Trumpai. Nes skaudžiai, p.Seneli, užminėte ant mazolio…
Manau (įsitikinęs, ištyrinėjęs iš šimtų šaltinių) kitų šalių patyrimą, kad "vien sau atlyginimo reikalaudamas padidinti nieko nepasieksi".
Todėl Jūs, lietuvis, o ne koks anglas, parašęs šią mintį esate 1000 kartų teisus.
———
Pasvarstymai apie mažytę šalį, kuri neturi naftos, dujų, metalo, deimantų,aukso, bet turi gabius žmones.
Ko gi reikia Lietuvai, kad uždirbti didesnius atlyginimus "pedagogams, dėstytojams, dekanams ir daktarams", pensininkams, teisėjams, prokurorams, policininkams, antstoliams, biurokratams?
Laisvės, garantijų, autorinių teisių apsaugos, paramos susikurti sau ir keliems jaunesniems, mažiau gabiems darbo vietą ir atlyginimą. Tą idėją skelbia ir laisvamanis Lietuvos rinkos institutas, vienas kitas politikas (S.Lapėnas; tačiau prof Jasinavičius su savo "verslumu" kvailina ir studentus, ir Lietuvą; ir dar kiti).
Bet institutas, sukurtas amerikiečio filantropo Lloyd Roach iniciatyva, nepasako, kaip tai padaryti.
———
Reikia diegti antreprenerinio kapitalizmo principus* (Schramm, Baumol 2006). Tai IMPERATYVAS. Gera teorija geriau už milijoną praktikų parašė man žymus anglų mokslininkas. Amerika nuo Smith'o 1776 (kurio darbų pagrindu buvo sukurta JAV Konstitucija) iki Nobelisto Phelps'o 2006 tai įrodė per didelius skausmus bei praradimus (1930, 1960-Galbrait) ir teorijomis, ir galinga praktika, sukurdama teisingas ekonomines INSTITUCIJAS ("rules of game"; partijos keičia viena kitą, bet ekonominės institucijos išlieka beveik nepakitusios). Tada kartu su tuo suklestėjo einančios iš paskos ir politinės Institucijos, vadinamos Demokratija. Juk būtent ta Amerikos demokratija nepripažino mažytės Lietuvos Lietuvos okupacijos 1940-1990 metais. Tuos principus šiandien sėkmingai taiko Anglija, Airija, Kanada, N.Zelandija, Australija,Suomija, diktatoriški Singapūras, Hon Kongas, Pietų Korėja (bet ne Prancūzija iki Sarkozy, Vokietija ir Italija).
——-
Taigi pinigus (turtą-wealth) gali sukurti gabūs, aršūs, drasūs ("stigma of failure"), laužantys senas "žaidimo taisykles" antrepreneriai** (ne mano išradimas, o prof.Jucevičiaus 1996), veikiantys produktyvioje aplinkoje (Baumol 1990-"productive"; Lietuvoje dilema). Kiek dabar jų yra Lietuvoje? Ar mūsų Statistikos departamaentas skaičiuoja juos? Ne. O štai OECD šalys labai susirūpino būtent tuo. Nuo 2005 Paryžiaus konferencijos įkūrė specialią grupę, kaip statistiškai (įjungti visi statistikos departamentai) indikatorių pagalba įvertinti antreprenerystę tos grupės šalyse (Lietuvos aišku į OECD nepriėmė, nes ji, priešingai nei Estija, neturi valstybinės antreprenerystės programos).
———–
Blogo autorius S.Stoma sako: jo, jo, aš pritariu antrepreneriškam kapitalizmui, todėl kursime Lietuvos demokratinę partiją tam įgyvendinti. O kai reikia parašyti straipsnį apie tai, jis tyli ir varo savo seną giesmę. Net siūlo stiprinti Valstybės kontrolę. Nesiūlo gerinti, tobulinti valstybės KOKYBĘ (užsiminiau apie pusiau prezidentinio valdymo problemas; jokio dėmesio), bet dar efektyvinti kontrolę. Geras, KOKYBĖS kontrolę. Gal pagal japonišką Deming'ą? Prisimenate Vagnoriaus "žvėrišką" kontrolę verslui, t.y., suveržti varžtus ekonominėms institucijoms? Kuo tai pasibaigė? Sustabdė šiek tiek tą verslo gaivalą (negražus filosofų pravardžiavimas), bet pats buvo išmestas iš politikos galų gale. Ir atėjo tada iš tarybinių laikų Brazausko stambiojo kapitalo era, valdoma pono Lubio…Ir pradeta laukti stambių INVESTICIJŲ. Ant žalios pievos, kaip kada buvo pastatytas mano Nuklonas ar kiti Vilniaus, kauno, Mažeikių monstrai.
ponas S.Stoma turėtų pagalvoti apie tai, planuodamas per naują internetininkų (kiek tų skaitmeninių piliečių susirinktų prie balsadėžių ir kaip jis juos sukontroliuotų, kad gerai balsuotų?) partiją tapti premjeru.
Bet aš labai jam linkiu sėkmės, nes jis lyderiauja arba dėl savo gabumo, patyrimo ir nepalaužiamos valios bei idealizmo, arba jį kas nors "neša ant bangos", planuojant ir dozuojant temas.
————–
PS. Nepaliečiau dar vieno Amerikos išradimo turtingųjų antreprenerių FILANTROPIJOS-turto atstatymo ("reconstitution of wealth (philanthropy") per specialių privačių FONDŲ kūrimą visuomenės poreikiams(interesams). T.y., apie 2 susisiekiančius indus: turto (atlyginimų, bet ne tik privačių) gaminimą(antreprenerystė) ir turto atstatymą(reconstitution) naujos žmonių generacijos parengimą ateičiai išsilaikyti.
Lietuvoj tik maži daigeliai (televiz. laida šviesuomenė), tačiau valstybės politikos čia dar nėra. Tačiau milijonierių jau berods tūkstančius turime. Bėda, kad jie ne atrepreneriai, o vIerslininkai; dažniausiai iš "neproduktyvios" bei šėlinės ekonomikos (per privilegijas-"rent seeking'ą"), kuri yra slaptesnė nei mūsų VSD.
=====================================
*)Pereiti nuo TRIŠALIO susitarimo (TRIKAMPIO) Vyriausybė-Stambios kompanijos(paramoninkai)- Stambios profsąjungos į KETURKAMPĮ: Vyriausybė-Naujos kompanijos (iki 5 metų)-Stambios kopanijos ir …Universitetai (įdomu: atsisakant PROFSĄJUNGŲ bevaisio kišimosi kaip Marxo laikais).
{C.Schramm. 2006, Viena, ES finansų ministrų pasitarimas}.
**)"Lietuviškas žodis „verslininkas“ nėra visiškas angliškojo entrepreneur atitikmuo. Pastarasis į lietuvių kalbą dažniausiai yra verčiamas kaip „antrepreneris“. Šiuo ekonomikos terminu paprastai įvardijamas fizinis asmuo, kuris įkuria, steigia verslą, kuris yra tam tikro verslo įkūrėjas. Antai angliškajame verslo terminų žodyne Dictionary of Business Terms(2000: 222) žodis entrepreneur paaiškintas taip: „asmuo, įsteigiantis verslą. Terminas dažnai yra siejamas su asmeniu, kuris prisiima verslo riziką“. Toks aiškinimas rodo, kad antrepreneriu laikomas verslą įkuriantis fizinis asmuo, kuris imasi įgyvendinti rizikingą sumanymą, siekdamas gauti pelno. Įsteigtą įmonę jis paprastai perleidžia verslininkams,o pastarieji ir vykdo ūkinę komercinę veiklą. Taigi verslininkas skiriamas nuo antreprenerio,o verslininkystė – nuo antreprenerystės. Yra siūlymų skirti ir dar vieną sąvoką – intrapreneris(Pinchot 1985). Tai antrepreneris, užsiimantis jau veikiančio verslo subjekto tolesniu funkcionavimu ir tobulinimu. Tačiau lietuviškoje ekonominėje literatūroje toks skirtumas paprastai nedaromas, be to, ne visiškai aišku, kas yra antrepreneriški gebėjimai ir kaip jie taikomi organizuojant naują verslą"
{APIE VERSLO KALBĄ. aut.Jurgis Žvinklys, Eduardas Vytautas Vabalas, 2006,
http://www.vva.lt/apie_verslo_etika.pdf}