Prieš išeidami kalėdinių atostogų visų laikų juokingiausio Lietuvos Seimo nariai dar šiek tiek pasilinksmino. Pašnekėjo apie savo pasileidimą, pasišvaistė gražiomis frazėmis ir net patį Prezidentą versti nuo sosto pagrasino. Tačiau biudžetą patvirtino. Žinoma, prieš tai išsireikalavo šiek tiek saldainiukų savo apygardų gyventojams. Sako, daugiausiai gavo opoziciniai konservatoriai. Taigi ir balsavo visi beveik vieningai – 88 už. Nors vienybės šūkis gana keistas: GERIAU BLOGAS BIUDŽETAS NEGU JOKIO. Kas čia – karo metas? Ar valstybė bankrutuoja? Ne. Nepaisant visų valdžios pastangų, Lietuvos ūkis auga kaip niekada sparčiai. Biudžetas trečdaliu didesnis nei pernai ir jau prilygo visam 1995 metų bendrajam vidaus produktui! Taigi biudžetą būtų galima sudėlioti kaip niekada puikų, nedeficitinį ir nukreiptą į ateitį. Deja, deja… Vyriausybė turėjo svarbesnių reikalų su visokiais oligarchiniais slibinais ir iš po patarėjų sėdynių lendančiais kompromatais. Neblizga ir opozicija. Nei libdemai - kurie bent jau balsavo prieš - nei konservatoriai nepasiūlė jokio sistemiškai geresnio varianto. Kas kad blogas, svarbu ne mūsų sugalvotas! Ne opozicijos tai darbas – biudžetus sudarinėti? Taip. Tačiau kai mažumos vyriausybė akivaizdžiai neturi jokios strategijos ir tik, įnirtingai atsimušinėdama nuo kritikos, plaukia pasroviui, visa opozicija turėtų apsispręsti, ar prisiima kaltę dėl artėjančių nelaimių. Nebebuvo laiko pakeitimams? Vieni juokai. Biudžeto projektas buvo pateiktas prieš kelis mėnesius. Reikėjo iš karto griežtai pasakyti – mes su tuo nesutinkam, norit likti valdžioje, turite atsižvelgti! Reikėtų pagaliau suprasti – už mažumos vyriausybės darbelius, nori ar nenori, tampa atsakingi visi, kad ir neformaliai ją palaikantys. Ironiška, tačiau tie patys politinę valią praradę konservatoriai savo atžvilgiu, beveik kartu su biudžeto patvirtinimu, gavo gerą spyrį į minkštą vietą. Kartu su jau palaimingai išnykusiomis LKDP ir Demokratų partijomis jie buvo pripažinti turintys teroristinės organizacijos bruožų! To Lietuvoje dar nebuvo. „Al Qaeda“ Seime, ne kitaip! Šioje šviesoje dar prasčiau turėtų atrodyti 1966-2000 metų Seimas, kai minėtos partijos sudarė daugumą ir kurio kadencijos pradžioje kaip tik ir buvo susprogdintas Juras Abromavičius. Tai su jo tragiška žūtimi 66 Seimo nariai lengvu mygtuko paspaudimu susiejo ir dabar įtakingiausią opozicinę partiją. Skandalas! Normalioje šalyje būtų kilęs didžiulis triukšmas. Tik ne Lietuvoje. Čia visi protingesni puikiausiai supranta – juokų tai darbas. Niekdirbių politikierių intrigos ir nieko daugiau. Net į atvirai angažuotą „Spaudos klubą“ be baimės atėjęs buvusios Demokratų partijos vadovas (įvardytas išvadose) Saulius Pečeliūnas taip ir nesugebėjo išklausti gausių oponentų – tai kaltas jis kažkuo, ar ne? Įdomu. Iš visų ten susirinkusių jis atrodė linksmiausias ir mažiausiai prasikaltęs. Abrakadabrų šalies komediantai! Kaip kitaip gali pavadinti Abromavičiau komisijos daugumą ir tuos 66 nelaimėlius? Skaičius, beje, įsidėmėtinas. Tiek pat (ir beveik tie patys) prieš pora metų balsavo, kad nebūtų sudaryta komisija „Draugystės“ privatizavimui tirti. Skaičių simbolika jau tiesiog ėmė persekioti Lietuvą. Šešiukių patrankų mėsa visada praverčia, kai reikia atakuoti arba ginti klano interesus. Šiuo atveju klanas irgi labai akivaizdus. Abromavičiaus žūties tyrimo komisija buvo sudaryta daugiau kaip prieš metus. Tai buvo desperatiškas postkagėbistų atsakas į Pociūno žūties tyrimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuriame aktyviai dalyvavo konservatoriai. „Valstybininkų“ oficiozas skubiai paleido į viešumą versiją, kad prie Abromavičiaus žūties prisidėjo buvęs konservatorių Seimo narys Petrusevičius. Buvo taip, ar ne, kol kas neįrodyta. Pagarsėjęs savanorių ginklininkas, dabar teisiamas kitoje byloje už ginklų platinimą, padavė laikraštį į teismą ir laimėjo bylą dėl šmeižto. Tad ką ištyrė Abromavičiaus komisija? Tikroji jo žūties byla vis dar tiriama prokuratūroje. Klausimų daug, ir galbūt atsakymai kai kam būtų nemalonūs, tačiau – ne dabar, o tik tada, kai sprendimą priimtų tikras teismas. Ar bent jau byla būtų nutraukta ir atiduota viešumai. Šioje komisijoje išsiaiškinti tiesos niekas net nesitikėjo. Čia visų pirma buvo siekta sukompromituoti bet kokius Seimo tyrimus. Ir bent iš dalies tas pavyko. Ar tikrai tie 66 Seimo nariai, kurių balsavimo mygtukais buvo taip grubiai pasinaudota, jau visai prarado bet kokį gėdos jausmą? Ir nieko jau nestebina, kad visus metus Abromavičiaus komisijai aistringai vadovavo ir griežtą jos verdiktą skelbė odiozinė Loreta Graužinienė. Taip, ta pati aktyvioji Maskvos kurjerė. Ta pati, kurios partija ir frakcija greičiausiai sulauks tikro teismo sprendimo, nurodysiančio, kad visų jų patekimas į Seimą buvo neteisėtas. Kad jie pateko čia apgaulės būdu. Tačiau kas jiems? Juk smagi pokštininkų kompanija ir tiek. Bent bus ką prisiminti. Net ir konservatoriams visas šitas reikalas nieko nepakenkė. Greičiau atvirkščiai. Lietuviai užjaučia neteisingai mušamus. Tačiau šitas farsas gali turėti vieną ne tik propagandinę ir daug liūdnesnę pasekmę. Taip jau pavyko, kad ne vien teroristų paieška Seime buvo kerštas už VSD tyrimą, pasibaigusį generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus atleidimu. Taigi dantis už dantį, akis už akį! Tyrimas už tyrimą. Arvydas Pocius už Arvydą Pocių! Slaptasis klanas, atrodo, tuoj pasieks saldų revanšą. Iškirtot mūsų žmogų postkagėbistą!? Gerai, dabar mes iškirsime jūsiškį patriotą – irgi Arvydą Pocių, brigados generolą. Dėl absoliučios lygybės! Kad balansas valstybėje nepasikeistų į gerąją pusę. Taigi odiozinė komisija nusprendė, kad buvęs savanorių vadas, o dabar NATO vadavietėje Briuselyje aukštas štabo pavaduotojo pareigas einantis Pocius sąmoningai klaidino politikus. Generolas yra liudijęs, kad Abromavičius buvo atleistas iš pareigų Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje už tai, kad per Pakaunės įvykius ragino savanorius grįžti į mišką. Tendencingoje komisijoje dominavo priešingi liudijimai. Tačiau ar čia kas nustatė tikrąją tiesą, kurią matyt galėtų papasakoti tik GRU bendradarbiai? Tad dabar susidaro vaizdas, kad galingasis klanas bando metodiškai iškirtinėti aukštos kompetencijos ir Lietuvai be abejonių atsidavusius pareigūnus. Ir naudojasi tam bet kokia pasitaikiusia proga. Praėjusį penktadienį Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žurnalistams sakė dar neapsisprendęs dėl tolesnės generolo karjeros. "Laukiame Seimo priimto sprendimo. Tada įvertinsime ir pateiksime galutinį atsakymą.“ Akivaizdu, kad čia sprendžiasi netgi didesni dalykai nei vieno asmens likimas. Spaudimas daromas didžiulis ir principinis. Tad ministrui teks laikyti patį geriausią lojalumo testą – klanui ar Lietuvai?