DELFI BLOGAS - Sauliaus Stomos blogas » Įrašai » Sauliaus Stomos blogas. Kas tikrina tikrintojus?

Pradėk blogą

Naujas įrašas

Mano įrašai

Mano nuostatos

Pradžia
Vartotojų blogai
sauliusstoma

Sauliaus Stomos blogas. Kas tikrina tikrintojus?

Antradienis, 2011-12-13 08:25 Uncategorized | 20 komentarų

„Snoro“ afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami.

Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami. Teoriškai lyg ir viskas tvarkinga, tačiau realybė apgailėtina.

Štai paaiškėjo, kad net ir tokia jautri vieta, kaip bankų kontrolė, buvo palikta savieigai. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis institucijos pamažu užpelkėja ir ima parazituoti. Tikrintojai tampa laisvi nuo atsakomybės, bet priklausomi nuo tikrinamųjų ar kokių kitų neteisėtos įtakos darytojų.

Kas kaltas, kad Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija leido „Snorui“ piktnaudžiauti žmonių pasitikėjimu? Kodėl pavojingos tiesos neatskleidė ir privati auditą dariusi bendrovė? Kodėl snaudė teisėsauga? Tikėkimės, kad konkretūs kaltieji bus nustatyti. Tačiau reikia kalbėti ir apie politinę atsakomybę. Šiuo atveju, matyt, nepavyks gana tiksliai įvardyti konkrečių žmonių, tačiau kuo greičiau taisyti padėtį tiesiog būtina.

Seimo nariai įpratę vos iškilus kokiai problemai griebtis įstatymo pataisų. Mūsų įstatymai nėra pavyzdiniai, tačiau daug silpnesnė vieta – jų vykdymas. Parlamentinė kontrolė ir toliau lieka sunkiausiai įsisavinama demokratijos sritis. Ji labai dažnai baigiasi savų žmonių paskyrimu į svarbius postus, o šie po to tegul jau tvarkosi kaip išmano.

Kai politikai nevykdo demokratinės institucijų kontrolės, tą darbą perima užkulisinės grupuotės. Valstybė korumpuojasi.

Neutralūs užsienio ekspertai gana gerai vertina jau trejus metus išsilaikiusios vyriausybės pastangas suvaldyti krizę. Ir jie yra teisūs. Vyriausybė darė tai, kas buvo būtina. Ji užgesino visus gaisrus. Tačiau atsiritant antrai krizės bangai matome, kad to buvo per maža.

Šiai vyriausybei niekaip nesiseka atlikti galbūt pačios svarbiausios užduoties: užtikrinti skaidrų ir veiksmingą valstybės institucijų funkcionavimą. Labai svarbus korupcijos indeksas iš esmės negerėja. Šešėlis nesitraukia.

Kankinančių aistrų dėl biudžeto fone pateiksiu vieną iškalbingą faktą. Atsigavimo požymius demonstruojanti teisėsauga neseniai sulaikė vieną aukščiausios lygos kontrabandininkų grupuotę. Skaičiuojama, kad valstybei ši grupuotė per metus padarė du šimtus milijonų litų žalos. Ji įvardijama kaip viena iš penkių didžiausių. Taigi 200 padauginkime iš 5 ir štai jums – milijardas litų! Kaip tik tokio dydžio skylė kitų metų biudžete gali sugriauti vyriausybę, kuri kaitina visuomenę galimais naujais mokesčiais ir išlaidų karpymais.

Ką jau kalbėti apie sunkiai sprendžiamą neskaidrių viešųjų pirkimų problemą. Dėl jos kasmet į šešėlį nueina bent jau keli milijardai litų. Štai ir dabar verda aršus mūšis dėl institucinio skaidrumo keliu bandančios sukti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo posto. Čia irgi didžiausia bėda – kas kontroliuos vyriausią kontrolierių.

Turėdama panašaus dydžio mokesčius Estija į biudžetą surenka daug didesnę dalį bendrojo vidaus produkto. Tai - tiksliausias prasto mūsų valstybės organizuotumo rodiklis. Ir atsilikimas čia nei kiek nemažėja.

Tad reikia pagaliau suprasti, kad kaip nors sudėlioti valstybės išlaidas ir pajamas yra būtinas, bet ne pats reikšmingiausias valdžios tikslas. Svarbiausia – užtikrinti gerą valstybės funkcionavimą.

Ką reikėtų daryti jau dabar? Visų pirma: turi nelikti skaidrios kontrolės išvengiančių prižiūrėtojų. Laikai, kai, tarkim, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, kurio institucija keturis metus „dirbo“, tačiau nieko blogo nerado „Snoro“ banke, galėjo įslaptinti savo pajamų ir turto deklaracijas, turi baigtis galutinai. Kitaip vis dar nepasenusi atrodys sovietinių laikų istorija apie naujai įdarbintą sandėlininką, kuris atėjus laikui atsiimti avansą nustebęs klausia: „O čia dar ir algą moka?“

Todėl opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją dėl bankų priežiūros sistemos problemų yra visai suprantama. Seimo biudžeto ir finansų komitetas neatliko savo pareigos vykdyti jam priskirtų institucijų kontrolę. Ar dabar galima juo pasitikėti?

Esant dabartinei sudėtingai situacijai rėksmingas politikavimas gali labiau pakenkti nei padėti. Visų pirma – visos bankų sistemos stabilumui. Todėl sprendimai turi būti labai atsakingi, o formuluotės atsargios. Ir žinoma, pirmiausia reikia sutarti dėl biudžeto. Tai dabar svarbiausia.

Tenka pripažinti, kad politinis tikrintojų tikrinimas vis dar nėra toks, koks turėtų būti – skaidrus visuomenės instrumentas. Lengva atsakyti, kodėl taip yra. Mat politikai, norėdami būti įvairių institucijų kontrolieriai, patys turi sudaryti sąlygas visuomenei juos kontroliuoti. Dėl to svarbu turėti skaidrią, nekorumpuotą, sąžiningą žiniasklaidą, kuri būtų sarginis, bet ne siundomas šuo ar lengvo grobio ieškantis vilkas.

Reikia taip pat didžiulių pastangų siekti veiksmingos demokratijos kol kas atskirų grupuočių kontroliuojamose partijose.

Taigi reikalai tikrai nėra geri. Ar dabar įmanoma juos bent kiek pataisyti? Įmanoma, jei krizę suprasime kaip galimybę keistis, o ne vien kaip sunkmetį, kurį reikia kaip nors iškentėti.

Susiveržti diržus daug proto nereikia.

Kostas

Antradienis
2011-12-13 10:53

Manau autoriaus patirtis su "nekontroliuojama" žiniasklaida davė gerą rezultatą-pirmiausia įdiegti kontrolierių efektyvią kontrolę.

leitz

Antradienis
2011-12-13 11:36

ko gero tikra tiesa - kuo maziau tikrintoju butu ir turetu nors viena efektyvu tikrintoja ant savo galvos - tuo mums visiem tai iseitu i nauda. o kiek biuzetas sutaupytu, bent puse tikrintoju panaikinus…

taigi

Antradienis
2011-12-13 12:17

geras straipsnis

Saja

Antradienis
2011-12-13 12:36

Gaila, kad visada virsu ima korupcija. Tada tikrinama ne kaip reikia, o kaip tik kazkam naudinga.

Vejas

Antradienis
2011-12-13 12:39

Man labai smalsu, ar kas kontroliavo pati Šarkiną, kuris buvo atsakingas už banku kontrole?

Algirdas U

Antradienis
2011-12-13 13:11

Na dėl tikrintojų tai turiu pažįstamą mokesčių inspektorių, kuris pamiršta atsiimti atlyginimą, maitinas ten kur tikrina, bet vis vien savo VMI skyriuj į biudžetą surenka daugiau baudų nei kiti. Žmogus turi darbo sistemą-nesikabinėja smulkmeniškai prie kiekvieno popieriuko, per pora valandų pagal tam tikrus požymius nustato kiek ir kokių mokesčių nuslėpta, paklausia arsutinka sumokėto 20 proc nuslėptos sumos valstybei kaip baudos ir jam asmeniškai 5 procentrų. Tikrinimas dažniausiai baigiamas per 2 valandų, keletą dienų vaišinamasi sočiai. Valstybė gauna pajamas, teismam tikrintieji nesikreipia, visiem gerai.

geras straipsnis

Antradienis
2011-12-13 13:28

Kad reikalai pasikeistų neužtenka vien supratimo, kad krizė yra galimybė keistis, dar reikia suprasti ko mes siekiame. Štai čia mes ir paslystame, nes kiekvienas galvoja pirmiausiai apie SAVO ramybę, gerovę, interesus. Ir keičiasi tik tiek, kiek jam naudinga, neatsižvelgiant į visumą. Niekas čia nekaltas. Tiesiog nėra bendros vizijos kaip turi būti. Kad atsirastų teisingas poreikis keistis, prieš tai turime suvokti savo integralumą kitų atžvilgiu. Suvokti, kad mes visi tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklausome ir tai, kas su mumis vyksta ir mums nutinka - tai mūsų pačių bumerangas. Mums nepadės jokie kontrolės mechanizmai, jei mes sau neištarsime – laikas suagti.

taigi

Antradienis
2011-12-13 14:00

vat per tokiu, apie kokius raso Algirdas U ir turim tokia valstybe, kokia turim. kol neateis ta diena, kai kiekvienas suprasim, kad valstybe duoda mums (elementariai mokyklas, gaisrines, policija, etc.), tai ir mes atitinkamai turim pareiga valstybei - bent jau moket mokescius. kaip galima baisetis, kadmokytoju mazos algos ar kad pensininkam pensiju nemoka normaliu, kai tie patys rekiantys vagia is tu paciu mokytoju ir pensininku nesumokedami mokesciu

oskaras

Antradienis
2011-12-13 14:42

taikliai. tikrai kartais panasu, kad tikrintojai nebezino ka tikrina, kodel tikrina ir kaip, jau nekalbant apie tai, akd nesupranta, tai nieko ir nedarao (ka gali zinot - gal kas ktias patikrins?)

Bugas

Antradienis
2011-12-13 14:45

seimo nariai puikiai seniai žino apie audito klastotes, bet kažkodėl nieko nedaro tik straipsnelius rašinėja… http://ekspertai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=1405:del-klastotes-kuri-buvo-pateikta-europos-komisijai-pagaliau-pradetas-ikiteisminis-tyrimas&catid=56:veks-tukstantmetis&Itemid=75

Ras

Antradienis
2011-12-13 14:52

reikia ivesti aiskia sistema valstybeje, kad butu tvarka ir kad butu atsakomybe.

leitz'ui----inž

Antradienis
2011-12-13 15:15

Pritariu: "kuo maziau tikrintoju butu ir turetu nors viena efektyvu tikrintoja ant savo galvos". Bet būtų fantastiška, jei iš tokios minties atsirastų efektyvios ĮSTATYMŲ pataisos. Kas tą juodą darbą padarys ir prastums Seime?

to inž

Antradienis
2011-12-13 15:17

o turite konkreciu pasiulymu? pateikite, manau autorius mielu noru jais pasinaudos- jei tik jie bus konstruktyvus

Rytis

Antradienis
2011-12-13 16:27

lb. geras straipsnis.

Regina

Antradienis
2011-12-13 16:55

Kontrolė visada sudėtingas procesas ir sunkiai suvaldomas. Neužtenka vien pasitikėti kontrolieriais, reikia juos ir motyvuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama savo padėtimi

Rasa

Antradienis
2011-12-13 16:56

Snoro situacija viską išbalansavo. Prie Swed banko eilės žmonių, kurie išsiiminėja pinigus…kas toliau?

Rasai

Antradienis
2011-12-13 17:42

visada buvo nepamatuotai panikuojanciu zmoniu, visada ir bus. taigi taip ir toliau, nieko naujo

to (to inž)----inž

Antradienis
2011-12-13 17:57

Pasiūlymai? A)))) Žvigterėkite į žemiau Lietuvos banko įstatymo 46(1) straipsnį dėl žalos atlyginimo neteisėtais banko tarnautojų veiksmais? 1)Pirmame str. turi atsirasti "nukentėjęs asmuo arba VALSTYBĖ". 2)Iš antro straipsnio matosi, kad pats LB kaip juridinis asmuo nedalyvauja kredito ir mokėjimo įstaigų priežiūros funkcijų atlikime. Tas funkcijas atlieka LB tarnautojai kaip fiziniai asmenys, ir jiems kompensuojamos teisiniuose ginčuose visos išlaidos, nežiūrint padarė jie klaidas ar nepadarė. 3)Kompensacijos išmokama ne tik dirbantiems tarnautojams, bet ir DIRBUSIEMS. Vadinasi, p.Šarkinas ir kiti 100 proc apsaugoti nuo atsakomybės bet kuriuo atveju. Ir tas kompensacijų dydį nustato ne įstatymas, bet pati LB valdyba. 4)Ar gali būti atimta kompensacija pagal 3-čią str.? MAŽAI tikėtina. Nes tie priežiūros dabartiniai ar buvę tarnautojai turi galimybę pasisamdyti geriausius a d v o k a t u s LB sąskaita, to pasėkoje klaidos visada bus užglaistomos. B)))) Skaitome: "Lietuvos bankas (LB) pranešė atleidęs Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorių Kazimierą Ramoną, šias pareigas ėjusį nuo 1996 metų". Tas p.Ramonas dirbo be galo atsakingą darbą valstybėje 15 metų be jokios ROTACIJOS? Keitėsi premjerasi, prezidentai, o jis "dirbo" ramiai ir netrukdomai…. Rotacija kas 5 metai būtina. ——————"46(1) straipsnis. Lietuvos banko ir Lietuvos banko tarnautojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kompensacija Lietuvos banko tarnautojams dėl išlaidų, susijusių su jiems iškeltomis bylomis ar pareikštais ieškiniais". 1. Žala, atsiradusi dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų neteisėtų veiksmų, susijusių su kredito ir mokėjimo įstaigų priežiūros funkcijų atlikimu, atlyginama tik tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų kaltės. 2. Lietuvos bankas jame dirbantiems bei dirbusiems Lietuvos banko tarnautojams išmoka kompensaciją, lygią jų išlaidoms, turėtoms dėl iškeltų baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų ar kitų su tokiomis veikomis susijusių teisėsaugos institucijų veiksmų, arba dėl jiems pareikštų civilinių ieškinių už vykdant tarnybos pareigas, susijusias su priežiūros funkcijų atlikimu, atliktas veikas. Kompensacijos išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko valdyba. 3. Lietuvos banke dirbantis ar dirbęs Lietuvos banko tarnautojas privalo grąžinti Lietuvos banko jam išmokėtą šio straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją šiais atvejais: 1) kai jis, išnagrinėjus baudžiamąją ar administracinių teisės pažeidimų bylą, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą arba teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl žalos padarymo; 2) kai jo turėtas ir teismo iš kito asmens jam priteistas išlaidas sumoka asmuo, iš kurio priteistos išlaidos. Kompensacija grąžinama tokio dydžio, kokią sumą sumoka asmuo, iš kurio priteistos išlaidos.

Vytautas-Vitas

Trečiadienis
2011-12-14 15:28

Gerai parasyta,tik gaila,kad neskaito tie,kuriems tai reiketu perskaityti.Stai siandien DELFI portale nuostabus Kuodzio straipsnis apie mokesciu sistema ir Seime daromas klaidas,pertvarkant ir ivedant naujus mokescius.Na zmogus parase,o toliau,kik jau tokiu straipsniu buvo-nepasimokoma,lipama ant eilinio greblio.gaunama i kata,bet ir vel…..Nera atsakomybesnei pas tikrintojus nei turincius juos kontroliuoti,tad ir kyla klausimas,kas galetu paneigti……. ir kam tai naudinga.Turetu buti briezta valdininku atranka pagal aiskiai apibreztus kompetencijos,morales ir dorumo kriterijus,taciau to nebus kol paciose partinese strukturose neisivyraus analogiskos mados.

MantisMM

Ketvirtadienis
2011-12-29 23:37

Neblogai aprasyta tik galbut daugiau darbu ir jei visi kartu galima tikrai kazka nuveikti