ŠALIN RANKAS NUO ALGIRDO PALECKIO! Vos prieš kelias dienas taip galvojau pradėti straipsnį apie jaunajam Vilniaus vicemerui gręsiantį išmetimą iš socialdemokratų partijos.
Tačiau dabar jis jau
išmestas
ir, kaip pats sakosi, pateko į geresnę – partijos atstumtųjų kompaniją. Gėrio ir blogio sąvokos šioje politinių intrigų istorijoje skambėjo ypatingai dažnai.
Taigi pažiūrėkime, ką reiškia gėris ir blogis pagal A. Paleckį. Ir žinoma – ką tas turi bendra su visuomeniniu gėriu?
Savo išvadą pasakysiu iš anksto. Kol kas nesiimu spręsti, ar pastarieji įvykiai išeis į naudą mūsų politinei sistemai. Tačiau vienas dalykas akivaizdus. Taip vadinama Lietuvos socialdemokratų partija dar kartą neišlaikė demokratijos testo ir prašmatniuose prichvatizuotos „Draugystės“ rūmuose pasirašė sau būsimos mirties nuosprendį.
Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Prie esamos Konstitucijos ir geopolitinės situacijos Lietuvos politinė sistema jau pasiekė ribą ir nebegali toliau eiti antidemokratijos keliu. Todėl perspektyvą turi tiktai tos partijos, kurios sugebės bent kiek demokratizuotis.
Uždrausdami socialinio teisingumo frakciją ir išmesdami jaunąjį maištininką, kurių didžioji nuodėmė - bandymas grįžti į idėjinę socialdemokratiją, nomenklatūriniai Brazausko ir Kirkilo „socialdemokratai“ atmetė ir paskutinį atsinaujinimo šansą.
Žinoma, šitos galingos ir turtingos grupuotės politinė mirtis nebus staigi. Tačiau ji neišvengiama. Antidemokratinis vėžys perėjo į paskutinę – jau nebeišgydomą stadiją.
Ne veltui daugelis stebėtojų staigų opozicionieriaus Paleckio iškilimą laikė gudriu partijos strategų projektu. Ko jau ko, bet mokėjimo apsimetinėti liaudies tarnais, o ne tikraisiais išnaudotojais, šiems veikėjams niekada nestigo.
Tačiau per daug sotūs pilvai, atrodo, pamažu suvirškino ir buvusį gudrumą. Politinį atsargumą taip pat nuslopino žydrose padangėse skraidančio ir aukso lietų žadančio oligarchijos slibino vilionės.
Didžioji šitos partijos stiprybė ir išlikimo garantas buvo unikalus gebėjimas užimti svetimą kairiosios politikos nišą, kartu nuosekliai vykdant priešingą – stambiojo kapitalo politiką. Kvailinamą elektoratą mažai jaudino politikos apžvalgininkų graudenimai. Kad praregėtų, jiems reikėjo šiokio ar tokio, tačiau savo autoriteto.
Ir štai toks autoritetas atsirado. Jaunas, nepatyręs, bet vis dėlto – dinastinis garsaus senelio ir tėvo pasekėjas. Pasimetę Kirkilo patarėjai neįvertino didžiulio chrestomatinės pavardės poveikio. Užuot toliau stiprinęs apgaulę, į tarpusavio kovą įveltas Algirdas Paleckis, buvo priverstas atlikti tiesą rėžiančio kvailelio vaidmenį.
KARALIUS NUOGAS – šie žodžiai buvo ištarti tiesiogiai. Kalbėdamas tarybos posėdyje, per metus iš ramaus ir tylaus seimūno nesuvaldomu „enfant terrible“ tapęs Algirdas Paleckis apie partiją pasakė visą teisybę. Graži kaukė buvo nuplėšta galutinai.
Ar jis koks kvailelis? Ne! Politikai ilgai ruoštas ambicingas žmogus savo maištui pasirinko patį tinkamiausią momentą.
Tai ne jis šį antradienį buvo išmestas iš politikos. Atvirkščiai. Algirdas Paleckis tą dieną gimė kaip politikas klasikine prasme. Kaip žmogus, gebantis reikšti visuomenės lūkesčius.
Naujasis gelbėtojas? Matysime, kas vyks toliau. Galima įtarti ir dar vieną Kremliaus projektą, tačiau negalima gyventi vienais įtarimais.
Kaip bebūtų, pozityvus politinio nuskaidrėjimo rezultatas jau akivaizdus. Štai tik kelios buvusio insaiderio įžvalgos:
„LSDP yra valdanti partija jau daugelį metų, bet socialinio teisingumo Lietuvoje
vis nematyti. Praraja tarp turčių ir skurdžių išaugo. Skurdo lygis nesumažėjo. Stambus kapitalas viešpatauja, kol kas.
LSDP serga liga, kurią pavadinčiau politinės valios trūkumu… Realiai vadovauja blogio ašis – Vainauskas, „VP marketas“ ir „valstybininkai“. Jie sugalvojo trigalvį slibiną, LSDP vadovybė klusniai vykdo.“
Dėl blogio ašies, žinoma, galima ginčytis. Tačiau blogio tendencija, prieš kurią stojo naujasis maištininkas, akivaizdi. Tai – antikonstitucinis svarbiausių politinių sprendimų nedemokratiškumas.
Įdomu, kad Paleckis pareiškė nepereisiantis pas paksininkus ir nekursiantis naujos partijos. Bandys kovoti socdemų Vilniaus skyriuje ir skųsis būsimam suvažiavimui, kuris tik vienas gali naikinti tarybos sprendimą? Bet kokiu atveju vyks naudingi politiniai procesai.
Algirdas Paleckis tampa sistemos indikatoriumi. Jeigu jis bus sutraiškytas – sistema toliau degraduoja. Jeigu išliks – galima kalbėti apie atsinaujinimą.
Tik nepagalvokit nieko bloga. Nesu grynųjų socialdemokratinių idėjų šalininkas. Juolab nepriimtinai skamba kalbos apie nacionalizaciją, ar visiški nusišnekėjimai apie elitinio meno reikalus.
Taip pat esu už Guggenheimo-Ermitažo muziejaus steigimą Vilniuje. Tačiau tai juk neturi nieko bendra su tikraisiais išsišokėlio šalinimo iš partijos motyvais.
Kartais reikia palaikyti ir idėjinį priešininką. Ypač tada, kai jis stoja prieš blogio tendenciją.
Mūsų bendros demokratijos vardan.