Eini per miestą ir džiaugiesi: IŠPARDAVIMAS, IŠPARDAVIMAS, IŠPARDAVIMAS. Ir nesvarbu, kad reklamuojamos 75 ar 50 procentų nuolaidos negausi. Gerai bus ir 40. Nors sezonas baigiasi, galbūt mados taip greit nepasikeis? „Maxima“ pirmauja ir šioje srityje. Puikiausios kiniškos prekės beveik veltui! Ir kaip tie vyrukai nebankrutuoja? Juk tikrų tikriausia labdara! Tačiau imkit ir neškitės be sąžinės graužimo – jie pirko dar pigiau. Svarbiausia – visi patenkinti. Ypač verslo genijai, kurių pašaukimas – mokėti mažiau nei konkurentai. Taigi jie turi tobulą nuojautą, kada prasideda žemiausių kainų sezonas. Tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje. Tiek pramonėje, tiek ir politikoje. „Mea culpa. Mea maxima culpa.“ – sako Česlovas Juršėnas, puikiausiai suprasdamas, kad tai jau paskutinė kadencija. Ir kad iš jo ilgų parlamentinių kalbų, pasakytų per 18 metų, šitos kadencijos gale liko vienintelis žodis: MAXIMA. Taip, šitie apsukrūs vyrukai į Seimą atėjo pačiu laiku. Jie atėjo su viliojančiais pasiūlymais, kai visiems darėsi aišku – politikai bankrutuoja. Žmonės atsisako „pirkti“ šitą nebemadingą, pasenusių terminų, trumpalaikę politiką. Žmonės nebenori politikų, kurių garantinis laikas – viena porinkiminė naktis. Visi geidžia gauti kažką nauja, ir senieji politiniai manekenai tampa beverčiai. Todėl jie blaškosi iš paskutiniųjų ieškodami kokioje vitrinoje dar galėtų sušmėžuoti, kokį neišrankų senos butaforijos mėgėją dar įstengtų suvilioti. Tačiau lengvai perkamų politikos manekenų garantijos, priesaikos ir garbės žodžiai kelia tiktai juoką. „Aš garantuoju savo autoritetu, kad atominė elektrinė bus pastatyta“ – pasakė tas, kuriuo jau seniai niekas netiki, ir išdidžiai užėmė vietą pirmose politikų išparduotuvės eilėse. Vitrinoje kaip mat išsirikiavo visa idėjiškai bankrutavusi partija, o jos nesvarbu kokios valstybės valstybininkų rezervas užtikrino paramą iš Kėdainių. Juk maža kas, ar ne? Taip ir turėjo baigtis. Sociologų sertifikatu patvirtintiems politiniams bankrotams „Maxima“ šaunuoliai pasiūlė tikrą gelbėjimosi plaustą, kuriuo jie bandys irtis per būsimų rinkimų audras ar bent jau dreifuoti į kokį sotų užutekį. Tačiau visuomenę ištikusi bėda daug didesnė nei kelių partijų žlugimas. Žmonių akyse diskredituotas pats demokratijos funkcionavimas. Paskutiniai tyrimai parodė didžiausią visų laikų nusivylimą politine sistema apskritai. Ir tai jums ne koks bandomas įpiršti „liaudies tamsumas“, o atvirkščiai – augantis visuomenės susivokimas ir aukštesnių standartų ilgesys. Tačiau politikų, kurie būtų pasiryžę tuos standartus atitikti, beveik nematyti. KAIP IŠLIKTI NEPASIKEITUS? Toks dabar svarbiausias karštligiškai besigrupuojančių politikos manekenų uždavinys. Keistis jie tiesiog neturi vidinių galių, o trauktis – ir dar be žadėtų rentų – nenori labiau nei parsiduoti už bet kokią kainą. Tad politinių sprendimų pirkliams išmušė aukso valanda. „Pigiai perku, brangiai parduodu“ genijai pasiūlė patį geriausią politinių bankrotų išlikimo planą. Gediminas Kirkilas visiškai teisus įvardydamas Leo.lt, kaip ILGALAIKĮ STRATEGINĮ PROJEKTĄ. Žinoma, tai nėra projektas tinkamas kurti energetinę Lietuvos nepriklausomybę. Šito projekto užduotis visai kita. Jo tikslas duoti gerą pelną vieniems ir užtikrinti ilgalaikį buvimą politikoje kitiems. Tai reiškia - galutinai įtvirtinti oligarchinį valdymo modelį, o tuščiavidurius nukainuotus manekenus vėl įpiršti žmonėms kaip vienintelį pasirinkimą. Ko labiau reikia politikams prieš rinkimus? Finansinių grupuočių paramos ar žmonių pasitikėjimo? Šių dienų politinis pasirinkimas akivaizdus. Matyt tikimasi, kad ir pasitikėjimą galima pirkti už pinigus. Bet ar ilgam? Bet kokiu atveju, naujasis aljansas jau susibūrė. Teisingiau, buvo suburtas – sukrautas į „Maxima“ krepšį, kaip smagaus ir pigaus apsipirkimo rezultatas. Maksimali politinių bankrotų koalicija, kuri dar ilgai ir nuobodžiai postringaus apie savo nuopelnus Lietuvos energetikai ir žmonių gerovei. Nors jų kūryba, greičiausiai, pasinaudos koks naujas raudonasis frontas kartu su rusvuoju teisingumu. Ir bus tvarka. Štai toks politinis apsipirkimas belaukiant naujo sezono. Argi nėra kas galėtų pasiūlyti alternatyvą? Vardan Lietuvos? Nežinau, nežinau… Juk norėdamas kažką keisti, visų pirma turi pasikeisti pats. Norėdamas atnaujinti, turi atsinaujinti. Norėdamas, kad tavimi patikėtų, turi būti aiškus ir suprantamas. Ir visų pirma - pats tikėti tuo, ką darai. Ar naujoji dešinioji koalicija VARDAN LIETUVOS yra tam pajėgi, parodys keli ateinantys mėnesiai.