To Lietuvoje dar nebuvo. Atrodo, nieko panašaus nebuvo ir pasaulyje. Nepraėjus nė metams nuo rinkimų, antra pagal dydį valdančioji frakcija ne tik skilo į dvi dalis, bet ir bjauriai apsinuogino, prarado bet kokį visuomenės pasitikėjimą ir pati sunaikino savo ant kojų bandžiusią stotis partiją.
Kai kas sako, kad tos partijos net ir nebuvo. Galbūt. Tačiau po sėkmingų Seimo rinkimų, bent jau dalis žmonių tikrai stengėsi steigti normalią demokratinę organizaciją su apibrėžta programa ir demokratinėmis struktūromis. Deja, šie bandymai labai greitai žlugo. Teisūs pasirodė tie, kurie iškart sakė, kad TPP yra tik kažkieno projektas valdžiai paimti.
Dabar beliko smalsumas: kieno tai projektas? Manau, į šį klausimą netrukus bus atsakyta. Ir tai bus labai gera pamoka visiems. Tačiau dar svarbesnė yra žlugusio TPP projekto pasekmių likvidavimo problema. Ji skaudžiai aktuali jau šiandien, nes prasidedanti Seimo sesija turės spręsti Lietuvai gyvybiškus klausimus. Užsitęsęs grupinis šėliojimas gali tapti pražūtingas visiems.
Kokia turėtų būti nauja valdančioji koalicija, kad jos formavimas sukeltų mažiausiai primityvių egoistinių aistrų ir ilgam nesujauktų Seimo bei vyriausybės darbo? Klausimas vertas milijono. Žinoma, visų pirma reikia tikėtis kuo greitesnio Seimo pirmininko Arūno Valinsko atstatydinimo. Tačiau tai tik naujos koalicinės dėlionės pradžia. Po to gali kilti kruvinas karas dėl postų, kurį nebūtinai laimės geriausi.
Tad ką daryti? Manau, atėjo tinkamiausias laikas visiems su TPP vėliava ėjusiems veikėjams (ir man asmeniškai) prisiimti atsakomybę ir didesnę ar mažesnę kaltę dėl to kas įvyko. Tai mes sukūrėme šią nenormalią situaciją, kai dvi valdančios frakcijos iš esmės yra politiniai fantomai, neturintys jokios atramos visuomenėje, taigi - ir tikro politinio legitimumo.
Galbūt mums visiems reiktų trauktis iš valdžios, tačiau tai tik sukeltų naują griūtį su neprognozuojamais padariniais. Juk bent jau vieną savo pažadą mes įvykdėme ir vieną gerą darbą padarėme.
Mūsų dėka į valdžią atėjo užsisėdėję opozicionieriai, kurie irgi kalbėjo apie permainas. Senoji korumpuota valdžia buvo pakeista. Nors mūsų koalicija ir bloga, tačiau geresnės šiame Seime tiesiog nebuvo įmanoma sukurti. TPP susidėjimo su dešine, o ne su senąja kaire dėka gerų pokyčių įvyko netgi socialdemokratų partijoje.
Ar įmanoma geresnė koalicija dabar? Galbūt. Tačiau opozicija į valdžią šiuo sunkiu metu per daug nesiveržia, o svarbiausia – nėra aiškios alternatyvos, kaip kitaip Lietuvą reikėtų gelbėti. Taigi drastiškas valdžios pasikeitimas esminio kurso nepakeistų, o tik keliems labai svarbiems mėnesiams paralyžiuotų valdžios veiksmus.
Vadinasi lieka vienintelis teisingas sprendimas, kuriam anksčiau pritarė ir naujoji Prezidentė. Reikia kuo mažiau personalinių pasikeitimų, ypač kai į aukštus postus ateiti gali nelabai patikrinti žmonės. Tačiau dabartinis status quo yra akivaizdžiai neteisingas. “Ąžuolo” frakcija turi didžiąją dalį pagal koalicijos sutartį TPP skirtų postų, nors joje yra tik 7 nariai, kai likusioje dalyje, kaip ji besivadintų, vis dar yra 13 žmonių.
Kaip jau minėjau, šioje situacijoje teisingiausia būtų visiems buvusios TPP frakcijos nariams ir jos deleguotiems vykdomosios valdžios atstovams atsistatydinti iš užimamų postų. Nauji (kai kur gal ir tie patys) žmonės turėtų būti parenkami visų pirma vertinant kompetenciją. Čia atsakomybę turėtų prisiimti visa koalicija, o vertinant ministrus – ir didžiausią legitimumą šiuo metu turinti Prezidentė. Žinoma, koalicinės aritmetikos neišvengtume, tačiau ne ji turėtų viską lemti.
Ar tokie aukšti kriterijai nesugriaus koalicijos? Manau, atvirkščiai – sustiprins. Pasitraukimas tokiu momentu reikštų ne ką kita, tik asmeninių ir grupinių interesų kėlimą aukščiau visuomenės ir valstybės. Juk tai būtų pasitraukimas ne dėl principų ar idėjų, o dėl postų. Visiems viskas taptų akivaizdu. Būtų aišku, kad nubyrėjo tie, be kurių koalicijai tik lengviau.