„Lietuvai“
Rašai „…O BE TO AUKSCIAUSIA VALDZIA PAGAL MUSU KONSTITUCIJA PRIKLAUSO TAUTAI, O NE MINISTRUI AR TEISEJUI“
Visai teisingai, aukščiausia valdžia priklauso tautai (tiksliau valstybės piliečiams).
Ir mes, ta tauta, išsirinkome patį geriausią Seimą, kokį sugebėjome, kokio esame verti. Seimą, kuris atstovauja mus, už mus ir mums kuria įstatymus, kuriais mes turėtume vadovautis, pagal kuriuos gyventi…
Jeigu toje tautoje daugumą sudaro runkeliai, kuriems mąstymas – tuščia filosofinė, mažai suvokiama sąvoka, jeigu jie MŪSŲ įstatymams kurti deleguoja televizinius juokdarius, jeigu jiems į valstybės prezidentus tinka melagis, keikūnas, bet gerai skristi mokantis lakūnas… tai turim ir atitinkamus rezultatus.
Negalima sukurti gerą tvarką griaunant ir nežinant kas, ką ir kaip pastatys vietoj to, ką sugriausime…
Na, prisipažinkime, mieli mums dar tie saldžiai meluojantys, subtiliai vagiantys bolševikėliai. Nenorim jų nustumti nuo valdžios į šoną. Niekaip neprisijaukinam prie tų, kurie sako kad ir karčią, bet tiesą, kurie daro, kad ir nepopuliarius, gal net skausmingus, bet būtinus sprendimus…
Blogiausia čia tai, kad niekaip neįsisąmoninam elementarių dalykų:
– Jeigu aš išdrįstu nors retkarčiais, progai pasitaikius, nusukti nuo brolio vieną kitą lituką, tai galiu būti tikras, kad mano rinktas atstovas tai darys gerokai stambesniais mastais.
– Jeigu aš leidžiu sau pamiršti, kaip sovietiniais, visai dar nesenais laikais, pakviesti saugumiečių „pokalbiui“, dingdavo „be žinios“ mano valdžiai nepatogūs broliai. Jeigu aš, praėjus vos 20 metų, jau tai pamiršęs „ramia sąžine“ balsuoju už mano brolius žudžiusios mafijos (bolševikų, nesvarbu, kiek kartų keitusių savo iškabą) veikėjus, tai… aš suteikiu mandatą jiems elgtis dar žiauriau, dar rafinuočiau.
– Jeigu gerai įkalęs velnio lašų „tautos vadas“ pirtelėje pasirašo svetimoms valstybėms naudingus (tačiau mums žalingus) aktus, o mes, tai „lengva ranka“ nurašome ir atėjus eiliniams rinkimams vėl balsuojame už tuos „įkalančius“ (gal kaip mes, o gal ir daugiau) veikėjus, tai mes suteikiame jiems mandatą nebaudžiamiems parceliuoti jiems prieinamą mūsų turtą, girtiems keliuose užmušinėti ar… tvirkinti (jei dar ne tiek girti, kad nebegalėtų) mūsų vaikus…
– o paskui, kaip dera „normaliems krikščionims“ padejuoti, pamitinguoti susirinkus patvory, kaip avių bandai, taip stengiantis bent prieš tokius pat nemąstančius runkelius kaimynus pateisinti savo bukumą, savo… nesąžiningumą, savo pasileidimą…
Piktintis, koks negeras Seimas, kokie niekadėjai ministrai, policininkai…
O ką TU padarei, kurių partijų programas perskaitei prieš rinkimus, kiek pasidomėjai, kuris daugiau ar mažiau meluoja?…
Žodžiu, ką TU padarei, kad Seimas būtų pats geriausias, kad mūsų reikalus tvarkytų išmintingiausi valdininkai?…