Optimistiškai nuteikia Seimo įvardijimas Pasmerktųjų namais.Kad iš Stomos lūpų tiesiai dievui į ausį.

Gerb. Sauliau, tai gal parašysite "Pasmerktųjų namai 2"? Bet gi nėra Seime taip blogai kaip ten, tiesa?

Kaip jautiesi, Stoma, perbėgęs. Parašyk apie tai kitame straipsnyje. Gali pasitart su daugiau patirties šioje sritije turinčiais "namų" gyventojais. Parašyk, Stoma, kaip jaučiasi tie kurie neturi savo įsitikinimų, pricipų pagaliau sąžinės. Gal pasakysi, Stoma, kaip supranti savoką DORAS ŽMOGUS. Parašyk, Stoma

aha, ir prie viso to dar reikia prideti visokiu paulausku ir co. ketinimus sudaryti galimybe rinkejams atsaukti atskirus parlamentarus ar net visa Seima - kaip tik to mums ir betruksta…

Stoma gana taikliai save įvardijo kaip “šiokį toki valdžios namu gyventoją”. Tas „šioks toks“ vis rečiau prisimindamas savo senąsias mintis, kurias taip aktyviai čia dėstė anksčiau, dabar bando net neaiškindamas kodėl taip pasikeitė jo asmens „valdžios“ vertinimai. Kviesdamas žiūrėti kaip sudaryta vyriausybė, savo žodžiuose ir sąvokose pasiklydęs Stoma, „būdamas tik gyventojas“ aplaižytais išsireiškimais bando įteigti, kad VYRIAUSYBĘ formuoja visas Seimas. Atrodo, kad Stoma jau prisitaikė prie kitų „gyventojų“ Seime ir „kaimynai“ jam netrukdo, kaip netrukdo, kad vyriausybė neformuojama o dalinama. Todėl verta kalbėti tik apie tai ar gerai. Ar blogai buvo ar yra padalintos valstybės valdymo sritys, o ne apie tai kaip vienas ar kitas apsišaukėlis profesionaliu politiku, valdo valstybę ar jam patikėta ministeriją. Bandydamas būti pakankamai kritiškas, visu pirma turėtu pažvelgti kritiškai į save o ne perkelti kritikos ribas neliečiant savo asmenybės. Nors neverta stebėtis juk Stoma save įvardija kaip „gyventoją“, gal net tikėdamasis, kad tokiu „tik gyventoju“ išliks ilgą laiką. Nevargsiu toliau komentuodamas „Stomos rašinėlių“, jis pats, kaip ir daugelio kvailių laive ar krante sąmonė, dirba „kitokiu rėžimu“ todėl net nekyla mintys, kad šalies ūkio ir ekonomikos valymas politikų (apsišaukėlių) pakeitimas, neduos jokių geresniu rezultatų. Juk SSSR irgi valdė politikai.

Ar galima vadinti atsigavimo metais, kai mažinamos pensijos, o vilties, kad jos bus kompensuotos dar mažiau. Apie tai byloja ir suktojo premjero pažadai metų pradžioje pensijų neliesti, o metų pabaigoje prastumti įstatymą apie visų pensijų sumažinimą, nenurodant kaip jos bus kompensuojamos. Viskas nukeliama į ateitį, po mūsų nors ir tvanas, tokia valdančiujų išmintis veda tik prie blogėjimo. Ar galima tikėti prezidentės ar premjero pažadais, kad ekonomika pradės atsigauti kitų metų pabaigoje? Nuo pažadų be darbų- vilčių tikrai maža.

Įdomu, jeigu autorius palygintų savo pasisakymus su prieš metais buvusiais. Ką gi, "kieno vežime sėdžiu, to ir giesmę giedu". Bet ką čia pasisakymai,- "žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim". Tad, deputate, balsavote "Už" biudžetą ar "Prieš"??? Atsakymą aš žinau. O dabar atsakykite SAU, ir paskui paskaitykite SAVO straipsnį apie motinystės pašalpų mažinimą. Manyčiau, nuvylėte ne tik mane, o ir daugelį palaikusių. Bet ar tai svarbu sėdint šiltoje valdžios kėdėje?

Pasmerktieji su atpirkimo sutartimis. Toks dėkingas fonas, betgi maža žėrinčiųjų taurumu. Pasimėgaukite savuoju įnašu. Teisingumo metas išmušė jau šiemet, jam telieka mažmožis - kaip reikiant pasiekti visus.

Stoma teigia, bet…taiginiai jo lauziami is pirsto, be argumentu, be isigilinimo, o kartais ir visiskai naivus. Stai pavyzdziui: "Tarp didžiųjų politinių jėgų Tėvynės Sąjunga vis dėlto yra mažiausiai korumpuota" Tikrai? O kuo ta deklaracija butu galima pagristi? Yra kazkokios apklausos, kiti duomenys? Nera. Tai tik Stomos "wishful thinking". "Be to, palyginus su rimčiausia konkurente - socialdemokratų partija, Tėvynės Sąjunga daug mažiau atstovauja mūsų valstybėje pernelyg įsigalėjusios biurokratijos interesams" KOL KAS, ko gero, taip. Nes beveik 10 metu nebuvo valdzioje. Uztat dabar su dideliu uolumu ir skuba keicia "svetimus" biurokratus "savais". Tad po metu si Stomos teze bus tik praeitis…

Toliau: "Verta susimąstyti, kodėl tarp pokomunistinių šalių geriausiai laikosi į gerovės valstybę orientuota ir didžiausią procentą BVP per biudžetą perskirstanti Slovėnija?" Taigi, taigi: verta SUSIMASTYTI. Kodel gi tad p.Stoma nesusimasto? O, uzuot mastes, naiviai ir primityviai bando pirsti niekaip nepatikrinta koreliacija tarp to "didziausio poerskirstomo %-to" ir "geriausio laikymosi". Pone Stoma, nupuskite dulkes nuo logikos vadovelio! Is jo suzinosite, kad "greta to" ar "po to" dar NEREISKIA "del to"! Sito nesuprates dar, ziurek, kita karta parasysite, kad "Suomija gerai laikosi greiciausiai del to, kad joje gyvena Kaledu Senelis "

Matyt, visi tai susierzine, kad bet koks kalbejimas visus nervina. Geriau Sauliau viesai savo minciu neskelbtumet, gal geriau kazka padarytumet tyliai arba beveik tyliai, zmones ivertins labiau uz kalbejima… Nors kazkodel nemanau, kad kazkas is cia pasisakiusiuju kazka daug daugiau padarytu, jeigu butu Jusu vietoje.

Stoma, man atrodo, kad tamsta nusišneki ir gan smarkiai. Jau atrodo, kad taikaisi į Kubiliaus sostą.Kaip liaudis patarlė sako, kad daug bešnekėdams vis vie sumeluosi . Tai ir tau taip išeina. Kubilius nėra iš šventųjų kaip tu stengiesi įbrukti visiems šia minti. O jo šaika ir gi geri vagis, gal pats daugiau jų nuodemiu žinai, tik tyli ir pezi nesamones. Kas pardavė Mažeikiu gamykla Viljamsiu ir dar su kraičiu. Kaip jo ušvė nusipirko vienuolinus būdama senyvo amžiaus ir niščiaq pensininkė?.Galima vardinti ir vardinti Krikdėmu nuodemes, vagis ir žulikai toje partijoje. Nekorumpuoti plėšikai. Kas pradėjo ir padarė ŽEME kilnojamu turtu ar ne išgirtas Lansbergis.Gi Krikdemu partijoje yra patys žimiausi vagys, kurie galėtų predentuoti į Ginekso rekordų knyga. Labai jau daug šūdao primalei, Stoma.

Pirmiausia sveikinu sugrįžusį autorių S.Stomą ir internautus su jau jau artėjančiais Naujais 2010 Metais. O dabar paskaitysiu viską. Laiko daug per šventes…

2009: pirmąsyk kulkos į žmones. Samdomų žudikų pavyzdžiu - tiesiai į kaktą. Šūviai, smūgys moterims ir vaikams. Už tai, kad susirinko pasikalbėti su valdžia ir išsakyti jai savo neviltį ir skurdą (baisiau - tik Afrikos lūšnynuose). Šviesus Generalinio Pedofilo - tokio simatiško rudaplaukio su akiniukais - pasirodymas, ginant Generalinę pedofilų būstinę ir klaną. Valdžioje - dvi stambios jėgos: bepročiai ir klounai. Vieni su lietuviška, kiti - su klouniškai vartaliojama Rusijos vėliava. Išlindo, kaip tarakonai iš plyšių - tai intelekto nesužalotų laidų vedėjai, tai Bobruisko lygio ‘aktorės", ogi visų skambiausieji - kalėjimo lakštutės, pinigų švaistyme pasikausčiusios. Metai, kada valdžia - su stomom pirmose eilėse - smaugė viską, ką galėjo. meną, kultūrą, dorovę - viską, išskyrus jėgos struktūras (ant jų tik ir laikosi). Metai, kada tauta visiškai nustumta nuo bet kokio vaidmens valstybėje. Biudžetas išvogtas (nup premjero rezidencijos iki "valdovų rūmų") - tai irgi naujiena, dar niekas nesugebėjo VISKO išvogti. Konservų ir klounų duetas - sugebėjo. Prezidente išrinko - lesbietę komunistę. Turbūt tai labai post-modernu, multikultūriška - bet vistiek dvokia ir vistiek dugnas. 2010: tikiuosi, bus REVOLIUCIJOS laikas. Šūviai, Seimo šturmas, teisingumo naktis su liepsnojančiais laužais gatvėse - ir vargas tam, kas tą naktį priklausys bent vienai iš valdnačiųjų partijų! Tikiuosi, 2010.12.31 dieną Tėvynės sąjunga, abi klounų partijos bus pasklebtos už įstatymo ribų kaip nusikaltusios Lietuvos respublikos piliečių genocidu. Grybayuskaitė, tikiuosi, grįš į gimtąjį Briuselį su savo drauge, kur sėkmingai kurstys meilės lauželį ir pasakos, kaip buvo gera būti labiausiai prorusiška prezidente. Iš Kremliaus pakartos: pravil’noj dorogoj idioš, Dalia. 2010 Lietuva turi atgauti Nepriklausomybę - ir tik per revoliuciją, per valdžios susigražinimą tautai. O p.Stomai - draugiškas patarimas pasitraukti iš politikos ir atgailauti (vienuolynų daug) už nuodėmes prieš Lietuvos piliečius. valinskų, baukučuių, antanų ir pan. - nė Dievas neišgelbės, jie pasmerkti. Stoma dar gali - jei atgailaus - išsigelbėti.

stomos pastebejimai teisingi,jo darbai naudingi, o bendravimas cia,tiesiogiai, - sveikintinas.ir kita seimunai galetu pvz. imt. Su naujais!

Taigi, taigi… Pilnatis ir mėnulio užtemimas prieš pat Naujuosius. Revoliucijos pranašai? Jooo. Mano knygutė iš Lukiškių taip ir vadinosi: "Užrašai iš Pasmerktųjų Namų". Didžiulis pasisekimas buvo. Vargu ar Seime tokių įdomybių pavyks prisigaudyti. O dabar tik atsakysiu senam pašnekovui Orwelui. Taigi mamyčių įstatymą kartu su Prezidente pavyko pataisyti. Ir beje, negaliu nepasigirti. Vienintelis iš TS frakcijos nebalsavau dėl pusryčių sumažinimo remtiniems vaikams. Turėjau dėl to problemų. Tačiau tai - jau tikrai sąžinės reikalas. O ką pasiūlysite daryti? Eiti pas socdemus ir versti valdžią? Asmeniškai būtų labai naudinga, bet sąžinė neleidžia.

Čia kas - "pastovus pašnekovas Orwellas"? Rašytojas, "1984" parašęs? Hm. Lietuvoje yra klasikinė revoliucinė situacija: viršūnės visiškai nebežino, kuo gyvos apačios. Valdžia nebenori, tauta nebegali gyventi po senovei. Pridėkime tai, kad absoliuti dauguma (mažiausiai 75%) žmonių skurde, o pasiturinčiai gyvena daugiausiai 5%. Ekonomika sužlugdyta, biudžetas visas išvogtas, litą konservatoriai iki vasaros žada devalvuoti (berods, 5 Lt. už eurą). Pridėkime terorą iš valdžios pusės - ir gausime klasikinę Lotynų Amerikos tipo "valstybę". Šansų nors ką nors pakeisti legaliu keliu - nėra. Juk bet kurį mitingą policijai liepta sušaudyti. Užtektų bet kam peržengti aptvarus- ir tikra kulka į kaktą. Galimybės atšaukti deputatus - nėra. Naujų rinkimų niekas neskelbs. Tai gal, p. seimūne, iš savo nepakeliamos išminties, Saliamoną lenkiančios, aukštumų, pasakysite man, eiliniam rinkėjui - kaip padaryti, kad Lietuvoje neliktų nė vieno konservatoriaus ir abiejų klounų partijų narių? Kad daugiau niekam nekiltų mintis šaudyti žmonėms į galvas? Kad valdžia, prieš ko nors imdamasi, atsiklaustų rinkėjų? Jūsų valdžia, ponas kalėjimo lakštingalėli, šito nedarė, nedaro ir nedarys. Mieliau garsiai rypaus - pamenate? - apie vargšes močiutes, kurios anūkų negali į būrelius leisti. Kaip padaryti, p. Stoma, kad deputatai nors per "Google" pasižiūrėtų, kuo žmonės gyvi, kiek kepalas duonos parduotuvėje kainuoja? Gal koks įstatymas yra? Betgi mes abu žinome, kad nėra tokio įstatymo. Socdemai? Socdemai - tie patys komunistai. Jie tiktų kaip pereinamoji vyriausybė, bet ne daugiau. Pirmiausiai reikia sunaikinti visus valdančiuosius. Bent jau tuos, kurie neatgailaus už Lietuvos piliečių genocidą. Tik nusiprausę svetimu krauju - būsime švarūs. O tada pagaliau pradėsime kurti naują, laisvą, nepriklausomą ir orią Lietuvą, be konservatoriškų bjaurasčių.

Su Naujais Metais Seimūne S. Stoma. Sėkmės Jums užbaigti kadenciją su konservatoriais , o gal net tapti kultūros ministru ( ministras - seimūnų svajonė) . Nebijokite revoliucionierių , Lietuvoje jų paprasčiausiai nėra. Bijokite savų - šalia sėdinčių, gali išdurti ba daugiau patyrę. Kurgi tada glausitės?

Problemų dėl balsavimo? Oho. Beje, kažkada pats rašėte, kokia pakanti svetimai nuomonei ši partija, o dabar problemos dėl balsavimo… Tarp kitko, kadangi nėra šio blog’o etatino juristo, kiek pasireikščiu aš,- niekas negali nurodyti Seimo nariui kaip balsuoti. Tai numatyta Konstitucijoje (ai, tiesa, ji valdančiai koalicijai negalioja). Ir kirtikuodamas bei bausdamas savo frakcijiečius, kubilius nei daug, nei mažai, pažeidžia Konstituciją. Paksui už tai buvo pradėtas apkaltos procesas. O Jūsų pasirinkta stebuklingoji koalicija su tuo taikosi. TAIKOSI SU KONSTITUCIJOS PAŽEIDIMU. Tad gal tikrai teisus Darth Vader, ir kito kelio nėra? Sauliau, o jūs pagalvojate, kokioje padėtyje Jūs atsidurtumėte TEN, jeigu elgtumėtės, kaip elgiatės Seime? Jūs buvote, žinote, nors TEN nėra įstatymų, bet yra Teisingumo jausmas, beje, veikiantis geriau už įstatymus. Žinote, iš dalies Jūs manyje sukūrėte tikėjimą, kad politikas gali būti Žmogus. Sukūrėte, ir sugriovėte. Pamenate O.Henrio "Kelius, kuriuos renkamės"? Tai va, Jūs nusprendėte, kad Bolivaras nepaneš dvigubos naštos, ir nužudėte tą Stomą idealistą, maištininką. Gaila. Gal perdaug parašiau, gal nesuprantamai kitiems, bet Jūs, manau, suprasite. Gerų Naujų.

Šis Stomos rašinėlyje lyg tai „metinėje ataskaitoje“ ir pavardintame „Metai Pasmerktųjų namuose ir 2010-ųjų viltis“, visai nekalbama apie paties Stomos nuveiktus darbus. Tai tiesiog Stomos „pamąstymai“ apie tai kas „blogai, blogas“ ir „gerai, geras“ su nuoroda kad 2010 bus vilties metai, nors toliau savo rašinėlyje jau mini, kad 2010 reiktu paskelbti TEISINGUMO METAIS. Tad sujungus tai butu „Vilties ir teisingumo metai“ ir jei dar pamenate sklandančia patarlę; „Viltis - durnų motina“, susimąstysite kam skirtas Stomos straipsnis. Nukreipiant viltis kad 2010 kažkodėl atsiras teisingumas, nes Stoma viliasi ar teigia kad jo ir pats labai nori, teliks viltimi. Juk negi Stoma ruošiasi bėgti iš „pasmerktųjų mamų“ palikęs tokia miela net verslininkams –milijonieriams Seimo nario kėdę, turi minčių kaip kovoti ar keisti („iš vidaus“) „sistemą“, apie kuria jis taip pat kalba šiame rašinėlyje,? Jei pamename, Stoma ilgai rašė rašinėlius, ilgai rinkosi ir neberado jam tinkamos partijos, kol pagaliau Valinsko partijoje pateko į partijos sąrašo viršūnę. Taip patekęs į Seimą, Stoma gana greit pajuto Valinsko partijos žlugimą ir kiek trumpiau paieškojęs surado kitą partiją, kuriai dabar ir atstovauja. Kadangi Stomos blogas yra jo asmeninė rašinėlių svetainė, tai apie jo partijos planus, viltis net neužsimenama. Kaip neužsimena ir apie savo „gerą darbą“ savo parašytu knygelių pirkimą už „valdiškus“ pinigus. Tokių „ČIULBUONIELIŲ“ yra labai daug ir kažkodėl to „čiulbėjimo“ apakinta visuomenė labai mielai klausosi tokių „čiulbesių“ jau 20 metų.

Sios vyriausybes zlugima atidejo liaudies favorites Grybauskaites isrinkimas bei valinsko pakeitimo Degutiene spektaklis. Deja tai "uzliuliavo" skestancia TS gelda ir sie paisgviese atimti ubago lazda is pensininku. Siems smogta trigubai: apmokestintas anuku-tikruju ipediniu-mokslas, vaikai ir anukai netenka darbo ir palieka Tevyne, sumazintos pajamos. Tauta to nedovanos. Pareigunu keitimo viltys zlugs greitai. TS lyderiams teks isikurti tremtyje sekant savo nepopuliariojo "patriarcho" pedomis…

Diagnoze kodel Lietuva taip teskesi yra teisinga. Bet kas is to? Nera ne vienos partijos Seime ar bent arti jo (kazkokias panasias idejas issako tik LSDS), kuri turetu tiksla kurti europine socialiai orientuota ekonomika, o ne Lotynu Amerikos "liberalizma", kuris taip efektingai 2009 metais Lietuvoje bankrotavo. Neabejoju, kad 2010 metais ekonomikoje bus bandoma daryti ta pati kas ir buvo daroma paskutinius 15 metu dar labiau "nuliberalizuojant" viesaji sektoriu, prisidengiant psuedo reformomis, kuriu vienintele esme, kad kuo toliau tuo daugiau reikes moketi uz svietima, sveikata ir t.t. gaunant tokio pacio zemo lygio paslaugas. Tapome tokiu Lotynu Amerikos filialu ES. Tiekiame pigia darbo jega ES senbuviu paslaugu ir statybu sektoriui panasiai kaip kokia Meksika ta daro JAV. O bandrai paemus as dabar suprantu kodel zlugo 1939 - 1940 m. smetonine Lietuva. Dabartinis "elitas" tiesiog su pavydetinu tikslumu atkartoja anu elgesi. Tik Smetonos "elitas" maziau maivesi ir nevartojo zodzio "demokratija". O daugiau niekas nesiskiria, tik kitas technologinis lygis. Ir pabaiga gali buti tokia pati, ateis ruskelis nusimaus kelnes pirstels ir visas si karxdonine valstybe subires per kelias dienas kaip subyrejo 1940 m.

Dėl "europinės socialiai orientuotos ekonomikos".———— Atsiprašau, Jūsų suvokimas, atsisakius Lietuvoje socializmo, kas rinka arba kas pagaliau kapitalizmas Europoje (ir Lietuvoje) per pastaruosius 20 m neišbaigtas, t.y., netesingas. Net su LSDS pastiprinimais. Kad geriau suprastume vieni kitus, pradėkime kritiškai analizuoti naujausius teorijos pagrindus, pvz netikslų vertimą iš mūsų "Vierslo žYnių": ———–"EDMUNDAS S. PHELPSAS: Ar kapitalizmas turi ateitį? 2008.12.22 ——————— {Edmundas S. Phelpsas, Nobelio ekonomikos premijos 2006 laureatas, hhttp://vz.lt/default2.aspx?ArticleId=8e9331c0-6168-4d6c-a37a-d8775a97ae72} Artėjant 2008 metų pabaigai daugelis europiečių pradėjo kalbėti apie kapitalizmo pabaigą. Jie pamiršta, kad kapitalizmas Europoje jau vieną kartą, ketvirtą praeito amžiaus dešimtmetį, dažniausiai lydint prievartai nusileido etatizmui, valstybės įsigalėjimui, ir korporatyvizmui, o atgaivintas devintą dešimtmetį tebuvo tik keletoje šalių. Išgyvenant dabartinę finansinę krizę – vieną iš daugelio, kurias teko pergyventi kapitalizmui – verta užduoti klausimą, ar kapitalizmo privalumai, jei tokių yra, vis dar viršija už juos mokamą kainą. Nors Marksas prisipažino smarkiai susižavėjęs kapitalizmo idėja, šiais laikais teigiama, kad geriausia kapitalizmo pusė – v e r s l u m a s – gali būti įdiegta ir kitokioje sistemoje, kurioje nebūtų tokio žalingo poveikio, į kurį yra linkęs kapitalizmas. Kapitalizmu pradžioje buvo žavėtasi kaip “progresyviu”. Produktyvumas kildavo ir nebemažėdavo. Reikėtų akcentuoti, kad apie 1820 m. žingsnis po žingsnio pamažu iškilus finansiniam kapitalizmui, produktyvumas stipriai išaugo daugelyje Europos šalių: Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Dar sparčiau (ir anksčiau) našumas augo JAV. Skurdūs istoriniai duomenys, kuriuos galima pasitelkti analizei, rodo, kad apie 1820 m. atlyginimai (pakoreguoti atsižvelgiant į infliacijos protrūkius ankstesniais dešimtmečiais bei į defliaciją vėlesniais dešimtmečiais) irgi didėjo panašiu spartumu. Šiais laikais išsakoma pakankamai daug svarių nuomonių, kvestionuojančių, ar šiandieninis produktyvumo augimas atneša nors kiek naudos, palyginti su bauginančia kaina, kurios išvengti neįmanoma. Tačiau, remdamasis savo empiriniais tyrimais ir logika, manau, kad ši populiari hipotezė neturi pagrindo. Visų pirma, europiečiai kapitalizmą laiko “laisvąja rinka”, kai valstybė nesikiša į verslo reikalus. Bet kapitalizmas reiškia atvirumą iš a p a č i o s į viršų kylančioms i n o v a c i j o m s. Savaime kapitalizmas negrasina niekieno gerovei. Minėta populiarioji hipotezė neigia net akivaizdžiausią naudą. Pripažįstu, jog mano brangiai apmokamų draugų atlyginimai yra pakankamai dideli, kad patenkintų turbūt visus jų esamus ir būsimus poreikius. Net mano atlyginimas leidžia man patenkinti manuosius. Tačiau augantis produktyvumas beveik visuomet veda prie didėjančių atlyginimų visos šalies ekonomikos mastu. O bendro atlyginimų lygio padidėjimas atneša šaliai itin naudingas socialines vertybes. Tokia leidžia daugeliui žmonių išvengti nuobodaus, varginančio, rutininio darbo ir rinktis motyvuojantį, įtraukiantį, akiratį plečiantį darbą. Markso eros “tamsiųjų Šėtono malūnų” nebėra dėl išaugusio produktyvumo, o ne dėl didesnio valstybės reguliavimo. Kita minėtos populiariosios hipotezės silpnoji pusė yra ta, kad dauguma esą egzistuojančių sąnaudų išties yra iliuzinės arba sufabrikuotos. Mintis, kad tvarkingai funkcionuojantis kapitalizmas reiškia silpną darbo rinką, t.y., aukštą nedarbo lygį ir menką aktyvumą darbo rinkoje, yra nepagrįsta. Priešingai, kapitalizmo skatinamos i n o v a c i j o s kuria darbo vietas – naujose kompanijose, sukurtose tobulinti naujas idėjas; rinkodaros ir valdymo grandyse, kurios privalo neatsilikti ir įvaldyti vis naujus įrankius. Kai kuriuose sluoksniuose taip pat puoselėjama jokiais įrodymais nepagrįsta idėja, kad paprasti žmonės itin sielvartauja dėl to, jog kiti žmonės turi sukaupę daug daugiau turto. Nemažai žmonių yra pakankamai praktiški ir supranta, kad, pavyzdžiui, patekus į ligoninę, svarbiausia, kad jiems tiesiog suteikiama kokybiška pagalba, o ne, kad kažkam kažkur yra suteikiama dar geresnė. Pripažinsiu, kapitalizme taip pat yra ir ardymo bei nežinomybės veiksnių. Bet neturėtume pamiršti ir monetos kitos pusės. Kapitalizmas yra unikalus tuo, kad stimuliuoja v e r s l i u s (entrepreneurs) žmones mąstyti apie naujas verslo idėjas, ištobulinti jas rinkai ir leisti vartotojams džiaugtis naujais atradimais. Turbūt didžiausias kapitalizmo pasiekimas yra tas, kad darbo vietos transformavosi iš rutinos, nuobodybės į pokyčius, protinį skatinimą, iššūkius, problemų sprendimus, tyrinėjimus ir, kartais, atradimus. Tiesa, darbas protą bukinančioje surinkimo linijoje buvo vienas iš kapitalizmo bruožų nuo 1776 m., kai Adamas Smithas išdėstė savo teoriją, iki 1920 m., kai Henry‘is Fordas pastatė savo didžiąsias gamyklas. Bet juk komunistinė Rusija ar socialistinė Europa irgi neišvengė surinkimo linijų. Ir augant našumui vis daugiau darbų buvo galima susirasti ne tik fermose ar gamyklose. Devynioliktojo amžiaus pabaigos Europoje vyko verslo transformacijos. Žinoma, visi matė, kad šis pakilimas ir įsitraukimas atnešė kažkiek ir nepatogumų bei nerimo. Bet dauguma gyventojų nebenorėjo grįžti atgal į praeities ramybę. Bet vis dėlto buvo grįžta, nors ir netyčia, kai etatistų ir korporatyvistų įsigalėjimas ekonominėse institucijose užmovė apynasrį i n o v a c i j o m s bei ambicijoms. Taip Europos darbo erdvė vėl tapo tokia pat bukinanti, kokia buvo anksčiau. Šiandien protingi ir gero linkintys žmonės tikina, jog galime atgaivinti v e r s l u m ą, bet taip, kad jis įsitvirtintų naujojoje ekonomikoje ir būtų nukreiptas į socialines investicijas – kad kovotų prieš pasaulinį klimato atšilimą, tobulintų energijos taupymo būdus ir t.t. Tačiau ir tokio mąstymo klaida, manau, yra ta, kad toks požiūris biurokratizuotų ekonomiką didžiąją dalį išlaidų skiriant vyriausybinėms agentūroms ir daugelį įmonių priverčiant dirbti pagal sutartį su vyriausybe. Savaime tai gal ir nėra problema. Bet problema taptų, jei užgniaužtų individų gebėjimą kurti i n o v a c i j a s atvirai rinkai. Praeito amžiaus ketvirtą dešimtmetį vyko natūralus eksperimentas, patvirtinęs šią tezę: naujai biurokratizuotos Vakarų Europos ekonomikas inovacijų lygiu smarkiai aplenkė pakankamai mažai biurokratizuota JAV ekonomika. Taigi, nors 2008-ieji buvo iššūkių pasaulinei ekonomikai metai, esu tikras, kad šalys, kurios vertina i n o v a c i j a s, supras tikrąją kapitalizmo vertę". Pasitikrinimui: © "Project Syndicate", 2008" "

p.Andriui—-inž Zmogau, pasiziurek gi pagaliau, kad uz lango 21 amziaus antras desimtmetis prasidejo, o ne 19 amziaus trecias. Ir prasom, gerbiamasis, nepilstyti LLRI demagogijos, kad kapitalizmas gali buti tik vienas - laukinis, o kas su tuo nesutinka, tai jie socilaistai ar komunistai, nes jus tampate panasus i musulmonu fundamentalistus, kurie kitus musulmonus kaltina, kad jie nera pakankami musulmonai ir del to zudo. Nereikia. Visi jau Lietuvoje pavargo nuo tokiu kaip jus fanatizmo

Gerbiamas seimūne, leiskite paklausti: ko taip beviltiškai stengiatės išsėdėti tuose "pasmerktųjų namuose’? Jei jau Tamstą taip slegia bloga jų aura- tuomet išeikite. Bet, pasirodo, net Zuokas šiuo atžvilgiu už Jus padoresnis. O tie namai ir gavo tokį įvaizdį dėl panašių į Jus.

Tai k1 Jūs rimtai siūlote? Juokais parašėte: "… Ir pabaiga gali buti tokia pati, ateis ruskelis nusimaus kelnes pirstels ir visas si karxdonine valstybe subires per kelias dienas kaip subyrejo 1940 m. ". RUSKELIS juk tikrai nebeateis…

to—-inž siulau viena karta pripazinti, kad 19 amziaus laukinio kapitalizmo dogmos 21 amziaus valstybeje neveikia ir baikti ta ziauru beveik 20 metu trunkanti eksperimenta su tauta ir valstybe. Tauta psichologiskai ir fiziskai isseko, ji daugiau nebepavelka. Uztenka. Komunizmo "statybos" ekperimenta mums primete okupantai ir tai mums kainavo ziauria kaina, is esmes prardome aktyviausia karta. Sis Lotynu Amerikos "liberalizmo"ekperimentas kuri leidome saviems daryti irgi nuslave visa aktyviausia generacija emigracijos forma (ir neturekite jokiu iliuziju, kad bent 20 proc. is ju gris atgal), bet skaudziausia, kad ta padare ne okupantai, o savi. Tokiai mazai tautai 2 ziaurus eksperimentai per 100 metu yra per daug Jei jau taip negalite be "liberalizmo" gyventi, tai imkite Vokietijos neoliberalizma ar net anglosaksiskas liberalizma. Bet baikite tas nesamones su Lotynu Amerikos "liberalizmu". as suprantu, kad labai skaudu pripazinti kai zlunga tuo kuo tikejai, bet nematydamas akivaizdziu dalyku tamsti primeni Rusijos koministus, kurie su Stalino portretais vaikstio ir klykauja, kad tai buvo pati nuostabiausia sistema. Nugalek pats save, savo isdyduma ir pripazinkite, kad valtybe nuvesta klystkeliais, eksperimenta snepasiteisino ir mokykites ES senbuviu

Inž pateiktas straipsnis anaiptol nepaneigia Andriaus dėstomo dalyko: našiausi yra socialiai naudingi (gerovė, strategija) rėmai su veiksmingu iniciatyvų, inovacijų užpildu. Jei pasiekti viso to sugyvenimo ir veikimo - bus pasiekta lygsvara, šiandien žinoma kaip veiksmingiausia judėjimui, augimui. Bukas šalies rinkų išprivatizavimas vedė tik į minimą tamsų korporatyvizmą, kuriame aptiksime vergavimo ir sėkmingo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje, bet per mažai rasime kuriančiojo žmogaus, ar jį kūrybai skatinančio, bei galinčio už ją atlyginti.

Man atrodo, čia kolegos be reikalo užsipuolėt p. inž. Kiek prisimenu jo įrašus, p inž. nėra agitavęs už lietuviškąjį posovietinį "liberalizmą" t.y. laukinį kapitalizmą. Inovacinis kapitalizmas yra geras dalykas. Ir Lietuvos konservatoriams reikėtų pagaliau išgirsti britų konservatorių lyderio Deivido Camerono 2009 metų šūkį apie MORALŲ KAPITALIZMĄ. Atėjo laikas keistis. Jeigu iš krizės nieko nepasimokysime, būsime istorijos šiukšlyne.

Pirma, nesu joks liberalas. tačiau savo pasaulėžiūrą, kuria remdamasis čia parašau vieną kitą komentarą, turiu. Antra, man pasirodė labai įdomus šis Jūsų pareiškimas: "Jei jau taip negalite be "liberalizmo" gyventi, tai imkite Vokietijos neoliberalizma ar net anglosaksiska liberalizma". Gerai, tai IMKIME. Bet susigaudykime, kas tai yra. Ir tam yra puiki proga 21 amžiuje - prieš kelias savaites (2009 12 12) ne kur kitur, o Berlyne vyko pasaulinė konferencija, kurią organizavo Kapitalizmo ir Visuomenės studijų Centras (direktorius mano minėtas E.Phelpsas) tema: "Pokrizinė ekonominė politika". Jau turiu keletą pasisakymų, nes visa medžiaga dar nepaskelbta. Malonėkit pasakyti, ar kas Lietuvoje domisi tais dalykais? Spaudoje - tyla. Politikoje taip pat. Ir nenuostabu, šiandieninės Lietuvos ekonominė paolitika nieko bendro neturi su tikruoju kapitalizmu. Trečia, kaip Jūs galite įrodyti, kad Lietuvoje dabar įdiegtas ir veikia 19 a laukinis kapitalizmas? Arba dar įdomiau, kad Lietuvje vykdomas "Lotynu Amerikos "liberalizmo"ekperimentas ". (Beje, Čilės kapitalizmas, įdiegtas su liberalo iš JAV M.Friedmano pagalba nėra jau toks blogaas net valdžiusiam diktatoriui Pinočetui). Ketvirta, man atrodo, posovietinėje Lietuvoje įdiegtas ir klesti ‘korporacinis (korporatyvinis) kapitalizmas’, kuriam pradžią 20a davė paskui tapęs fašistu Musolinis: valstybę valdo stambių korporacijų, vyriausybės ir profsąjungų SUSITARIMAS (dar kitaip TRIŠALĖ sutartis)(1). Argi ne taip? Todėl neverta maišyti kapitalizmo su korporatizmu, nesuvokiant, ką tos sąvokos iš tikrųjų reiškia. Penkta, pritariu Jums, kad reikia mokytis iš ES senbuvių. Manyčiau, iš tų, į KURIAS lietuviai ir kiti Lietuvos piliečiai daugiausia emigruoja. Tos ES šalys 2: Anglija (JK) ir Airija. Ko reikia pasimokyti dar iš jų? Klausimas reikalauja atskiros analizės. Nes atrodytų per ES Direktyvas mes lyg ir mokomės bei paklustame. Bet kažkas nesigauna, jei tokius griežtus vertinimus valstybės atžvilgiu skelbia internautai p.Andrius, p.Skorpis. p.Darth Vader (Pirmiausiai reikia sunaikinti visus valdančiuosius), ir kiti. Šešta. Nei Jūs,nei straipsnio Autorius nekalba apie Bankus, jų vaidmanį valstybės gyvenime. Lyg jų visai nebūtų. Tik noriu priminti, kad Vakaruose įsitikinę, kad valstybių ‘ekonominis Dinamizmas"=verslininkai(inovatoriai) + bankininkai(investitoriai). bet Lietuva vedama kitais keliais. Rezultatus nelabai nelabai daugelis skina. ——————1)PS. Nors LR Konstitucija tokiam susitarimui prieštarauja, pvz 46 straipsnis: TAUTOS ŪKIS IR DARBAS 46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.

Inžinieriui. Abejoju ar aukštos frazės išves Lietuvą iš suirutės. Galima apsikarstyti protingomis knygomis ir citatomis, bet.. Lietuva toliau bus vedama kažkokiu nežinomu keliu. Tad visos tos idėjos Lietuvai… netinka./// Kad būtų paprasčiau, paaiškinsiu kaip aš matau situaciją. (Nesu seimo narys, tad mano metymas į Tiesą nepretenduoja). Pirmiausia reiktų atsakyti į klausimą,- "o kas pasiketiė nuo TSRS laikų?" Anksčiau buvo tam tikras klanas (aukštesnis partijos ešalonas), kurie gyveno KAIP ŽMONĖS. O dabar, ne tas pats? Tik į tą ešaloną dar įsijungė verslininkai. Kaip supratau Jūs, Inžinieriau, irgi versle. Tad konstatuokim, tai kas laikoma "vieša paslaptimi". Visi verslai (nelaikau verslu turgaus prekybos ir kitos smulkmės) surišti su partijomis tampriais korupciniais ryšiais. Pvz. toli ieškoti nereikia, buvo kas ir naftą bandė į Lietuvą eksportuoti, ir dujas. Savarankiškai. Amžiną jiems atilsį. Tad trumpai,- verslo laisvė tik tariama, ji nėra tikra. Teoriškai,- gali užsimti bet kuo, praktiškai… žr aukščiau./// Ką tai reiškia ekonomiškai? Atsakymas labai paprastas,- iškraipyta rinka. O iškraipytoje rinkoje neveikia kapitalistiniai rinkos dėsniai. Konkurentai nebe nukonkuruojami, o SUVALGOMI, padedant 152 valstybinių struktūrų. Lietuviškoje konkurencinėje kovoje išlieka ne geriausias, bet turintis geriausius ryšius su valdžia./// Tad ką gi tai primena istoriškai, jeigu jau mes norime šį tarpsnį įvertinti istoriškai? Tai primena feodalizmą,- yra feodalas politikas, ir NUO JO PRIKLAUSOMOS verslo struktūros,- feodai, kuriose, kaip baudžiauninkai dirba paprasti žmonės./// Štai tokį monstrą sukūrė landsbergio ir konservatyvistų (nuo konservatorijos, nes su konservatorių idėjomis naujasis partinis elitas nedaug turi bendro) šutvė. Štai ir visa istorija.

Noreciau paadvokatauti S.Stomai:Ir ka ,geriau butu ,kad jis Seime pasislepes tyletu ,kaip liaudies priesas tardomas NKVD? Nors nebijo zmogus islysti i viesuma su tauta padiskutuoti.Uzdekim pliusiuka…Siaip man susidare ispudis kad Lietuva kaip alkoholikas susrupino inkstais po 20 metu uliavojimo.Kai jau netgi neskauda,o atmirsta audiniai.Ir ka galetu Seimas padaryti,ka tauta galetu tokio pasakyti,ka Seimas paverstu istatymu atsizvelges?Galite igyuvendinti ,paversti istatymu tai ko nebuvo daryta 20m per menesius?Menesius,nes laiko jau nebeturite.Ka nors padaryti tokio,kad zmones patiketu jumis,kad tai ne eilinis akiu dumimas?Man uzteko perskaityti viena naujienu antraste ,kad rugstu burnoj pasidarytu : "2010m Lietuvoje jau isduoti 10 tukst verslo liudijimu".Atsiprasau,apie kokia cia LAISVE galima kalbeti ,kai VERSTIS reikia gauti kazkokio storasubinio valdininko liudijima??? Sumaniau nusipirkes sunkvezimi versti pervezimais.Einu i SBA (Small Business Association,angl.) istaigele JAV skirta padeti verslo pradininkams.Sinekurine pareigybe.Sedi toks kelmas ,papasakojo man vadovelines tiesas.Siame biznyj aiskiai nebuves.Pakreipiu kalba i teisinius dalykus,kad nors ka nors naudingo suzinoti."sakykite,o kur man kreiptis del verslo liudijimo?"(pavartojau zodi "permition,license to run such kind of business").Cia atejo eile kelmui is kedes iskristi.laikydamasis uz stalo ir isputes akis perklause "kokia licenzija???"Patylejes klausia:- Tu teises turi?Masina turi?Masina apdrausta,registruota ir technikine apziura atlikta?— Tai ko tu cia sedi,eik klientu ieskoti ir nepamirsk pelno deklaruoti iki balandzio 15d. Cia tik vienas pavyzdelis,o tokiu dalyku Lietuvoje virs galvos.Galite tai greitai pasalinti?Ne?Tada ,jeigu Darth Vader zodziai atspindi masiu nuotaikas,dziovinkite cukorius ir planuokite evakuacijos marsruta.

Inžinieriui. Abejoju ar aukštos frazės išves Lietuvą iš suirutės. Galima apsikarstyti protingomis knygomis ir citatomis, bet.. Lietuva toliau bus vedama kažkokiu nežinomu keliu. Tad visos tos idėjos Lietuvai… netinka./// Kad būtų paprasčiau, paaiškinsiu kaip aš matau situaciją. (Nesu seimo narys, tad mano matymas į Tiesą nepretenduoja). Pirmiausia reiktų atsakyti į klausimą,- "o kas pasikeitė nuo TSRS laikų?" Anksčiau buvo tam tikras klanas (aukštesnis partijos ešalonas), kurie gyveno KAIP ŽMONĖS. O dabar, ne tas pats? Tik į tą ešaloną dar įsijungė verslininkai. Kaip supratau Jūs, Inžinieriau, irgi versle. Tad konstatuokim, tai kas laikoma "vieša paslaptimi". Visi verslai (nelaikau verslu turgaus prekybos ir kitos smulkmės) surišti su partijomis tampriais korupciniais ryšiais. Pvz. toli ieškoti nereikia, buvo kas ir naftą bandė į Lietuvą eksportuoti, ir dujas. Savarankiškai. Amžiną jiems atilsį. Tad trumpai,- verslo laisvė tik tariama, ji nėra tikra. Teoriškai,- gali užsimti bet kuo, praktiškai… žr aukščiau./// Ką tai reiškia ekonomiškai? Atsakymas labai paprastas,- iškraipyta rinka. O iškraipytoje rinkoje neveikia rinkos dėsniai. Konkurentai nebe nukonkuruojami, o SUVALGOMI, padedant 152 valstybinių struktūrų. Lietuviškoje konkurencinėje kovoje išlieka ne geriausias, bet turintis geriausius ryšius su valdžia./// Bet ką gi tai primena istoriškai, jeigu jau mes norime šį tarpsnį įvertinti istoriškai? Tai primena feodalizmą,- yra feodalas politikas, ir NUO JO PRIKLAUSOMOS verslo struktūros,- feodai, kuriose, kaip baudžiauninkai dirba paprasti žmonės./// Štai tokį monstrą sukūrė landsbergio ir konservatyvistų (nuo konservatorijos, nes su konservatorių idėjomis naujasis partinis elitas nedaug turi bendro) šutvė. Štai ir visa istorija.

Belaukdamas, ką atsakys autorius p.Vitaliui, smalsu paklausti: ar ten (JAV ar kitur?) toks laisvas leidimas (teisė) imtis verslo nėra šešėlinė ekonomika? Kodėl klausiu? Mat, aš turiu tvarkingą pusiau krovininį automobiliuką (iki 500 kg), vežti krovinį klientams. Bet vežti pavojinga. Jei pagaus mokesčių inspekcija, pvz per skelbimus-reklamą, būsiu skaudžiai nubaustas. Juk niekas valdžioje pas mus nepatikės, kad gegužės 1d sąžiningai deklaruosiu pajamas ir pelną. O kur dar buhalterinė apskaita? neeee.

Inz.,mokesciu inspekcija JAV ne gatvese laksto,o kabinetuose gaudo mokesciu nemoketojus.Ir visvien sukciauti neapsimoka ,jeigu planuoji JAV gyventi ilgai,o ne pagriebti ir pabegti.Siaip tokiu gudruciu ,dazniausiai indu,pakistanieciu,arabu nemazai.Turi zmogus bakaleja,prekiauja,darbuotuojams moka grynaisiais,uzsiima kuo netingi apart pop-corno pardavimo.Mokesciu deklaracijos tokios,kad pasalpa reikia skirti.Ir taip metu metais,kol viena grazia diena ateina mokesciu inspektorius ir uzduoda "slykscius" klausimukus:Tamsta deklaruoji $9000 metiniu pajamu ,o sakykite is kur sitas namas $300.000 vertes namas ? O jusu uosviene deklaruoja ,kad jus jai padovanojote $40.000 vertes Lexusa ,betgi tai jusu 4 metu pajamos o seima didele.Vienzo sviecia tokiam gudruciui ilgi metai kalejimo ir kai jis rytietisku paprociu pasiruosia pulti ant keliu mokesciu inspekcija pasiulo geruoju atiduoti viska "mainais i teisinio persekiojimo atsisakyma".taip musu minetas gudrutis lieka prie savo bakalejos,krovininio forduko pop-cornui vezioti.Namukas ,Lexusas ir kiti negamybines paskirties turtai atitenka JAV izdui.Gudrucio nesodina.Kam?Maitinti kalejime misraine ir vaikus internate aukleti?Tegu toliau pardavineja popkorna.Susimastys ,kad gal neverta seseliuotti.Pensijos tai sulaukus 65 noresis.======================== Kas liecia jusu mineta krovinine masinike 500kg…Jeigu amerikonas pagalvotu,kad reiktu dasidurti kokiu pajamu, tai arba rasytu skelbimukus reklaminius "man with van" pades jums ka nors kur nors nuvezti,arba pasiulytu savo pareigas kokiai kurjeriu kompanijai ne pilna darbo diena.Pirmuoju atveju pinigai neblogi bet nestabilus,antruoju atvirksciai.Is meiles menui gali tik vazineti.Nors geram vairuotuojui bus geru ir stabiliu uzsakymu.Kiek kainuoja pietus kavineje nelabai rupes,5 ar 15 doleriu…Laikas brangesnis.Jeigu pinigus gavai i delna(daznas I atveju) - tai ir per metus tai nevirsija tam tikros ribos - neverta terlioti popieriu.Jeigu virsija (gudrucio bakalejininko atvejis) - geriau susimoketi ir ramiai miegoti.II atveju kurjeriu kompanija savo buhalterijoje nurodo kiek tau sumokejusi uz paslaugas ir metu gale atsiuncia tau popieriuka forma W9.ja duodi savo buhalteriui kuris tvarko mokesciu deklaracija.Nuslepti neapsimoka.garantuotai islis,ir nedamokeje kokiu 50-100 doleriu uzmokesite keliariopa bauda .Seseli smulkus verslininkai daro kitaip:Apsiperka gastronome savo seimos poreikiams gausiai taip ir delikatesais visokiais.Nuperka priedo kavos ir bandeliu.Kava ir bandeles atiduoda savo darbininkams.Delikatesus - zmonai.Visas islaidas uzraso kaip gamybines.Tai Polisinelio paslaptis.Bet mokesciu inspekcija (JAV,ne Lietuvos) ziuri i tai pro pirstus.Valdininko darbo laikas brangesnis.============= Grizus link Lietuvos.Kiek pastebejau,musu politikai isgirde apie visuotina turto ir pajamu deklaracija nutaiso gilu susimastyma veiduose.Idomu kodel?taupo mokesciu moketoju pinigus papildomiems kompiuteriams ar saugo musu pensininku nervus,gi neras grafos kur irasyti metines pensijos dydi ,susijaudins…

Pirma. Aciu p.Vitaliui uz itikinama ir gilia argumentacija, kokios TAISYKLES ivestos "ten pas JUOS", ir kokios TAISYKLES pas mus. Ir kodel taisykles TEN yra vykdomos, o pas mus arba vengiama jas vykdyti, arba pasitraukiama emigruojant. (Bandau rasyti be šžįęė…, nes jei nera lietuviško raidyno, sunku skaityti). Todel akivaizdu, kad ‘ekonomines taisykles TEN pas juos’ yra TEISINGESNES, nei ‘ekonomines taisykles’ pas mus. Panasu, kad TEISINGUMAS ekonomikoje nemažiau sverbu, nei "teisėsaugos ir teisėtvarkos srityse". Tačiau straipsnio autorius S.Stoma į teisingumo problemas ziuri kol kas kitaip, cituoju zemiau (1). —–Antra. Galva sukasi, pagalvojus: kaip tas TAISYKLES sulyginti "pas juos" ir "pas mus" skaiciais: mokesciu dydžiai, baudu dydžiai, kntroliuojanciu tarnybu skaicius ir ju teises nubausti, atsiunciant antstolius. Todel man neaisku, kai premjeras, ar spykeris, ar prezidente viesai sako, kad pas mus mokesciai tokie pat ar beveik tokie pat, kaip ir ten "pas juos". Tai yra, man neaisku, ar TEISINGUMAS Valstybes valdzios lygmenyje pries savo piliecius vykdomas teisingai. Jei zmoniu sluoksniai zinotu, jog musu valdzia ju atzvilgiu elgiasi TEISINGAI, tai gal jie nebutu tokie pikti valdzios atzvilgiu?—–Trecia. Del to, kas parasyta Jusu komentare taip: "musu politikai isgirde apie visuotina turto ir pajamu deklaracija nutaiso gilu susimastyma veiduose". Prisipazinsiu, iki siol nezinau, ar visuotinas turto ir pajamu deklaravimas yra GERAI ar BLOGAI. Mat, Premjers gasdina pvz ir mane taip sakydamas: nukentes visi, net zemiausi sluoksniai, nes reikes moketi ir uz nedideli namuka, ir uz sena masinike, gal dar televizoriu ar kompjuteri. O as nukentei nenoriu, todel tyliu ausis suglaudes. Idomu, kaip yra sioje srityje su TEISINGUMU? ——————————1)"Reikia pagaliau išeiti iš stresinės būsenos ir ryžtingai imtis ilgai žadėto teisingumo reikalų. Pirmieji žingsniai jau žengti. Tačiau 2010-uosius tiesiog reikėtų paskelbti TEISINGUMO METAIS. Susiveržę diržus, žmonės nebus tokie pikti, jei matys valdžios pastangas tvarkytis teisėsaugos ir teisėtvarkos srityse. Ekonomikos problemos čia neturėtų kenkti. "

ponas Sauliau visu pirma issivalykite savo partijoje,pvz:MATUZAS!

Gerb. Stoma, arba jus nebendraujate su ekonomistais ir politologais, arba varote kryptinga agitacija. Juokingi teiginiai ir naivus klausimai. Aisku, receptu irgi nera straipsnyje. Galiu smulkiau panagrineti (yra faktu kad ir apie Kubiliaus Saziniguma), bet gaila mano laiko. Taciau nekritikuosiu jusu, o pagirsiu. Visgi reikia drasos destyti savo poziuri viesai. Apnuoginti savo lygi (ir seimo taip pat). Sekmes Naujaisiais!

Kita staripsnio potemė - komunikacija(1). Ir aš kartais pagalvoju - kam to reikia; kam čia rašinėti?. Ką tik p.Balandis parašė: "Aisku, receptu irgi nera straipsnyje. Galiu smulkiau panagrineti (yra faktu kad ir apie Kubiliaus Saziniguma), bet gaila mano laiko". p.Balandis mano, kad neverta gaišti laiko, nes susidaręs politinis buldozeris varys savo planus, nusiteikimą ar net pasipūtimą: mes jau valdžioje. Tačiau p.Balandis teisingai pastebi, kad seimūnas s.Stoma ryžtasi viešai nusirenginėti, "Apnuoginti savo lygi". Tai kokią išvadą galėtume padaryti? Abipusė komunikacija galėtų veikti tokiu principu: "visuomenė(internautai)-Seimo narys-Vyriausybė". Ką čia ir kitur mes kalbėtume apie premjerą Kubilių (ar jo uošvę…), niekas nepasikeis. Kas nors pasikeisti gali, jei Seimo narys prieis prie p.Kubiliaus ir paskys: Andriau, kodėl tu taip darai? Mes visuomenės nariai to pasakyti ir net pajuokauti su vyriausybės pirmininku negalime. Todėl jei p.Stoma nesididžiuoja ir komunikuoja čia su internautais, tai jau gerai. Tai siūlo galas. Vyniokime. ———————— 1) "Beje, Irena Degutienė yra labai tiksliai įvardijusi didžiausią šios vyriausybės problemą. Tai – bloga komunikacija. Tiek vidinė, tiek išorinė"

Inžinieriui. Abejoju ar aukštos frazės išves Lietuvą iš suirutės. Galima apsikarstyti protingomis knygomis ir citatomis, bet.. Lietuva toliau bus vedama kažkokiu nežinomu keliu. Tad visos tos idėjos Lietuvai… netinka./// Kad būtų paprasčiau, paaiškinsiu kaip aš matau situaciją. (Nesu seimo narys, tad mano matymas į Tiesą nepretenduoja). Pirmiausia reiktų atsakyti į klausimą,- "o kas pasikeitė nuo TSRS laikų?" Anksčiau buvo tam tikras klanas (aukštesnis partijos ešalonas), kurie gyveno KAIP ŽMONĖS. O dabar, ne tas pats? Tik į tą ešaloną dar įsijungė verslininkai. Kaip supratau Jūs, Inžinieriau, irgi versle. Tad konstatuokim, tai kas laikoma "vieša paslaptimi". Visi verslai (nelaikau verslu turgaus prekybos ir kitos smulkmės) surišti su partijomis tampriais korupciniais ryšiais. Pvz. toli ieškoti nereikia, buvo kas ir naftą bandė į Lietuvą eksportuoti, ir dujas. Savarankiškai. Amžiną jiems atilsį. Tad trumpai,- verslo laisvė tik tariama, ji nėra tikra. Teoriškai,- gali užsimti bet kuo, praktiškai… žr aukščiau./// Ką tai reiškia ekonomiškai? Atsakymas labai paprastas,- iškraipyta rinka. O iškraipytoje rinkoje neveikia rinkos dėsniai. Konkurentai nebe nukonkuruojami, o SUVALGOMI, padedant 152 valstybinių struktūrų. Lietuviškoje konkurencinėje kovoje išlieka ne geriausias, bet turintis geriausius ryšius su valdžia./// Bet ką gi tai primena istoriškai, jeigu jau mes norime šį tarpsnį įvertinti istoriškai? Tai primena feodalizmą,- yra feodalas politikas, ir NUO JO PRIKLAUSOMOS verslo struktūros,- feodai, kuriose, kaip baudžiauninkai dirba paprasti žmonės./// Štai tokį monstrą sukūrė landsbergio ir konservatyvistų (nuo konservatorijos, nes su konservatorių idėjomis naujasis partinis elitas nedaug turi bendro) šutvė. Štai ir visa istorija. /// P.S. Įdomu tai, kad šį tekstą bandau įdėti jau trečią kartą, kas labai rimtai verčia susimąstyti apie žodžio laisvę Lietuvoje.

Neprima komentarų. Ką gi, kažko tokio ir reikėjo tikėtis. Tegyvuoja žodžio laisvė.

Nepriima komentarų? Nemanau, kad kad yra kažkokia aparatūra, reaguojanti į mano mintis. Buvau pagalvojęs, kad kraujo ištroškusį bolševiką Death Vader reiktų blokuoti, kad neterštų bandymo diskutuoti. Tačiau tik pagalvojau… Juk kažkada net visą tekstą skyriau komentarų laisvės naudai pašlovinti. Žinoma, teroristų laisvė turi būti apribota. Taigi kai teršia sąmonigai, kai meluoja ir kursto sąmoningai, o ne iš nesusigaudymo - galbūt ir tikrai reiktų blokuoti. Kaip galvojat? O gerb. Janui atsakysiu, kad kol kas negaliu apvalyti TS-LKD partijos, nes nesu jos narys. Apsibrėšiu taip - esu atsargus jos rėmėjas. O Vitalijaus pavyzdys labai geras. Kreivys su Šimašiumi šia kryptimi eina, kaip dar jokie ministrai nėra ėję. Beje, čia mano ir Laisvosios rinkos instituto pažiūros panašios. Manau, kad daugiau kontrolės reikia stambiajam verslui, o smulkiajam - mažiau. Būnu Airijoje pas smulkų versliuką turintį žentą ir žinau, kad ten daug geriau. Agituoju tą labai paprastą tvarką perimti kuo greičiau. Bet štai visai neseniai opozicija sukėlė baisų triukšmą ir užblokavo UABų steigimo palengvinimą. Net ir smulkaus verslo partija save vadinantys darbiečiai prie to prisidėjo.

Na šiais metais viskas beveik telepatiškai vyksta. Štai tik paminėjau Kreivį su Šimašiumi, o netoliese Delfyje pasirodo kabo Kreivio tekstas. Tad pacituosiu (ir atėjus laikui patikrinsim, ar nebus prisigyręs): Kitas nomenklatūros širdies skausmas — šiandien veikiančios 152 verslą kontroliuojančios valstybinės institucijos. Net paprasčiausio lipduko gamybą kontroliuoja 7 skirtingos organizacijos. Jos labiausiai pavojingos ne teisininkų ir lobistų armiją turinčioms stambiosioms korporacijoms, o krizės nustekentiems smulkiesiems verslininkams – mūsų ekonomikos stuburui. Nenoriu įžeisti sąžiningų ir profesionalių valstybės pareigūnų (o jų atradau tikrai daugiau, nei atrodė prieš metus), tačiau dažnai šios institucijos virsta mažomis partinėmis „lesyklėlėmis“ – geromis vietomis priimti šeimos narius, „prasukti“ kokį reikaliuką ar tiesiog asmeniškai pasipinigauti. Kartu su Teisingumo ministru R. Šimašiumi parengėme planą, pagal kurį iki kovo 30 dienos šias institucijas planuojame sujungti į 8 grupes, o metų suintegruoti į vieningą 8 institucijų sistemą. Nušausime tris zuikius: palengvinsime verslo administravimo naštą ir sutaupysime mokesčių mokėtojų lėšų."

Noreciau paklausti, p. Stomos, kaip jis mano per tu instituciju reforma kas pirmiauiai praras darba saziningas ir kompeteteingas, ar "savas"? Iki siol visos institucines "reformos" buvo daromos tik tam, kad teisiskai atsikratyti nepageidaujamu zmoniu, o ne del ju veiklos efektyvumo. Kodel tureciau manyti, kad dabar bus kitaip? Tik nekalbekite apie tikejima, kad dabar bus kitaip…prisiklausiau per 20 metu. Netikiu. Noreciau argumentuoto ir logisko atsakymo Aciu

Įdomi, čia vistik sistema, dabar jau komentaras pasirodė, kaip savo nemirtingoje komedijoje sakė Šurikas,- "V trex egzmeplerax"./// Beje, nemanau, kad reiktų blokuoti net ir "teroristus". O jūsų minimas dalyvis išreiškia nuomonę, kurios laikosi tikrai daugiau kaip 50 procentų lietuvių. Turbūt tokios dalies lietuvių apšaukti teroristais net konservatoriai neišdrįs??? Ai, nors ką čia, po vienų Prezidento rinkimų juk visa Tauta buvo šunauja. Tad,- išdrįs.

to Orrvel. Trumpai Jums atsakant. Manau, labai Jūsų svarbi mintis: "Lietuviškoje konkurencinėje kovoje išlieka ne geriausias, bet turintis geriausius ryšius su valdžia". Tai yra, kaip naudingiau užgriebti Valstyb4s investicijas.—————— Kiek supratau, seimo narys S.Stoma su ministru Šima6iumi planuoja tą problemą išspręsti. Palauksime.

Inžinieriui. O mes tai jau matėme. Planų gražūs, o dabar trumpai papasakosiu, koks bus įgyvendinimas. Įsikurs dar 8 institucijos, kurios kontroliuos 152. Tad iš viso bus 160. Bet tai ir teisinga. 160 gražus skaičius, o 152 nei šis, nei tas.

Taigi pagal niekaip neužblokuojamą Orvelą išeina, kad didžioji lietuvių tautos dalis mąsto,kaip ir teroristas ir provokatorius Darth Vader. Cituoju: "Tik nusiprausę svetimu krauju - būsime švarūs." Čia turbūt kažkurio jakobino pasakyta? Ar lietuviško striboko? Tada ir man beliktų patraukti paskui protingąjį Vitalijų. Tik žinau, kad tokie anonimiški provokatoriai yra bailiai. Ir žinoma jo čia blokuoti visai nereikia - tik nepilnamečius nuo jo reikėtų saugoti:) O ką gerb. Andriui atsakyti nežinau… Tik pakartosiu tą patį - neidealizuoju konservatorių, tik kol kas nematau partijos, kurią laikyčiau geresne. (Kažką naują bandėme sukurti su didžiuoju apsimetėliu Valinsku, išėjo dar blogiau.) Bet vis dar TIKIU partine demokratija, kuri Lietuvoje galų gale pradės veikti. Ir dėl to nereikės iššaudyti visos valdžios su Šustausko kalašnikovu. Ar ne, nenusisekęs Robespjere Darth Vader?

Ir aš užmečiau akį į Ekonomikos (Ūkio juk jis nevaldo1ąąąąąąąą) ministro Kreivio straipsnį. Reikėtų parašyti komentariuką. ———-beje, ką ten rezga internautai? Štai ten raš) toks jonas": Jis kalba kas kam pensijas uždirba. Asmeniškai man aktualu. ————–"jonas, 2010 01 02 17:26 Užknisote bukagalviai. Kai nėra smegenų tai bent koks kritiškesnis žodis "komunistai", "komsomolcai" Ar dar neatsibodo šie štampai "patriarcho" stiliumi. Šitaip lojant lengviau machinacijas ir valymus daryti susodinant savus Ir kodėl negalima pamanipuliuoti "Baltaraiščiais", "žydšaudžiais" ir t.t. Gal jau užtektų ieškoti priešų.Laikas pradėti dirbti, kad kas savaitė neatsirastų po 6-7 tūkstančius naujų kandidatų į emigrantus, t.y. tuos, kurie pensijas uždirba anglams airiams ir t.t., o mes jų vaikus mokome ir jie po to pasigydyti parvažiuoja (trumpam į Lietuvą). Kodėl apie tai p. ministras nieko nekalba, o vapa apie kažkokias išsaugotas 30 tūkstančių darbo vietų. Fantastika, daugiau nieko. Ir dar apie savo firmeles su "fenikso" sindromu nei žodžio Ten anot panelės "VSIO ZAKONO" "

Turint omenyj laiko faktoriu Robespjero metodai neatmestini.Nes peraukleti itkejusi sukiu "turiu pinigu kaip sieno ir spjoviau ant jusu istatymo" kita karta gali tik kirvis ir kalade.Aisku,tai blogesne alternatyva.Bet sakykite ,argi butu atsiradusi Graikijos antikine demokratija jeigu ne dorenu barbaru antpludis nuslaves ten iki tol buvusia tipiska rytietiska despotija?Mes zmogai padarai nuodemingi,ir be bausmes baimes retas is musu sugeba buti dorovingas.Man regis Lietuvos valdanciuju klaida (ir beda) itikejimas ,kad Lietuvoje negali buti socialiniu sukretimu kurie pajudintu juos.Praranda zmones baime kartu su protu..

"Partinė demokratija". Koks gražus žodžių junginys. Pasvarstykime, o kaip yra iš tiesų. Tarkim, Jūs, Sauliau, kaip balsuotumėte, jeigu būtų svarstomas "tautos prisikėlimo" partijos pasiūlymas, sumažnti deputatų skaičių iki 71? Sutikite, situacija labai įdomi. Jūs, turite vykdyti įsipareigojimus rinkėjmas, ir balsuoti "Už’. Nes tai programa tos partijos, su kuria Jūs "praėjote" į seimą. Iš kitos pusės, Jūs dabar jau konservatyvistas-krikščionis, ir turite vykdyti ŠITOS partijos programą, kurioje apie seimo mažinimą nei žodžio, ir kuri greičiausia Jus "paprašys" (pagrasindama priešingu atveju išmesti iš partijos, toks mandagus prašymėlis) balsuoti "Prieš". Beje, nepasakyčiau, kad naujoji Jūsų partija šiuo klausimu ir visai neteisi, Jūs dabar jų gretose, ir turite vykdyti jų programą. Ir rinkėjas lieka apgautas. Paprasta, ar ne? "Partinė demokratija", taip sakant.

noriu padėkoti S. Stomai už tikrai nepaviršutinišką ir noširdų straipsnelį. Mano galva, tai vienas iš retų delfyje pasitaikančių atvejų. Visos problemos įvardytos tiksliai, linkiu, su dievo pagalba, jas spręsti.

nemanau kad iš nežinojimo skleidi netiesą……Šunauja buvo pavadinti 3 (trys) Gubernijos (laikraščio) propagandistai. Gal tu ir esi vienas iš jų, bet negi tie trys sudaro lietuvių tautą ????

Moralus kapitalizmas? Moralė ir kapitalizmas iš principo nesuderinami, nors, tiesa visą laiką juos bandyta suderinti bent jau retorikos, politinių šūkių ir propagandos lygmenyje. Britų konservatorių lyderis David Cameron šia prasme nėra originalus. Būnant opozicijoje jam reikia rinkti politinius taškus, išnaudojant valdančių leiboristų klaidas ir sunkumus krizės metu. Moralė ir kapitalizmas - tai iliuzija, kuria vieni nuoširdžiai tiki, o kiti ją ciniškai išnaudoja siekdami politinių tikslų. Moralė ir kapitalizmas buvo labiausiai suartėję protestantų tarpe, kai dar buvo gyvas tikėjimas į Dievą. Sekuliarioje visuomenėje moralę ir kapitalizmą skiria bedugnė.

1) ponas lp rašo: "Sekuliarioje visuomenėje moralę ir kapitalizmą skiria bedugnė". Gal ir taip. Bet kapitalizmas kapitalizmui nelygu. Manau, kad autoriaus siūlomas ir lietuviškai gerai skambantis "Inovatyvus kapitalizmas" be moralės, be sąžinės, be atsidavimo kūrybingumui neįmanomas. Apie tai mes visi šiek tiek diskutavome prieš 7 mėnesius, kai vyko rinkimai į Europarlamentą. Tik patikslinu, kad ne aš pirmas pradėjau kalbą apie Britanijos konservatorius ir p.Cameron’ą, cituoju ką rašiau iš S.Stomos straipsnio "Į Briukselį, į Briukselį",2009-05-28 02:31 : —"Autorius ne kartą medijose kalbėjo ir čia rašo: "Tačiau juk norisi pasiūlyti alternatyvą. O jos aš visų pirma mokausi iš Britanijos konservatorių, kurie kitaip nei mūsiškiai, aiškiai pasisako už nacionalinių valstybių Europą. Ir beje išstos iš Europos liaudies partijos frakcijos, kad įkurtų naują. Beje, aš prisiėmiau tuos pačius s k a i d r u m o įsipareigojimus, kaip ir po skandalo atsinaujinantys britai"… ———– Britų konservatorių "s k a i d r u m o įsipareigojimai". Beieškodamas iš kokio konteksto šis "skaidrumo" principas paimtas, aptikau opozicinių konservatorių partijos pirmininko Davido Camerono neseną kalbą ( 30 01 2009), kurioje jis pabrėžia, jog atėję į valdžią, jie sieks reformuoti ortodoksinę rinkos ekonomiką, nes jis mano, kad senuoju kapitalizmu žmonės šiandien nusivylę. Būtina, sako jis, pereiti į naują kapitalizmo stadiją - "kapitalizmą su SĄŽINE" (CAPITALISM WITH A CONSCIENCE). Kodėl britai nusivylę? Žiūrėdami į šiandieninį kapitalizmą daugelis žmonių mato ką? Kad Rinka be MORALĖS; globalizacija be KONKURENCIJOS; ir įgijamas TURTAS be TEISINGUMO. Visa kartu sudėjus turime, sako D.Cameronas, kapitalizmą be s ą ž i n ė s, todėl privalome jį taisyti…". ——–2) Ar lietuviškajam kapitalizmui (valdomam TROJKOS (trišalė Taryba…) korporatizmui) būdingi šie trūkumai? Manau, kad 100 proc.-taip. Todėl bendradarbiavimas su britų konservatoriais būtų itin naudingas, rengiant Lietuvos kapitalizmo kaip sistemos reformos projektą. Iš tikrųjų, ar dabartinė mūsų TS/KD+Lic+LS+TPP koalicinė Vyriausybė seka britų konservatorių naujausiomis skelbiamomis idėjomis? Deja, kol kas man neteko nei skaityti, nei girdėti. Tiesą sakant, neseniai girdėti teko per radiją, kai mūsų Premjeras, pasigyrė, kad p.Cameronui pasiūlė savo pagalbą kaip sutvarkyti mokesčius. O kokį paryrimą p.A.Kubilius parsivežė dovanų iš Britų konsrvatorių, nesakė. Kodėl? Gal todėl, kad Lietuvoje nebeliko tikrų konservatorių. Apie tai rašė aktyvus politologas V.laučius straipsnyje "Valdančioji koalicija – be konservatorių?:—–"Tai, kaip elgiamasi ekonominės politikos srityse, dažnai neatitinka kito tradicinio konservatorių principo – praktinės išminties, arba sveiko proto. Praktinę išmintį konservatoriai tradiciškai priešina revoliuciniam ir schematiškam politiniam mąstymui, kuris prievartauja tikrovę projektais, primetančiais visuomenei įvairius „ambicingus proveržius“ į „šviesią ateitį“. Konservatoriai paprastai nori ne revoliucijų, proveržių ir „šviesios ateities“, o ramios, neisteriškos pažangos ir stabilios, užtikrintos dabarties. Todėl tradiciniai konservatoriai gana skeptiškai vertintų ir į A. Kubiliaus kalbas apie proveržius, ir juolab – pernykščius ketinimus suvienodinti visus mokesčius ties 20 proc. Sveiku protu nesuvokiama nei ta grynai schematinė skaičių magija, nei revoliucinis radikalumas, kaitaliojant mokesčių sistemą, nei atsainus požiūris į stabilumo trokštančio verslo poreikius…".

Manau, kad svarbiausia išauginto marazmo priežastis - tautiškumo naikinimas plačiaja prasme. Lietuvių tauta baigia prarasti savo namus. O kai neturi savo namų arba juose esi beveik kaip svečias, tai jų ir nepržiūri. Todėl valdininkas vagia, nes mano, jog pasisavina ne iš savų. Jaunuolis lengvai emigruoja, nes juk taipogi išvažiuoja ne iš savo gimtinės. Eidamas nulaužia augalą ar priteršia daugiabučio laiptinę - juk ne mano. Tokiomis sąlygomis išaugęs mokytojas jau auklėja klasę kosmopotitine dvasia, augina pasaulio piliečius, tik ne tėvynainius. Įgyvendinamas susvetimėjimo procesas, kuris papildo išlikusias negatyvias žmogaus savybes ir tokiu būdu valstybėje gaunama šiuolaikinė kasdienybė: laukinio kapitalizmo nepasotinamas liberalizmas, tautos suskaldymas, atotrūkis tarp valdžios ir tautos, kultūros nykimas.

Iš to, jei priimtume, kad definicija teisinga, galima padaryti išvadą: "laukinio kapitalizmo nepasotinamo liberalizmo" įdiegimas Lietuvoje yra klaida ir kad išsivystęs SOCIALIZMAS iki 1990 m buvo geresnė sistema visais požiūriais. Ar nuo 1990 m galėjo būti koks nors kitas kelias? Pasikartosiu: ar 1992 m Konstitucijos 46 straipsnio (1) sukūrimas ir įdiegimas taip pat yra klaida?—————TAUTOS ŪKIS IR DARBAS 46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.

Na pirmiausia noreciau pastebeti,kad bloga komunikacija budinga siai vyriausybei islieka, gal kiek pagerejo atsirado specialistu rysiam su visuomene, bet vyriausybes atstovai argumentu negirdi arba kas labiau tiketina-nesupranta. Problema yra ta,kad uzsiemusi ivairiom reformom valdancioji dauguma daugelyje sriciu truksta kompetetingu specialistu. Pavyzdziai akis bado paziurekite i sveikatos apsaugos ministerija, krasto apsauga, zemes uki ir t.t. Viena didziausiu blogybiu yra skyrimas i valdancias ir konkrecius sprendimus priimancias pareigas zmoniu pagal politini pasitikejima.Juk cia valdancios daugumos ismislas. Taigi tinkamas issilavinimas, specialybes ismanymas, patirtis yra menkareiksmiai dalykai, konkursai atgyvena,o politinis pasitikejimas-demokratijos garantas?Pone Stoma ar neprimena TSKP?Sakote nera geresnes partijos uz TS-LKD, bet gal geriau jokios partijos nei ta kur butina sokti pagal muzika be takto ir ritmo? Beje nebuciau toks tikras , kad TS-LKD maziau korumpuota negu kokia kita partija. Wiljamso istorija vercia abejoti, kaip jus minejote, tikrai labai stebetinai tyliu LEO isardymu, tik vat ar sekmingu reiktu gerai isigilinti, nes yra ir kitu nuomoniu, gana rimtai argumentuotu.Jei apzvelgti "to laivo" igula pamtysim, kad kapitonai tie patys ir tiketi pagerejusiais ju sazines reikalais butu naivu. Sakote ,kad reikalingas visuomenes palaikymas, demesys ir geros iniciatyvos. Iniciatyvu yra ir nemazai ir nereikia meluoti , kad nera konstruktyviu pasiulymu. Bet kaip rasti viduje noro palaikyti tuos kurie taves nonori girdeti. As sutinku ,kad krize geriau iveikia salys kurios labiau socialiai atsakingos, sakyciau net kurios apskritai atsakingos ir ne tik socialiai. Tam , kad laikytis 10 dievo isakymu nevogti, nemeluoti,negeisti svetimo nebutina nei partija, nei tautybe, nei priklausymas kokiai nors konfesijai.

Na pirmiausia noreciau pastebeti,kad bloga komunikacija budinga siai vyriausybei islieka, gal kiek pagerejo atsirado specialistu rysiam su visuomene, bet vyriausybes atstovai argumentu negirdi arba kas labiau tiketina-nesupranta. Problema yra ta,kad uzsiemusi ivairiom reformom valdancioji dauguma daugelyje sriciu truksta kompetetingu specialistu. Pavyzdziai akis bado paziurekite i sveikatos apsaugos ministerija, krasto apsauga, zemes uki ir t.t. Viena didziausiu blogybiu yra skyrimas i valdancias ir konkrecius sprendimus priimancias pareigas zmoniu pagal politini pasitikejima.Juk cia valdancios daugumos ismislas. Taigi tinkamas issilavinimas, specialybes ismanymas, patirtis yra menkareiksmiai dalykai, konkursai atgyvena,o politinis pasitikejimas-demokratijos garantas?Pone Stoma ar neprimena TSKP?Sakote nera geresnes partijos uz TS-LKD, bet gal geriau jokios partijos nei ta kur butina sokti pagal muzika be takto ir ritmo? Beje nebuciau toks tikras , kad TS-LKD maziau korumpuota negu kokia kita partija. Wiljamso istorija vercia abejoti, kaip jus minejote, tikrai labai stebetinai tyliu LEO isardymu, tik vat ar sekmingu reiktu gerai isigilinti, nes yra ir kitu nuomoniu, gana rimtai argumentuotu.Jei apzvelgti "to laivo" igula pamtysim, kad kapitonai tie patys ir tiketi pagerejusiais ju sazines reikalais butu naivu. Sakote ,kad reikalingas visuomenes palaikymas, demesys ir geros iniciatyvos. Iniciatyvu yra ir nemazai ir nereikia meluoti , kad nera konstruktyviu pasiulymu. Bet kaip rasti viduje noro palaikyti tuos kurie taves nonori girdeti. As sutinku ,kad krize geriau iveikia salys kurios labiau socialiai atsakingos, sakyciau net kurios apskritai atsakingos ir ne tik socialiai. Tam , kad laikytis 10 dievo isakymu nevogti, nemeluoti,negeisti svetimo nebutina nei partija, nei tautybe, nei priklausymas kokiai nors konfesijai.

Taip. Skaitydamas p. Vitalijaus įrašą, prisiminiau Češyro katino išmintį iš "Alisos…": Jeigu kas nors žino, kad liks nenubaustas, jis elgsis ne kaip reikia, o kaip naudingiau jam pačiam. Tai čia ir apie moralų kapitalizmą, o tai reiškia - KAPITALIZMĄ SU TAISYKLĖMIS, kurios padaro jį priimtiną ir naudingą daugumai, o ne tik valdžią ir pinigų turintiesiems, t.y. mažumai, kaip dabar Lietuvoje. Beje, ačiū p. inž už pataisą - MORALŲ KAPITALIZMĄ buvau savarankiškai įrašęs TPP programoje. Tačiau tai tik žodžių, o ne turinio skirtumas. Tad dabar gera proga atsakyti ir p. Orvelui. Kiek aš susigaudau politologijoje, Lietuvoje šiuo metu nėra labiau krikdemiškos partinės programos nei Tautos prisikėlimo partijos. Tik bėda, kad jos niekas neskaito:) O šiaip aš esu net sau pačiam įtartinai nuoseklus. Nuo pat Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrimo 1989 metais esu krikdemiškų pažiūrų. Ir Delfyje apie tai skelbiu jau kokius šešerius metus. Tai va, draugužiai. Esu ištikimas idėjoms, o ne partiniai drausmei. Ir niekas manęs neprivers pasikeisti.

Ir dar prisiminiau, ką turėjau atsakyti Orvelui. Taigi, tokios realiai neįgyvendinamos nesąmonės, kaip Seimo sumažinimas iki 71 nario nei pirmoje, nei labai geroje antroje TPP programoje nėra. Tai tik vaikiškai populistinis Valinsko išsidirbinėjimas viešojoje erdvėje. Ir tai yra viskas, ką tas žmogus sugeba.

Pamegdziojant tamstos stiliu, tamstai reiktu pasiulyti viena karta liautis snekejus tomis diletantu klisemis apie Lietuvoje neva esanti ar per 20 metu buvusi "laukini kapitalizma". Kodel tamstai viena karta nepasivarginus bent sau (jei ne kitiems) apsibrezti, kas yra tas "laukinis kapitalizmas", t.y. kokie jo _bruozai_ ar _vertinimo kriterijai) salygotu tokia diagnoze ? O kartu atsakyti (bent sau) i klausima, kuo dabartinis Lietuvos ar, sakykim,JAV kapitalizmai skiriasi nuo XIX amziaus vidurio, Dickenso, Zola ir Engelso rastuose aprasyto, kapitalizmo (kuri, ko gero, tikrai galima butu pavadinti "laukiniu"). "Laukinis kapitalizmas", kuriame yra tokios institucijos, kaip ribota darbo savaites trukme, privaloma socialines apsaugos sistema, nemokamas vidurinis ir tik is dalies mokamas aukstasis issilavinimas, vaistu ir maisto kokybes kontrole, legalios profesines sajungos, pagaliau -kaip Lietuvoje- darbuotojia turi kone daugiausia Europoje sventiniu dienu per metus? Oho! Tai bent "laukiniskumo" supratimas! )

Pritardamas daugumai tamstos teiginiu, visgi, kartais guzcioju peciais…. Pirma, pareiksdamas, kad nestae liberalas, tamsta cia pat imate "rypauti" apie esa Lietuvoje isigalinti(-ejusi?) korporatizma. Siaip jau, kiek teko skaityti sia tema, butent liberalai neigiamai atsiliepia apie korporatizma, kaip sistema, kuri apriboja individo teises ir pasirinkimo laisves, pajungdami pastarasias grupes (korporacijos) interesams ir bendram veikimui (zr. pvz. Noam Chomsky, Taking Control of Our Lives, 2000).____ Antra, man skamba labai naiviai jusu meginimas izureti "klestinti korporatizma" tame neseniai pasirasytame nacionaliniame susitarime, juolab ieskant analogiju tarp jo ir Musolinio fasizmo. Cia labai norisi pacituoti jusu paties zodzius: "neverta maišyti kapitalizmo su korporatizmu, nesuvokiant, ką tos sąvokos iš tikrųjų reiškia" . Jeigu panagrinetrumete giliau, tai (a) rastumete daugybe esminiu skirtumu tarp Musolinio laiku korporatizmo ir to gan "silpno" nacionalinio susitarimo Lietuvoje, kuris tik megina imituoti 9-jo desimtmecio Airijos nacionalini susitarima; (b) tokiu nacionaliniu susitarimu prototipu buta daugybe - pradedant, pvz., garsiuoju 1938 m. Saltsjobadeno susitarimu Svedijoje, prisimenant pokario Prancuzijoje isteigta Ekonomine ir socialine taryba (sudetine indikatyvinio planavimo sistemos dali) ir baigiant taip vad. "neo-korporatyvizmo" elementais Belgijoje, Austrijoje, Norvegijoje ar Nyderlanduose bei jau minetu Airijjos susitarimu. Beje, tos pacios Airijos , is kurios jus siulote mokytis _____ Trecia, nors kapitalizmo su korporatizmu negalima laikyti sinonimais, taciau juos priespastatyti butu, ko gero, dar didesne klaida. Nes antrasis yra pirmojo forma.

Ir dar kai kas: tamsta gan placiai zongliruojate savokomis "teisingumas", "moralumas" ir pan., kalbedamas apie ekonomika. Budamas zmogumi, kuris nemegsta (ir, kiek imanydamas, vengia) visokiu smabiu, bet tusciu fraziu (pavadinciau jas lozungais), noreciau paklausti tamstos: kas yra toji "teisinga ekonomika" ("teisingos ekonomines taisykles")? Laukciau kiek imanoma aiskesnio ir grieztesnio to teisingumo _kriteriju_ nusakymo. Nes tik turint pakankamai aiskius kriterijus, galima vertinti to "teisingumo" buvima ar nebuvima, jo lygi, tapsma "teisingesniais" arba ne, ir pan. Be tokios apsibrezties si savka, kaip ir garsioji "socialinio teisingumo", tera chimeros ir populistiniai lozungai. Ditto savokai "morali ekonomika" ir panasioms.

Moralus (sąžinės) kapitalizmas įmanomas tik kai jį kultivuoja giliai tikintys žmonės. Šiuolaikinis kapitalizmas atsirado iš protestantiškos darbo etikos. Šį klausimą dar M.Vėberis gerai išnagrinėjo. Tikintis žmogus nuolat gyvena su "Damoklo kardu" virš galvos. Jis žino, kad po mirties jo siela stos prieš Dievo teismą. Verslo partnerį ar vartotoją galima apgauti, teisėsaugą papirkti, bet Dievo nei apgausi, nei papirksi. Teks prieš jį atsakyti už visus darbus nuveiktus šiame gyvenime. Pagaliau predestinacijos doktrina, kai tikintis žmogus iš to kaip susiklostė jo gyvenimas gali spręsti ar pateks jo siela po mirties į Rojų. Va kur esmė moralaus kapitalizmo. Šiuolaikinės sekuliarios visuomenės Dievu nepagąsdinsi. Galima sukurti visokių kapitalizmo taisyklių, bet jei nėra pas žmogų vidinio stuburo jų laikytis, tai ir nesilaikys. Iliuzijos…Inovacinis kapitalizmas? Nieko naujo. Visais laikais buvo protingų ir veiklių žmonių, kurie laimėdavo naudodami technologines ir organizacines naujoves, lanksčiai reaguodami į rinkos poreikius. Jų idėjas ir metodus perimdavo kiti ir vėliau tai tapdavo rutina. Tada vėl prireikdavo naujų idėjų ir technologijų. Inovacinis kapitalizmas yra sudėtinė kapitalistinės sistemos dalis. Šiuo metu su inovacijomis problema visame pasaulyje. Reikalingas naujas proveržis, kuris išjudintų sustabarėjusį kapitalizmą. Toks, koks buvo paplitus asmeniniams kompiuteriams ir internetui. Galbūt į dabar viešpataujančių informacinių technologijų vietą ateityje stos bio ir nano technologijos. Tai vėl kuriam laikui įpūstų gyvybės kapitalizmui. Na, bet tai mažai ką bendro turi su morale ir sąžine. Gilėjančiai moralinei prarajai užglaistyti ateityje gali nebepakakti vien tik technologinių naujovių.

Hmmm…. Istorija liudija, kad ivairus giliai tikintys zmones isnaudojo vergus, baudziauninkus, terse upes, ora ir ezerus, nesibodejo vaiku darbu, alkoholio ar tabako gamyba . Giliai tikintys zmones siandien sprogdina lektuvus ir dangoraizius. Ir t.t, ir pan. Ir apskritai, pasaulis ir jo pazinimas smarkiai pasistumejo i prieki nuo Max Weberio laiku ir jo rastuose esanciu tiesu

Atimti iš pensininkų, tai vadinama,- "krikdemiškomis idėjomis". Dabar jau galutinai aišku. Tik apie praskolintą Lietuvą nereikia, gerai? Nes kai skoliniesi 6 mlrd, tai tie 100 milijonų,kurie sutaupomi antikonstitusiškai apiplėšiant pensininkus nieko nereiškia./// Pasikaičiau Kreivį, nu jooooo. Klausimas išliko vienas,- Kada bus nuversta, ši, nieko nesugebanti, valdžia?

Taip, iš dalies sutinku su tamsta. Tikintis žmogus vadovaujasi suformuotomis tiesomis, moralės normomis, kurias jam perteikia dvasininkas, šventraštis (įvairiai interpretuojamas), bendruomenė. Kažkada išnaudoti juodaodžius vergus ar baudžiauninkus (kaip dabar sprogdinti kitatikius) ir tikinčiajam neatrodė nuodėmė. Todėl pirmame savo komentare ir pasakiau, kad kapitalizmas ir moralė iš principo nesuderinami, tik gal labiausiai suartėja protestantiškoje etikoje.

Kai spaudžia realios ekonomikos ir finansų problemos, gražios partijų programos dedamos į stalčių iki geresnių laikų. Nejaugi iki šiol nesupratai šios paprastos tiesos? Stoma tamstai gal ir neįšdrįs taip tiesmukiškai parašyti, jo statusas kitas - jis viešas asmuo. Na o aš galiu sau tai leisti:)

"kapitalizmas ir moralė iš principo nesuderinami" - drįsčiau paprieštarauti, kad kapitalizmas be moralės ilgainiui nepriimtinas, netvarus, pasmerktas persitvarkyti. Daiktai, banknotai neatneša laimės, tik jos iliuzijas. Žmogui būdingas laimės siekimas, o ji pasiekiama per platesnį jo poreikių tenkinimą, taiką su supančia kitų žmonių aplinka. Aišku, to pripažinimas - ir įsitikinimų, pasaulėžiūros reikalas. Kita vertus, savaiminį moralės įsitvirtinimą gali pertraukti sukrėtimai, nepritekliai, laikinai sujaukiantys teikiamas pirmenybes.

El Bronco Oi kaip mes cia pries visus ironizuojame….taip ir dvelkia is tamstos pasiputimas. Isminciaus pokalbiai su idiotais…. Na bet nieko, tai taip lietuviska…visi Lietuvos "inteligentai" antros ar trecios kartos nuo zagres pasizymi tokia savybe. Prisiskaite knygeliu, bet taip ir nesuprate, kad svarbiausia inteligento savybe - pakantumas kito nuomonei ir savikritika. Na, bet jau prie to pripratau O kaip pats apibreztum ta chimera, kuri dabar egzistuoja Lietuvoje? As savo nuomone issakiau, kad tai labiausiai primena Lotynu Amerikos "liberalizma". Pastabele… del profsajungu ar kazkokiu darbo santykiu reglamentavimo, tai gal nereikia…popieriuje Stalino konstitucija irgi buvo nuostabus dokumentas:)

Na va, ir visai smagu pasidarė į šventų dienų pabaigą. Protinga diskusija. Naujokas El Bronco šaunuolis, apsiskaitęs, tik va liberalui nelabai tinka anarchistą Naomą Chomskį cituoti. Nors ir čia yra tiesos - kraštutinis liberalizmas virsta anarchizmu. Dėl tikėjimo? Pažįstu agnostikų, kurie yra labai moralūs. O tikėti galima ir velniu, ypač jei jis pasiverčia angelu Džibrailu. Toks dievas gali liepti ir lėktuvus sprogdinti, ką ten kokio bailaus Death Valderio valstybės išsprogdinimo planai:)

Kodėl parašiau bailaus D. V.? Nes kad būtum drąsus, turi kuo nors tikėti. Džihadistai yra siaubingai drąsūs, nes jų tikėjimais baisiai stiprus. Šaknis ir tikėjimą prarandanti Europa prieš juos neatsilaikys. Tik tikinti Amerika gali mus išgelbėti. Bet čia jau kita tema. (Apie CŽV kalėjimus dar reikės parašyti.)

Rinkiminės programos dedamos į stalčių, ar spaudžia sunkmetis, ar nespaudžia. Jų paskirtis - reklaminė, ir atlikusios savo darbą, jos išmetamos. Iki kitų rinkimų. Vėliau (prieš kitus rinkimus) jas nagrinėja piarinės agentūros, ir jeigu koks vienas punktelis būna netyčia įvykdytas, tada oho, kokį kozerį jos turi rankose./// Kažkaip susimąsčiau, o gal tikrai deputatai galvoja, kad jie seime, nes yra patys protingiausi Lietuvoje??? Jeigu taip, tada visai bėda. Juk ar deputas pateks į seimą ar ne, priklauso nuo reklaminės-rinkiminės kompanijos. Ir ČIA varžosi specialistai,- kuri partija nusisamdo geresnius specialistus,- tie ir seime. Partinių nuopelno čia išvis jokio NĖRA./// Ir dar pagalvojau, tarkim man pasiūlytų būti pirmu ministeriu. Sutikčiau, bet prašyčiau pasiruošimo na bent poros-trijų metų. O ką turime? Iš laborantų į valdžią…. Artėju prie to, kad ko gero, bent jau IŠMINTINGIAUSIA valdymo struktūra,- monarchja. Juk karaliai mokomi valdyti valstybę nuo mažens.

Atrodo tikinčiai Amerikai per sunki našta būti pasaulio policininku. Visgi Obama kitoks nei Bušas. Persitempimo rezultatas. Čia šiaip, kitos temos pamąstymui…:)

Prastokai, p. Sauliau. Pernelyg daug cituojami pirmieji asmenys, tiesiog, kaip tarybiniais laikais, linksima, kam reikia linksėti ir pan. Nebeatpažįstu talentingo, kuriančio žmogaus. Tikrai, kaip iš pasmerktųjų namų..Nors išvadai dėl aukštojo mokslo pilnai pritariu. O dabartinei vyriausybei trūksta ne tik profesionalios komunikacijos. Labiausiai, kaip ir seimeliui, trūksta KOMPETENCIJOS. Pagarbiai.

Ačiū, kad atkreipėte dėmesį. Bet pabandysiu atsikirsti ir į kritiką, nors ieškoti bendrų sąlyčio taškų diskusijoje man įdomiau. Kol kas dėl vieno: dėl susitarimo. Aš aiškiai esu paminėjęs "trojką" - Lietuvos Respublikos trišalė tarybą, bet ne antikrizinį p.Kubiliaus susitarimą. Trojka įteisinta seniai (1), ir veikia kaip GALINGAS valstybės valdymo organas. Bet veikia nesėkmingai, ir Jūs tą tikriausiai matote: neišsprendžia nei socialinių, nei ekonominių, nei darbo problemų. Šiandien apie socialinę taiką visuomenėje kalbėti vis sunkiau.. ——————————1)Lietuvos Respublikos trišalė taryba buvo įsteigta 1995 m.gegužės 5 d. Šios aukščiausio lygmens socialinio dialogo institucijos Lietuvoje nuostatuose nurodyta, kad … ”Taryba yra lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudarytas organas, kuris tarpusavio susitarimais sprendžia socialines, ekonomines ir darbo problemas, tuo siekdamas palaikyti socialinę taiką visuomenėje. Pagal Tarybos nuostatus ją sudaro ne daugiau kaip 21 narys – ne daugiau kaip po septynis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus Trišalę tarybą nuolatiniais nariais deleguoja: ——————– 1)Profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos darbo federacija; Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas"; Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2)Darbdavių organizacijos: Lietuvos pramonininkų konfederacija; Lietuvos verslo darbdavių konfederacija; Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai; Lietuvos žemės ūkio rūmai. 3)Vyriausybės nuolatiniai atstovai Taryboje: Finansų ministerija; Ūkio ministerija; Švietimo ir mokslo ministerija; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Teisingumo ministerija; Vidaus reikalų ministerija; Žemės ūkio minist

stebibe gerb,Sauliaus Stomos pasisakymus esame linke palaikyti jus. Netaktisko generalinio prokuroro elgesio jusu atzvilgiu. Jusu teisingu pasisakymu parlamentaru automobiliu tema. Matome jumyse teisinga zmogu kovojanti su biurokratinemis privilegijomis. Daug bendraminciu palaiko jus sitam veju malunu seime.

S. Stoma, prieš pradedant kitus mokyti, ar nereiketų pačiam dorovės ir etikos bent sąvokas išgirsti. Judas Iskarijotas Kristų pardavė už 30 auksinių. Už kiek pardavė Lietuvą dabartinis šalies "elitas", atsiprašau "nacionalinės vertybės"?

Man nesuprantama, kodėl seimo nariai dainuoja, šoka, rašo eiles, dainas ar blogus, atiduodami tam beveik visą save. Juk jų svarbiausias darbas ne analizuoti asmenybes (blogas, geras), bet spręsti Lietuvos problemas. Norėčiau, kad nebūtumėt "seimūnais", o būtumėt tikrais seimo nariais: analizuotumėte įstatymus, bandytumėte įsivaizduoti, kaip jie veikia mūsų ekonomiką, kultūrą netgi žmonių psichologiją ir, jeigu reikia, juos keistumėte.

Šis ir keli pastarojo meto Stomos rašiniai tik patvirtina mintį, kad gero žurnalisto (o tokiu jis buvo) ir seimūno kėdės yra nesudernami dalykai.

Straipsnis teisingas ir geras. Tik štai didžiausias paradoksas: didžioji dalis politikų kalba ir teisingai ir gerai o vežimas stovi vietoje ar net rieda atgal.S.S. rašo:"personalinė sudėtis apgailėtina"Tačiau neatsako o kodėl apgailėtina? Iš autoriaus veiklos galima daryti išvadą, kad dėl TPP veikėjų ir jų vado(vaduko)? Tačiau mano giliu įsitikinimu ne todėl Pirmučiausiai į Seimą kuo toliau tuo labiau lenda gobšūs žmogeliai neturintys jokių principų išskyrus pinigus ir tik pinigus.Kada daugiau kaip du trečdaliai seimūnų galvoja, kad jie protingesni už visą likusią už seimo durų Lietuvą.Kada jie išpūtę akis įtikinėją Lietuvą jog jie nuomuoja mašinas, kai tuo tarpu visi ir pirmiausia jie patys žino, jog tai mašinos išpirkimo lizingas nežiūrint oficialių apiforminimų.Kai Lietuvoje jau sukurta ir kuo toliau įtvirtinama luomų, kąstų privilegijos. Tai signatarai, valstybinių pensijų gavėjai ir t.t ir t.t. Suprantama iš karto bus atsakyta kad jie nusipelnę. Sutinku nusipelnę tačiau akivaizdu kad tai piktina daugumą žmonių, kad tai jau nebe išimtys, o sistema. Išimtis tai 2-3 pagaliau 10. Bet kai skaičiuojama šimtais (įvairiausios rentos)ar net dešimtimis tukstančių (personalinės, oficialiai valstybinės pensijos) tai jau sistema.Ir kol neatsiras jėga sugebanti išardyti tą sistemą žmonės jausis skriaudžiami.

Labai teisingai p. Brimas pastebėjo: Tokio kiekio valstybinių pensijų nėra jokioje Vakarų valstybėje, dažniausiai jų apskritai nėra. Bėda tik, kad ir tarp seimūnų daugelis tokias pensijas gauna… O kodėl Seimo sudėtis tokia prasta, kad ją reikia pasigerinti leksusais, atsakiau vienu sakiniu: DEMOKRATINĖ PARTINĖ SISTEMA LIETUVOJE VIS DAR NEVEIKIA ir jeigu visuomenė legaliais metodais neprivers jos veikti, niekas nepasikeis.

Nezinau, ar galiu save laikyti inteligentu, bent jau tokia sio zodzio samprata, kokia, regis, puoselejate tamsta. Nes mano supratimu: (a) pakantumas kito nuomonei - nereiskia "linkciojimo" kitai nuomonei (ala "taip, tikrai, amen! bet…"); (b) savikritika - reiskia suvokima, kad nesi tobulas ir neklystantis, o ne savi-nuzeminima; (c) svarbu kritiskai zvelgti apskritai i pasauli , o ne vien i save (=savikritika). O ironija -butent, ironija, o ne pagieza- yra visai tinkamas poleminis instrumentas (velgi, mano galva). Kas, taciau, netinka diskusijoje, tai "ad hominem" tipo "argumentai", t.y. nukrypimai i oponento "charakterizacija" ir meginimai tuo susikurtu "vajzdzialiu" paneigti oponento argumentus. Tokiu triuku dazniausiai griebiamasi tada, kai nepajegiama diskutuoti su oponento mintimis - tada susikuriama oponento "kaliause" ir ji "sutarsoma". Regis, tamsta papildei sia nuodeme savo paskutiniuoju laisku, kurio 2/3 buvo skirti "kaliauses tarsymui". Tikiuosi, tai suteike tamstai siokio tokio pasitenkinimo? Kai del likusio laisko trecdalio -to, kuriame teigiate, kad Lietuvoje veikia Lotynu Amerikos kapitalizmo modelis- tai velgi noreciau paprasyti suformuluoti tuos kriterinius bruozus, kurie tai liudija? T.y.., kokie _esminiai_, latinoamerikietiskoms ekonominems (bei politinems ?) sistemoms budingi, bruozai taipgi yra akivaizdziai budingi ir Lietuvos ekonominei (ir politinei?) sistemai? Be sitokios apsibrezties jusu pareiskimai ir palyginimai tera deklaracijos, kurios ne ka daugiau vertos, negu "Didziojo Spageti Monstro - Visatos Kurejo" teorija

Atsiprasau del neteisingos Jusu laisko minciu interpretacijos: maniau, kad rasote apie ta Nacionalini susitarima, o ne apie Trisale taryba… Taciau tai nekeicia mano pozicijos esmes: nemanau -nes nematau pozymiu- kad tosios Trisales tarybos egzistavimas ir veikla (net jei ji veiktu taip rezultatyviai, kaip pretenduoja) paverstu Lietuva korporatyvine valstybe. Siuo poziuriu mano anksciau minetos demokratines (ir daugelio pavyzdziu laikomos, ar pelnytai - tai jau kita kalba) Vakaru Europos salys daug labiau atitinka [neo]korporatyvizmo skiriamuosius pozymius. Nebuciau linkes sutikti ir su Jusu nuomone, kad toji Trisale taryba sumanyta kaip GALINGAS valstybes valdymo organas; man regis, jos paskirtis - "socialinio garo" nuleidimo voztuvas, siekiant riboto skaiciaus zmoniu pokalbiais "uzstaleje" prevenciskai uzkirsti kelia "pokalbiams" su minia gatveje (kaip zinia, pastaruosius pokalbius gan sunku moderuoti, o ir juose naudojami argumentai buna ne tik zodiniai :~). Beje, ar zinote, kad jau parengtas NAUJOS institucijos, kuri tures atlikti ta socialines taikos paieskos ir interesu derinimo funkcija, nuostatu projektas? Toji nauja institucija, gerciausiai- pakeisianti dabartine Trisale taryba, vadinsis LR Nacionaline ekonomikos ir visuomenes reikalu taryba (is pavadinimo galima spresti, kad orientuojamasi i mano ankstesniuose laiskuose mineta Prancuzijoje esancia EST); ja sudarys 36 nariai, pagal 3×12 taisykle (taigi tas "trisaliskumas" isliks . Toji NEVRT sumanyta kaip "patariamoji institucija" - patarinejanti LRS, LRV ir LR Prezidentui, isreiskianti "ivairiu organizuotos pilietines visuomenes sluoksniu nuomone" ivairiais klausimais ir siekianti (NB!) "maksimaliai galimo nacionalinio konsensuso". Va. sitokia raida -jei tas zodis taps kunu- gal ir tikrai bus galima pavadinti pokrypiu i (neo)korporatizma…

Del "kapitalizmas ir moralė iš principo nesuderinami". Retoriskai galima paklausti: o ar apskritai kuri nors is zinomu socialiniu-ekonominiu sistemu yra suderinami su morale - bent is principo? Vergovine santvarka, feodalizmas? Butu labai drasu taip teigti… Socializmas? Kaip zinome, toli grazu. Kinijos pavyzdzio "misrunas" (kinu oficialiai vadinamas "socialistine rinkos ekonomika")? Labai vargu… Kas lieka? Kapitalizmas (ivairiomis jo pasireiskimo formomis, iskatant ir taip vadinamaji "skandinaviskaji socializma"). Ar jis is principo suderinamas su morale? Atsakymas, matyt, priklauso nuo to, kaip apibresime morale, t.y. kas yra moralu, o kas ne. Bet sitai jau pats savaime yra nelengvas klausimas (tiems, kuriems niezti liezuvis tarti "10 Dievo isakymu - stai atsakymas!", noreciau priminti, kad yra ir nekrikscioniska morale, kuri…tikrai ne maziau morali , pvz. budistine morale). Bet nenorint leistis i tokias gilias filosofines "galutinio atsakymo" paieskas, galma butu paieskoti moralaus elgesio grudu siuolaikiniame kapitalizme. O ju, dristu teigti, yra. Geri pavyzdziai yra vis labiau plintanti verslo socialines atsakomybes koncepcija (is teorines plotmes jau daug kur virtusi elgesio imperatyvu!), ekologiskai atsakingas verslo elgesys, pagaliau - visokios donacijos ivairiems socialiniams fondams, universitetams, stipendijoms, muziejams ir t.t. Mano giliu isitikinimu, kapitalizmas yra adaptyvi ir besivystanti sistema, nes jos egzistenciniu pradu yra ne "is virsaus" nuleistos zaidimo taisykles, bet issirutuliojancios is "apaciu" daugialypes saveikos. Todel meginti isprausti siandienini kapitalizma i K.Marxo rastuose aprasytus "remus", butu staciai neimanoma, tikra "mission impossible"…:-)

Ne į temą, bet pasidalinsiu: "Dabar turime visos Europos prezidentą. Bet vyras, kuris įlipo į sostą, kurio siekė jau Karolis Didysis, Atila, Napoleonas ir Hitleris, yra belgas, kurio vardo niekas nežino“, - rašo Indijos sostinės laikraštis „Hindustan Times“. Taigi…

Neišgaliu nuolat stebėti, kas čia rašoma. Visokie pašaliniai dalykai pjauna.—–Bet, Čia ką tik 2010-01-04 15:55 parašėte įdomų išaiškinimą": —" Mano giliu isitikinimu, kapitalizmas yra adaptyvi ir besivystanti sistema, nes jos egzistenciniu pradu yra ne "is virsaus" nuleistos zaidimo taisykles, bet issirutuliojancios is " a p a c i u" daugialypes saveikos… ". —-Pasakykite, pats sugalvojote ar nusirašėte nuo ko nors? Jei pats, esate pasaulinio lygio mąstytojas. Na o jei nusiraėte, reikėtų šaltinuko pasitikslinimui. ————- Aš tai naujas mintis nugriebiu (be leidimo, suprantama) nuo Phelps’o Kapitalizmo ir visuomenės studijų Centro tyrimų (CCS: Center for Capitalism and Society). Todėl čia bloge 2010-01-01 03:48 jau pacitavau jo ilgą straipsnio vertimą (tik jo, matosi, niekas neskaitė). Todėl paimsiu tą vertimo gabaliuką, kuris sutampa su Jūsų argumentacija: "Visų pirma, europiečiai kapitalizmą laiko “laisvąja rinka”, kai valstybė nesikiša į verslo reikalus. Bet kapitalizmas reiškia atvirumą iš a p a č i o s į viršų kylančioms i n o v a c i j o m s. Savaime kapitalizmas negrasina niekieno gerovei. ". Kokia Jūsų nuomonė dėl tokio sutapimo?

CITATA: Ar jau atsakyta į klausimą, kodėl kaip tik Baltijos šalys tapo didžiausiomis krizės aukomis? … Tačiau kodėl ne tik prastai valdytų Lietuvos ir Latvijos, bet ir visų giriamos Estijos ekonomika perkaito? … Todėl atsakymas akivaizdus. CITATOS PABAIGA … ir neteisingas, ponas parlamentare Netyčia suradau mažai skaitomą straipsnį, kuris dėsto ką norėjau parašyti aš pats: http://geofinansai.lt/?p=87 CITATA: Šį skolos susitraukimo procesą, kurį ekonomistai vadina skolos defliacija, visos ekonomikos mastu Lietuva patiria pirmą kartą. Kadangi tuo pačiu metu mažėja ir gyventojų bei įmonių pajamos, nekilnojamojo turto vertė (sprogsta ir šie burbulai), užsisuka vadinamoji defliacinė spiralė – visi ekonominę veiklą slopinantys procesai tarpusavyje sąveikaudami stiprina vienas kitą. Beje, atvirkščias procesas – įsisukusi gigantiška infliacinė spiralė - vyko kelerius pastaruosius metus, tačiau tuomet visi buvome patenkinti augančia turto verte, sparčia ekonomikos plėtra ir didėjančiomis pajamomis. Taigi, dabar paprasčiausiai turime atvirkštinį procesą, tačiau kadangi jis labai nemalonus, vadiname jį krize. Tai, kad ekonomika traukiasi daugelyje valstybių – akivaizdu. Tačiau kadangi jos plėtros tempas Lietuvoje buvo netvarus ir nenatūralus, paskatintas didelio skolintų pinigų iš Skandinavijos bankų antplūdžio, nuosmukis taip pat yra staigus ir skausmingas. Suprantama, tai, kad kai kuriose kaimyninėse šalyse vyksta tokie patys ar panašūs procesai, tik pagilina mūsų krizę. Latvijoje šis daugialypės defliacijos procesas įgavo beprecedentinį mastą. Jis apsunkina padėtį Lietuvoje, kadangi mus su šia kaimynine valstybe sieja daug ekonominių, finansinių ir informacinių saitų. …. CITATOS PABAIGA

Jus mane statote i nepatogia padeti…:-). Mat, jei prisipazinsiu, kad ta aname rasinyje panaudota kapitalizmo, kaip dinamiskos "is apacios" sistemos, apibudinima sukuriau pats, tai… matydamas ta Jusu susukima "pasaulinio lygio mąstytojas", mane tuoj uzpuls komentatorius Andrius, sakydamas "O ka as sakiau?? Tasai El Bronco yra pasiputelis, etc, etc.". Gi jei pasakysiu, kad is kazkur paemiau, tai Jusu prasymu teks nurodyti saltini. O jo, deja, negaliu nurodyti, nes ta apibudinima isties ekspromtu parasiau pats. TACIAU: nesijauciu jokiu "pasaulinio lygio mąstytoju", nes -sakau be jokio maivymosi- nelaikau to apibudinimo kazin kokiu atradimu - tokia paziura susikloste per daugeli metu, skaitant ivairius autorius (daugiausia ekonomistus . Kai del E.Phelpso ir jo pareiskimo panasumo… Noredamas paprovokuoti p.Andriu, galeciau pompastiskai tarti: "Ismintis vaiksto tais paciais keliais…":-) . Taciau to nedarysiu (nors ir labai knieti ). Nors tikrai anksciau neteko skaityti siojo Jusu cituojamo E.Phelpso straipsnio. Taciau neatmetu, kad E.Phelpso -ne tik jo, bet IR jo- idejos yra padariusios man kazkokia itaka: prisimenu dar 2006 m., kai E.Ph. dar buvo "sviezias" Nobelio vardo premijos laureatas, skaityta jo straipsni World Street Journal, pavadinta "Dynamic Capitalism". Gerokai primirsau to man patikusio straipsnio turini, taciau neatmetu, kad pasamoneje uzkliuvo ir liko kazkurios is jame issakytu minciu. Zodziu, visi mes mastydami "stovime ant milzinu peciu"….

Puikus paaiškinimas. Sveikinu. Todėl Inovaciniam Kapitalizmui galėtumėte parašyti neblogą pagrindimą. Bet yra vienas "bet". Tas pats įžymusis Phelpsas berods lankėsi ir Lenkijoje bet du kartus (galėjo juk užsukti ir į Lietuvą???). Pirmo apsilankymo metu jis atsakė į žurnalisto klausimus. Juos šiame bloge esu įdėjęs. Antras panašioje Krynicos konferencijoje mane nuliudino; įrodinėjama, kad atsilikusios šalys gali TIK kopijuoti toli pažengusias valstybes… vadinasi, mūsų mokslas ir mokslininkai yra fikcija? ————— O Jūsų komentaro pabaigai labai pritariu: "visi mes mastydami "stovime ant milzinu peciu". Tik reikia tai parodyti, kartu nesidrovint pademonstruoti ir savo tyrimų rezultatus, jei tokių yra.

Drisiu papriestarauti E.Phelpsui: nemanau, kad besivystancios ar, greiciau, augancios/kylancios (angl. emerging) salys gali "tik kopijuoti" toli pazengusias valstybes. NES: Pirma, tu toli pazengusiu valstybiu buvo kitoks kelias - nei vienai is ju neteko pereidineti is komandines ekonomikos i diametrialiai priesinga sistema - rinkos ekonomika. Todel, trumpai tariant, nera, deja, ka kopijuoti… Butent "deja", nes jeigu tokia perejimo patirtis jau kazkur butu buvusi, tai butu buve galima is jos pasimokyti ir isvengti savu klaidu. Zinoma, JOKIU BUDU neteigiu, kad toji svetima raidos patirtis, tegul ir "nepilna" (perejimo patirties nebuvimo poziuriu) , yra nenaudinga ir is jos nera ko pasimokyti. YRA, ypac -nors ir ne tik- tada, kai jau pasiekeme veikiancios rinkos ekonomikos faze. Bet, antra, mokytis - tai nereiskia kopijuoti ( "copy-paste" principu). Vien jau todel, kad tu pazengusiu saliu ir ekonominiu sistemu specifiniai bruozai, ir ju raidos patirtys yra gana skirtingi - tik palyginkite, pvz., Japonija su Svedija. Todel musu mokslui ir mokslininkams yra labai daug kas veikti - _kuriant_, o ne tik "isverciant" ar netgi "lituanizuojant" kazkieno kito patirti ir pasiekimus

Kad ir pavėluotai, bet pridėsiu, ką esu rašęs. Autorius ką tik (2009-12-31) įrodinėjo : " Ar į dogmatinį liberalizmą labiau linkusiam Andriui Kubiliui tai pagal jėgas? Ar jis sugebės įveikti savo užsispyrimą {…} Į šį klausimą aiškaus atsakymo neturiu, tik viltį. Tačiau akivaizdu, kad artimiausiu metu kai kieno labai geidžiamas nepopuliaraus premjero pakeitimas yra NEĮMANOMAS…"—————–BET. Šiandien dar tik Trys Karaliai (sausio6d), o jau skaitau Delfyjje: "Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad ministrų kabineto darbe mato trūkumų, kurie gali būti šalinami keičiant ministrų sudėtį… Opozicija vėl prabyla, kad A.Kubilių gerai būtų atstatydinti. Valdančiosios koalicijos atstovai leidžia suprasti, kad netrukus turėtų būti tariamasi dėl galimos pertvarkos Vyriausybėje, rašo „Kauno diena“ :" —– ——–Istorija kartojasi? Taip buvo taip po Rusijos krizės; dabar po Amerikos krizės…Vadinasi premjero A.Kubiliaus pakeitimas jau yra įmanomas? Ir kas tada? p.Degutinę į premjerus? O p.Č.Juršėną į Seimo pirminkus, sukurus naują koaliciją? Kažką panašaus vakar per Lietuvos radija kalbėjo prof Genzelis.

Dėl to ginčytino "copy". Aš jį ištraukiau iš konteksto. O gal prof. Edm. Phelpsas ne tai norėjo pasakyti? Pasitikrinkime. Prikabinsiu čia jo trumputę kapitalizmo vystymosi istoriją ir perspektyvas. Be vertimo, kad neiškraipyčiau. —O kas dėl mokslininkų (ir universitetų absolventų) Lietuvoje, tai mano nuomone iš esmės jie finansuojami ir ruošiami EKSORTUI į kitas IŠSIVYSČIUSIAS šalis; kurti joms dar daugiau turto.. Lietuvos ekonomikai tai nieko neduoda. Todėl finansinė ir ekonominė krizė pas mus tokia gili ir be perspektyvos. =================" "My Kryniza Manifesto" by Edmund Phelps * Capitalism is more a system for the inspiration, development and testing of new ideas than it is a system for allocating resources. It is about discovering what works, and what does not work – largely through trial and error, with no basis for exact predictions. It started in Britain in the 1810s, the US in the 1820s, Belgium and to some extent France in the 1840s and Germany in the 1850s. It went on spreading into the 20 th century with spectacular results in every dimension so far examined. The system cannot set asset prices perfectly, not even approximately. In view of the uncertainty of the future and the huge uncertainty it creates in the course of its own innovating, the asset prices are mostly guesswork. An asset price this morning probably has no lasting significance. Evaluations will shift even if conditions do not. And, in a capitalist economy, conditions generally change quite a lot within a few years. Sadly, in the recent episode there was abysmal naivete about housing prices. Though it is a far-from-efficient system, it is – where well-functioning – highly creative. It is not necessary that each COUNTRY have such creativity in order to enjoy relatively high p r o d u c t i v i t y. A country can rank high in productivity through COPYING the lead country rather than creating its own indigenous advances. A country needs this creativity to make our work engaging and to have new ideas to work on. It appears this system also serves to promote job creation as well as job satisfaction. We cannot afford to let it go. Is this system sinking? In the 20 th century several western European countries turned to corporatism of medieval character and to kinds of market socialism. Eastern European countries turned to communism. Yet the spirit of entrepreneurship survived here and there. Currently the US, UK and Ireland are in a slump, though it cannot compare to the Great Depression. If capitalism could survive the Depression – and rack up some of its greatest exploits in that decade – it is reasonable to suppose it will survive the current slump. Maybe capitalism will go into retreat for a time. Or be suppressed for some years. However, in all populations, it appears, we human beings have always had an inextinguishable desire to discover, to invent – to take actions to change our lives and work. So I think people do not need to move from capitalism to something less challenging. The need is to rehabilitate it so as to regain its deep rewards. —————-* Reply to the last question at the press conference September 11, 2009, Kryniza, Poland."

Rasote: "O kas dėl mokslininkų (ir universitetų absolventų) Lietuvoje, tai mano nuomone iš esmės jie finansuojami ir ruošiami EKSORTUI į kitas IŠSIVYSČIUSIAS šalis; kurti joms dar daugiau turto.. Lietuvos ekonomikai tai nieko neduoda". Na, as nemanau, kad musu un-tu absolventai "is esmes.. ruosiami eksportui". Tiesa, nemaciau jokiu tyrimu -kiek tu absolventu yra isvyke, koki tai sudaro % nuo per, sakykim pastaruosius 10 metus paruostuju, kaip tie sivykimai ir %-tai yra pasiskirste pagal specialybes, ir pan. Taciau, panaudodamas duomenu "buvimo euristikos" metoda, tvirtai teigciau, kad isvykusiu yr mazesnios %tas , nei likusiu. Antra, butu idomu taipgi suzinoti, ka svecios salyse daro tie isvyke absolventai - ar jie naudoja cia, LT, universitetuose igytas zinias, ar diplomus ikise i stalciu, dirba kas papuola. Is ivairiu liudijimu, tikrai zinau, kad pastarasis atvejis nera retas, Trecia, nelaikau to absolventu isvykimo savaimine blogybe "per se" - nes tais atvejais, kai absolventas negali Lietuvoje rasti sau tinkamo darbo arba kai to darbo graza (materialine ir moraline) yra nepatenkinama, tai jo isvykimas NELAIKYTINAS nuostoliu. Greiciau atvirksciai, reikia tik pasidziaugti, kad Lietuvoje veltui svaistomas "protas" randa galimybe duoti naudos ir visuomenei, ir sau. O ta "visuomenei" as kuo toliau, tuo labiau esu linkes traktuoti placiaja prasme: jei ne pasauliui, tai bent Europai/ES (kuriu dalimi esame). Dauguma musu juk esame is ivairiu provinciju atvyke i Vilniu, Kauna ar Klaipeda, bet del sito juk nesijauciame nuskriaude savo gimtuosius Pagegius, Erzvilkus ar Zagares, ar ne? Gal ir tie musu gimtieji miesteliai nesijaucia patyre nuoskauda Na ir - ketvirta: Jusu teze apie ebsolventu rengima eksportui, tegul ir tik is dalies teisinga, logiskai mastant turetu atvesti prie isvados, kad nera ko NEMOKAMAI rengti "protus" kitiems. O is cia - sektu isvada, kad aukstasis mokslas turi buti didziaja dalimi MOKAMAS. Nebutinai "is kisenes", tegul ir per ilgalaikes paskolas, bet ta zmogiska kapitala, kuris gali buti isveztas svetur, turetu apmoketi jo GAVEJAS. Ir tik ta, kuris lieka cia, galetu didziaja dalimi (o gal ir visa) finansuoti Lietuvos mokesciu moketojai,

Visa, ką Jūs čia (1234) išdėstėte, yra svarstytina ateityje. Gal būt tikintis Seimo nario S.Stomos dėmesio. Du dalykus norėčiau pabrėžti.———- Pirma tai DARBO sukūrimas. Ar Susikūrimas. Jūs rašote: "kai absolventas negali Lietuvoje rasti sau tinkamo darbo arba kai to darbo graza (materialine ir moraline) yra nepatenkinama, tai jo isvykimas NELAIKYTINAS nuostoliu.". Klausimas: kas tą gerai apmokamą DARBĄ absolventui privalo sukurti? Gal valstybė? O gal prieš tai gyvenusi karta? Gero DARBO Lietuvoje mažai todėl, kad yra mažai DARBDAVIŲ. Seni geri darbai pasensta, o naujų nėra kam kurti. Nes potencialūs darbdaviai (antrepreneriai; apie juos čia bloge daug esu rašęs)…emigruoja, kadangi Lietuvoje yra netinkamos "žaidimo TAISYKLĖS (ekonominės, teisinės, socialinė). Gal Lietuvos ekonomiką (rusiškai - ūkį) išgelbės pvz 120 mln Lt iš ES dotacija Klasterių vystymui? Neeeeeee.———–Antra. DARBDAVIŲ skaičiaus padidinimą horizontalioje plotmėje (pagal p.Kadziauską iš LLRI) galėtų paskatinti specialaus Nacionalinio inovacinio BANKO įsteigimas. Kopijuojant ("copying") pačią Ameriką. Tiksliau jos mokslininkus, kurie siūlo tai daryti pačioje išradingiausioje šalyje. Nagrinėju dar nepilną (blokuojamą) Edm Phelpso ir Tilmano straipsnį "Wanted: A First National Bank of Innovation". pasitaikius progai (temai) plačiau apie tai parašysiu, kodėl reikalingas toks BANKAS (juk buvo Lietuvoje inovacinis bankas; pražuvo, nes nežinojo, ką su juo daryti).

visose valstybese yra pedofilija, tik LT nera. Ar nekeista? Bet kodel Kedzio artimieji nesikreipia i EU teisma? Juk viskas aišku, LT tik glaisto, ir slepia usa su ta Stankunaite kad nieko nepapasakotu

___"Klausimas: kas tą gerai apmokamą DARBĄ absolventui privalo sukurti? Gal valstybė? O gal prieš tai gyvenusi karta? Gero DARBO Lietuvoje mažai todėl, kad yra mažai DARBDAVIŲ"___ Nemanau, kad kazkas kazkam _privalo_ sukurti darbo vieta, dargi gerai apmokama. Juolab - valstybe [man kelia sypsena tas dazno laukimas, kad valstybe jam sukurs darbo vieta -ir ne bet kokia!- pamaisiui su nuosirdziu piktinimusi, kad valstybes aparatas pernelyg ispustas, t.y. ten dirba perdaug zmoniu. Vidujai priestaringi lukesciai ]. Absolventas turi, is esmes, tris iseitis: (1) ieskoti kam parsisamdyti (valstybei, privaciam sektoriui, NVO, Briuseliui, etc… ), (2) susikurti paciam sau darbo vieta, t.y. tapti "self-employed", (3) sukurti savo versla, kuris kurtu darbo vietas kitiems (cia ir yra toji "antrepreneryste", lietuviskai - verslumas). Ir taip yra VISUR: nuo Japonijos iki Amerikos (isskyrus gal tik tokias salis, kaip Siaures Koreja, Kuba ir i jas panasias ). Kai del tu esa blogu salygu verslumui Lietuvoje, tai smarkiai itariu, kad tai dar viena lietuviska "saviitaiga" ar, tiksliau, "saviplaka". Nes, kol kas, nemaciau jokios studijos, kurioje butu issamiai (ne fragmentais!) isanalizuotos ir apibendrintos verslo salygos Europos sajungos salyse - pradedant Skandinavija ir baigiant Lietuva- ir parodyta, kad musuose tos salygos blogos ar blogiausios.

Ponia Rima, ar skaitote spauda (iskaitant internetine)? Juk, jei skaitote, turetumete zinoti, kad Lietuvoje buta ne vieno atvejo, kai nuteisiama uz pedofilija. Taigi, pedofilija, deja, Lietuvoje irgi egzistuoja (kaip ir kitos ydos), ir tai nera slepiama. Ir kaip tai butu imanoma nuspleti salyje, kurioje ziniasklaidai valdzia negali diktuoti ? Antra, del to EU teismo. Brangindamas savo laika, tegaliu pasiulyti tamstai toje pacioje musu ziniasklaidoje susirasti informacija apie tai, KAS tai per teismas ir kokiomis bylomis jis uzsiima. Suzinotumete, kad to Europos zmogaus teisiu teismo traktavimas kaip kazkokios "auksciausiojo teisingumo" institucijos yra tik naivus nesusivokimas realybeje… Ir neduokdie, jei musu pilieciai imtu kreipinetis del kiekvienos nuoskaudos i ta Europos teisma - nes is to laimetu tik skrupulais neapsunkinti advokatai, kurie uz tokiu -beviltisku, nes atmestinu iskarty- paraisku parengima nuplestu 9 kailius (keliasdesimti tukstanciu Lt) is naivuoliu….

Ačiū, kad nepaliekate šios skaudžios mano Tėvynei temos.———–Ir smagu, kad ir Jūs (kaip ir Seimas. kaip ir Vyriausybė, kaip ir mass medijos ir tttttt) ……………taip žiauriai klystate, rašydamas: "(3) sukurti savo versla, kuris kurtu darbo vietas kitiems (cia ir yra toji "antrepreneryste", lietuviskai - verslumas)". Bet kaip Jūs pavadinsite pvz "professor of entrepreneurship"? Verslumo profesoriue? Arba "Certificate of Entrepreneurship". Kas pagal Jus? VERSLUMO sertifikatas? Arba "Donald F. Kuratko is the Jack M. Gill Chair of Entrepreneurship" prof Kuratko yra "verslumo" katedros vedėjas?—————-Bet. yra požymių, kad lietuviai ir iš jų kilę valdininkai ir akademikai (prpf prof Jucevičius, Snitka) ima protauti giliau. Net MINISTERIJOS. Štai pvz. Ataskaita (+Kalbos redaktorė ): Užsakovas: LR ūkio ministerija Vykdytojas: VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“ Vilnius 2006—–Taikomojo mokslinio tyrimo darbas " Europos Sąjungos ir kitų valstybių neformalių individualių investuotojų („Verslo angelų“) investavimo kultūros patirties analizė": Kalbos redaktorė Laima Šiaulytienė——————–ANTREPRENERIS: Individas, orientuotas į galimybių paiešką, greitą jų panaudojimą ir rizikos valdymą, investuojant firmos kapitalą taip, kad jis būtų likvidus ir lengvai naudojamas kitiems projektams. Savarankiški verslo savininkai ar veikėjai, ir visi tie, kurie iš tikrųjų įgyvendina „naujų derinių" sukūrimo funkcijas, tegu jie būtų ir samdomi darbuotojai - vadybininkai, vadovai, direktorių valdybos nariai ar net tie, kurie turėdami dalį įmonės akcijų, gali turėti įtakos sprendimams (Schumpeter, 1934). Sąvoka „Antrepreneris“ nėra sąvokos „verslininkas“ atitikmuo. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog antrepreneris vykdo inovatyvią, kūrybinę veiklą, kuria arba stengiasi kurti naujus produktus, paslaugas siekdamas didesnės investicijų grąžos per trumpesnį laiką, t.y. jis yra linkęs labiau rizikuoti ir vykdyti novatorišką verslą. ——————ANTREPRENERYSTĖ: P r o c e s a s, kuriuo individai (tiek turintys savo įmones, tiek veikiantys organizacijos viduje) siekia inovatyviai ir efektyviai panaudoti galimybes, net jei tuo metu tam neturi reikiamų išteklių (Stevenson, Roberts ir Grousbeck, 1989).  Naujos vertės kūrimo procesas, kuriam antrepreneris skiria reikalingą laiką bei pastangas, prisiimdamas galimą finansinę, psichologinę ar socialinę riziką, ir už tai gauna piniginę naudą, kuri yra visos jo veiklos pagrindinis motyvas. Jis nori veikti, skiria tam savo išteklius ir pastangas, yra laisvas rinkdamasis veiklos būdus (Hisrich, 1986).—————-  Beje, kas VERSLININKAS? Verslininkas. Bendriausia prasme, asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuri apima prekių gamybą ar paslaugų tiekimą ir prekybą (pirkimą bei pardavimą) konkrečioje sferoje, siekiant gauti pelną. Disponuojantis kapitalu ir siekiantis jį padidinti asmuo, ieškantis pelningų veiklos krypčių, panaudojantis tam tikras dalykines ir žmogiškąsias vertybes. ———————Maloniai būčiau nustebintas, jei Jūs įrodytumėte, kad "verslumas" yra "Procesas". Arba kad ANTREPRENERIS=verslininkas.

Taip, "entrepreneurship" yra verslumas. Ir nematau nieko blogo "professor of entrepreneurship" versti kaip "verslumo profesorius". Nes tai skamba ne kiek ne blogiau, negu "professor of management = vadybos profesorius" (nebent Jums graziau skambetu "menedžmento profesorius"?:)) arba "professor of marketing = rinkodaros profesorius". Beje, zinau, kad Lietuvoje dalis "marketingistu" uzsisipyrusiai ir karstai irodineja, kad "rinkodara" - tai blogas, netikslus ir nepilnas "marketingo" atitikmuo. Bet juk lygiai ta pati, uzsigeidus "knibinetis", butu galima teigti ir apie "vadyba" ("menedzmentas") ir apie "versla" ("biznis"). Stai koki "entrepreneurship" apibrezima esu rades viename Europos Komisijos dokumente" "Entrepreneurship refers to an individual ability to turn ideas into action. It includes creativity, innovation and risk taking, as weel as ability to plan and manage projects in order to achieve objectives". TAI ir yra VERSLUMAS! (rusiskai tai butu "predpriimčivostj"). Bet, is to seka, kad verslininkas (businessman) nelygu savokai "verslus zmogus". Verslininkas turi buti verslus, bet ne kiekvienas verslus zmogus yra verslininkas. Verslus gali buti ir iniciatyvus, inovatyvus ir projektu valdyma ismanantis valstybes tarnautojas. Neteigiu, kad "verslus" yra nepriekaistingas lietuviskas "entrepreneurial" atitikmuo, taciau siuo metu nematau geresnio. Jeigu tik nenorime lietuviu kalbos darkyti tokiais griozdiskais "antrepreneryste", "menedzmentas", "tjutoriai", "bukletas" ar pan. NB!: toli grazu nesu lietuviu kalbos purizmo salininkas, taciau kai galima rasti _pakankamai_ gera atitikmeni svetimybei - kodel ne?…

Mes turėtume sutarti, kad ieškome priežasčių, kodėl Lietuvoje dabar ėmė ir pradėjo augti nematytais tempais BEDARBYSTĖ. Premjeras paskelbė 2010 metus kovos prieš bedrabystę metais… Norėčiau prisidėti prie tos kovos. Kitaip aš negaišinčiau savo ir Jūsų brangaus laiko. Taigi klausimas: ar verta aiškintis? ————– Aš tvirtinu, kad esant žemam antreprenerystės lygiui, bedarbystės didėjimas neišvengiamas. O Jūs ką pasakysite? Kad (lietuviškai) VERSLUMAS (GEBĖJIMAS(I)) mažas? Bet juk iš literatūros galime sužinoti, kas verslumas(1,2) yra būdingas kiekvienai tauta ir beveik kiekvienam individui!!! Tai kodėl Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai? Dar keli sakiniai. Jūs rašote: "Neteigiu, kad "verslus" yra nepriekaistingas lietuviskas "entrepreneurial" atitikmuo, taciau siuo metu nematau geresnio. Jeigu tik nenorime lietuviu kalbos darkyti tokiais griozdiskais "antrepreneryste", "menedzmentas", "tjutoriai", "bukletas" ar pan.". Jei nesunku, paaiškinkite, ką reiškai būti "versliu" ir ką reiškai būti "entrepreneurial"? Jūs priminėte rusų kalbą. Aš ją puikiai moku. Jie turi sąvoką "dielo": biznis, komercija. Bet jie turi ir sąvoką "priedprinimatelstvo" nuo šaknies "priedpriniatj": imtis, pasiryžti. Manau, kad pirmiausia to trūksta didžiumai lietuvių - imtis, pasiryžti. Atskiri rizikuoja čia arba emigruoja ir ten imasi. Ne visi gi iš emigrantų gydytojai ar fizikai. PS1. Ir aš nedaužau galvos į sieną dėl lietuvių kalbos grynumo. Bet tokia ji gali gyvuoti dar ne vieną 1000 metų. Bet dėl tikslumo reikėtų pakovoti. Neteisingai išverstos sąvokos įauga į kasdieninę kultūrą per spaudą ir RTV ir neleidžia tautai vystytis. Ką mes šiandien ir turime. PS2. Ir pabaigai. Kadangi tą bjaurųjį ančiuką antreprenerystę nelegaliai studijuoju lygiai 10 m, galėčiau pateikti įvairių teorijų ir aiškinimų. Bet vieną gražią ištraukėlę čia prikabinsiu. Autorius prof Lowrey, 2003. Verčiau ne pats. Pasamdžiau nepažįstamą man jauną vertėją. Rezultatas gavosi toks (3). Ir iš to, kas paaiškinta (3) galima padaryti tokią išvadą: šiandien Lietuvoje Svarbiausias ne Premjeras, bet Seimo Pirmininkas. Ne premjeras kaltas dėl pvz bedrabystė, bet Seimo pirmininkas ir visas Seimas. Reikia naujų, pozityvių TAISYKLIŲ antrepreneriams (kurie gali ir netapti verslininkais). Jas gali sukurti ir įdiegti Seimas. Tai kodėl liaudis (politikai, žurnalistai, internautai ir visi kas netingi) muša A.Kubilių? Todėl, kad juos valdo tamsa. Nežinojimas: "Imperfect Knowledge in Economics (IKE:marvelous book by Frydman and Goldberg )". ———(1)enterprise [‹ent…praˆz] n 2 verslumas; sumanumas 3 iniciatyva, sumanymas ————-(2)enterprising [‹ent…praˆzˆ‰] a verslus; sumanus; iniciatyvus ———–(3) "Priesaga -ship-(-ystė) žodžiui prideda sąlygos/padėties/santykio reikšmę taip sukurdama jo daugiareikšmiškumą. Todėl terminas antreprenerystė gali būti aiškinamas keleriopai: kaip santykis, kuriame yra antrepreneriai, pvz. kaip draugystė (friendship or scholarship); arba kaip antreprenerių statusas (visuomeninė padėtis), panašiai kaip pvz. profesorystė, autorystė (professorship or authorship); arba kaip - antreprenerių veikla (gebėjimas), kaip pvz. lyderystė (leadership). Dėl savo daugiareikšmiškumo žodis antreprenerystė naudojamas įvairiuose kontekstuose. Taigi pats laikas paaiškinti terminą ekonominės teorijos kontekste. Kol kas geriausiai antreprenerystės terminą yra apibrėžęs Morris (1996). Jis siūlo antreprenerystę aiškinti kaip „santykį tarp antreprenerių, jų aplinkos ir valdžios vaidmens tas aplinkas kuriant“. Ta aplinka turi suteikti sąlygas antrepreneriui daryti tai, ką jis gali geriausiai, kad pasiektų ekonominio išlikimo ir pakilimo; tuo pat metu aplinkoje turi būti sukurti kokie tik įmanomi efektyviausi atlygio nuostatai skatinantys antreprenerį stengtis dėl visuomenės taip pat stipriai kaip ir dėl savęs. Todėl pirmiausia antreprenerystę galime apibrėžti kaip ekonominę SISTEMĄ, susidedančią iš dviejų komponentų: „aplinkos“ (pagal Moriss, 1996); ir „taisyklių rinkinio“ (pagal Baumol, 1990). Anot Morris (1996), aplinka „susideda iš ekonominių, politinių, teisinių, finansinių, logistinių ir socialinių struktūrų charakterizuojančių visuomenę.“ Gerai sutvarkyta atreprenerystė turi turėti socialinę konstituciją pagal kurią kiekvienas asmuo įgauna pagrindines teises: teisę į laisvą verslą ir teisę į nuosavybę (įskaitant intelektualinę nuosavybę). Suteikiamos „žmogaus teisės“ reiškia, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti žmogumi, nepaisant jo lyties, rasės, sveikatos būklės ar socialinės padėties. Kiekvienas antrepreneris turi turėti pagrindinę teisę į veiklą, padedančią išgyventi ir daryti pažangą ekonomikoje. Antreprenerystei taipogi būtina ekonominė infrastruktūra, kurioje tokie svarbūs elementai kaip keliai, energetinė sistema, vandens keliai, oro uostai, švietimo sistema, komunikacinė sistema, įstatymų sistema, finansinė sistema ir rinkos struktūra būtų tinkamai organizuotos ir sukurtos veikti palankiai antreprenerystės atžvilgiu. Paskutiniu metu labiau pabrėžiamas yra svarbus sprendimus priimančių novatorių kaip antreprenerių vaidmuo. Papanek (1962) išvardina keturias ne ekonomines sąlygas, kurios „gali būti reikalingos antreprenerystės vystymui“. Sąlygos yra tokios: a)valdžios ir civilinės tarnybos, galinčios palaikyti TEISINGUMĄ ir tvarką, išvengti masinio kapitalo nutekėjimo, sustiprinti importo kontrolę, ir užtikrinti reikiamą ir tinkamą infrastruktūrą; b)bent labai nedidelė populiacijos dalis, reaguojanti į rinkos siūlomas paskatas; c)vertybių sistema ir institucijos nepriešiškos atreprenerystei; d)politinė sistema, kurios nesugriautų nei aukštos vartotojų kainos, nei dideli pramonininkų pelnai, nei daugybė specialistų iš užsienio. ——— Baumol (1990), pasitelkdamas istorinius įrodymus iš senovės Romos, ankstyvosios Kinijos, Viduramžių ir Renesanso Europos, nagrinėja savo pagrindinę hipotezę apie atreprenerystę. Jo manymu, „bendra atreprenerių pasiūla varijuoja skirtingose visuomenėse, o visuomenės atreprenerinės veiklos produktyvumas varijuoja dar labiau dėl jų pasiskirstymo į PRODUKTYVIĄ veiklą, pvz. naujovių diegimas, ir visiškai n e p r o d u k t y v i ą, pvz. rentos paieška ar organizuotas nusikalstamumas. Šį pasiskirstymą smarkiai įtakoja atitinkamos visuomenės išmokos tokioms veikloms. Taigi Baumol manymu, ne antrepreneriai, bet pati SISTEMA padalina atreprenerinius resursus ir nulemia pasekmes ekonomikoje. Jis teigia: „yra galybė amplua, į kuriuos antrepreneris gali paskirstyti savo pastangas, ir kai kurie amplua gali neatitikti konstruktyvaus ir novatoriško scenarijaus, kuris sutartinai yra priskiriamas atrepreneriui. Kartais antreprenerio egzistencija gali būti parazitiška (kraujasiurbiška) ir žalinga ekonomikai. Antreprenerio veiksmai tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje smarkiai priklauso nuo žaidimo TAISYKLIŲ (atlygio struktūros ekonomikoje), kurios tuo metu įsigalėjusios. Taigi pagrindinė hipotezė čia būtų tokia, kad laikas nuo laiko smarkiausiai keičiasi TAISYKLĖS, o ne antreprenerių PASIŪLA ar jų tikslų pobūdis, ir tik jos diktuoja bei įtakoja ekonomines pasekmes, paskirstydamos antreprenerinius resursus".

Rasote: "Aš tvirtinu, kad esant žemam antreprenerystės lygiui, bedarbystės didėjimas neišvengiamas. O Jūs ką pasakysite? " Nesutiksiu Nes dėl to lygio žemumo bedarbystės didėjimas _"neišvengiamas"_ nėra: užimtumas pasiekiamas ir ekstensyviai augant tiems verslams, kurie jau yra, be to, bedarbystę mažina jau minėtoji emigracija. Žinia, žemas verslumas, tingėjimas arba negebėjimas rizikuoti, pačiam sau (bei kitiems) kurti darbo vietą, užuot laukus, kol ją sukurs kiti, didina bedarbystę, TAČIAU yra ir kiti veiksniai, kurie gali atsverti anų veikimą. Toliau, klausiate: " Kad (lietuviškai) VERSLUMAS (GEBĖJIMAS(I)) mažas? Bet juk iš literatūros galime sužinoti, kas verslumas(1,2) yra būdingas kiekvienai tauta ir beveik kiekvienam individui!!! Tai kodėl Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai?" Todėl, kad "budingas kiekvienam" netapatu "vienodai būdingas". Intelektas irgi budingas kievienai tautai ir kiekvienam individui, tačiau ne kiekviena tauta turi Nobelio premijos laureatu . Taip ir su verslumu: ne kiekviena tauta turi savo Bill Gates’u ar savu Nokia . Prašote: "Jei nesunku, paaiškinkite, ką reiškai būti "versliu" ir ką reiškai būti "entrepreneurial"?" Jau apie tai rašiau aname laiške: "verslus", mano akimis, yra "entrepreneurial" lietuviškas atitikmuo (netobulas, bet tobulesnio nežinau), o ką jis reiškia - žr. aname laiške duotą "entrepreneurship" apibrėžimą - iš jo nesunku suvokti, kokias savybes turi turėti verslus žmogus. Dar kartą norėčiau pakartoti, kad "verslus" tėra tik žodžio šaknimi susijęs su "verslininkas" - verslus (rus. "predpriimčivyj") gali būti ir valstybės tarnautojas, ir akademinės sferos žmogus, ir pan. ____ Gi visa kita, ką dėstote savo laiške, tėra akademinė diskusija, kokiomis aplinkybėmis bei sąlygomis gali pasireikšti verslumas (entrepreneurship), kas turi jam įtakos, ir t.t., ir pan. Jai tikrai neturiu nei laiko, nei noro. Atsiprašau

Dar porą žodžių: dar kartą perskaičiau Jūsų laiške duotą "antreprenerystės" apibrėžimą ( "Kol kas geriausiai antreprenerystės terminą yra apibrėžęs Morris (1996). Jis siūlo antreprenerystę aiškinti kaip „santykį tarp antreprenerių, jų aplinkos ir valdžios vaidmens tas aplinkas kuriant“( ir…nesusilaikiau nuo šypsenos bei nuo šio laiško parašymo . Tasai "geriausias apibrėžimas" man įtartinai padvelkė kažkuo pažįstamu iš praeities, kai ekonomika buvo apibrėžiama, berods, kaip "gamybinių santykių ir gamybinių jėgų sąveikos visuma", ar kažkaip panašiai. Panašiai "gerai" būtų galima apibrėžti ir, sakykim, tą jau minėtą marketingą(rinkodarą): "tai santykis tarp marketingistų, jų aplinkos ir valdžios vaidmens tas aplinkas kuriant" Reikia dar daugiau panašių "gerų" ir universalių apibrėžimų? Prašom. Kas yra menas? Ogi tai santykis tarp menininkų, jų aplinkos ir valdžios vaidmens tas aplinkas kuriant Ir t.t., ir panašiai.

Ir aš pridėsių porą sakinių. Patinka ar nepatinka mums ta neištariamoji, nesuvokiamoji, nemylima "antreprenerystė", bet ji plinta Lietuvoje kaip maras: jei 2001 m Google paieškoje jos buvo apie 25 šaltinius, tai šiandien 1000 kartų daugiau. Ir keisčiausia, kad ne tik akademikai apie ją diskutuoja prie kavutės, bet aukštosios mokyklos jau ir studentus apmoko. Naujausias pvz: "Kauno V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 2009 metų lapkričio 13 dieną organizuoja mokslinę – praktinę konferenciją ir teikdama prioritetą ANTREPRENERYSTĖS skatinimui Lietuvoje, įžvelgdama šiuolaikinio verslo poreikius, tendencijas ir grėsmes – siekia paskatinti jaunosios kartos į(si)traukimą į šiuolaikinio verslo pasaulį. Ištrauka iš Programos———————– 910:05-10:10 V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos prioritetas – antreprenerystės s k a t i n i m a s Lietuvoje. D. Gruosaitė-Juškevič, Studijų plėtros ir tarptautinių ryšių koordinatorė I sesija. Verslumas ir (ar) antreprenerystė: Kas? Kaip? Kodėl? I sesijos moderatorė: Dr. M. Kriaučionienė, Kauno technologijos universitetas 10:45-11:00 Verslas ir vadyba: mokslas ar MENAS? Prof. habil. dr. R. Jucevičius, KTU 11:00-11:15 Antrepreneriško verslo formavimas Dr. O. Stripeikis, Vytauto Didžiojo universitetas 11:15-11:30 Intelektine antreprenerystė arba kaip žinios virsta pinigais? Dr. M. Kriaučionienė,KTU……………………………………………

Nieko keisto, kad plinta. Juk mes, lietuviai, del savo sunkiai slepiamu, bet vis islendanciu is kisenes zagres rankenu, taip megstame pazongliruoti svetimzodziais - ziurek, kas nors ims ir palaikys mus ne muzikais, bet "kilmingais"… . Panasiai plinta ir klesti, nepaisant kalbininku primygtiniu rekomendaciju sakyti/rasyti "rinkodara", irjau minetas "marketingas". Pagaliau, juk viesojoje erdveje (net is valstybes vyru/moteru lupu) daznai pasigirsta zodis "naglas", nepaisant to, kad net mokykloje mokoma, jog tai - grubi svetimybe, rusicizmas. Ir t.t., ir pan. _______ Apibendrinant : ko nors (posakio, termino, kt.) egzistavimo ar plitimo faktas jokiu budu nelaikytinas jo teisingumo ar vartotinumo irodymu.

Na jei tai būtų posakis ar terminas, pvz , institucijos (taisyklės) ir organizacijos (tarnybos, firmos); šansas, bet ne galimybė (opportunity); žinios (knowledge) ir žinia_SKLAIDA (pastaroji yra užblokavusi tikrųjų ŽINIŲ (žinojimo) sklaidą). Bet VERSLAS (llegalus darinys, turintis bent vieną vartotoją) arba IKI_Verslas (antreprenerystė), kuris dar gali ir nieko nepagimdyti. Tai juk filosofija, ekonomika, sociologija, politika. Pagaliau valstybės ir tautos likimas. Kaip susiorientuoti? Nelengva. Pavyzdys. Čia boge anksčiau esu citavęs gražų 2 autorių straipsnį APIE VERSLO KALBĄ.(1) (http://www.vva.lt/apie_verslo_etika.pdf ). Čia kelios ištraukos iš jo Gal kam bus įdomu. : "1. Verslas, verslininkas ir verslumas—— Daug nesusikalbėjimo yra susiję su „verslo“, „verslininko“ ir „verslumo“ sąvokų vartojimu. Šios trys sąvokos taip įvairiai vartojamos, kad dažnai būna nebeaišku, kas Lietuvoje laikytini verslininkais, kokių įregistruotų ūkio subjektų gausėjimas rodo verslumo lygio kilimą. —–Panagrinėkime šiuos netikslumus plačiau. Lietuviškas žodis „verslininkas“ nėra visiškas angliškojo entrepreneur atitikmuo. Pastarasis į lietuvių kalbą dažniausiai yra verčiamas kaip „antrepreneris“. Šiuo ekonomikos terminu paprastai įvardijamas fizinis asmuo, kuris įkuria, steigia verslą, kuris yra tam tikro verslo įkūrėjas. Antai angliškajame verslo terminų žodyne Dictionary of Business Terms (2000: 222) žodis entrepreneur paaiškintas taip: „asmuo, įsteigiantis verslą. Terminas dažnai yra siejamas su asmeniu, kuris prisiima verslo riziką“. Toks aiškinimas rodo, kad antrepreneriu laikomas verslą įkuriantis fizinis asmuo, kuris imasi įgyvendinti rizikingą sumanymą, siekdamas gauti pelno. Įsteigtą įmonę jis paprastai perleidžia v e r s l i n i n k a m s, o pastarieji ir vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi verslininkas skiriamas nuo antreprenerio, o verslininkystė – nuo antreprenerystės. Yra siūlymų skirti ir dar vieną sąvoką – intrapreneris (Pinchot 1985). Tai antrepreneris, užsiimantis jau veikiančio verslo subjekto tolesniu funkcionavimu ir tobulinimu. Tačiau lietuviškoje ekonominėje literatūroje toks skirtumas paprastai nedaromas, be to, ne visiškai aišku, kas yra antrepreneriški gebėjimai ir kaip jie taikomi organizuojant naują verslą. Manytume, kad verslininku reikėtų laikyti ir vadinti fizinį asmenį, kuris, pasikliaudamas savo verslumu, situacijos palankumu, vykdo ūkinę komercinę veiklą, siekdamas iš jos gauti verslo pajamų (t. y. naudos sau), ir savo veikla, tos veiklos produktais suteikia naudos kitiems. Kitaip čia aptartas sąvokas vertina kalbininkai. Kalbos patariamuosiuose leidiniuose paprastai pateikiama ir taisoma forma „entrepreneris“, o „antrepreneris“ iš viso neminimas. Vienas iš pateikiamų siūlymų – keisti tą žodį „verslininku“. Toks siūlymas pateikiamas Europos žodyne Eurovoc, kuriame terminas „verslininkas“ aiškinamas taip: „asmuo, kuriam priklauso verslas ir kuris organizuoja bei valdo verslą, prisiimdamas su tuo susijusią riziką“. Toks pat siūlymas, remiantis minėtu Europos žodynu, pateikiamas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje. Matyt, jis atsirado tada, kai žodis entrepreneur lietuvių kalboje buvo ką tik pasirodęs ir dar nežinota ekonominė šio žodžio prasmė. 2005 m. išleistoje „Kalbos patarimų“ 4-ojoje knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ prie žodžių „entrepreneris“ ir „entreprenerystė“ pateikta nuoroda „neteiktina“, reiškianti, kad jie laikomi kalbos klaida ir bendrinei kalbai neteiktini. Tačiau šioje knygelėje „entrepreneriui“ jau siūlomas naujas pakaitas – „įmonininkas“, o „entreprenerystę“ siūloma keisti „įmonių vadyba“ (Kalbos patarimai 2005: 46). Minėtame „Ekonomikos terminų žodyne“ pateikiamas paaiškinimas, kad verslininkas yra verslo įmonės savininkas, iš esmės prieštarauja Civiliniame kodekse pateiktam „verslininko“ sąvokos apibrėžimui. Juk galima būti įmonės (pvz., individualiosios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės) savininku, turėti akcinės bendrovės akcijų ir kartu verstis profesine veikla. Tokiu atveju asmeniui priklausanti įmonė arba akcijos būtų tik jo turtas, nuosavybė. Iš šio turto gaunamos pajamos yra turto, o ne darbo ar verslo pajamos.——————Visa tai rodo, kad Lietuvoje sąvokų „verslas“ ir „verslininkas“ supratimas yra gerokai iškreiptas. Iš tikrųjų verslininkais dažnai laikomi ne tie asmenys, kuriuos verslininkais vadina ir pripažįsta aptartieji Lietuvos įstatymai (Civilinis kodeksas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas), o pseudoverslininkai – stambių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių (pramonės, statybos, transporto, prekybos ir kitų rūšių ekonominės veiklos įmonių) vadovai. Tokie fiziniai asmenys, dirbantys samdomą vadovų darbą pagal darbo sutartį, nežinia kodėl laikomi stambiojo verslo atstovais. Bet pramonė, statyba, transportas ir kai kurių kitų rūšių ekonominė veikla siaurąja prasme nėra verslas.— Lietuvos verslumo lygis labai žemas matuojant smulkių ir vidutinių įmonių skaičiumi 1-čiui gyventojų.“ Savaime kyla klausimas: o kur ūkinė komercinė veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, ir kitokia individuali veikla? Juk šimtai tūkstančių ja besiverčiančių ūkio subjektų – fizinių asmenų verslumą rodo geriau nei juridiniai asmenys, t. y. smulkių ir vidutinių įmonių skaičius. Argi Gariūnai nerodo lietuviško verslumo? Kitaip verslumas aiškinamas Bendrajame programavimo dokumente: „Verslumo lygis, t. y. santykis tarp įregistruotų ūkio subjektų ir gyventojų skaičiaus, pakilo ir 2002 m. pradžioje siekė 4,6%; 2003 m. pradžioje pakilo iki 4,7%.“ Pažymėtina, kad ūkio subjektai skiriasi nuo verslo subjektų. Pavyzdžiui, statistikos duomenys apie Lietuvos ūkio subjektų skaičių apima ir tokių įregistruotų ūkio subjektų, kaip politinės partijos, profesinės sąjungos, labdaros fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, skaičių. Argi tokių įregistruotų ūkio subjektų gausėjimas rodo verslumo lygio kilimą Lietuvoje? Minėtame „Ekonomikos terminų žodyne“ (2005: 282–283) pateikiama tokia verslumo samprata: „Verslumas (entrepreneurship) – žmonių polinkis ir gebėjimas imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius, siekiant gauti pelno ir prisiimti visą su šia veikla susijusią riziką.“ Panašiai verslumą su žmogaus gebėjimais sieja ir Rimvydas Jasinavičius (2006a: . Jo nuomone, veiklos rezultatyvumas priklauso nuo trijų gebėjimų – darbštumo, sistemiškumo ir verslumo. Autorius nurodo: „Darbštumas lemia mūsų, kaip specialistų, darbą Tvarkingumas darbo vietoje – kito mūsų įgimto gabumo – sistemiškumo požymis Tačiau pasaulyje labai mažai yra laimingų žmonių, kurie tenkinasi tik tuo, ką jau turi. Žmogaus norai nuolat didėja, todėl jis yra skatinamas siekti naujų, nepatirtų dalykų. Štai šis žmogaus įgimtas gabumas ir yra verslumas. Verslumą stiprina mūsų vaizduotė, kurianti svajones apie ateitį, ir aistringas troškimas gyventi svajojamoje ateityje. Verslumas – visų pokyčių katalizatorius.“ Vėliau R. Jasinavičius (2006b: 7) dar priduria: „Verslumas nuolat skraidina mus į ateitį, darbas verčia gyventi dabartyje, o sistemiškumas sieja su praeitimi.“ Pateiktieji pavyzdžiai rodo nesusikalbėjimą, vienas kito nesupratimą. Toks nesusikalbėjimas atsiranda pirmiausia dėl to, kad verslas dažnai tapatinamas su ūkiu, o verslo subjektai – su ūkio subjektais. Antai televizijos žinios, kuriose kalbama ne tik apie verslą ir verslo subjektus, bet ir keliamos įvairios Lietuvos ūkio (ekonomikos) problemos ir nušviečiami svarbesnieji įvykiai, vadinamos verslo žiniomis. Tačiau sprendžiant apie įvairių šalių ekonomikos raidą, paprastai pateikiami ūkio (ekonomikos), o ne verslo raidos duomenys. Šalyje veikia Ūkio ministerija, o ne Verslo ministerija. Vadinasi, ir žinios per televiziją turėtų vadintis žiniomis apie šalies ūkį, o ne apie vieną mažą jo dalį – verslą. Antra, nėra nustatyta riba tarp dviejų sąvokų – „verslininko“ ir „antreprenerio“, taip pat ir „verslo antreprenerio“. Gal ėmus skirti šias dvi sąvokas aiškesnė taptų žodžių „verslumas“, „verslininkystė“ ir „antreprenerystė“ prasmė? Kol šios sąvokos nėra tiksliai apibrėžtos, neišvengiama painiavos". ———" (1)J. Žvinklys, E. V ,Vabalas Apie verslo kalbą

DAr pasižiūrėjau greitomis. Nesuprantu, kodėl ta "antre-tė" tiesiog į akis lenda ir kodėl jos negalima sukišti į verslumą: ——————————————-JCI VILNIUS METINĘ KONFERENCIJĄ 20092009 lapkričio 14 d. (šeštadienis)ISM universitetas (Arklių g. 18, Vilnius), 310 auditorijaKonferencijos programa:10.00 – 10.30 Registracija10.30 – 12.30 Seminaras “Antreprenerystė” (prof. R.Gudauskas)12.30 – 13.30 PIETŪS13.30 – 14.30 Seminaras “Antreprenerysė” (prof. R. Gudauskas)14.30 - 15.00 PERTRAUKA15.00 – 16.00 Saviraiškos seminaras “Improvizacija visiems” (kino ir televizijos aktorius A. Bružas)Konferencija: nuo 10.30 iki 16.00 val.Seminaras „Antreprenerystė“ - prof. Renaldas GudauskasTikslas: atskleisti antreprenerystės sampratą, pagrindines antreprenerio kompetencijasir sėkmės veiksnius.Temos: antreprenerystės samprata ir tipai; verslios organizacijos kūrimo problemos,nesėkmių priežastys ir sėkmės veiksniai; kognityviniai antreprenerinio elgesio modeliai;darbuotojų verslumas; organizacijos verslumas.Nauda dalyviams: suvoks antreprenerystės esmę, išanalizuos ir atpažins savyjeantreprenerio kompetencijas; suvoks kaip skatinti šias kompetencijas organizacijoje irkiekviename komandos naryje atskirai; susipažins su metodais, leidžiančiais kurti versliąorganizaciją.