Faktai kartojasi tai liudija,sasajos valdininku ir sukciu:
EBSW vadovai V.Krasnickas iš KHK kasos buvo paėmęs 39,5 mln. litų grynųjų pinigų, surinktų iš gyventojų. Iš šios sumos 18,5 mln. litų bendrovės valdybos pirmininkas perskolino už palūkanas kitiems asmenims, o 1996-1997 metais iš jų prisiteisė net 42,4 mln. litų. Priteista skola V.Krasnicko naudai padvigubėjo, nes Kauno miesto apylinkės, Kauno apygardos bei Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvusiam KHK valdybos primininkui priskaičiavo dar ir palūkanas. Pinigai buvo panaudoti privatiems darbuotojų interesams, o įmonės turtas - ne didėjo, bet mažėjo. Firmos valdybos primininkas su direktorės žinia perskolino gautus pinigus už palūkanas kitiems asmenis, dėl ko buvo padaryta materialinė žala.
Sukčiavimas įmonės veiklos vardu atsakingų asmenų, kurie iššvaistė indelninkų pinigus. Prašau priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, teikti generalinei prokuratūrai iškelti baudžiamą atsakomybę V.Krasnickui bei J.Barysienei, G.Petrikui, ir kitiems susijusiesms asmenim už sukčiavimą, turi tirti kompetentingos institucijos ir teikti atsakomybę bankrutavusios įmonės vadovams disponavus –manipuliavus akcininku bendrovės turtu pinigais, įvertinat tai, kad sukčiavimui buvo naudojama išanksto suplanuota, korumpuota įmantri finansinė schema, indėlininkų pinigais, kreditais, už kuriuos net neketinta atsiskaityti. Teisėsaugos institucijos sąmoningai tyčia praleido laiką periimti EBSW turtą, perduoti ir gautas lėšas skirti nuo EBSW nukentėjusėms indelninkams. Visa tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolui. Kauno holdingo kompanija (KHK), kuri, neturėdama Lietuvos banko leidimo, pradėjo rinkti iš gyventojų indėlius, žadėdama už juos mokėti milžiniškas palūkanas.
1995 m. iškėlus baudžiamąją bylą dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK), priklausiusios EBSW, lėšų iššvaistymo stambiu mastu ir tyčinio bankroto, EBSW buvo uždrausta disponuoti savo turtu. Tačiau 1996 m. rudenį, priėmus Baudžiamojo proceso kodekso 195 str. papildymą, teismas nuėmė areštą nuo EBSW turto. Netrukus jis buvo pradėtas pardavinėti. Žmonių, kurie KHK buvo sunešę apie 18 mln. JAV dolerių, buvo per 10 tūkstančių. Aukščiausiasis Teismas sustabdė šią Kauno apygardos teismo nutartį, kol baigsis kasacinis procesas. Kauno apygardos teismas buvo įpareigotas apie tai pranešti kitoms suinteresuotoms įstaigoms ir įmonėms. Apeliacinis teismas bylą nagrinėjo jau po to, kai Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje "Baltijos" laivų statyklos akcijos jau buvo parduotos danams.
1995 m. vasarą, kai KHK pripažino negalinti išmokėti ne tik palūkanų, bet ir grąžinti indėlių gyventojams, prasidėjo grandininė reakcija: ant bankroto ribos atsidūrė beveik visos pagal jungtinės veiklos sutartį veikusios bendrovės, kurių būta apie 80, priklausiusios koncernui EBSW.
1993-1995 m. EBSW supirko kone dviejų šimtų įmonių kontrolinius akcijų paketus ir tapo vienu iš privatizacijos proceso lyderių. Tik nedaugeliui įmonių, kurias supirko EBSW ir jos dukterinės bendrovės, pavyko išvengti bankroto.