Dviem valdančiosios koalicijos nariams balsavus kartu su opozicija, Seimas vieno balso persvara pritarė ikikrizinių pensijų grąžinimui. Kilo sumaištis, kuri, matyt, tęsis iki galutinio balsavimo. Ar tikrai tokiu būdu reikėjo vykdyti pavasarinį Konstitucinio Teismo sprendimą? Ir iš kur dabar imti pusę milijardo litų? Juk pasak, premjero: “gerumui pinigų nėra”.

   Finansų ministrė net pagrasino atsistatydinti. Valstybė griūva! Tad nesiveldami į konstitucines peripetijas, apie tai ir pakalbėkime. Iš kur paimti pinigų?  

   Iš pradžių, žinoma, reikia nuraminti. Dėl pusės milijardo finansų sistema tikrai nesugrius. Be to, didelė dalis šių pinigų tuoj pat sugrįžtų atgal į biudžetą per PVM ir kitus mokesčius. Juk pensininkai perka vietinės gamybos produktus ir paslaugas. O vidaus rinkos skatinimas šiuo metu turėtų būti svarbiausias protingos vyriausybės uždavinys.

   Kitų metų Socialinio draudimo fondo išlaidos sieks trylika su puse milijardo. Pensijoms – 7,641 milijardo lt. Lietuva pensininkams moka dvigubai mažesnį BVP procentą nei ES vidurkis. Vidutinės pensijos santykis su vidutiniu atlyginimu taip pat daug mažesnis. Taigi nuolatiniai skundai, kad prieš keletą metų 30 proc. padidėjusios pensijos tapo valstybei per didelė našta yra akių dūmimas. Santykinai jos vis dar per mažos!

   Žinoma, nuolatinis nuo 2008 metų Sodros biudžeto deficitas (2009 m. – 1 436 868 tūkst. lt., 2010 m. – 2 707 176 tūkst. lt., planuojamas 2011 m. – 2 558 994 tūkst. lt.) yra problema. Klaida buvo padaryta ekonomikos augimo metu. Tačiau klaidingas buvo ne pats pensijų kėlimas, o įmokų joms nepadidinimas iki tokio lygio, kad biudžetas netaptų deficitinis.

   Taisyti klaidą krizės metu ir 2 proc. didinti Sodros mokestį pensijų mažinimo vietoje praėjusiais metais atrodė jau daug skausmingiau. Pritarimo į visuomenę taip ir nebuvo kreiptasi. Kaip, beje, ir dėl visų kitų – priimtų ar nepriimtų, skausmingų ar neskausmingų – sprendimų. O tokia valdžia viena ir lieka už viską atsakinga.

   Todėl dabar šaukti, kad Konstitucinio Teismo įpareigojimas griauna valstybę yra nesolidu. Galvoti iš kur paimti pusę milijardo pensijoms vyriausybė turėjo laiko nuo pavasario. Nesugalvojo. Atrodo - net nenorėjo galvoti. Kaip visada vyriausybė buvo įsitikinusi, kad kaip nors praslys ne ryžtingai spręsdama problemas, o ryžtingai karpydama biudžetą.

   Bet ministrės atsistatydinimas irgi būtų klaida. Griežtai finansiškai mąstanti, puiki savo srities specialistė Ingrida Šimonytė nėra didžioji šios vyriausybės problema. Problema ta, kad šalia jos nematome ekonomikos profesionalų ir kartu politikų, kurie į situaciją valstybėje žvelgtų plačiau. Ir būtų tiek pat ryžtingi.

   Beje, siūlymų iš kur paimti pinigų būta pakankamai daug. Čia nėra vietos juos analizuoti. Sustokime ties vienu – korupcija ir šešėlinis verslas. Vyriausybė planuoja atsiimti iš šios kloakos milijardą litų. Kokiais būdais? Svarstant biudžetą paaiškėjo – aistringa putiniška retorika! “Kontrabandininkus guldysime veidu į purvą” – apreiškė vienas Seimo šnekorius.

   Kas tai darys lieka neaišku. Premjeras netgi išdidžiai pranešė: “Jokių rašytinių planų nėra”. Šaunu! Bet jei be jokių priemonių, o vien visiems labiau pasistengus, planuojame gauti milijardą, tai gal parengus konkrečius veiksmus, atnaujinus pačią sistemą, o svarbiausia - radus pagaliau politinės valios stringantiems antikorupciniams įstatymams priimti, bus atgauta gerokai daugiau? Ar bent jau atsiras tas trūkstamas pusė milijardo?

   Kodėl Estija, turėdama tą pačią mokesčių apimtį, į biudžetą surenka daug didesnį BVP procentą? Atsakymas paprastas – ten mažiau korupcijos. 

   Taigi korupcija ir pensijų dydis yra tiesiogiai susiję. Socialinio neteisingumo sistema, kuri buvo kuriama ir ekonominio klestėjimo metu, gyvuoja toliau. Kas galėtų ją perlaužti?

   Eina jau treti “Permainų koalicijos” metai, o “vsio zakono” principas tebegalioja. Politinė valia visiškai išskydo. Viena Prezidentė nepajėgi visko padaryti.

   Vienu metu šį bei tą išjudinusi, premjero suburta antikorupcinė grupė nusibaigė ties mailiumi. Keli pakeisti teisėsaugos vadai neatnešė nieko nauja. Teisingumo ministerija juda vėžlio greičiu. Pats jaunasis ministras geriausiai atliko tik šių dienų teisingumo simbolio, o gal Dievo piršto vaidmenį. Jis paskutinis matė gyvą įtariamąjį, tiesa apie kurio kaltumą šiai pedofilijos sukrėstai valstybei tarsi visai nerūpi.

   Tad kas imsis veiksmų? Tyrimai rodo, kad vien per neskaidrius viešuosius pirkimus valstybė kasmet praranda kelis milijardus litų. Šioje srityje irgi daug prišnekėta, o tikslingo darbo nesimato. Daugybė padrikų iniciatyvų ir ta pati sumaištis. Naujas, daug vilčių teikęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas pasiklydo kažkur Ūkio ministerijos koridoriuose. Kaip visur – trūksta aiškius sprendimus priimančio galios centro.

   Pensijų klausimas rodo valstybės požiūrį į teisingumą apskritai. Lietuva sumažino ir taip nedideles pensijas vienintelė Europoje. Galima teisėtai kritikuoti KT dėl kišimosi į politikos sritį, tačiau jo sprendimus reikia vykdyti, o ne išsisukinėti. Apklausos rodo, kad pensijų grąžinimą remia didžioji visuomenės dalis. Tad atsakingai valdžiai nieko kita ir nelieka.