… SIANDIEN LIETUVAI, KAIP IR EUROPAI BEI VISAM PASAULIUI ITIN REIKALINGA DESINIOJI LIBERALI POLITIKA. REIKIA IS NAUJO PRISIMINTI LAISVOSIOS RINKOS VERTYBES, O VEL KYLANCIAM KAIRIAJIAM POPULIZMUI DUOTI DERAMA ATKIRTI. libertarian

"litas susietas su euru,litas ir yra euras" - litą susieti galima su kuo nori (buvo ir su $ susietas) bet jis nuo to netampa kuo kitu tik litu. Jei tauta nepritaria Kubiliaus įvedimo planui - tik demokratijos priešas gali to nepaisyti.

GALIU PASAKYTI TIK TIEK, KAD SU TOKIA VALDZIA LIETUVOS IS VISO NELIKS, KAIP CIA GALIMA GYVENTI? KAIP ISGYVENTI SU TOKIOMIS ALGOMIS IR TOKIAIS MOKESCIAIS? PROTO NETURI JIE VISI, KAI PATYS VAGIA KUR EINA, TAI ISIVAIZDUOJA, KAD VISIEMS GERAI, MANAU KIEKVIENAS PROTO TURINTI ZMOGUS, TURI BEGTI IS SITOS VALSTYBES, NES CIA NIEKO GERO NERA, VISISKAI NIEKO, NEGALIU KAIP NEKENCIU TU VISU POLITIKU, ANTZMOGIAI.

Kas galėtų paprasta lietuvių kalba, suprantama visiems (be įmantrių išsireiškimų) paaiškinti , ką gero duos Lietuvos gyventojams euro įvedimas? Šių pinigų pagaminimas nebus kažkieno rūpestis, o bus išleidžiami mūsų litai. Gamino "vagnorkes"- milijonai, gamino litus- milijonai, dabar eurus, kai krizė nežinia kada baigsi,- vėl milijonai. O tie milijonai sukaupiami tik iš sukauptų mokesčių. Žinote toks chaosas visur, kad nelabai ir suprasi kas čia darosi. Man , asmeniškai, visai tas pats už ką aš perku , litus ar eurus, tuo labiau, kad neuždarbiauju užsienyje ir neapsipirkinėju .

Su Sauliumi vienoje kameroje sėdėjo mano draugas ir pasakojo kaip jis elgėsi, beje labai panašiai kaip ir politikoje . Svarbiausia žmogus, kad būtų ar kameroje ar seime vistiek liksi žmogumi.

Pavirsutiniskas straipsnis, labiau vadovaujamasi emocijomis, nei rimta situacijos analize ir pliusu/minusu paieska. Nevisiskai sutinku su teiginiu, kad euro reikia neskubinti ir ramiai keleta metu laukti, kol ekonomika atsigaus. Kodel? Pirma, kas sako, kad po 5-6 metu pasaulyje ekonomine padetis bus stabili ir Lietuva atsigaus? Jeigu tokios finansu krizes niekas neizvelge pries metus, sunku izvelgti, kaip ji baigsis. O baigtis gali dar blogiau, nes pasaulis vis dar gyvena is "oriniu" skolintu ir perskolintu pinigu. Ir taip nebus amzinai. Antra, lietuviai pries veja nepapus, taigi jei 2012 atsirastu galimybe eurui, siulyciau ji griebti uz ragu, nagu ir kitu kanopu. Geriau buti mazu sapeliu sieno kupetoj, negu didesniu sapeliu, blaskomu vejo. Galu gale problemoms spresti turetume ne tik savas fiskalines priemones, bet ir ECB monetarinius svertus. Trecia, euro ivedimas nebutu smugis zemiau juostos - argi smugis yra tai, kad verslui nebereikia lakstyt i bankus keisti valiutos, kad butu galima lengvai palyginti kainas ES, kad dingtu devalvacijos rizika ir su tuo susijusios banku marzos, ka ir bekalbeti apie bazine euro palukanu norma? Gresme gali buti tik tai, kad verslas nuspres "suapvalinti kainas" savo naudai, na bet slovakai su tuo susitvarke, tiksliau, jie dirbo del to, kol lietuviai lauke 2007 m. O del kitu dalyku - 2012 ar 2020 metai nera svarbu, svarbu tureti kazkoki orientyra, kada ir iki kada susitvarkyti savo kiema. Visi suprantam, kad jei dar kas nors pirsteles Amerikoj, 2012 euro Lietuvoj nebus, bet jeigu nepirstels, kodel gi ne? Kazkam nepatinka Mastrichto kriterijai? Na nemanau, kad galeciau abejoti keliolikos valstybiu sprendimu nustatyti vienokius ar kitokius koeficientus. Kaip suprantu, kriterijai skirti ne ekonomikos augimui skatinti, o stabilumui palaikyti, tai gal tiesiog nekvestionuojam ju, o pabandom laikytis? Ar mes taip sunkiai dirbtume Seime ir Vyriausybej, jei galetume sau leisti 20 proc. deficita? Beje, deficitas ne siaip grazus zodis, kitais metais jis virsta valstybes skola, o si kitais metais virsta palukanomis, o palukanos dar kitais metais tampa mokesciais mums. Jau dabar prognozuojama skola gali siekti 40-70 proc. BVP 2012 metais, ar turesim is ko grazinti? Reziumuojant, Mastrichto kriterijai gal ir nerangus, bet tokiai valstybei kaip Lietuvai tai yra labai geras orientyras, kaip tvarkyti savo uki, na o elgtis taip, kaip elgiasi JAV, Prancuzija ar Vokietija mes negalim. Nes negalim ir tiek.

Stoma, galėtumei ir patylėti. Priklausai neaiškiai partijai, kurios pavadinimo Landsbergis neprisimena, esi pimpalo kubiliaus (kuris tabaluojasi iš kairės į dešinę be jokios aiškios valstybės raidos vizijos) koalicijos sudėtyje, bet visa tai kritikuoji ir iš esmės nieko neveiki. Gan komformistiška. Apart to, esi partijos, kurios lyderis, neaišku iš kokių pinigų, gražina 2 000 000 Lt bankinę paskolą, kai teima tik 800Lt/mėn atlyginimą. Apie ekonomiką. Buhalterių vyriausybė, blyn. Buhalterija – tai mirusių faktų registracija, ir –ne daugiau. Ji pinigų dauginimo ir taupymo filosofila, kai ekonomika, neužsiima. Ką galite padaryti dėl Lietuvos valstybės ir jos žmonių gerovės? Atsisakyti nafik to Euro. Situacija, kai buvo planuojamas Euras, nuo to laikmečio smarkiai pakito. Labai paprastas klausimas – ar reikalinga TVF JAV dolerių paskola, arba Eurai, norint išsikasti žvyrą iš vietinio karjero? Ne! Kasame iš savų telkinių mechanizmais, kurie jau yra atsipirkę, gabename transportu, kuris taip pat yra atsipirkęs. Ir tam reikalui reikalinga labai maža dalis valiutinių atsargų. Todėl vidaus vartojimui galima beveik visiškai apsieiti be JAV dolerių ir Euro. T.Y. aš lenkiu link to, kad galima suformuoti tikslinio dotavimo sritis Litais tiesiai iš spaustuvės, bet tokia pinigų emisija turi būti tik griežtai planuojamoms ūkio sritims, pvz.., socialinių būstų statybai iš vietinių statybinių produktų. Arba, tarkime, viešieji darbai. Visi sako, kad nėra pinigų, nors darbo įrankiai guli sandėliuose. Tai reikia imti ir atspausdinti tuos pinigus, o Litą padaryti konvertuojamu tik tada, kai Vyriausybė leidžia (nustato tvarką, kada jis gali būti konvertuojamas tikslu, kad pinigų emisija nedevalvuotų (nenuvertintų) lito). Tokiu būdu Euras Lietuvoje būtų užsienio prekybai, o Litas – vidaus vartojimui ten, kur galima išsiversti be Euro. Taip daro ir JAV – viduje vieni doleriai, o užsienio durneliams, kaip Lietuvai ir kt. – kiti doleriai. Kai dolerių taps per daug (o juos ji dengia tik savo imperialistine galybe ir karine jėga), JAV labai paprastai pasielgs – tais doleriais klijuokit sienas, o nes jie viduje naudos kitus dolerius. UK taip pat savo svaro neatsisako (matomai, prognozuoja ES subyrėjjimą). Lietuva sunaikino savo cukraus fabrikus ES reikalaujant. Jėga! Lietuva sunaikins savo Ignalinos AE ES reikalaujant. Jėga! O kas bus, jei naujos AE nespėsim pastatyti iki subyrės ES? Kas tada? Balanų ir žvakių gadynė? Ar dėl neaiškios gerovės ES sudėtyje (nes jos kaip nėra taip nėra, o yra tik dar blogiau) verta gultis ant bėgių ir leistis traukiniu pervažiuojamiems? Net jei ir gausim tą elektrą iš Švedijos ir Baltarusijos, kuo jiems susimokėsime tokiu, ko jie patys nepasigamina ir neturi? Apie pinigų plovyklas. Pvz., Rail Baltica. 250 km/val greičiu iš Talino į Berlyną traukiniu Europine geležinkelio vėže (buvusioje TSRS teritorijoje, taip pat Suomijoje, Mongolijoje ir dalyje Kinijos) ji yra veik ne per 10 cm platesnė, o Ispanijoje ir Portugalijoje geležinkelio vėžės plotis yra dar didesnis nei buvusioje TSRS. Klausimas pirmas. Kas važiuos tais „supertraukiniais“, kai Taline gyventojų 0,5 mln nesiekia, o gyventojų visoje valstybėje – kai vieneme gerame Londono rajone. Tokiais greičiais važiuojantys traukiniai gali būti naudingi tik tarp vietovių, turinčių dideles gyventojų aglomeracijas, pvz., tarp Berlyno ir Sankt Peterburgo. Klausimas antras. Kiek pinigų reikės pakloti, kad ne tik 100 proc. rekonstruoti geležinkelių infrastruktūrą, bet ir išlaikyti 250km/val traukinių greičius, kai tais pačiais geležinkelių keliais važiuos krovininiai traukiniai ir geležinkelio kelią veiks sezoninės oro sąlygos? Man tai kažkuo panašu į dar vieną LEO LT, nes visos geležinkelių infrastruktūros pertvarkymą į Europinę vėžę pateisinčiau tik vieninteliu – kariniu aspektu, ir tai su sąlyga, kad projektą 100 proc. finansuos NATO, ir dar 30 metų jį užbaigus, bet komerciniu aspektu – niekaip. Taigi, ponas Stoma, nebesipijarink, o dirbk, nes esi išrinktasis ne tam, kad dar gerus trejetą metų būtumei nusipelnęs gyventi geriau.

Su Sauliaus nuostata dėl ankstyvojo euro visiškai sutinku. Tai sekanti Vyriausybės iliuzija, koks buvo pirmųjų pertvarkų šturmas: tolimas vaizdas žada patrauklias perspektyvas, svajonių išsipildymą, tačiau visiškai pamirštama apie kainas, kurias teks sumokėti kelionės metu. Kaina šokiravo, visi nuščiuvo ir iki šiol neatsipeikėja. O atvyksti, ir rudens viščiukų skaičiavimui - n ė r a. Labiausiai pesimistinės prognozės buvę pernelyg optimistinės - pasisakai taip, ir lyg ir nebereikia kalbėti apie klaidas ir atsakomybę. Kaina ir šįkart būtų per aukšta, nes žmonės ir verslai negali dabar įkvėpti tiek, kad galėtų ištverti porą metų vegetavimo nepaliaujamai bloginamose veiklos sąlygose. Saulius teisingai nusakė mūsų tikruosius tikslus, kurie nesunkiai apčiuopiami - per sunkmečio antpuolius patirti kuo mažiau nuostolių. Čia turimi omenyje ir žmonės, ir verslai. Ypatingo nepalankumo laike jiems išbūti jau dabar yra sunku, nemažai jų nebesutiksime tunelio gale, tai bus mūsų rimčiausieji praradimai. Apie laimėjimus taip nelemtomis aplinkybėmis kalbėti išvis netenka. Tuo tarpu Vyriausybė susirado savo buvimui įprasminti laimėjimo vėliavą. Labai teisingai pastebi stereo, kad tai pagrinde propagandinis triukas bet kam pateisinti keleto metų laike. Net jei iki euro pavyktų nušliaužti po visais papildomais terorizuojančios Vyriausybės apšaudymais ir sprogdinimais, tai pavyks padaryti tik itin dideliais nuostoliais, kai įteikti euro prizą nelabai bus kam. Ir ką pamatysime griuvėsiuose su euru rankose - kad galima pradėti nuo nulio, artimoje nuliui ekonomikoje? Kad išgriovėme ir tai, kas vargais negalais laikėsi? Euro šventė nebūtų smagi, ir jau tikrai ne tokia naudinga, kaip apipaišė propagandistas Majauskas. Neturi būti nesvarbu kiek sugriausime per ribotą laiką. Galiausiai, sunku patikėti, kad Vyriausybei pakaks vien šios vėliavos prisidengti keleto metų laike - šitaip veikiant ji tiek ilgai netemps: ryžto dabar labai reikia, bet ir labiau pamatuoto. Mano siūlymas su tokiais pasaulėjautos sutrikimais, kokius rodo Vyriausybė, būtų kuo daugiau remtis svetimais pavyzdžiais - negali būti, kad visiems aplinkui taip svaigsta makaulės, kaip mums, nabagams. Didybės manija vis pakiša mums koją, o tikras veiksmingumas, prasisklaidžius ambicijoms - itin menkas.

Laima, euras - tai sekanti iliuzija, kad savo nepilnavertiškumo problemas pavyks užkimšti pinigo pavadinimu. Investicijoms vertinama visa investavimo aplinka, kurioje šalies valiutos nominalas - greičiausiai išvis nevertinamas. Pati, gi, aplinka neturi menkiausių priežasčių gerėti - klausimas yra kiek stipriai dar blogės, ir aptariama Vyriausybės kryptis reiškia bloginimą RYŽTINGĄ.

protingas požiūris,įsives valdžia eurą-tik iš ko jis dauginsis,gal iš mokesčių

Visvien nesuprantu kodėl Stoma blogas?

Va taip visur.., Imituojamas veiksmas, del kazkokio tikslo. Mokesciu politika - del euro ivedimo.., nors kaip ir turetu but del geroves.. dar , kazkas - sumotyvuojama , kad pagal EU normatyvus .. dar kazkas .., kad neatitinka standartu.. kokiu nors.., kazkam viso to vis prisireikia, tik ar tai duoda naudos ????? o, is esmes , veiksmas del veiksmo. kuo daugiau burbulu visokiu , tuo geriau…. Kai suprasim , paprasta energijos tvermes desni.., kad is niekur neatsiranda ( na , siuo atveju : gerove) , tai gal ir pradesim kapstytis kazkur, i virsu..

Perskaiciau Majausko komentara - palyginimui, pastarojo kur kas labiau argumentuotas. O paskutine pastabele apie visa si reikala - kokia alternatyva euro isivedimui siulo Stoma ir Auksinis kardas? Jokios. Kalbama, kad euras blogai. As sakyciau, kad dabar litui blogai, nes jam juntamas spaudimas devalvuotis. Dideja rizika, palukanos etc. Jei litas pernelyg stebuklingai sustipretu, kiltu infliacija, darbo uzmokestis, mazetu konkurencingumas. Velgi blogai. Taigi pagalvokit komentuodami, juk nepasisakosim pries tarptautine rinka.

matomai Majauskai turi problemų su paskolomis,iš čia toks straipsnis.Stomos vaikai užsienyje,keitimo išlaidos,gal dabar aiškiau bus

"litas pernelyg stebuklingai sustipretu, kiltu infliacija, darbo uzmokestis, mazetu konkurencingumas" - apie ką mes šnekame, plika šikna baloje tupėdami? Alio?!!! Tame ir esmė, Gediminai, kad optimistinėje-griaunančioje retorikoje žmonės NORI, bet nesuvokia ką darą. Mato miražą, ir nori. Pažiūri į "Leo LT", ir sako - o gal gerai? O kiti, paskui, išlaižykit jų broką kaip norit. Alternatyva yra nesiblaškant, tvarkingai dirbti sanuojant krizę, jos negilinant. Gal kam atrodo kitaip, bet esu tikras, kad naktinės reformos padarė nemažai žalos, ir jų sukeltas bendras šokas ekonomikos veikimui šalyje tik pagilino biudžetų nepriteklius. Alternatyva yra nesipriešinti natūraliai šio sunkmečio tėkmei, kai dalis smūgio ekonomikai sugeriama biudžetų nesveikumo persimetimuose ir kompensuojama skolomis - tai normalu, ir tai daroma vardan ūkio subjektų ir žmonių išgyvenimo, kad kraujotaka ūkyje vyktų, nes nuo šios pajungta atšaka ir biudžetams. Taip, sunkmetis įpareigoja būti kiek griežtesniems - visos Valstybės Kontrolės ataskaitos apie begėdiškai švaistytas biudžetų lėšas yra laiškai iš burbulinio gyvenimo, kuomet nereikėjo skaičiuoti ir atsiskaityti už velniop leidžiamus milijonus. Su tuo būtina baigti, ir tai pirmoje eilėje darytina. Taip, reikia mokytis būti mažesniais švaistūnais visose biudžetų išlaidose, ir čia buvęs Sauliaus įrašas apie skriaudžiamas turtuoles, kiek nukeliant joms išmokas, kai užstojami ir sukčiautojai - nepataiko laikmečio kojon. Reikia tvarkyti ir daugelį metų pampusias įstaigėlių ir valdininkėlių armijas, kurios kaip niekur dukart per mėnesį ateina prie išmokų kasos, naudojasi skirtomis patalpomis ir sapnuoja kaip jas nusavinti ir t.t. ir pan. Viso to turėtų nelikti, ir tame yra sunkmečio progos dovana mums, kuria turime pasinaudoti. TAČIAU, būtina užstoti tą racionalų ekonomikoje veikiantį elementą, kurio gyvavimo pasekmė yra įplaukos į biudžetą. Reikia suvokti, kad perspausdami mokesčių auginimo apetituose, užsiimame kanibalizmu ir valgome savo darbingus organus. Šitas invalidas nuvalgytomis rankomis, kojomis euru nesidžiaugs - tai tikrai. Maža to, jis anaiptol neiškentės viso jam numatomo kanibalizmo seanso. Taigi: dirbti ir tvarkytis - reikia, bet pražūti narkotiniuose sapnuose - ne.

na ir užvelėjai,bet tai dar pakenčiama,kas bus kai pensijas sumažins,po naujųjų elektra pabrangs ir su tuo susietos visos paslaugos,kainos šoktels,plius PVM, žiūrėk dar už gyvenamą plotą teks mokėti,žemės mokestį padidins, na dar valdininkų skaičių padidins , nepatenkinti policijos neveiklumu, žiū ir čia reikės pridurti kad žmonės nemaištautų, 10 proc už palūkanas ar tik nereikės prašytis rossijos globon,patys tai jau kaip ir nesusitvarkysime. Gal pradėti derybas su lenkija, juk kadaise viena valstybė buvome,jie visvien geriau gyvena,visa vilnija pas juos apsiperka ?

Jo, turėjau šiandien daug reikalų, bet vis pasižiūrėdavau Blogą, ar Majauskas nepasirodė. Gaila, ne. O iš ryto telefonu žadėjo, kad įsijungs į diskusiją. Atrodo, jau ir Kubilius galvoja, kad su euru buvo išsišokta. Žiūrėsim. Bent man viskas akivaizdu. Jei jau net gerb. Auksinis Kardas visiškai pritaria… Pergalę turi pasiekti eurorealistai.

Suprantu Kubilių ir jo vizionierius (Majauskas ir gali būti tame pagrindinis) - euras prisikėlimui po sunkmečio būtų labai gražus papuošalas, masalas. Kartu - sunkumų pateisinimas, vėliava ir t.t. Esama eilės galimų teigiamybių. Bet problema ta, kad euro įvedimui reikalingi ūkio sveikatos įrodymai, kuriuos sumeistrauti iš ligos… žodis "ambicinga" per silpnas. Blizgučio kaina gali būti neūkiškai žiauri. Nuoseklumas, darbštumas ir kantrybė yra didesnis, užtikrintas gėris, kurio deramai neįvertiname, vis traukia ant stebuklų. * * * Bet yra ir kitas svarbus dalykas, kurį privalome turėti omenyje, ir kurį pradėjau ginti prie ano įrašo. Turime suprasti, kad Kubilius, kaip Premjeras, yra gana pajėgus - asmuo šioms pareigoms dabartiniu metu, sakytum, labai tinkamas. Net su nuožmoku atkaklumu, reikalingu dabar, jis išlaiko ir lankstumą - bando ieškoti, suderinti pozicijas, pritaikyti sprendimus, kurie sunkiai priimami, kad šie taptų priimtinais ir įgyvendinamais, įgyvendintais. Tai labai gerai, tik esama pavojaus, kad taip piktnaudžiausime šiuo lankstumu, jog sprendimai tiesiog buksuos, ir nemaža dalis jų, reikalingų, strigs klampynėje. Siūlyčiau nepamiršti, kad suteikėme tam tikrus įgaliojimus, kuriuos turime pripažinti, gerbti ir patys, bei bandyti perprasti ir paremti siūlomų sprendimų naudą, kai tik ji gali būti priimtina. Būtų labai geras metas kurti tokius savitarpio supratimus, kad tiek vienas įgaliotas pareigūnas, tiek kiti, su juo dirbantys, tiek ir kiti žmonės geranoriškiau bendradarbiautų bendram labui - toks yra, toks gali būti. Yra dėkingas metas įveikti tuos įšalus, kuriuos valstybė nešioja gana seniai, kai nesusikalbėjimas ir nutolimas vieni nuo kitų - įprastas. Su viltimi žiūrime į išrinktosios Prezidentės asmenybę, atkaklumą, šviežias pradžias. Kažkiek geranoriškumo derėtų dovanoti ir Premjerui, bei per didesnį tarpusavio atvirumą kokybiškiau ir greičiau aiškintis kokie sprendimai mums patiems labiausiai priimtini ir turi gelbėti nelengvose aplinkybėse. Mums reikalingas ne tiek Premjero paklusimas, kiek išmintingas veiklumas - kaip matome, vien savo bokštuose gimdyti išmintį nelabai kam pavyksta - vertėtų pabandyti naudoti bendrumu pagrįstas priemones, juolab, panašu kad ir Premjero Nacionalinių susitarimų retorika bent jau formaliai linksta ten pat. Žodžiu - metas pabandyti ir kokybiškai gerinti šalies valdymą per tarpusavio pagarbą, bei supratimą, uoslė sako, kad tame yra nemenkų galimybių.

aDKWDDF

Manau ,kad ydinga pati straipsnio preambule traktuojanti krize kaip stichine nelaime.Is to sekanti isvada,kad reikia gelbeti salies uki,patekusia i taja STICHINE nelaime.Pardon - krize ne stichine nelaime,o netinkamos zmoniu,verslo,valstybines politikos rezultatas.Ir todel kaltininkai turi atsakyti.Ne teismine atsakomybe turiu omenyj,o ekonomine.Krize reiketu vertinti ne kaip stichine nelaime,o kaip apsivalyma.Turi zlugti ydingi bizniukai,ir isgyventi tiekiantys reikalinga paslauga ir teisingu budu.Ka siulo autorius?"Gelbeti krasto uki".Kieno saskaita,p.Seimo nary?Geriau uz mane zinote ,kad nemokamo surio nebuna.Ar tuju,kurie matydami soki su kardais NT rinkoje,valdzios "apsavaigima nuo sekmes",bizni is oro pardavinejimo neislaidavo ekonomikos burbulinio pakilimo metu ir sukaupe santaupu?(investuoti i Lietuvos ekonomika ,zaisti birzoje - kvaileliu buratinu uzsiemimas,zinant kokie pagrindai padeti tai ekonomikai ir kas ja valdo).Pritardamas tam,kad finansu politikoje euro ivedimas neturi buti alfa ir omega - jeigu reikia euras gali ir palaukti,arba jo gali ir visai nebuti - nesutinku,kad finansu skystinimas ,infiliacija ar biudzeto deficitas dengiamas is infiliacijos butu "ukio gelbejimo" priemone.Man regis krizes iveikimas gludi ne finansu(ne tik) plokstumoje,bet kokybiskuose ukio veikimo salygu pakitimuose.Apibendrinimui man truksta faktu - nesu Lietuvoje.Kaip pavyzdi tegaleciau pamineti buratinu pakibusiu ant banku jauko ir pripirkusiu kartoniniu butuku uz 6 zenklias sumas.Sutinku,kad tai pirmiausia zmoniu pavektu NT isigijimo psichozes problema.Bet atsiprasau!Tai musu kaimynai,broliai ir seserys pateke i naujos rusies vergove - uz slamsta privala iki gyvenimo pabaigos moketi paskola.Kam?Svedu bankams.Galite pasakyti - tai gi ne jus i paskolos baudziava patekote,ko cia triuksmaujate?Ne mes.Bet kai salia musu minios baudziauninku tai kaip su baudzioauninku veliau ar anksciau ims elgtis ir su jumis,neskolingais niekam nieko.Tai ir kalbeti apie ukio gelbejima reiktu nuo fizinio asmens bankroto istatymo siuo atveju.Atbuline data beje taip pat.O svedu bankams pasiulyti ismest fantazijas ,kad lietuviu valdzia vers savo tautiecius kazkieno lazininkais.Butus uz neismoketus kreditus bankai gali pasiimti.Tik tegu nepamirsta apie NT mokesti ,kuris irgi padetu "ukio gelbejimo " problema spresti.tai cia vienas is pavyzdziu,kokiais principais vadovaujantis turetu buti gaivinamas ukis.O ne isukant infiliacijos spirale.

Čia tie mokesčiai, kurie didžiajai Tautos daliai prilygsta genocidui, nes yra skaičiuojami ne nuo realaus pragyvenimo lygio, bet nuo prirašyto statistinio ( Šemetos vieta už tai būtų kalėjime), yra reikalingi ne Euro įvedimui, bet VIP dešimtukui užmokėti 33,34 procento, kuriuos Kubiliaus vyriausybė (Seimo padedama ) jiems pasidarė skolinga. Euras ir taip bus įvestas, nes kai tik ES ekonomika pajudės iš recesijos, Sąjungai bus nenaudinga, kad mažosios valstybės visiškai nuskurdintos dar ilgai neatsikeltų, tad Euras bus įvestas neatsižvelgiant į Lietuvos nerealius, pritemtus ekonominius rodiklius.

P.Sauliau nesistebėkite, kad Majauskas nerašo. Jis paprasčiausiai neturi ką rašyti. Teko girdėti jo pasisakymus ekonomikos ir finansų temomis. Nuvylė. Nes tai visiškai atitrūkusio svajoklio mintys. Žmogus iš kito pasaulio. Ir koks siaubas - jis patarinėja premjerui!?. Matome ir rezultatus. Dėl euro su Tamsta visai nesutinku. Jokios naudos iš euro nematau. Kad Briuselio biurokratai dėl to bumba, tai mes turime atsisakyti lito? Kokie argumentai už eurą? Labai jau silpni. O dėl keitimo iš litų į eurus vykstan į kai kurias šalis - aš pasiruošęs už tai sumokėti. Kaip ir sumokėjom už Nepriklausomybę, kaip mokam ir už vertimus į kitas kalbas. Lito atsisakymas man lygus kalbos atsisakymui. Jei dėl pilvo, tai mums anglų kalba gal ir naudingiau būtų. Ir gramatika lengvesnė, ir kiek mokyklose atsilaisvintų lietuvių kalbos mokytojų. Ciniška? Tad norėčiau Tamstos paklausti, kokia NAUDA iš euro?Tik prašau konkrečiai, o ne lia lia.

Na, Stoma nėra ekonomistas, nors ir jis nemato jokios realios naudos iš įsivesto euro. O apskritas pasamprotauti apie šalies ekonomiką sėdint ant mokesčių mokėtojų sprando, tikriausia, nedrįsta. Lietuvoje tiesiog niekas nekalba kokios finansinės aferos buvo atliekamos ir kas darė didžiausius pelnus iš to kad litas buvo tvirtai susietas su eurų. Tik visai nesenai kai kurie ekonomikos specialistai prakalbo, kad didžiausią finansinę krizę patiria buvusios posovietinės, kuriose yra valiutos valdyba ir kurių valiutos susietos tvirtai. Tokia valiutų valdybos sistema užkerta kelią bet kokiam šalies ekonomikos valdymui per finansus, nes nacionalinė valiuta laikosi ant deklaruojamos jos vertės ir nėra susieta su šalies ekonomika. Tai leido klestėti šalies viduje įvairiems spekuliantams, tame tarpe ir bankams. Spekuliacijų mąstą rodė ir dabar rodo nesuvaldoma infliacija. Nors tiesą sakant net infliacija arba vietinės valiutos nuvertėjimas buvo pateiktas tik kaip kainų didėjimas, nes mat, valiutos valdybos modelis leidžia litą išlaikyti tokios pat vertės nors kainos visaus rinkoje ir kyla. Nors Lietuvos centrinis bankas ir jo valdovas Šarkinas tikina kad jis laiko banke tiek užsienio valiutos kad ji padengtu 130 % visų apyvartoje esančiu litų. Išeina, kad Lietuva labai turtinga ir laiko užšaldyta valiutą, tame tarpe ir eurus ir jų pakaktu kad litas iškart butu pakeistas į eurus. Ta tvirta lito vertė euro atžvilgiu ilgą laiką užtikrino, kad keliant kainas pelnai didėja milžiniškais tempais. Na o tai puikiai suprato sėdintis valdžioje ir skubėjo didintis sau gaunamus atlyginimus. Tereikia prisiminti kiek pasididino sau atlyginimą Seimas ir kiek dabar mažinasi. Tad nevaldant šalies ekonomikos ir finansų, jokia valiuta pagerinimo neduos. O jei dar kas prisimenate „vagnoriukus“ arba talonus, tai suprantate, kad net suvalgytu saldainių popieriukus pavadinus pinigais, šalies ekonomika nepagerės. O saldainiai buvo ne tik suvalgyti bet ir išdalinti saviems apsukriems verslininkams, kurie lengvai tapo milijonieriais. Bendrai situaciją galite puikiai perprasti ir palyginant brangaus Latvijos lato ir pačios Latvijos situaciją. Todėl bet koks mokesčių didinimas, kuris dar vadinamas ir biudžeto karpymu, tai tik laiko tempimas laukiant kol krizė pati praeis, tikintis, kad vėl sugrįš laikai, kai BVP pūtėsi iš šalies spekuliacijų vidaus rinkoje. Žinoma galima ir išlaukti tos finansinės pasaulinės krizės pabaigos, ir didinant mokesčius ir mažinant išlaidas ir nieko nedirbant, jei gauni atlyginimus iš mokesčių mokėtojų.

Būtina įsivesti Eurą ir mažinti įsiskolinimą. Pritariu Stasio Jakeliūno straipsniui. Kiek Lietuvai kainuos skolos burbulo sprogimas? Stasys Jakeliūnas 2009-07-08 07:08 Dažnai girdime ir skaitome, kad Lietuvoje buvo susidaręs nekilnojamojo turto burbulas, kuris šiuo metu kaip tik ir sprogsta. Su tokiu vertinimu beveik niekas nesiginčija. Kartais užsimenama, kad kartu su šiuo buvo susiformavę ir kiti ekonominiai burbulai – vartojimo, darbo užmokesčio, valdžios ir „Sodros“ biudžetų. Matome, kad šiuo metu sparčiai bliūkšta ir šie ekonomikos bei viešųjų finansų segmentai. Tačiau kol kas vis dar nekalbama apie svarbiausiojo – skolos burbulo – susidarymą ir apie tai, kiek Lietuvai kainuos jo sprogimas. Viena esminių šios globalios finansų ir ekonominės krizės priežasčių – nevaldomas privataus sektoriaus skolos augimas. Jis jau daugiau kaip du dešimtmečius daugelyje pasaulio valstybių kelis kartus viršijo tvarios ekonominės plėtros tempus. Daugelyje šalių susidarė didžiuliai skolos burbulai, kurie šiuo metu sprogsta beveik sinchroniškai – kaip minų lauke. Šio sprogimo bangos vos nesugriovė pasaulio finansų sistemos ir visos ekonomikos. Pūsdamiesi šie skolos burbulai kelis dešimtmečius maitino kitus – nekilnojamojo turto, vartojimo ir valdžios sektoriaus – burbulus. Ne išimtis pastaruosius kelerius metus buvo ir Lietuva. Užsiauginome ir mes savąjį skolos burbulą. Komercinių bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams portfelis 2004–2007 metais augo vidutiniškai po 50 proc. per metus ir tik praėjusiais metais šis tempas sumažėjo. Pastarąjį pusmetį šis portfelis traukiasi ir, kaip prognozuoja patys bankai, trauksis toliau. Taigi, skolos burbulas bliūkšta ir Lietuvoje. Tačiau atrodo, kad svarbiausi neigiami šio proceso padariniai – dar tik ateityje. Toks skolos augimas, kuris per metus sudarė 15–20 mlrd. litų, ir buvo vienas svarbiausių mūsų ekonomikos augimo šaltinių per pastaruosius kelerius metus. Nors, palyginti su kitomis valstybėmis, privataus Lietuvos sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu vis dar nėra labai didelis – šiuo metu jis siekia apie 100 proc., tačiau jo augimo tempas buvo pernelyg spartus ir tai buvo pagrindinė ekonomikos perkaitimo, o kartu ir mūsų vidaus krizės priežastis. Dabar ši skola, kaip ir visa ekonomika, traukiasi. Tai, viena vertus, reiškia augantį nemokių gyventojų ir įmonių skaičių, kita vertus – blogų paskolų antplūdį bankuose ir galimą jų pačių nemokumą. Toks staigus skolos portfelio augimo krypties pokytis labai neigiamai veikia vidaus vartojimą, nekilnojamojo turto, statybų ir kitus sektorius bei visus valstybės biudžetus, kurie maitinosi iš šio skolinimo bumo. Pavyzdžiui, vien „Sodros“ biudžeto pajamos 2007 ir 2008 metais augo apie 30 proc. per metus. Suprantama, politikai – pozicija ir opozicija – vieningai balsuodavo, kad viskas būtų išleista, nors, remiantis atsakingo finansų valdymo ir netgi elementaraus sveiko proto principais, buvo būtina bent dalį šių pajamų palikti atsargai.Šį skolos susitraukimo procesą, kurį ekonomistai vadina skolos defliacija, visos ekonomikos mastu Lietuva patiria pirmą kartą. Kadangi kartu mažėja ir gyventojų bei įmonių pajamos, nekilnojamojo turto vertė, užsisuka vadinamoji defliacinė spiralė – visi ekonominę veiklą slopinantys procesai tarpusavyje sąveikaudami stiprina vienas kitą. Beje, atvirkščias procesas – įsisukusi gigantiška infliacinė spiralė – vyko kelerius pastaruosius metus, tačiau tuomet visi buvome patenkinti augančia turto verte, sparčia ekonomikos plėtra ir didėjančiomis pajamomis. Taigi, dabar paprasčiausiai turime atvirkštinį procesą, tačiau, kadangi jis labai nemalonus, vadiname jį krize. Tai, kad ekonomika traukiasi daugelyje valstybių, yra akivaizdu. Tačiau dėl to, kad jos plėtros tempas Lietuvoje buvo netvarus ir nenatūralus, paskatintas didelio skolintų pinigų iš Skandinavijos bankų antplūdžio, nuosmukis taip pat yra staigus ir skausmingas. Suprantama, tai, kad kai kuriose kaimyninėse šalyse vyksta tokie patys ar panašūs procesai, tik pagilina mūsų krizę. Latvijoje šis daugialypės defliacijos procesas įgavo beprecedentį mastą. Jis apsunkina padėtį Lietuvoje, kadangi mus su šia kaimynine valstybe sieja daug ekonominių, finansinių ir informacinių saitų. Pavyzdį to, kaip reikėjo valdyti skolos augimo procesą, šį kartą parodė Kinija. Jos centrinis bankas spartaus ekonomikos augimo metu ribojo komercinių bankų skolinimą, nustatydamas ketvirtines išduodamų paskolų kvotas. Dabar, kai Kinijos eksporto rinkos smuko, joje skatinamas komercinių bankų skolinimas vidaus paklausai ir investicijoms palaikyti. Taigi, Kinija vykdo anticiklinę kreditavimo, t.y. skolinimo, politiką. Būtent tokia politika buvo būtina ir Lietuvoje. Tačiau kadangi Lietuvoje buvo ir toliau yra vykdoma priešinga – prociklinė – kreditavimo politika, mes ir patiriame tokius staigius ekonominės veiklos pokyčius. Tiksliau, šią politiką vykdyti neoficialiai buvo įgaliotos privačios verslo institucijos – komerciniai bankai. Lietuvos bankas ir Seimas pasyviai stebėjo šį procesą, o dabar tikisi, kad Vyriausybė sugebės suvaldyti šios politikos padarinius – masyvų ir daugialypį defliacijos procesą. Tiesa, buvusioji G.Kirkilo Vyriausybė vykdė savąją – fiskalinę – prociklinę politiką, kuri taip pat prisidėjo prie dabartinės krizės gilinimo. Suprantama, nei Lietuvos bankas, nei Seimas nenori prisiimti atsakomybės dėl tokios ydingos kreditavimo politikos, o tai ir yra viena svarbiausių krizės priežasčių. Vienas labiausiai žinomų ir patyrusių finansinių investuotojų, paprastai tariant, spekuliantų, pasaulyje – G.Sorosas, siūlydamas idėjas, kaip po šios krizės reikėtų pertvarkyti pasaulio finansų sistemą, paminėjo, kad būtina valdyti skolos augimo tempus. Tačiau kažkodėl nei JAV, nei Europos Sąjungos valstybių vadovai apie tai beveik nekalba. Galbūt jie nesupranta, kaip skola veikia ekonominius procesus? Tai nebūtų keista, nes, atrodo, tam reikiamo dėmesio neskiria ir didžioji dalis pasaulio bei Lietuvos ekonomistų. Vis dėlto yra ir išimčių. Australijos ekonomistas S.Keenas išsamiai nagrinėja skolos vaidmenį ekonomikoje ir mano, kad būtent skolos dydis ir jos augimo tempas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiantys ekonominius procesus. Jis, remdamasis atlikta skolos augimo ir jos poveikio vartojimo, darbo jėgos, nekilnojamojo turto ir finansų rinkoms analize, jau prieš kelerius metus rašė, kad dabartinė globali krizė yra neišvengiama. S.Keenas nustatė, kad su įsiskolinimo augimu susijęs nekilnojamojo turto kainų didėjimas ir visos ekonomikos plėtra. Kai šios kainos pasiekia netvarias aukštumas ir pradeda kristi, prasideda destruktyvūs ir inertiški procesai visoje ekonomikoje. Tačiau mažėjant nekilnojamojo turto kainoms ir darbo užmokesčiui, įsiskolinimo lygis savaime nemažėja. Tai ir yra viena pagrindinių ekonominių dilemų, su kuria šiuo metu susiduria ne viena valstybė, taip pat ir mes. Daugelyje valstybių, prasidėjus privataus sektoriaus skolos burbulo sprogimui – skolos defliacijai, valdžios sektorius imasi aktyvių veiksmų, skatindamas ekonomiką. Toks elgesys dalinai suprantamas, nes dažniausiai tai yra vienintelis būdas palaikyti vidaus paklausą, viešojo sektoriaus finansavimą, o kartu ir pačios valdžios egzistavimą. Savo finansus atsakingai tvarkiusios ir ekonomikos bumo metu pakankamus finansinius rezervus sukaupusios valstybės dabar gali juos naudoti minėtiems tikslams. Jos yra žymiai mažiau priklausomos nuo būtinybės ir galimybių skolintis finansų rinkose ar tarptautinėse finansų institucijose. Lietuvos valdžia priversta skolintis milijardus litų ir mokėti didžiules palūkanas. Ilgainiui ji rizikuoja tapti visiškai priklausoma nuo komercinių bankų ir finansų rinkų diktuojamų sąlygų. Nuo metų pradžios naujoji A.Kubiliaus Vyriausybė spėjo padidinti skolos naštą maždaug 5 mlrd. litų, ir tai, matyt, dar toli gražu ne pabaiga. O vien už neseniai išplatintą 500 mln. eurų dydžio emisiją per penkerius metus mes visi sumokėsime daugiau kaip 800 mln. palūkanų litų. Kiekvienas dirbantysis – beveik po 600 litų. Kiek knygų visos Lietuvos bibliotekoms ir mokykloms būtų galima nupirkti už šią sumą? Vargu ar valdžia kada nors pajėgs grąžinti dešimtis milijardų litų jau paimtų ir naujų paskolų. Paprasčiausiai būsime priklausomi nuo to, ar galėsime refinansuoti šią skolą, t.y. paimti naują paskolą, kad galėtume grąžinti ankstesniąją. Be to, nuolat turėsime gyventi su valstybės nemokumo grėsme. Jau dabar Lietuva pasaulyje užima aštuntą vietą pagal nemokumo tikimybę per artimiausius penkerius metus. Ši tikimybė, pasak CMA, yra beveik 30 proc. Tai blogiausia įmanoma valstybės patikimumo antireklama. Jokios investicijos į įvaizdžio formavimą ar tarptautines investicijų pritraukimo konferencijas čia nebepagelbės, todėl geriausiai dabar nemėtyti joms pinigų. Na, o JAV, kurios galėtų būti pavadintos skolos ekonomikos pasaulyje lydere, nuėjo dar toliau. Ten prie skolos augimo smarkiai prisidėjo vadinamoji šešėlinė finansų sistema. Tai – investiciniai bankai, alternatyvaus investavimo fondai, išvestinių finansų instrumentų rinkos. Beveik visų šių institucijų verslo modeliai – labai rizikingi, o finansų instrumentų rinkos – neskaidrios ir necentralizuotos. Visos šios šešėlinės sistemos apimtis siekė dešimtis trilijonų JAV dolerių. Ji darė didžiulę įtaką ekonominiams procesams, tačiau buvo beveik visai neprižiūrima. Pasak dar ne taip seniai buvusio didžiausio pasaulyje finansų konglomerato „Citigroup“ vadovo V.Pandito, daugiau kaip 50 proc. JAV kreditinių išteklių buvo sukuriama būtent šioje sistemoje. Tai skatino įvairių investicijų paklausą, o kartu ir jų kainos augimą bei palaikė netvarią visos realiosios ekonomikos JAV plėtrą. Šiuo metu visa ši sistema iš esmės vis dar yra paralyžiuota, todėl kredito ištekliai JAV yra labai išsekę. O visos šešėlinės sistemos gyvybė palaikoma beveik vien tik milžiniškomis, trilijonus dolerių siekiančiomis, JAV centrinio banko ir biudžeto injekcijomis. Ši finansų sistema turi būti pertvarkyta, tačiau vargu ar kas nors sugebės tai efektyviai padaryti. Nes nors ir paralyžiuota, ji, lyg gigantiškas parazitas, yra nepalyginti galingesnė už visą valdžios aparatą. Pagrindinis jos „maistas“ yra skolos, nesvarbu, kokios – privataus arba valdžios sektoriaus, augimas. Todėl, matyt, sprogus šiam skolos burbului, JAV ims auginti kitą – dar didesnį. Na, o mes, jei neišmoksime valstybės finansų ir ekonomikos valdymo bei efektyvios komercinių bankų priežiūros pagrindų, liksime šio burbulo sudėtine dalimi ir gyvensime pagal skolos ekonomikos dėsningumus. Ir, pasak vieno iš šių dėsningumų, eilinis privataus sektoriaus skolos burbulo sprogimas kainuoja valdžios sektoriaus skolos padvigubėjimą. Kadangi mes tik mokomės, tikėtina, kad mums tai kainuos daugiau negu dvigubą valdžios skolos augimą. Praėjusių metų pabaigoje ši skola siekė apie 16 mlrd. litų. Tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus dėl įvairių paskolų garantijų verslui ir bankams, pavirsiančių nuostoliais, bei savo nuolatinio deficito dengimo valdžiai teks skolintis dar bent 20–25 mlrd. litų. Už šią naują skolą teks mokėti apie 1,5 mlrd. litų palūkanų kasmet. O tai reikš neišvengiamą mokesčių naštos didėjimą visiems. Taigi, būkime pasirengę solidariai sumokėti už tai, kad valstybės institucijos nesuvaldė skolinimo bumo, kuris ir išpūtė šį skolos burbulą.

Labai jau moksliškai pasauliniu mastu „Jurgiui“ aiškinant krizės reikšmę, galima suprasti tik tiek, kad jei bus išlaikyta tokia pat parazitų užsėsta valstybės valdymo sistemą, valstybės skola ir mokesčiai didės nepriklausomai nuo pasaulinės krizės. Nors ir lietuviškas „Jurgis“ turėtu matyti kad pasaulinė finansinė krizė tik sutapo su „blogais laikais“ Lietuvoje. Moksliškai mąstant galima ir nematyti kaip Lietuva buvo valdoma visu 20 metų.

Kaip suprantu, tai euras padėtų Lietuvai atsigauti finansine prasme - apie tai kalbėjo finansų ministrė. Ir teiginys, kad socdemai galėjo įvesti eurą yra neteisinga - žinom, kad pritrūko 0,1 procento rodiklių, leidžiančių tai padaryti, o jei jau daugiau neišspaudė, tai ir negalėjo - Lietuvos ekonomika yra silpna nuo pat 1990 metų.

Jurgis perspausdino visą Jaskeliūno straipsnį - nereikėtų taip daryti, juolab kad niekas nėra suteikęs teisės disponuoti pilnu šiuo tekstu savo nuožiūra. Taip pat neverta žavėtis Jaskeliūnu kaip naujuoju neklystančiuoju mesiju. Mano vertinimu, tai tik labai vidutiniškų gabumų ekonomistas. Tiesa, skolos ne pyragai, bet dar mažesni - realiai nuo ekonomikos veiklos lauko nušluojami žaidėjai, neatlaikę ypatingo nepalankumo aplinkoje: kažkiek sveiko apsivalymo čia - nieko blogo, tačiau žudančios epidemijos apsivalymu juk nebevadinsime? Tokia dar gali laukti už kampo, jei daryti bet ką, bet kaip. Todėl svarbu palaikyti kiek įmanoma sveiką ekonomikos kraujotaką, iš kurios sveikatos semiasi ir biudžetai. Tam skolų buferiai savo vaidmenį gali atlikti visai vykusiai - aišku, bendrame priemonių ir veiksmų rinkinyje.

Kai eilinis kaimietis supranta, kad skolintis negalima jei nesugebi pinigų uždirbti, Lietuvos „Jurgai“ prisiuostę ekonominių mokslų netik iš sovietinių docentų, profesorių ir akademikų, bet ir iš kapitalizmo ekonomikos mokytojų, net nebando aiškinti, kodėl nemokanti, nesugabenti uždirbti valstybė, negali skolintis. Lengvai parašomi dideli straipsniai ir komentarai, prisiskaičiuos kitų prirašytu pasauliniu ekonominiu problemų, nepadės suprasti net kodėl komunistinė Kinijos valdžia taip puikiai tvarkosi ir tvarkėsi krizės metu. Tai paaiškinama, kad užlipus ant mokslinio arba valstybinio kalnelio jau kitaip matoma ta ekonomika, jau savo šalies ekonomika tampa tik priklausoma, tik pasekmė pasaulyje vykstančiu ekonominiu procesų. Na komunistinė Kinijos valdžia kol kas naudoja pigią ir milžinišką savo šalies darbo jėgą. Lietuvoje nors ta darbo jėga uždirbanti tikrąją pridėtinę vertę yra labai maža, tačiau tuo pat metu nykštukinė valstybė kuri kaip ir tauta yra pasmerkta išnykti turi tokias pat didelės ir savarankiškos valstybės ambicijas. O tam reikalingos didelės lėšos. Tad aišku, kad iš likusiu dar „valstybinių“ kurios aplipusios paslaugas teikiančiomis privačiomis, didelių pelnų negauna arba net „dirba“ nuostolingai. Privatus verslas pelningiausiai prisiplakus prie valstybinių ir nučiulpiant syvus. Gal todėl „Jurgių“ ekonomikos supratimas atmeta „ ekonomikos smulkmenas“ ar nepastebi savo šalies ekonomikos skirtumus, bet mato JAV ir Kinijos. Tad „Jurgi“, nesiejant šalies ekonomikos su politiką ir politinėmis partijomis ir valstybės valdymo sistema Lietuvoje, jokiais moksliniais-ekonominiais paistalais, nepaaiškinsi lietuviškos ekonomikos skirtumų ar panašumų į kitų šalių ekonomikas.

"Ir teiginys, kad socdemai galėjo įvesti eurą yra neteisinga - žinom, kad pritrūko 0,1 procento rodiklių, leidžiančių tai padaryti, o jei jau daugiau neišspaudė, tai ir negalėjo" - klystate. Pirmiausia, priežastis buvo ne 0,1%, o anot Brazausko apvalinimų - ir visai 0. Pirmutinė priežastis netraukti Lietuvos euro zonon - kaip šie rodikliai buvo linkę kisti ateityje, o jie buvo linkę blogėti, kas netrukus ir nutiko. Būtent tai buvo pagrindas nepasikliauti būkle, artima sveikai tik formaliai - visiškai teisingas, sąžiningas sprendimas. O dėl "išspaudimo" - tiek pat buvo spausta, kiek ir su atomine: kai akis jau bado nieko nedarymas, tai ir pradedama spirgėti - statyti ir apvalinti. Strateginių, reguliavimo sprendimų, pastangų kaip ir nebuvę, tik pavėluoti pudravimai ir pasiblaškymai.

Matomai tik grįžus prie atsiskaitymo auksu, padėtu kvailam lietuviui suprasti, kad galima kelti ir jo kainą ir vertę. Po įvairių „Jurgiu“ moksliniu sapaliosiu net sunku žmogiškai paaiškinti lietuviškos ekonomikos skirtumus. Be to nė bėra su kuo ir liginti, net Afrikoje žino, kad reikia parduoti bananus kad gautum pinigų. Lietuvoje tuo tarpu galvojama, kad nebūtinai kažką gaminti ir parduoti, pakanka susinti mokesčius tiems kurie dar juos moka. Tiesa supirkti gyvulius ir juos parduoti „skurstančiai Rusijai“ ir mes sugebame. Na o kad Rusija irgi jau nesovietinė o kapitalistinė, visai nesvarbu. Nes skursta ir ten tokie pat tik iš savo darbo mokantys gyventi. Lietuva kaip ir visas pasaulis laukia kol ta „krizė“ pasibaigs ir vėl bus galima spekuliacijomis uždirbti didelius ir labai didelius pinigus, kurie irgi uždirbinės pinigus. Na vienu žodžiu laukiama kad grįžtu tokia pat „gudri ekonomika“ ir vėl pūsis „ekonominiai burbulai“ kurie leis geria gyventi tokios ekonomikos žinovams.

PRITARIU "netikram lietuviui". Iš to, ką jis čia rašo, jį laikyčiau tikru lietuviu: "Nes skursta ir ten tokie pat tik iš SAVO DARBO mokantys gyventi. Lietuva kaip ir visas pasaulis laukia kol ta „krizė“ pasibaigs ir vėl bus galima s p e k u l i a c i j o m i s uždirbti didelius ir labai didelius pinigus, kurie irgi uždirbinės pinigus. Na vienu žodžiu laukiama kad grįžtu tokia pat „g u d r i ekonomika“ ir vėl pūsis „ekonominiai burbulai“, kurie leis geria gyventi tokios ekonomikos žinovams. " ————————–netikras lietuvis Ketvirtadienis 2009-07-09 11:43

Ponas Stoma ,kur jus dabar esate ? man atrodo seime ,tai apie ka eina kalba.Teip iseina seimas tai vienas Kubilius ir ka nuori ta daro ,zmones juk isrinko jus su jusu visa ta zbroda i seima tai ir irodikit kad ka nors galit.Zmones apsioriko kad isrinko ta jusu klounada,tai gal laikas pasakit SUDEU seime ,butu protingesnis jusu zingsnis.

Stoma žioply, ištaisyk rašybos klaidą.

Stoma ne toks žmogus, kad kovotu ar net pakalbėtu apie Lietuvos valstybės valdymo sistemos klaidas ar trukumus. Jis niekad nedrįs palyginti sovietinės vienpartinės sistemos valdymą su dabartiniu daugpartiniu. Tai eilinis prisitaikėlis prie esamos sistemos. Todėl jo kalbos ir rašliava apsiriboja tik menkutėmis problemėlėms. Kaip ir šiuo atveju, visai nesigilindamas kam reikalingas euras o kas dar geriau pelnosi su pririštu litu, net nedrįsta pasakyti, kad bet kuriuo atveju toks pats „ekonomikos“ smūgis bus ar su euru, ar su litu, jei valstybę valdys politikai ar net žurnalistų sąjungos nariai.

turėčiau kažką parašyti, čia tiek daug išsamiai ir emocingai analizuota ir susidaro įspūdis lyg viskas aišku ką reikia daryti, tačiau anaiptol taip nėra,vyriausybė trypčioja lyg gamtos reikalo prispirta ir niekaip neapsisprendžia kada nusimauti kelnes-prieš ar po to ,nejuokinga,nenorėčiau būti jų situacijoje. Truputį apie pinigus,nėra svarbu kokius pinigus turi,svarbu kiek jų turi o kai jų nėra žvalgaisi kur jų gauti,taigi skolinimasis yra dviejų susitarimas,skolintojas visada turi prioritetą ir tenka priimti jo sąlygas nepriklausomai kaip jos nepatiktų,čia baigiasi visos emocijos ir pajuntame visą griežtumą,kitaip tariant sudie nepriklausomybe. Dėl valiutos tai doleris visada buvo,yra ir bus pinigas už kurį perkame energetinius resursus be kurių jokia ūkinė veikla nevyksta. Siūlymai sudaryti valiutų krepšelį,pasaulinę valiutą yra tolimos ateities, apie pusšimčio metų perspektyva, euras turi griežtai apibrėžtą monetarinę būklę,kuri mūsų nykštukiniai valstybei kol kas nepasiekiama,taigi mūsų litas,tas didysis mūsų pasididžiavimas tai pakyla,tai nusileidžia ir visdėlto turime tam tikrą erdvę dinamikai,pasikeitę į eurą jos neteksime. Tai tiek žodžių šiuo klausimu.

Čia p. "):" (Ketvirtadienis 2009-07-09 11:12 ir 2009-07-09 14:23 ) , aštriai kritikuodamas blogo autorių, Kiniją ir Lietuvą sugretina taip argumentuodamas: "Na komunistinė Kinijos valdžia kol kas naudoja pigią ir milžinišką savo šalies darbo jėgą. Lietuvoje nors ta darbo jėga uždirbanti tikrąją pridėtinę vertę yra labai maža, tačiau tuo pat metu nykštukinė valstybė kuri kaip ir tauta yra pasmerkta išnykti turi tokias pat didelės ir savarankiškos valstybės ambicijas. O tam reikalingos didelės lėšos." . Ar tikrai Kinija iškilo ekonomiškai tik pigios darbo jėgos dėka? Ar tikrai Kiniją dar ir šiandien verta laikyti komunistine? ):—"kodėl komunistinė Kinijos valdžia taip puikiai tvarkosi ir tvarkėsi krizės metu"———–. Atsakymus patikslinimui galima rasti kitų rašytojų straipsniuose, pvz Robert Reich iš Berklio universiteto. Vieną straipsnelį esu išvertęs 2008 m . Prikabinu čia: ———— Robert B. Reich. KINIJA: KAPITALIZMUI NEBŪTINA DEMOKRATIJA 2006 sausio 10 d. "Jūs gal būt prisimenate laikus, kai kapitalizmas buvo padalytas į komunizmą ir kapitalizmą, ir kiniečiai buvo komunistai. Šiandien kiniečiai save laiko ir komunistais, ir kapitalistais. Iš tikrųjų, aplankykite šiandien Kiniją ir jūs pamatysite dinamiškiausią kapitalistinę tautą visame pasaulyje. Jau 2005 metais Kinija tapo įvairių pramonės šakų pasaulio centru. Kinija sparčiai įsisavina aukštąsiais technologijas. Kinija dabar pagal kompiuterių specialybės absolventų skaičių lenkia Ameriką. Kinijos miestai sparčiai auga. Statybinių kranų skaičiumi Kiniją taip pat lenkia Ameriką. Kinijos greitkeliai pilni modernių automobilių. Giliavandeniai uostai ir oro uostai yra pasaulinės klasės. Jos tyrimų ir vystymo centrai yra puikiausios būklės. Esant dabartiniam ekonomikos augimui, Kinija po 30 metų taps galingiausia ekonominė valstybė pasaulyje. Jei kinai yra komunistai, tai pas juos viskas bendra? Nesijuokit. Atotrūkis tarp Kinijos turčių ių vargšų artėja prie bedugnės.Kinijos inovatoriai, investitoriai ir pramonės kapitonai ypatingai gerai apmokami. Jie gyvena prabangiuose namuose, išrikiuotuose McMansions’o styliuje. Maitinasi prabangiuse restoranuose, poilsiauja 5* viešbučiuose ir kurortuose. Tuo tarpu Kinijos vargingieji gyvena kitame pasaulyje. Mao Cze Dunas prisikeltų iš kapo, tai išgirdęs. Tai KUR dėjosi Kinijos komunistai? Jie įsitaisė vyriausybėje. Komunistų partija čia yra vienintėlė. Kinijoje nėra žodžio laisvės ar spaudos laisvės. Ji netoleruoja disidentų. Kinijos valdžia gali areštuoti ir įkalinti žmogų, kuris kelia pavojų stabilumui, kokį yra apibrėžusi partija. Bet kuri grupė, kuri ryžtasi protestuoti, brutaliai sudorojama. Čia nėra jokių pilietinių laisvių, jokių profsajungų, nėra jokios politinės valdžios už komunistų partijos ribų. Tačiau Kinija demonstruoja, kad kai kalbama apie ekonomiką, skiriamosios linijos tarp komunizmo ir kapitalizmo nebelieka. Kapitalizmas Kinijoje atsirišo rankas. Tik politikoje yra skiriamoji linija tarp demokratijos ir autoritarizmo. Todėl Kinijojje vyrauja k a p i t a l i s t i n ė ekonomika valdant autoritarinei vyriausybei. Prieš kiek laiko mes buvome įsitikinę, kad kapitalizmas ir demokratija turi eiti ranka rankon. Mes laikėme, kad jie negali egzistuoti vienas be kito. Iš to sekė pagrindiniai Amerikos politikos elementai Kinijos atžvilgiu: drąsinti laisvą prekybą, tiesiogines investicijas ir rinkos atvirumą. Kadangi Kinija tampa vis labiau turtingesnė ir integruota į globalinę rinką, tai Amerikos politikai pagalvojo, kad Kinija taps vis labiau demokratiška. Na, bet, panašu, mes buvome šiek tiek naivūs. Taip, tai tiesa, kad demokratijai reikia kapitalizmo. Pabandykite rasti nors vieną demokratinę šalį, kuri funkcionuotų be kapitalizmo. Demokratijai funcionuoti privalomi kiti valdžios centrai šalia vyriausybės. Kapitalizmas decentralizuoja ekonominę valdžią, sukurdama privatumo pagrindus, iš kurių demokratija semiasi sau jėgas. Bet Kinijos pavyzdys rodo, kad priešingas procesas gali nevykti: kapitalizmui demokratija nėra būtina. Kapitalizmo ekonominės galios difuzija teikia pakankamai paskatų investuotojams imtis finansinės rizikos. Kartu Kinijos pavyzdys rodo, kad kapitalizmas nesuteikia pakankamos apsaugos individams, jei jie imasi rizikos pradėti ypatingai radikalius pasiūlymus”. —- O kas įvyko Lietuvoje po komunizmo suardymo 1990? Ar mes pasiekėme tokius rezultatus, kaip kadaise mūsų pajuokiama Kinija? Šį klausimą reikia svarstyti kartu. Nes jis nėra paprastas.

to inž, mūsų name buvo išsinuomavęs restoranėlį KINAS,retkarčiais užeidavome arbatos su vištienos kepsniukais,prieš pusmetį bankrutavo.

1. Bizniui bankrotas - blogis? Ar reikia manyti, kad biznis (lt: verslas, legali organizacija, kuri turi bent vieną vartotoją) sukuriamas amžinai gyventi? Ne. Todėl gal tą kiną kas apgavo, gal sąlygos per sunkios. Ką apie bankrotą sako ES komisija? ————Briuselis, 5.10.2007 KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo* problemos sprendimas – formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujoLisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas TURINYS 3 1. Įvadas 3 2. Verslo problemos ir verslo žlugimas – neatskiriama mūsų visuomenių dalis 3 2.1. Verslo atsinaujinimas yra rinkos ekonomikos dalis 4 2.2. Bankrotas – tai ir nauja galimybė (čia Šancas (opportunity)—inž) 5 3. Siekiant formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo 6 3.1. Įvaizdis visuomenėje, švietimas ir žiniasklaida 7 3.2. Nemokumą reglamentuojančių įstatymų svarba 8 3.3. Veiksminga parama sunkumų turinčioms įmonėms 9 3.4. Veiksminga parama išnaujo verslą pradėjusiems verslininkams ————– 2. Lietuvoje, skirtingai nei anglosaksuose, bankrutuoti - GĖDA visam gyvenimui…. *)stigmatize [] v (ppr. pass) …pasmerkti gėdai

Viešajam maitinimui nekokios dienos, nenuostabu. Kinų patiekalai kitur, kiek girdžiu, yra nebrangaus ir gardaus maisto sprendimas - kažkaip pas mus tai gana brangus malonumas. Jei jau taupyti, tai kodėl ne: vakar išviriau iš pakuotės žirnių visą puodą su spirgais, giros užplikiau, jau bus rytojui ir dar bent kelioms dienoms - visa tai keleto litų ribose - mūsų senoliai gebėdavo tverti panašiai kukliomis sąnaudomis, galime ir mes. Atsiverskime kūrybiškesniais žmonėmis iš prekybcentrių priedų Ne iš paskolų atsiranda pinigai - kiek pasiklydome, dar laiku atsipeikėsime.

p. inž, visa tai ką jūs sakote yra civilizuotame pasaulyje. Kalbėjau aš su tuo kinu,tai buvo jauna šeima,labai simpatiški ir išauklėti žmonės,tiesiog užsiundė mūsų tikrintojus,dabar lietuviai šeimininkai,nemalonu užeiti,nešvaru,dvokia,tiesiog lietuviškas kiaulininkas.Kiek anksčiau kaimynystėje gyveno korėjiečių šeimynėlė,tai mūsų skustagalviai vakare vaikinuką įmetė į upę,žmogus mokėjo gerai plaukti,išsigelbėjo.Čia galėčiau papasakoti tokių istorijų nuo kurių plaukai pražiltų.Dabar jau užkliuvo jaunos moterys,pensininkai,neįgalūs. Lietuviškam kumečiui reikia bizūno,pamirkyto srutose,kitaip neįmanoma bendrauti,demokratija yra civilizuota lygiaverčių žmonių visuomenė,kur žmonės supranta tarpusavio įsipareigojimus,dalijasi solidariai atsakomybę ir gauna paramą iš tos pačios visuomenės. Šiandien paskaitinėjau šiandieninių problemų aktualijas,kažkaip baisoka pasidarė,nors esu matęs daug skausmingesnių laikotarpių,klimpstame į nesusikalbėjimo liūną,demokratiniais būdais panašu kad nepavyks susitarti.

Taip, gerb. Strujau - "bizūnas pamirkytas srutose" - gražu. Bet dabar noriu atsakyti p. Mindaugui dėl euro įvedimo. Taigi pasirašydami stojimo į ES sutartį jau įsipareigojome eurą įsivesti. Nors ten taip ir parašyta - kai būsime tam pasirengę. Esu pakankamas kuo didesnio savarankiškumo šalininkas, tad litas ir man brangus. Tačiau neabejoju, kad kada nors vis tiek turėsime vieną bendrą pasaulinę valiutą. Tai tik laiko klausimas, kaip ir euras visoje ES.

Mane senį, labai stebina, kaip lengvai ir greitai Lietuvoje tampama lyderiu ar tautos didvyriu. Tereikia surasti savo temą kurioje sugebėsi išsiskirti iš minios ir būdą kaip ta temą nuneši visuomenei. Žinoma kartas nuo karto, reikės save priminti, kad visuomenė nepamirštu. O tam yra įvairūs būdai, net pramogines šou laidos tinka, kad visuomenės būtum pastebėtas. Na Stoma atrado ir turi patirti save pateikti per internetą ir gana pigiai, per „Stomos blogas“. Nors reikia pripažinti, jis skirtingai nei Račas, nešalina jam nepatinkančiu komentarų. Tačiau abu turi pastovų skaitytojų ratą, kurie lyg tai oponuoja, lyg tai pritaria Stomos mintims. Na negaliu tvirtinti, kad visos Stomos, Račo ar Čilinsko dėstomos mintys klaidinančios ar kvailos. Abu vyrai nekvaili, tačiau jų pastebėtos negerovės tik smulkmenos neįžvelgiant priežasčių ir apie jas nekalbant. Taigi valstybinė ir valstybės valdymo sistema kaip ir demokratinė, kitokios geresnės niekas ir nebežino, tad ir tautos lyderiai ar didvyriai geresnės nebeieškos. Sovietmečiu sistemą kritikuoti buvo draudžiama ir kritikai persekiojami, todėl kritikų buvo labai mažai. Tiesa sakant, net dabar laikoma, kad nepadoru kritikuoti sistemą ir dar kapitalistinę-demokratinę, kai turime tokį didelį partijų pasirinkimą, tai yra kai egzistuoja partijų rinka ir partinė konkurencija. Išdrįsęs kritikuoti tuoj bus apšauktas komunistų, rusų agentu, nors visų akyse buvę komunistai pačioje aukščiausioje valdžioje sėdi. Buvę sovietinės sistemos disidentai, ir liaudies sąjūdžio lyderiai, buvo pamaloninti specialiomis pensijomis ir nutildyti kad nebematytu, negirdėtu ir rašytu memuarus. Galime didžiuotis po 20 nepriklausomybės metų, pagaliau išdrįsę pasmerkti komunizmą, kaip ir fašizmą, tai yra sistemas kurios egzistavo, tačiau nedrįstame pasmerkti sistemos tarnų. Na KGB arba saugumo agentus pasmerkėme kiek anksčiau, nors ir kai kas spėjo iš saugumo archyvo likučių ir svetimas bylas paslėpus po sijonu išnešti. Nors daugelis puikiai žino, kad KGB turėjo išskirtines teisęs ir privilegijas, kad lietuviui užimti labai aukštų pareigų saugume nebuvo įmanoma, nes jais nepasitikėjo. Aukščiausias pareigas gaudavo rusų arba žydų tautybės, na o lietuviai dažniausiai gaudavo tarnų pareigas. Kiek kitaip aukščiausioje „respublikos“ valdžioje, „Lietuvos Komunistų Partijos Cento Komitete“, čia tik antrasis sekretorius privalėjo būti rusas, kuris kontroliavo pirmąjį ir raportuodavo Maskvai apie patikimumą, taigi kaltas - antrasis. Pamiršti ar nekalti liko ir sovietinės milicijos viršininkai ir vidaus reikalų ministrai, net ir komunistinio mokslo ir istorijos kaip ją matė komunistai, dėstytojai, na ir dar daugelis sovietinės-komunistinės sistemos tarnų. Nes jie nekalti, kalta aplinka kuri juos sugadino ir sukėlė norą gyventi geriau nei nekomunistinė visuomenė, kurios buvo didžioji dalis. O tiesa pasakant, vienas tautos didvyrių, dėjo labai dideles pastangas, kad tauta savo tautos priešus tik Maskvoje matytu. Gal todėl, beveik visi vieningai, tik ten tuos priešus dar ir dabar temato. Atsimenate tą nemirtinga frazę: „žmogus nekaltas, kalta aplinka“. Kas aplinka gadina, juk matote kad aplinka ir sovietiniu ir nepriklausomybės laikotarpiu, gadina. Dabar tik sugedimo mąstai didesni, nes net sovietmečių „tautos deputatai“ neturėjo tiek privilegijų ir jų tarnavimas sovietinei sistemai buvo daug pigiau rubliais vertinamas. Taigi, pasikeitė sistema, gudresni labai greitai pakeitė pažiūras ir nežiūrint į komunistinio tarno, vykdytojo ar vadovo stažą puolė kurti partijas. Teko matyti net Brazauską žegnojantis. Na, o jeigu galima suklysti kai buvo tik viena partija tai dabar galima visai paklysti, partijų gausoje su skirtingomis ir tuo pačiu tokiomis panašiomis ideologijomis (pasirūpink savimi ir apsirūpink), kaip paklydo Stoma. Va, net Seimo nariai suklysta ir kanceliarines sumaišo su nuosavomis (atrodo ir Stoma kažkiek sunaudojo ne pagal paskirtį), taip nusidėdami „etikai“, ne įstatymams aišku, nepavogė juk, tik sulydo, sumaišė, juk pinigai vienoje nuosavoje piniginėje buvo. Nors gal būt taip suklydę yra vieni sąžiningiausiu, nes dar neatrado pelningesnio ir nematomo „etikmat“ ir įstatymų saugotojams, pasipelijimo ir teisėtu būdų kaip per kadenciją tapti milijonieriumi. Tiesą sakant, ir sovietiniais laikais padariusi nusikaltimą komunistų partijos narį prieš atiduodant milicijai, apsvarstydavo partinėje kuopelėje. Jei gailėdavosi tai pabardavo, ir teisti neduodavo. Gal net Stoma įžvelgs panašumus, nors dabar tai „etikos sargų kuopelė“ jau marga nes daugpartinė. Juk ir Stoma net ne sovietmečių yra padaręs klaidų ir suklydęs, ir atlikęs bausmę, ir matomai susipratęs, kad norint kad būtum neteisiamas, reikia protingai tarnauti tautai, nekalbėti ko negalima, nematyti ko negalima, netrukdyti bendradarbiams, nes nuimami net prezidentai o bylos iškeliamos ir milijonieriams. Pilna demokratija. Tad galima ir nematyti tų panašumų į sovietinę sistemą, aišku jei nenori prisiminti savo sovietinę praeitį. Galima matyti tik daugpartinės sistemos pranašumus prieš vienpartinę, tačiau nevagiančiam, nespekuliuojančiam, sąžiningam gyvenimas abiejose sistemose labai panašus. O gal skirtingas, gal dabar, kai nesi užtikrintas ką valdysi rytoj, kad gausi darbą, kad gausi pensiją, gyventi tapo dar blogiau? Todėl visi klysta ypatingai aplinkos veikiami, tik vienų klaidos ar klaidelės pamatomos, o kitų ne. Tad Stoma ir panašūs kritikai išdrįs kritikuoti tik atskiras sistemos klaideles, nes paprasčiausiai geresnės nėra, na o kas gi nedaro klaidų, klysti ir nusidėti „etikai“, juk žmogiška. Stomos poziciją matote iš jo atsakymų. Į nepatinkančius jis tiesiog nstasakinėja, tačiau ir nešalina. Na, tiesiog geras žmogutis.

Kol kalbėjom apie Kinijos pasiekimus ir kinų nesekmes Lietuvoje, žinomas Edward Lucas EURO įsivedimą pastatė į tokią galimų veiksmų eilę ir paskelbė visam pasauliui per "Foreign Policy Magazine": ———————– "Visos trys šalys susidūrė su sunkmečiu, negalėdamos pasinaudoti daugeliu svarbių politikos svertų. Normalu būtų devalvuoti nacionalines valiutas. Tačiau daugeliui bankų, namų ūkių ir kompanijų tai reikštų tikrą pražūtį, kadangi didžioji paskolų dalis buvo išduota užsienio valiuta. Antra vertus, vyriausybių veiksmus riboja siekis artimiausiu įmanomu metu įsivesti EURĄ. Bet tokiam žingsniui taikomi griežti kriterijai, ypač biudžeto deficito srityje. Baltijos šalims nieko kita nelieka, kaip tik drastiškai mažinti biudžeto išlaidas tikintis, kad atsigaus eksportas ir iš naujo įsibėgės užsienio investicijos. Kol kas vienintelis išganymas – ES pinigų srautai. Šiokia tokia paspirtis – tarptautinės kredito institucijos. Visos trys valstybės netolimoje praeityje parodė, kad sugeba išnaudoti išorinę finansinę paramą tinkamai. Tačiau išvardytos priemonės reikalauja ypatingos rinkėjų kantrybės ir pasirengimo gyventi susiveržus diržus bent porą artimiausių metų. Taip pat ir bankai turi būti pasirengę masiniam blogų paskolų augimui ar net dideliems tiesioginiams nuostoliams. Geriausia, kas gali būti nuveikta krizės akivaizdoj, – ryžtingos reformos, kurių taip vengta ūkio pakilimo metu. Skandalinga, kad aukštesnysis profesinis išsilavinimas visose trijose šalyse yra taip nuvertintas, o universitetai Europos masteliu yra visiškai nekonkurencingi. Sveikatos apsaugą, visuomeninį transportą, savivaldą ir teisėtvarką vis dar persekioja senos sovietinės ydos: žemas darbo našumas, korupcija ir neveiksmingumas. Dabar svarbiausias klausimas – ar Baltijos šalys sugebės atsigauti taip pat greitai, kaip sugebėjo pakilti. Ir čia iškyla du trukdžiai: pirmas iš jų – šių šalių visuomenė nebėra tokia patriotiška ir vieninga, kokia buvo Atgimimo laikotarpiu. Patys veikliausi žmonės dabar veikiau renkasi emigraciją. Tuo tarpu senoji išeivijos diaspora į savo Tėvynių reikalus menkai teįsitraukusi ir neaišku, ar kada įsitrauks. Juo labiau kad dabar reikia ne romantiškos kovos už laisvę, o kasdienio darbo taisant klaidas."

to inž, …na ir kas,nepatiko matai jam silkė pusryčiams,ne jis vienas nemėgsta žuvies,bulvės amerikietiškas patiekalas,pratinamės,ragaujame,mažu patiks. Niekas mūsų nepaliko,švediškų pinigų investuota tiek,kad dar trišdešimt metų atsipirkinėsime,na dėl saugumo,rusų revanšizmo tai gal kiek perdėta,reikia gi rusam dujas,naftą,elektrą parduoti,mes tai mokame tvarkingai,na o dėl to karo tai jeigu rusai iš šešių lėktuvų tris numuša savus,kas nutiko gruzijoje tai irgi daug ką sako. Na dėl mudviejų pamastymų gyvenimo kokybė kaip ir neturėtų pasikeisti tik sakyčiau toks būtų pastebėjimas,kad lietuvos premjero atlyginimas prilygsta jaunos mamytės socialinei pašalpai o seimo spykeris yra žmonos išlaikytinis tai čia kažkas tokio,ko senasis pasaulis gali ir nesuprasti. Nesisielokime,dabar vasara,vaisiai uogos atpigo,litas revalvuojasi,iki rudens pasidžiaukime gražiais orais o ten bus matyti o ir Stoma tikriausiai dar ką nors parašys,bus proga susitikti šioje erdvėje,kitą savaitę jau turėsime matriarhatą,taip kad gyvenimas teka savo vaga,mėnulio ciklai ritmingai kartojasi,motina gamta mums maloninga:)

Vakar paklausiau Seimo. Per sunkmetį jie leidžia sau rėžti kalbas nieko bendro neturinčias su svarstomų įstatymų projektais. S. Stomos per Vyriausybės valandą nebuvo, nors buvo užsirašęs kažką klausti. Kiti irgi save taip pateikė, kaip pirmą kartą girdintys apie krizę. Ar tik vienas Kubilius turi analizuoti finasinę situaciją? Tai ką veikia seimūnai, jų patarėjai, kai gauna įstatymo projektą į rankas? Aš suprantu taip. Jei yra pateiktas įstatymas svarstymui, tai kiekvienas Seimo narys turi gilintis, aptarti su savo patarėjais, pasitarti frakcijose, komitetuose ir nepaversti Seimo mitingu. Nors nemanau, kad su Mazūronio, Andriukaičio demagogija tai labai lengva.—————– "…O euras ,kaip Lietuvos valiuta yra labai naudingas. Tokiu kataklizmu metu,kai gamyba ,jau nekalbant apie exporta yra nukrite,nereikia rupintis lito konvertabilumu.Tada uztenka tik sumazinti ir nukirpti biudzeta,o dabar dar reikia sugalvoti is kur gauti euru tarptautiniams isipareigojimams.Aisku,kad nieko nesugalvosi ir reikia imti paskolas is TVF ar bele ko,nes litas yra priristas,o euru nera. " Čia įkėliau ne savo, bet kito komentatoriaus mintį apie eurą. Man atrodo racijos tame yra.

Taip, gerb. Astra, pražiopsojau savo klausimą, nes buvau išėjęs pasišnekėti su mamomis, tuo metu piketavusiomis ir vežimėliais apjuosusiomis Seimą. Negražu, bet nesigailiu. Turėjau daugiau naudos. Tos jaunos mamos labai pasikausčiusios ir netgi konstruktyvios. Ruošiu pataisas, kurios atitiks jų siūlymus: pirmi metai - 90 proc., antri - 75 proc., tačiau tik nuo kitų metų gegužės. Be to - tik kartu su kitais socialiniais saugikliais ir apatinėmis grindimis, kurias jau aš pats asmeniškai galvoju siūlyti ne 1, bet 1,5 minimalaus atlyginimo. Ir dar noriu pagirti gerb. SENELĮ, kuris šį kartą kritikuoja labai nepiktai, korektiškai ir naudingai. Čia tik nurodysiu, kad esu, atrodo, pirmasis Seimo narys, kuris detaliai deklaravau visas parlamentines išlaidas savo tinklapyje. Ten tiksliai nurodytas kiekvienas smulkus pirkinys. Gal geras pavyzdys bus užkrečiamas?

Malonu, kad sureagavote. Dėl pašalpų mamoms esu tos nuomonės, kad reikalingos ne tik "grindys", bet ir "lubos". Juk piktnaudžiavimų, nežiūrint to prailginto laiko, už kurį bus skaičiuojamos išmokos, gali vis tiek pasitaikyti. Perskaičiau internetiniam Balse vieną piktnaudžiavimo atvejį, tai tokiems dalykams mes gabūs. Gal tas "lubas" reikėtų numatyti ne absoliučiais skaičiais, o numatant koeficientą 3 ar 4 minimialias algas ar pan. Šiaip mamų pašalpų karpymas yra sudėtingas ir jautrus dalykas. Bet vakar iš Kubiliaus, Čapliko pasisakymų supratau, kad Sodros padėtis yra labai bloga ir gali nurtrūkti bet kokie mokėjimai apskritai ir labai greitai. Mano supratimu tos pašalpų "lubos" iki 2800 Lt., su nepriemokos mokėjimo nukėlimu į geresnius laikus buvo neblogas sprendimas ir efektas būtų greitesnis. Gal taip atrodo neįsigilinus.

Gerb. Stoma, nežinau ar skaitysite, bet pasidalinsiu vis tik savo mintimis. Aišku, tuo labiau LR "šuns balsas" į dangų neina, bet labai jau "užspaudė" noras išdėstyti savo pasiūlymą plačiau. ///// Bet koks karpymas, ar tai būtų valdininkų lėšų, ar net ir Seimūnų algų, jau nekalbant apie pensijas, pašalpas ir t.t. veda į vartojimo mažėjimą. Kai gero čia sutiks VISI. Nėra pinigų - mažiau perkame. Sumažėjęs vartojimas žlugdo verslą, dėl šito ginčų irgi turbūt nebus, nes juk bet koks verslas žiūrint plačiąja prasme yra vartojimo (prekių, paslaugų etc.) pardavimas. Kai verslas gauna mažiau pajamų sumokama mažiau mokesčių. Tai irgi suprantama.///// Kitaip, - BET KAM APKARPYDAMI PAJAMAS APKARPOTE ĮMOKAS Į BIUDŽETĄ. Padidinti mokesčiai verslui šios problemos neišsprendžia. Juk bet kokie mokesčiai atsispindi prekės (paslaugos ) kainoje, kuri irgi didėja. Kaina didėja, vartotojas arba atsisako pirkti prekę (paslaugą) ar perka ją kitur pigiau (iš lenkų ar kontrabandininkų). Gaunasi uždaras ratas. Kad surinkti biudžetą vėl reikia karpyti ar iš ko nors atimti ir t.t. iki nelieka iš ko atimti.///// MINTIS BŪTŲ TOKIA. Realijos tokios, Lietuvoje 200.000 bedarbių. O Jums neatrodo, kad tokia bedarbių armija, jau per kubiliaus valdymo laikotarpį galėjo sugriauti ir iš naujo atstatyti Ignalinos AE? Tuo UŽSIDIRBDAMI lėšas sau, tuo mokėdami mokesčius SODRAI., tuo sukurdami turtą Lietuvai. Ar tokiam projektui valstybė negautų paskolų? Žinoma, žinoma AE tai tik nelabai vykęs pavyzdys. Tačiau ar Lietuvai nereikia gamyklų,- naujų, šiuolaikiškų, įrengtų pagal paskutinį technikos žodį? Beje, ir tą naujoviškiausią techniką, krizės laikotarpiu galima žymiai pigiau įsigyti. Ir tokios gamyklos, tai - TURTAS, tai pajamos. Ir iš nieko nereik atiminėti, iš nieko karpyti.///// Tai neprieinama privačiam verslininkui. Nes kol jis tokiems projektams susitvarkys popieriukus mūsų biurokratinėje valstybėlėje, ne tik ši krizė praeis, bet ir nauja ateis. Tuo tarpu valstybei pradėti naujas statybas, bet kokių objektų, kuriuos galima vėliau parduoti (nevardinsiu, neturiu vienuolikos patarėjų, kaip kubilius, kad dar ir į taktines smulkmenas gilintis), turėtų užtekti mėnesio. Žinoma, žinoma, jeigu tam kurs naujus dapartamentus ( o gal ir ministerijas) nieko iš to neišeis. Teik valdininkų jau yra dabar, tegu mąsto, tegu teikia pasiūlymus.///// Ir įvykdžius šiuos projektus, Lietuva ne tik kad galėtų įsivesti eurą, ne tik kad nereikėtų atimti iš motinų ir pensininkų paskutinio duonos kąsnio, bet dar galėtų ir tapti ekonomiškai stipria valstybe.///// Žinoma, tam, ką čia išdėsčiau reikia mąstyti. Suprantu, kubilius sutvertas atimti, o ne mąstyti, bet gal Jūs jam įsiūlysite šią mintį? Nes atimti vistiek tuojaus nebus iš ko.///// Pagarbiai orvel

p.Orvel (Šeštadienis) komentaras skirtas Autoriui, ne internautams. Bet tema įdomi, nes esu suinteresuotas šiek tiek (soc.išmokų naudotojas). Tik galiu pridurti, kad mano žiniomis realus ekonominis augimas (sąvokos "gaivinimas" teorijoje nėra`, nes tai būtų panašu į numirėlio gaivinimą) gaunamas per darbo našumo didinimą, plačiai irdemokratiškai diegiant inovacijas (šiap gamyklos ir cechai atsirasti negali) ir aprūpinant finansavimu. Beje, šiandien prie p.Lubio pasisakymo Delfyje radau komentarą šia tema: " (tik) pelnas - turto šaltinis". Čia ir prikabinu jį: ————-"Verslo tikslas - pelnas?, 2009 07 13 14:10. Taip, tačiau nesuabsoliutinant, kaip tai supranta įvairūs PRASISIEKĖLIAI, įvairūs ‘šarikovai iz griasi v kniazi!’ Verslas pagrįstas KITŲ (pvz, savo samdomų darbuotojų) darbo rezultatų pardavimu. Todėl pelningas verslas yra ne tikslas, o ĮSIPAREIGOJIMAS ATSAKINGAI vadovauti sukurtai įmonei, kad TAVO suburti ir TAVO sumanymus vykdantys darbuotojai TUŠČIAI nedirbtų, neliktų be skatiko, nes tu prisisvaičiojai niekus, kurių niekam neparduosi arba nemokšiškai vadovauji ir gaminamas brokas. Žodžiu, kad visiems į šį verslą įtrauktiems duotų uždarbį. Šią paprastą tiesą pinigo GODŪS prasisiekėliai apvertė aukštyn kojų, pavertė pelną TIKSLU, o ne įsipareigojimu prieš darbuotojus ir valstybę. Monopolijoms ir globalistams tikslas tapo pinigų kiekis, o ne gyvenimas. Dar mūsų tėvai ir seneliai dirbo, kad gyventų, t.y. tiek, kiek reikia, kad normaliai pasiturimai gyventų. Monopolistai ir globalistai verčia visuomenę gyventi, kad JIEMS DIRBTŲ! Jie suka visą spiralę taip, kad pragyvenimas vis brangiau kainuotų, ir kad visi visą parą dirbtų visų pirmą jų antpelnius didindami ir sau vos minimumui uždirbdami… Galiausiai jų lenktynės, katras daugiau milijardų pasisėdęs turi, atves juos pačius į susinaikinimą. Tačiau pirma žus milijonai tų, kas supranta ir įspėja apie tokio gyvenimo beprasmiškumą ir pražūtingumą. Įsisuko ydingas PATOLOGINIS ratas, priklausomybė nuo turimos banknotų krūvos auginimo."

Gerbiamas inz., sunku būtų ginčytis dėl darbo našumo didinimo. Tačiau, kad jį didinti turi būti kažkokia tai bazė. Tam tikrose verslo šakose ji yra,- valio, valstybė gali investuoti į jas. Tačiau aš kalbu apie ką kitą. Teisingai valdant, kol VALSTYBĖJE YRA DARBO, JOJE NETURĖTŲ BŪTI BEDARBIŲ.//// O naujų pramonės objektų statyba iškart išsprendžia bedarbystės problemą. Ir tai būtų jau ne atėmimas, o kūrimas. Verslas,- idėjos įgyvendinimas, ko gero tai tiktų pažymėti iš Jūsų citatos, o pelnas tik vėliau. Tad ir sakau, yra šimtai valdininkų, tegu jie siūlo idėjas, kurių įgyvendinimas atneštų pelną. O atimti kiekvienas sugeba. Tiktai ne išeitis, ką parodžiau savo ankstesniu pasisakymu.

orvel, jūs lyg ir teisinga kryptimi galvojat, bet galop šnekate vėjus. Investicijos į verslo objektus yra susijusios su rizika, nes nesama užtikrintumo, kad būtent šis verslas, ir būtent šis jo vienetas bus sėkmingas, priimtinas rinkose ir t.t. ir pan. Šią riziką kažkas prisiima, kaip ir atpildą už pasiteisinusią riziką. Kokiu būdu įsivaizduojate tuos tiltus, kurie jungtų valstybės VEIKSMINGĄ (tai jai NEBŪDINGA) veikimą ir privataus verslo tolesnį veiklos perėmimą? Jeigu gali veiksmingai investuoti valstybė, kodėl tiesiogiai negali privati iniciatyva, kuri yra pirminė žaidėja rinkose? Žodžiu, tokioje schemoje nėra reikalingų tiltų ir jie vargiai įsivaizduojami. Visai kitas dalykas yra tai, kas gali būti kuriama jau dabar, o turės išliekamąją vertę - kas gi tai? O tai gali būti strateginės investicijos (nors jas nustatyti - nelengva ir yra apsisprendimo, atsakomybės klausimas), gerinama infrastruktūra, energetikos sektoriaus sprendimai ar tie patys, Vyriausybės teisingai (tik lėtapėdiškai, neveiksmingai) pasigauti komunalinio paveldo atnaujinimo sumanymai. Pvz. pastarieji duotų darbo atsitraukusiems statybų žinovams, ir - jei išties būtų veiksmingi - apsimokėtų komunalinio ūkio savininkams per sutaupomas energetines sąnaudas, valstybei - per mažėjančius poreikius importuoti atitinkamus išteklius. Deja, Vyriausybė dažname žingsnyje patiria pasipriešinimą, nes negeba įtikti kiekvienam ir neranda tokių siūlymų, kurie nekeltų abejonių kažkieno didesne nauda, nei, tarkime, tų pačių turimo komunalinio paveldo savininkų. Žodžiu, kryptys neblogai numanomos ir Vyriausybėje, tačiau sunkiausiai sekasi jų nuoseklus įgyvendinimas, kurio trukdžiais yra ir žmonių kiekviena proga sukeliamas triukšmas.

Įdomi p.p. Orvel-Auksinio kardo diskusija. Į viską nespėjau įsigilinti, bet ties viena sąvoka "nesama užtikrintumo" apsistosiu: "Investicijos į verslo objektus yra susijusios su rizika, nes nesama užtikrintumo, kad būtent šis verslas, ir būtent šis jo vienetas bus sėkmingas, priimtinas rinkose ir t.t. ir pan. Šią riziką kažkas prisiima, kaip ir atpildą už pasiteisinusią riziką". Čia "nesama užtikrintumo" reikėtų laikyti Neapibrėžtumu, teorijoje t.y., Knight’o (1921) "uncertainty". Gal ir sutapimas, apie neužtikrintumą-neapibrėžtumą lrytas.lt rašė bankininkas R.Kuodis. Prie jo straipsnio parašiau pastabėlę, kurią čia prikabinu: ———————"49. inž 16:50 07-16 "Bankininkas p.R.Kuodis baiminasi NEAPIBRĖŽTUMO (tikiuosi, kad angl. tai " uncertainty" ) Lietuvos kapitalizme: „Šiuo metu daug įmonių nenori investuoti, nes yra labai didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities, ir bankai nėra jokia išimtis. Ekonomikai ne tiek svarbu, jeigu neinvestuoja koks baldų gamintojas, o kai bankai nustoja investuoti - dalinti paskolas, tai turi sistemines pasekmes." Tuo tarpu Nobelio ekonomikos laureatas Edm. Phelpsas (2008 12 22) pagal " Verslo žinių" vertimą, sako, kad to neapibrėžtumo bijoti nereikia, cituoju: " Pripažinsiu, kapitalizme taip pat yra ir ardymo (" disruption" bei nežinomybės (" uncertainty" ) veiksnių. Bet neturėtume pamiršti monetos kitos pusės. Kapitalizmas yra unikalus tuo, kad stimuliuoja ‘ VERSLIUS eurs žmones’ (" entrepreneurs" ) mąstyti apie naujas verslo idėjas, ištobulinti jas rinkai ir leisti vartotojams džiaugtis naujais atradimais" . Taigi klausimas: kodėl Lietuvoje nebeatsiranda " verslių žmonių" , kurie stumtų Lietuvos ekonomiką į priekį sparčiais žingsniais? Ar čia kalčiausi motininiai bankai Švedijoje, kurių kadaise taip geidėme ateisiant?"——–Trumpai kalbant kapitalizmo teorija sako, komecines idėjas kuria antrepreneriai ( lietuviškai "verslūs žmonės"), o tokių idėjų diegimo riziką prisiima specialūs investiciniai bankai…Vyriausybė tokių funkcijų atlikti nesugeba. Tai praktika.

kas ten nutiko prisikėlėlių tarpe?

Nutiko štai kas: minimum vienas žmogus - Arūnas Valinskas - galutinai tapo politiniu lavonu. Ir nieks kits čia nekalts, tik jis pats.

Neverta idealizuoti verslumo Lietuvoje - pernelyg sparčiais žingsniais čia buvo stumiami spekuliaciniai turtėjimo būdai. Grandininis perpardavimas be jokio vertės įdėjimo, ar su juo mažiausiu - užėmė itin ženklią vietą, o susilaikius nuo spekuliacijų vartojimo - ištiko trauma, kuri ne taip stipri ten, kur vertė YRA sukuriama. Taip pat visuomet išliko populiarus ir paprasčiausias sukčiavimas - spėkite, kokiomis kainomis cirkuliavo nuošalesni NT objektų sandoriai, esant galimybei šias deklaruoti šalių susitarimu. Bandyta apmokestinti spekuliacijas tokiu turtu, o landos - neužkimštos. Jeigu yra inž vis apdainuojamo verslumo antonimas - tai jis nemaža dalimi mus ir ištikęs, nelaimei. Dar pridėkite Vyriausybės kursą storinti atimamą drožlę, kaip "problemų sprendimas" - obliukas visai kosti. O mes vis dar tebesame pačioje padėties rūšiavimo pradžioje… Štai iš kur kojos tajam neapibrėžtumui, kuris ūpo nekelia ir bankininkams - strateginių sprendimų, kurie dabar būtų labiausiai laukiami iš valstybės pusės, tenka laukti, tikėtis. Sėdime, laukiame… Seimūnai aiškinasi savo perspektyvas… Arba tiesiog mauna atostogų, nes darosi nuobodu, reikia aktyviai pailsėti. Seimo kasoje - pusės milijono nusavinimas, sakoma praloštas kazino - ta prasme, galai į vandenį, nes kazino - irgi verslas, kuris teikia vertę, šis tikrai neliečiamas. Gerokai tvanku.

Apie mano "apdainuojamą verslumą". Tik vienu pusrutuliu mąstantys žmonės gali man prikišti, kad aš "myliu" verslumą. Atleiskit, bet jis man labai asocijuojasi ne su apsukrumu (spekuliacijomis, papirkinėjimais ar sukčiavimais), bet su … vislumu, pvz, paršavedė atvedė tiek tai paršiukų…O verslo praktikoje LIETUVOJE? Ir mūsų mokslas (Z.Lydeka ir kt) nuėjo lengviausiu keliu. Pavertė anglo-saksišką ekonominį, socialinį, psichologinį reiškinį "entrepreneurship" žmogiškuoju (dažnai sakoma įgimtu) verslumu (enterprising, enterprise) ir džiaugiasi patenkiti. … Bet aš kol kas čia nekišiu savo trigrašio. Kadangi yra daugybė neaiškumų iki šios dienos, tegul kalba kiti. Yra atspausdinta straipsnių, kuriuos paskaičius norintiems įsijungtų ir kita pusrutulio dalis. Ta proga,labai atsiprašydamas už ilgą raštą, imsiu ir dar kartą pacituosiu labai chrakteringą šių autorių* straipsnio dalį (originalo kalba): ————– " APIE VERSLO KALBĄ" Jurgis Žvinklys, Eduardas Vytautas Vabalas Pinigų studijos 2006/1 Aktualijos ir komentarai "Įvadas Ekonomikos sąvokos turi būti tiksliai apibrėžiamos ir tinkamai vartojamos, nes kitaip yra iškreipiama informacija apie ūkinius procesus. Lietuvoje vartojamų ekonomikos sąvokų painiavą kaipmat pastebi užsieniečiai. Antai skaitydamas pranešimą 1995 m. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Mokesčių reforma ekonomikos augimo labui“ Tarptautinio ekonominės ir iždo plėtros fondo viceprezidentas Eugen Jehle nurodė, kad pereinamosios ekonomikos šalių problema yra ne tik lėšų investicijoms trūkumas, bet ir neaiškiai parašyti įstatymai ir tai, kad juose nenuosekliai vartojami terminai. {…} Šio komentaro tikslas – atkreipti dėmesį į kai kurių su verslu susijusių sąvokų painų aiškinimą ir nenuoseklų ar netaisyklingą jų vartojimą, nurodyti būtinybę ginti lietuvių ekonominę terminiją nuo svetimybių. 1. Verslas, verslininkas ir VERSLUMAS ======== Daug nesusikalbėjimo yra susiję su „verslo“, „verslininko“ ir „verslumo“ sąvokų var- tojimu. Šios trys sąvokos taip įvairiai vartojamos, kad dažnai būna nebeaišku, kas Lietuvoje laikytini verslininkais, kokių įregistruotų ūkio subjektų gausėjimas rodo verslumo lygio kilimą. Panagrinėkime kelis tokius pavyzdžius. Valdas Pruskus (2001: 63) rašo: „Suprantant verslo etiką siauresne reikšme – galima kalbėti apie profesionalaus verslininko etiką. Jos subjektas – verslininkas, kuris savo pro-fesinėje veikloje demonstruoja požiūrį į egzistuojančias moralines vertybes ir normas siekdamas savų tikslų. Todėl profesinė verslininko etika didesnį dėmesį kreipia į tai, kaip jam dera elgtis siekiant savų tikslų.“ Savaime kyla klausimas, ką Lietuvoje reikėtų laikyti profesionaliu verslininku, kurio etiškus ar neetiškus veiksmus būtų galima analizuoti. Apskritai kokia ūkine komercine veikla užsiimantys Lietuvos gyventojai turėtų būti laikomi verslininkais – profesionaliais ar tokio lygio dar nepasiekusiais? Daug neaiškumo prideda žiniasklaida – leidžiamos „Verslo žinios“, „Verslo labirintas“, visais televizijos kanalais transliuojamos verslo naujienos ir kt. Viešoji įstaiga LR Apskaitos institutas yra parengęs net specialius Verslo apskaitos standartus. ..Keista, kad dokumente, kur pateikiami reikalavimai verslo apskaitai, žodžio „verslas“ reikšmė nėra paaiškinta. Taigi šiuose standartuose trūksta sąvokos „verslas“ standartinio paaiškinimo, t. y. jos apibrėžimo. Verslo apskaitos standartai yra skirti įmonėms, o įmonė juose apibrėžta kaip „pelno siekiantis ūkio subjektas“. Rūtos Vainienės (2005: 280) parengtame „Ekonomikos terminų žodyne“ pateiktas toks lakoniškas sąvokos „verslas“ paaiškinimas: „Verslas (business) – pelno siekianti veikla.“ Lietuvoje bene vienintelis oficialus dokumentas, kuriame šiek tiek konkrečiau apibrėžiamos „verslo“ ir „verslininko“ sąvokos, tėra LR Civilinis kodeksas. Jo antrosios knygos 2.4 straipsnyje …pateiktas toks sąvokos „verslininkas“ apibrėžimas: „Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.“ … Tačiau minėtame „Ekonomikos terminų žodyne“ (2005: 280) pateikiamas visiškai kitoks termino „verslininkas“ aiškinimas: „Verslininkas (entrepreneur) – 1) ekonomikos teorijoje – asmuo, sujungiantis kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius tam tikrai pelno siekiančiai veiklai vykdyti; 2) verslo įmonės savininkas, akcijų savininkas“. Tokiam aiškinimui būdingi trys netikslumai. Pirma, painiojamos sąvokos „verslininkas“ ir „antrepreneris“ (arba „entrepreneris“). Antra, tik verslo įmonių savininkai tepriskiriami prie verslininkų. Trečia, visi akcijų turintys asmenys, t. y. akcijų savininkai, vadinami verslininkais. Vadinasi, verslininkais reikėtų laikyti asmenis, turinčius net ir nedidelį kiekį akcijų, taigi vos ne visus Lietuvos gyventojus. Panagrinėkime šiuos netikslumus plačiau. Lietuviškas žodis „verslininkas“ nėra visiškas angliškojo entrepreneur atitikmuo. Pas- tarasis į lietuvių kalbą dažniausiai yra verčiamas kaip „antrepreneris“. Šiuo ekonomikos terminu paprastai įvardijamas fizinis asmuo, kuris įkuria, steigia verslą, kuris yra tam tikro verslo įkūrėjas. Antai angliškajame verslo terminų žodyne Dictionary of Business Terms (2000: 222) žodis entrepreneur paaiškintas taip: „asmuo, įsteigiantis verslą. Terminas dažnai yra siejamas su asmeniu, kuris prisiima verslo riziką“. Toks aiškinimas rodo, kad antrepreneriu laikomas verslą įkuriantis fizinis asmuo, kuris imasi įgyvendinti rizikingą sumanymą, siekdamas gauti pelno. Įsteigtą įmonę jis paprastai perleidžia verslininkams, o pastarieji ir vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi verslininkas skiriamas nuo antreprenerio, o verslininkystė – nuo antreprenerystės. Yra siūlymų skirti ir dar vieną sąvoką – intrapreneris (Pinchot 1985). Tai antrepreneris, užsiimantis jau veikiančio verslo subjekto tolesniu funkcionavimu ir tobulinimu. Tačiau lietuviškoje ekonominėje literatūroje toks skirtumas paprastai nedaromas, be to, ne visiškai aišku, kas yra antrepreneriški gebėjimai ir kaip jie taikomi organizuojant naują verslą. Manytume, kad verslininku reikėtų laikyti ir vadinti fizinį asmenį, kuris, pasikliaudamas savo verslumu, situacijos palankumu, vykdo ūkinę komercinę veiklą, siekdamas iš jos gauti verslo pajamų (t. y. naudos sau), ir savo veikla, tos veiklos produktais suteikia naudos kitiems. Kitaip čia aptartas sąvokas vertina kalbininkai. Kalbos patariamuosiuose leidiniuose paprastai pateikiama ir taisoma forma „entrepreneris“, o „antrepreneris“ iš viso neminimas. Vienas iš pateikiamų siūlymų – keisti tą žodį „verslininku“. Toks siūlymas pateikiamas Europos žodyne Eurovoc, kuriame terminas „verslininkas“ aiškinamas taip: „asmuo, kuriam priklauso verslas ir kuris organizuoja bei valdo verslą, prisiimdamas su tuo susijusią riziką“. Toks pat siūlymas, remiantis minėtu Europos žodynu, pateikiamas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje. Matyt, jis atsirado tada, kai žodis entrepreneur lietuvių kalboje buvo ką tik pasirodęs ir dar nežinota ekonominė šio žodžio prasmė. 2005 m. išleistoje „Kalbos patarimų“ 4-ojoje knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ prie žodžių „entrepreneris“ ir „entreprenerystė“ pateikta nuoroda „neteiktina“, reiškianti, kad jie laikomi kalbos klaida ir bendrinei kalbai neteiktini. Tačiau šioje knygelėje „entrepreneriui“ jau siūlomas naujas pakaitas – „įmonininkas“, o „entreprenerystę“ siūloma keisti „įmonių vadyba“ (Kalbos patarimai 2005: 46). Minėtame „Ekonomikos terminų žodyne“ pateikiamas paaiškinimas, kad verslininkas yra verslo įmonės savininkas, iš esmės prieštarauja Civiliniame kodekse pateiktam „verslininko“ sąvokos apibrėžimui. Juk galima būti įmonės (pvz., individualiosios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės) savininku, turėti akcinės bendrovės akcijų ir kartu verstis profesine veikla. Tokiu atveju asmeniui priklausanti įmonė arba akcijos būtų tik jo turtas, nuosavybė. Iš šio turto gaunamos pajamos yra turto, o ne darbo ar verslo pajamos. Tokias pajamas asmuo gauna visiškai neįdėdamas savo darbo. Civiliniame kodekse pateiktas „verslininko“ sąvokos apibrėžimas leidžia aiškiai skirti Lietuvos gyventojus, kurių pajamas lemia vertimasis ūkine komercine veikla (t. y. verslininkus), nuo gyventojų, kurie gauna darbo pajamas (t. y. dirba pagal darbo ar autorinę sutartį), ir tų gyventojų, kurie verčiasi profesine veikla. Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį (pramonėje, statyboje, paslaugų sferoje ir kt.) ir už atliekamą darbą gaunantis nors ir labai didelį darbo užmokestį, Civiliniame kodekse nelaikomas verslininku. Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir Lietuvos statistikos metraštyje toks gyventojas vadinamas darbuotoju, neretai – samdomu darbuotoju. Tačiau be atsakymo lieka klausimas, ar verslininku gali būti vadinamas didelės įmonės (pvz., didmeninės arba mažmeninės prekybos, šiluminės arba elektros energijos gamintojos ir paskirstytojos, trąšų gamintojos) vadovas, įmonių asociacijų ar įvairių konfederacijų darbuotojas. Iš Civiliniame kodekse pateikto „verslininko“ sąvokos apibrėžimo aiškiai matyti, kad verslininkas turi verstis verslu, t. y. ūkine komercine veikla. Manytume, kad verslininko pajamos (arba verslo pajamos) iš esmės skiriasi nuo darbo ir turto pajamų. Verslo pajamos sietinos tik su konkrečia fizinio asmens ūkine komercine veikla, iš šios veiklos gaunamomis pajamomis ir pelnu. Išskirtinis verslininką apibūdinantis bruožas yra tai, kad jam nemokama už atostogas, nesuteikiama nedarbingumo pašalpa susirgus. Išeitų, kad prie tikrųjų verslininkų Lietuvoje priskirtini tik individualia veikla besiverčiantys gyventojai. LR gventojų pajamų mokesčio įstatyme (LRS 2001) tokia veikla apibrėžiama taip: „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskai- tant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.“ Palyginus šią įstatymo nuostatą su pateiktąja Civiliniame kodekse, galima daryti dvi išvadas. Pirmoji išvada yra susijusi su etikos dalykais: jei „ūkinė komercinė veikla“ (Civilinis kodeksas) yra „bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla“ (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas), tai šių dviejų įstatymų rengėjams reikėjo ją vienodai įvardyti. Kai pavadinimai įvairuoja, nerodoma pakankama pagarba tiems, kas tuos įstatymus skaito ir jais vadovaujasi. Juk taip ir lieka neaišku, ar gamybinė veikla laikytina ūkinės komercinės veiklos dalimi. Antroji išvada yra tokia: Lietuvos verslininkais gali būti laikomi tik verslo liudijimus turintys turgaus (pvz., Gariūnų) prekeiviai, užsiimantys turgaus prekyba pagal verslo liudijimus, kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi turėdami verslo liudijimus, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, individualių įmonių savininkai, tikrųjų bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir ūkininkai. Beje, individualių įmonių savininkai ir ūkininkai nėra tų įmonių ar ūkių darbuotojai (jie negauna darbo užmokesčio) ir tai turi esminės įtakos taikant mokesčių įstatymų nuostatas. Pri- minsime, kad darbo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio yra susitarimas, kuriame apibrėžiamos to susitarimo dalyvių teisės ir pareigos. Susitarimo šalims negali atstovauti tas pats asmuo (įmonė ir savininkas, ūkininko ūkis ir ūkininkas). Visa tai rodo, kad Lietuvoje sąvokų „verslas“ ir „verslininkas“ supratimas yra gerokai iškreiptas. Iš tikrųjų verslininkais dažnai laikomi ne tie asmenys, kuriuos verslininkais vadina ir pripažįsta aptartieji Lietuvos įstatymai (Civilinis kodeksas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas), o pseudoverslininkai – stambių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių (pramonės, statybos, transporto, prekybos ir kitų rūšių ekonominės veiklos įmonių) vadovai. Tokie fiziniai asmenys, dirbantys samdomą vadovų darbą pagal darbo sutartį, nežinia kodėl laikomi stambiojo verslo atstovais. Bet pramonė, statyba, transportas ir kai kurių kitų rūšių ekonominė veikla siaurąja prasme nėra verslas. Kiekvienos rūšies ekonominės veiklos įmonės ar kitokie ūkio subjektai jungiasi į asociacijas, pastarosios – į konfederacijas. Juk Lietuvoje veikia Lietuvos pramonininkų konfederacija, kuri savo sudėtimi ir tikslais iš esmės skiriasi nuo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Dar vienas konkretus pavyzdys – LR ūkio ministerijos interneto svetainėje pateikiami tokie žinių apie šį ūkio subjektą skyreliai: „Apie ministeriją“, „Strategijos ir programos“, „Ūkio apžvalga“, „Pramonė ir verslas“, „Energetika“, „Prekyba“ ir kt. Kad pramonė skiriama nuo verslo, rodo ne tik interneto svetainė, bet ir pačios ministerijos struktūra. Vienas iš šios ministerijos struktūrinių padalinių yra Pramonės ir verslo departamentas. Taigi pramonė laikoma visiškai ne verslu, o tik verslui artima ekonomine veikla, ją kuruoja tas pats Ūkio ministerijos padalinys – Pramonės ir verslo departamentas. Tai, kad pramonė, statyba, transportas ir kitų rūšių ekonominė veikla skiriama nuo verslo, aiškiai matyti iš tokių svarbių dokumentų, kaip Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas ir Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija (2003). Pirmajame dokumente, nurodant Lietuvos ūkio plėtros tendencijas, skiriami tokie ūkio sektoriai, kaip pramonė, verslas, transportas, turizmas, energetika ir kt. Kitame dokumente – ilgalaikėje strategijoje smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotė aptariama atskirai nuo pramonės, statybos, transporto, turizmo ir kitos ekonominės veiklos plėtotės. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje (2003: 12) rašoma: „verslo plėtotę stabdo tokie veiksniai: maža šalies rinka ir vartotojų perkamoji galia, dideli mokesčiai, apyvartinių lėšų trūkumas, sudėtingos kredito gavimo sąlygos, pradinio kapitalo stoka, nepakankamai išplėtota institucinė infrastruktūra, nepalanki teisinė aplinka, administracinių barjerų gausa ir biurokratizmas, aukštas nusikalstamumo lygis. Lietuvos VERSLUMO lygis labai žemas matuojant smulkių ir vidutinių įmonių skaičiumi 1 000-čiui gyventojų.“ Savaime kyla klausimas: o kur ūkinė komercinė veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, ir kitokia individuali veikla? Juk šimtai tūkstančių ja besiverčiančių ūkio subjektų – fizinių asmenų verslumą rodo geriau nei juridiniai asmenys, t. y. smulkių ir vidutinių įmonių skaičius. Argi Gariūnai nerodo lietuviško verslumo? Kitaip verslumas aiškinamas Bendrajame programavimo dokumente: „Verslumo lygis, t. y. santykis tarp įregistruotų ūkio subjektų ir gyventojų skaičiaus, pakilo ir 2002 m. pradžioje siekė 4,6%; 2003 m. pradžioje pakilo iki 4,7%.“ Pažymėtina, kad ūkio subjektai skiriasi nuo verslo subjektų. Pavyzdžiui, statistikos duomenys apie Lietuvos ūkio subjektų skaičių apima ir tokių įregistruotų ūkio subjektų, kaip politinės partijos, profesinės sąjungos, labdaros fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, skaičių. Argi tokių įregistruotų ūkio subjektų gausėjimas rodo verslumo lygio kilimą Lietuvoje? Minėtame „Ekonomikos terminų žodyne“ (2005: 282–283) pateikiama tokia verslumo samprata: „Verslumas (entrepreneurship) – žmonių polinkis ir gebėjimas imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius, siekiant gauti pelno ir prisiimti visą su šia veikla susijusią riziką.“ Panašiai verslumą su žmogaus gebėjimais sieja ir Rimvydas Jasinavičius (2006a: . Jo nuomone, veiklos rezultatyvumas priklauso nuo trijų gebėjimų – darbštumo, sistemiškumo ir verslumo. Autorius nurodo: „Darbštumas lemia mūsų, kaip specialistų, darbą Tvarkingumas darbo vietoje – kito mūsų įgimto gabumo – sistemiškumo požymis Tačiau pasaulyje labai mažai yra laimingų žmonių, kurie tenkinasi tik tuo, ką jau turi. Žmogaus norai nuolat didėja, todėl jis yra skatinamas siekti naujų, nepatirtų dalykų. Štai šis žmogaus ĮGIMTAS (???—inž) gabumas ir yra verslumas. Verslumą stiprina mūsų vaizduotė, kurianti svajones apie ateitį, ir aistringas troškimas gyventi svajojamoje ateityje. Verslumas – visų pokyčių katalizatorius.“ Vėliau R. Jasinavičius (2006b: 7) dar priduria: „Verslumas nuolat skraidina mus į ateitį, darbas verčia gyventi dabartyje, o sistemiškumas sieja su praeitimi.“ Pateiktieji pavyzdžiai rodo nesusikalbėjimą, vienas kito nesupratimą. Toks nesusikalbėjimas atsiranda pirmiausia dėl to, kad verslas dažnai tapatinamas su ūkiu, o verslo subjektai – su ūkio subjektais. Antai televizijos žinios, kuriose kalbama ne tik apie verslą ir verslo subjektus, bet ir keliamos įvairios Lietuvos ūkio (ekonomikos) problemos ir nušviečiami svarbesnieji įvykiai, vadinamos verslo žiniomis. Tačiau sprendžiant apie įvairių šalių ekonomikos raidą, paprastai pateikiami ūkio (ekonomikos), o ne verslo raidos duomenys. Šalyje veikia Ūkio ministerija, o ne Verslo ministerija. Vadinasi, ir žinios per televiziją turėtų vadintis žiniomis apie šalies ūkį, o ne apie vieną mažą jo dalį – verslą. Antra, nėra nustatyta riba tarp dviejų sąvokų – „verslininko“ ir „antreprenerio“, taip pat ir „verslo antreprenerio“. Gal ėmus skirti šias dvi sąvokas aiškesnė taptų žodžių „verslumas“, „verslininkystė“ ir „antreprenerystė“ prasmė? Kol šios sąvokos nėra tiksliai apibrėžtos, neišvengiama painiavos. " *)Jurgis Žvinklys – docentas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universitetas (dirbo 1964–2000 m.), Vilniaus vadybos aukštosios mokyklos Ekonomikos katedra. Eduardas Vytautas Vabalas – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo katedra, Vilniaus vadybos aukštosios mokyklos Ekonomikos katedra.

to inž,…… vistik neapsikentėte,visa tai ką išaiškinote prisikėlėliams ir ne tik jiems galėtų būti parankinis info,čia net verslumo dvasios įpūtėjui yra apie ką pamastyti. Lietuviškas žodis VERSTIS žmonėse suprantamas kaip kulverstukas,na dar būtų suprantama apversti,paversti,persiversti (čia tiktų Zigmo Zinkevičiaus išaiškimimas) na o mano laikais ką šiandieną vadina VERSLU buvo sakoma PREKYBOS EKONOMIKA,tai siauresnės srities ūkinė veikla kas visiems aišku ir suprantama,dabarties finansai,gamyba,prekyba,net valdymas sujungta į vieną sąvoką VERSLAS o iš čia ir yra tas nesusikalbėjimas ir kas liūdniausia kad visus tai tenkina…….. Pora žodžių dėl to kas nutiko su mumis: darnesnis ir tolygesnis gyvenimas įmanomas tada,kai tam gyvenimui vadovauja žmonės,kurių tėvai,seneliai,proseneliai ir dar iš senesnių laikų tuo užsiėmė ir įgytus genus ir patirtį perteikė savo vaikams. Iš tokių žmonių išauga lyderiai,kuriuos demokratinė visuomenė išsirenka,jais pasitiki,juos myli ir gerbia. Mūsuose yra kitaip,politinėje-ūkinėje veikloje atsiranda viešumoje nežinomi žmonės,žiniasklaida greitai juos įperša visuomenei,ši aklai priima juos,štai ir turime tokius rezultatus. Iš čia tas nepasitikėjimas ir neapykanta valdžiai…… Tam kad atsirastų geras brendis reikia,kad sūnus,tėvas,senelis ir prosenelis augintų vynuoges.

to inž….Business ….(čia toks rimtesnis verslo apibrėžimas pagal kurį galėtume susikalbėti) 1 buying and selling 2 organization 3 something to deal with 4 of one particular person 5 event + phrases 1[uncountable]the work of buying or selling products or services for moneyrepresentatives from business and politicsdo business with someoneI found them very easy to do business with.go into businessIt was a mistake to go into business with my brother.businessnounonly before nounbusinessnounconnected with business, or with people who work in business1aonly before nounconnected with business, or with people who work in businessour latest business venturethe business community all the people who work in businessa business associate/partnerthe business section of the Sunday paperbusinessnounbusinessnounused for talking about how well a company or industry is doing1bused for talking about how well a company or industry is doingWe’re hoping that business will improve this year.Cheap imports are damaging our business.Business was booming doing very well.A little controversy will be good for business.businessnounbusinessnounused for talking about how many customers or contracts a company or industry has1cused for talking about how many customers or contracts a company or industry hasThey’re trying to attract business by cutting prices.a potential source of new businessCompanies risk losing business if they don’t accept the Euro.businessnounbusinessnouna particular area of business1da particular area of businessWhat business are you in?the music/fashion/advertising etc businessI have a few contacts in the music business.show businessbusinessnounbusinessnounused for talking about business compared to things that you do when you are not working1eused for talking about business compared to things that you do when you are not workingAre you here for business or pleasure?a business lunch/trip/meetingon businessJonathan was away on business.big business 2[countable]an organization that buys or sells products or services for moneyThis word often refers to a small organization that is owned and run by one person or a few people, while company can also refer to large organizationsa small family businessMatthew’s little shop has turned into a thriving business.Many small businesses fold fail in their first year.run a businessSheryl’s parents run a small clothing business.start your own businessAfter leaving school, Bob started his own computer business.businessnoun[singular/uncountable]businessnounsomething that you have to deal with  3[singular/uncountable]something that you have to deal withIs there any other business to discuss?unfinished business things that need to be dealt withWe’ve still got some unfinished business to settle.the business of (doing) somethingNancy had left the business of looking after the dog to her brother.businessnoun[uncountable]businessnounsomething that affects or involves a particular person and no one else  4[uncountable]something that affects or involves a particular person and no one elseIt’s my business who I go out with.businessnoun[singular]businessnounsomething that has happened, especially something that has caused problems and has been continuing for a long time  5[singular]something that has happened, especially something that has caused problems and has been continuing for a long timeThis business about housework has to be resolved.I’m fed up with the whole business.Ever since that business with her boyfriend, Becky’s been really depressed. ——— CD-ROM © Macmillan Publishers Limited 2007. Text © A&C Black Publishers Ltd 2007. ——— Nuoroda. “Oxford Handbook of entrpreneurship”. Wilam S.Baumal, Robert E. Litan, Carl S.SShcram. “Good capitalism,bad capitalism” www.kauffman.org www.geneconsorfium.org (Global Entreprenership Monitor) Joseph Sshumpeter

Dėkoju už 2 atsiliepimus. Turiu pagalvoti, kaip atsakyti,. Tiktai Schrammo, Baumolo, Litano "Good capitalism…" nebestudijuoju, nes ji neatspėjo nei krizės, nei recesijos pačioje Amerikoje.

Aišku, omenyje turėjau ne žodžio "verslumas" apdainavimą - su šiuo kaip tik kovojate. Ir pralaimėsite Nes žodis verslumas yra gimtoji, artima, tiesa - kiek platesnė, sąvoka, apimanti ir antra-, ir intra-, ir jau tikrai mažai bendro tiesiogiai turinti su pajamomis iš akcijų. Galima gailėtis, kad kalboje neturime antra- tiesioginio atitikmens, bet kodėl tada kartu nesigailėti ir neturint intra- atitikmens? Kiek perdedu, nes suprantu kaip elegantiškai atrodo atskirtas antra-, ir kaip smagu aplink jį vaikščioti, gėrintis. Savo ruožtu, nemanau, kad savokų aprėpties, ribų pasislinkimas įneša lemtingo nesupratimo - šis gali nutikti panašiu laipsniu, kaip ir nesuvokimas kas tas antra- išvis galėtų būti. Na, o kulverstukai ir vartaliojimasis - jau ir visai aptariamo dalyko užribyje

to inž…..neatspėjo nei krizės, nei recesijos pačioje Amerikoje. …..nesutikčiau,nevisi ekonomistai skelbia prognozes,kol dirbau dėl suprantamų priežasčių nesu viešoje erdvėje aiškinęs analitinės medžiagos,dabarties kai nesaisto įsipareigojimai lyg ir galima būtų tai daryti tik nematau tikslingumo,aš juos suprantu. Lietuviškos antreprenerystės analizė ir perspektyva paanalizuota…http://www.kmtp.lt/uploads/Renginiai/REZOLIUCIJA.pdf…..paskaitykite,mažu patiks tik nepriimkite už tikrą pinigą,ten daug iliuzijų.Apie artėjančią krizę rimtai versle dirbantys suprato jau prieš pora metų,susitvarkė savo situacijas tik neatsakingieji buvo užklupti,tai jų problemos ir ne mūsų reikalas jas aiškinti.

1.Perskaičiau Jūsų pasiūlytą medžiagą. Radau papildomos internete. Čia prikabinu (žemiau*) iš http://klaipedascienceandtechnologypark.blogspot.com/2009/06/diskusija-inovatyvaus-verslo.html (nes Jūsų informacijos nukopijuoti neleidžia). KĄ mes matome? Tai sąvokų kratinys - mišrainė apie: "v er s l i n i n k y s t ę ", "v e r s l i n i n k u s ", " V e r s l u m ą ", "a n t r e p r e n e r y s t ę , "a n t r e p r e n e r i u s". Ir jokių paaiškinimų, kas tai yra. Bet šioks toks paaiškinimą jau galiu pateikti. Štai ištrauka iš oficialios ataskaitos lietuvių kalba "Europos Sąjungos ir kitų valstybių neformalių individualių investuotojų („Verslo angelų“) investavimo kultūros patirties analizė", http://www.ukmin.lt/lt/svv/doc/Verslo%20angelu%20studija_20061220.doc, Užsakovas: LR ūkio ministerija, 2006: 1a)=Antrepreneris=: Individas, orientuotas į galimybių (opportunities-inž) paiešką, greitą jų panaudojimą ir rizikos valdymą, investuojant firmos kapitalą taip, kad jis būtų likvidus ir lengvai naudojamas kitiems projektams. {… } Sąvoka „Antrepreneris“ nėra sąvokos „verslininkas“ atitikmuo. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog antrepreneris vykdo inovatyvią, kūrybinę veiklą, kuria arba stengiasi kurti naujus produktus, paslaugas siekdamas didesnės investicijų grąžos per trumpesnį laiką, t.y. jis yra linkęs labiau rizikuoti ir vykdyti novatorišką verslą. 1b) =Antreprenerystė= - P r o c e s a s, kuriuo individai (tiek turintys savo įmones, tiek veikiantys organizacijos viduje) siekia inovatyviai ir efektyviai panaudoti galimybes, net jei tuo metu tam neturi reikiamų išteklių (Stevenson, Roberts ir Grousbeck, 1989). Naujos vertės kūrimo procesas, kuriam antrepreneris skiria reikalingą laiką bei pastangas, prisiimdamas galimą finansinę, psichologinę ar socialinę riziką, ir už tai gauna piniginę naudą, kuri yra visos jo veiklos pagrindinis motyvas. Jis nori veikti, skiria tam savo išteklius ir pastangas, yra laisvas rinkdamasis veiklos būdus (Hisrich, 1986). 2. Įdomi Jūsų dokumente detalė dėl "įmonių". Ten taip skamba: "Europos Komisijos Įmonių ir Pramonės Generalinio Direktorato…" . O angliškai kaip tas direktoratas vadinasi? "DG Enterprise and Industry – atsakingas už verslininkystės ir smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą. /enterprise/entrepreneurship/index_en.htm: 2a) "Enterprise" -vienaskaitoje, vadinasi negali būti "įmonių", bet kas tada? Pagal Alkono autorių tai turėtų būti …"2. verslumas; sumanumas; 3 iniciatyva, sumanymas". 2b)Tas dirketoratas yra "atsakingas už verslininkystės ir smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą. " , nes jo internetinis adresas …/enterprise/entrepreneurship/index_en.htm. Iš čia išeitų, kad reikėtų bent laikyti "entrepreneurship"="verslininkytė", bet ne "verslumas", kam inirtingai prieštarauja valstybininkų samdyti auksiniai išminčiai. ———————— *) 1. Nacionalinė ir regioninė verslumo politika. 1. Rengiant v er s l i n i n k y s t ę skatinančias priemones daugiau dėmesio skirti ne v e r s l i n i n k ų skaičiui - kiekybei, o jų kvalifikacijai - kokybei. 4. V e r s l u m o politika turi apimti visas valstybines ir privačias institucijas (šalies, regiono) sėkmingam jos pritaikymui ir plėtojimui. 5. V e r s l u m o politika turi būti pagrįsta ir susieta su patarėjų, kitaip „mentorių“, paramos teikimu. Sustiprinti jau veikiančias paramos struktūras, nekuriant naujų. 7. Vienas iš politikos tikslų turėtų būti : sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į verslininkystę (tai galima padaryti viešinimo priemonėmis). 8. Įvertinti rizikos-naudos santykį kuriant verslininkystei palankią aplinką. ·Švietimo programos. 12. Daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui, verslininkystės naudos suvokimo formavimo priemonėms, lemiančioms žmogaus pasirinkimą dalyvauti šioje veikloje: pedagogų kvalifikacijos kėlimą, jų judėjimą mokslo ir verslo aplinkoje, atnaujinti pasenusius vadovėlius, keisti mokymo principus. 13. Skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstysena jau vaikystėje. Praktinį mokymą įdiegti ne universiteto lygmenyje, bet mokyklose 15-18 metų moksleivių grupėse. Į mokymo procesą įtraukti asmenybių savybių ugdymą. Sustiprinti išorinę ir vidinę motyvaciją verslą pasirinkti kaip k a r j e r o s galimybę. 14. Universitetų funkcija nėra ugdyti asmenines individo savybes, kurios turi būti įgyjamos ankstyvajame ugdymo procese, bet atstatyti mokyklose nuslopintas lyderystę, a n t r e p r e n e r y s t ę , iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi ir jas toliau vystyti. 15. Verslumo ugdymas turi būti tradicinių akademinių disciplinų dalis, o ne susiaurintas iki atskirų verslo studijų. 16. Skatinant verslumą svarbus mokslo ir verslo dialogas. Į mokymo procesą įtraukti verslininkus/ a n t r e p r e n e r i u s , supažindinti su sėkmės istorijų pavyzdžiais. 18. Verslininkystė turi būti ugdoma įvairaus amžiaus visuomenės grupėse.·…."

Perskaičiau Jūsų pasiūlytą medžiagą. Sąvokų mišrainė akivaizdi. Kartu pateikiu gana naują papildomą dokumentą lietuvių kalba "Europos Sąjungos ir kitų valstybių neformalių individualių investuotojų („Verslo angelų“) investavimo kultūros patirties analizė". LR Ūkio ministerija, 2006 (yra internete): —— =Antrepreneris=— Individas, orientuotas į galimybių paiešką, greitą jų panaudojimą ir rizikos valdymą, investuojant firmos kapitalą taip, kad jis būtų likvidus ir lengvai naudojamas kitiems projektams. Savarankiški verslo savininkai ar veikėjai, ir visi tie, kurie iš tikrųjų įgyvendina „naujų derinių" sukūrimo funkcijas, tegu jie būtų ir samdomi darbuotojai - vadybininkai, vadovai, direktorių valdybos nariai ar net tie, kurie turėdami dalį įmonės akcijų, gali turėti įtakos sprendimams (Schumpeter, 1934). Sąvoka „Antrepreneris“ nėra sąvokos „verslininkas“ atitikmuo. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog antrepreneris vykdo inovatyvią, kūrybinę veiklą, kuria arba stengiasi kurti naujus produktus, paslaugas siekdamas didesnės investicijų grąžos per trumpesnį laiką, t.y. jis yra linkęs labiau rizikuoti ir vykdyti novatorišką verslą. =Antreprenerystė=—- P r o c e s a s, kuriuo individai (tiek turintys savo įmones, tiek veikiantys organizacijos viduje) siekia inovatyviai ir efektyviai panaudoti galimybes, net jei tuo metu tam neturi reikiamų išteklių (Stevenson, Roberts ir Grousbeck, 1989). Naujos vertės kūrimo procesas, kuriam antrepreneris skiria reikalingą laiką bei pastangas, prisiimdamas galimą finansinę, psichologinę ar socialinę riziką, ir už tai gauna piniginę naudą, kuri yra visos jo veiklos pagrindinis motyvas. Jis nori veikti, skiria tam savo išteklius ir pastangas, yra laisvas rinkdamasis veiklos būdus (Hisrich, 1986). =Inovacija=—– Antrepreneriškos vadybos instrumentas, kurį pasitelkus pokyčiai yra naudojami kaip galimybė sukurti naujus verslus, produktus ir paslaugas, gauti didesnį pelną (P.F.Drucker) Sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus ar tobulinant jau esamus produktus ir procesus (EBPO) =Verslininkas=—– Bendriausia prasme, asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuri apima prekių gamybą ar paslaugų tiekimą ir prekybą (pirkimą bei pardavimą) konkrečioje sferoje, siekiant gauti pelną. Disponuojantis kapitalu ir siekiantis jį padidinti asmuo, ieškantis pelningų veiklos krypčių, panaudojantis tam tikras dalykines ir žmogiškąsias vertybes. =„Verslo angelas“=—– Individualūs asmenys, kurie investuoja kapitalą ir perduoda antrepreneriškas žinias bei patirtį įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą (Europos Komisija) „

to inž……dėkingas už dėmesį,tikiuosi buvau naudingas.Dar dėl business apibrėžimo,šaltinis CD Oxfordo MACMILANO leidyklos žodynas……http://www.macmillandictionaries.com/home.htm ……,reikėtų atsisiūsti papildymus. Praeitą vasarą duktė tenai atliko praktiką o tas žodynas su CD buvo leidyklos administracijos padovanotas.Tai pripažintas ir naudotinas visuose oficialiuose atvejuose.Jei iškiltų reikalas galėčiau padaryti CD kopiją,tai galėtų būti rudenį,dabar pas mus bus jūros šventės turime svečių,vyksta aktyvus bendravimas ir su laiku striuka.

Gerai, palauksiu dėl CD rudens. Sėkmės šventėse.

Neįtikėtina. Tas "VERSLUMAS" be jokios dvasios tiesiog kasdien akis bado. Niekad netikėjau, kad jis išlys iš valdančiosios Tėvynės Sąjungos maišo. Pasirodo, ir jos narys Adomėnas Mantas yra v eeee r s l u s? Politikoje? Štai ištrauka iš šios dienos Delfio (Lietuvosa žynių) straipsnio "Vargšo filosofo“ turtai": ———–" …K a u n o r e i k a l a i TS-LKD stovykloje M.Adomėnas išsiskiria V E R S L U M O dvasia - savo (ar jo šeimos narių) nekilnojamojo turto sandoriais. Pavyzdžiui, M.Adomėno pirmoji žmona Jolita sutuoktinių bendrai įsigytą turtą tuo metu dar savo vyrui pardavė trečią dieną, vos tik buvo gautos statybų inspektorių pažymos apie baigtą rekonstrukciją. M.Adomėnas šį butą Visų Šventųjų gatvėje pardavė, o virš jo buvusią palėpę išmainė į garažą, tačiau po kelių mėnesių ir garažą iš jo nupirko tas pats buto pirkėjas. Ką reiškia tokie manevrai, galėtų atsakyti nekilnojamojo turto ekspertai. Kalbama, kad ir santuoką su antrąja žmona Viktorija (buvusi Vabolienė) stiprina aistra nekilnojamajam turtui. Ypač gausūs sandoriai vyksta Kaune, kur nekilnojamojo turto operacijoms vadovauja Viktorijos Adomėnienės-Vabolienės motina Rita Levickienė, kuri ir yra visų šių nekilnojamojo turto sandorių variklis. Ji yra bendrovės "Proka" vadovė bei bendrovės "Julius ir Ko" likvidatorė. Šios bendrovės tarpusavyje bei asmeniškai vadovei R.Levickienei yra pardavusios ir perpardavusios nemažai turto Kauno mieste. Kai dukra sėkmingai ištekėjo už Vilniaus politinio elito pažibos M.Adomėno ir išsikraustė iš Kauno, savo investicijas iki sostinės išplėtė ir Levickų šeima (antikvarinės parduotuvės Vilniaus senamiestyje). .." "Sunku tvirtinti ar neigti, tačiau neatmestina, kad vesdamas pasakiškai pralobusio senosios sovietinės nomenklatūros šulo V.Levicko anūkę M.Adomėnas galėjo gauti reikšmingą "pasogą" savo būsimiems kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sandoriams" ———-Klausykite, gerbiamieji lietuviai, tai ar čia "anglosakisiškasis entrepreneurship"="lietuviškajam VERSLUMUI"? Čia grynų gryniausia spekuliacija, APSUKRUMAS be jokios moralės pėdsakų, ir jokios INOVACIJOS. Gal ir gerai, kad p.Adomėnas nepadarytas Švietimo ministru. Jis būtų tame švietime ir moksle viską suprivatizavęs. A.Kubiliui, matyt, užteko savisaugos jausmo paskirti ministru Steponavičiuką, kuris turi daugiau visuomeniškos atsakomybės, nors ir skelbiasi liberalu.

Sveiki rupjūčio gale. Šiandien ryte paskaičiau, kad TPP dinininkų atšaka steigs naują politinę jėgą. Parašiau ten pasiūlymą pavadinti ją Naujoji konservatorių sąjunga… Dabar pavakary permečiau V.laučiaus straipsnį Delfyje: "V.Laučius. Valdančioji koalicija – be konservatorių?". Staripsnį jis netikėtai užbaigia taip: "Galima tęsti, bet galima šioje vietoje ir užbaigti klausimu, kurio pernai kalbantis netikėtai paklausė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona: ar Lietuvos konservatoriams tapus krikdemais, neatsiras nauja konservatorių partija? Gal jos jau reikia? ————————Tai va, atsirado poreikis konservatizmui. Gerai būtų pasinaudoti Anglijos konservatorių inovacijosmis. Apie tai šiame bloge kalbėjome. Su malonomu prisiminčiau. "

kodėl Saulius Stoma tyli?

Be ginčų ir be diskusijų pasakysiu tik viena - šaunus blogas, Sauliau. Eurokančios Lietuvai tikrai kol kas nereikalingos.

gerb.Strujui Sveiki. Aš taip manau: Iš televizijos ir spaudos nuotrupų nesunku susidaryti nuomonę, kad Saulius Stoma užsiėmęs neregėtai sunkiais organizaciniais darbais frakcijoje ir partijoje.. Todėl Blogas turės palaukti. Ką darysi, kova reikalauja aukų.

Tokio aferisto, kaip stoma, dar neregejau.