Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iš valstybės pareigūnų ir nevyriausybinių organizacijų lyderių kuriama patariamoji taryba jau teikia siūlymus, kaip efektyviau panaudoti biudžeto lėšas socialinei paramai.

Šį trečiadienį (balandžio 8 d.) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengs tiesioginę vaizdo transliaciją internetu, kurioje dalyvaus ministro patarėja Elena Urbonienė.

SADM vadovybė įsitikinusi, kad atėjo laikas valstybei pasinaudoti ir NVO sektoriaus patirtimi, nes šios organizacijos betarpiškai teikia socialines paslaugas gyventojams.

E.Urbonienė taip pat papasakos kalbės apie vaikų smurtą mokyklose, kaip apginti vaikų globos namuose augančių nepilnamečių teises.

Tiesioginės transliacijos pradžia – 10 val., o ją bus galima stebėti interneto adresais www.internetinetv.lt, www.kaimotv.lt. Klausimus E.Urbonienei prašome siųsti elektroniniu paštu  klausimai@socmin.lt. Transliacijos partneris – viešoji įstaiga „Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centras“.

SADM informacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje jau patalpinti socialinio forumo „Dialogas su Lietuva“ atsakymai į šalies gyventojų ir organizacijų paklausimus bei siūlymus.

Su jais galima susipažinti paspaudus nuorodą:

http://www.socmin.lt/index.php?-1794488639

Atsakymus galima ir parsisiųsti, nes jie patalpinti PDF laikmenoje.

Socialinio forumo atsakymus šiandien publikuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo interneto puslapyje, kurio adresas www.lrvk.lt.

Socialinis forumas „Dialogas su Lietuva“ buvo surengtas šių metų sausio 29 dieną. Forumą inicijavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

SADM informacija

Vilniaus pedagoginio universiteto socialinės komunikacijos instituto socialiniai pedagogai šiandien švenčia savo profesinę šventę – „Soc Day“. Visą dieną vyksta užsiėmimai su vaikais iš vaikų namų. Jiems rodomas dėmesys, su jais žaidžiama, rodomi spektakliai.

„Vasario 13-ąją švęsti socialinių pedagogų dieną pasirinkome neatstiktinai. Juk tai meilės dienos išvakarės. O kam meilės dabar labiausiai trūksta? Vaikams. Todėl šiandien jiems dovanojame savo šilumą bei renginio metu suaukuotus pinigus“, - teigė SKI studentų atsotvybės narė, viena iš „Soc Day“ organizatorių Renata Tamkun.

Siūlome pasinaudoti šia gražia idėja ir rytoj lepinti mažuosius šiluma, dėmesiu. Pirmiausia, aišku, daugiau laiko skirti savo vaikams, mat neseniai atlikti tyrimai parodo, jog per parą vaikas gauna vos keletą minučių tikro savo tėvų dėmesių. Taip pat tai puiki proga finansiškai paremti tuos vaikus, kuriems tos paramos trūksta: globos namuose augančius arba tiesiog šiaip mažesnę materialinę gerovę namuose turinčius.

„Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą skiria tik maždaug 7 minutes dėmesio, o mažieji mūsų šalies gyventojai jaučiasi nelaimingiausi Europoje“, - skelbia UNICEF. Tokius šokiruojančius tyrimų rezultatus Florencijoje (Italija) vykusioje konferencijoje „Vaiko gerovės indikatoriai“ išgirdo Lietuvos atstovai.

„Lietuvos vaikų apklausos rezultatai tik patvirtina būtinybę šalyje kuo greičiau įgyvendinti tikslingą šeimos politiką ir stiprinti šeimos institutą“, – neabejoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Ministras įsitikinęs, kad ministerijai paskelbus išsamius minėtos apklausos rezultatus, visuomenėje gerokai sumažėtų skeptikų gretos, teigiančių, kad šeimos politika valstybei apskritai nereikalinga.

„Niekur kitur, o tik augdamas šeimoje vaikas gali jaustis saugus“, - kalbėjo ministras R.J.Dagys.

Tyrimą 29 valstybėse atliko UNICEF organizacija. Pagal bendrus tyrimo rezultatus Lietuva užima 28 vietą. Po jos seka tik Malta, kuri UNICEF organizacijai pateikė neišsamią informaciją.

„Jeigu tėvai sugeba du kartus per dieną į lauką išvesti šunis, tam skirdami kelis kartus daugiau laiko nei savo vaikams, tai visuomenei reikėtų susimąstyti, ką ji iš tikrųjų daro ne taip“, – sakė Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktoriaus pavaduotoja Audra Mikalauskaitė.

Vertinant santykių šeimoje kokybę, Lietuvos vaikų vertinimas vėlgi atsidūrė tarp blogiausiai vertinamų valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 24 vietą.

Išsamiau UNICEF tyrimo rezultatai bus aptarti penktadienį (vasario 13 dieną) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (Vivulskio g. 11, 201 kab.). Joje nuo 10 iki 12 valandos ministerijos darbuotojai diskutuos su nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su vaikais ir šeimomis, atstovais.

Parengta pagal SADM informaciją

Vasario 13-ąją dieną kviečiame socialinius pedagogus ir visus jiems prijaučiančius į Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių pedagogų šventę "SocDay", kuri vyks VPU (9.30-13.20 val.) bei Vilniaus klube "New York" (13.45-04.00 val). Pabūkime kartu!

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo šio trečiadienio (vasario 11 d.) pradėjo tiesioginių vaizdo transliacijų internetu ciklą. Šiuo eksperimentiniu projektu siekiama dar glaudesnio ryšio su Lietuvos gyventojais. Per pirmąją transliaciją į žmonių atsiųstus klausimus atsakinėjo ministras Rimantas Jonas Dagys. Laidoje jis kalbėjo apie bendrą ministerijos socialinę politiką, pagarbos šeimai sugrąžinimą visuomenėje, nedarbo mažinimo planus ir kitką. Planuojama, kad kitose laidose, kurias numatoma transliuoti kartą per dvi savaites – trečiadieniais 11 valandą į gyventojų klausimus atsakinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Klausimų laukiama elektroniniu paštu klausimai@socmin.lt. Juos reikia atsiųsti iki trečiadienio 10 valandos. Ministerijos specialistai teiks paaiškinimus, kaip galima būtų gauti įvairias išmokas, paramą ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad tiesiogines vaizdo transliacijas gyventojams valstybės įstaiga rengs pirmą kartą šalies istorijoje. Ministerijos partneris – viešoji įstaiga „Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centras“. Šis centras tiesiogiai internetu transliavo ir socialinį forumą „Dialogas su Lietuva“. Jo įrašus galima rasti adresais: www.internetinetv.lt, www.kaimotv.lt, www.uzupiozinios.lt. Būtent šiais adresais bus transliuojamos pirmosios laidos. Tačiau transliaciją bus galima sekti ir ministerijos svetainėje internete. Pakaks paspausti ant nuorodos tituliniame puslapyje. Parengta pagal SADM informaciją.

Pranešimas spaudai

2009 sausio 30 d.

Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis pritaria naujai parengtam Mokslo ir studijų įstatymo projektui bei atkreipia dėmesį, jog kai kuriuos jo punktus dar reikėtų koreguoti. Svarbiausi jų – universitetų tarybos atsakomybės apibrėžimas, galimybės naudotis ir konkuruoti dėl „studento krepšelio“ bei universiteto reorganizavimo skaidrumas.

Parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas numato, kad valstybinis universitetas turės kolegialius valdymo organus, iš jų – 9 arba 11 narių tarybą, kurioje 5 arba 6 narius skirs švietimo ir mokslo ministras. Taryba tvirtins aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rinks, skirs į pareigas ir atleis iš jų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių). Pastaruoju metu šias funkcijas atliko universiteto Senatas.

„Pats įstatymo projektas yra priimtinas, bet reikėtų keisti tris dalykus. Pirmas dalykas, dėl universiteto valdymo. Jei universiteto taryba būtų sudaroma iš ministerijos paskirtų žmonių, tai visiškai būtų panaikinta universiteto autonomija. Gali būti, kad rektoriai bus skiriami pagal „partinę spalvą“, - penktadienį vykusiame susitikime su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais sakė Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.

Akademiko nuomone, taip pat būtina užtikrinti, ne tik universiteto tarybos funkcijas, tačiau ir jos atsakomybę bei atskaitomybę universitetui.

Įstatymo projektas taip pat numato, jog pirmenybė užimti valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose tenka stojantiesiems pagal jų sugebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į mokymosi, valstybinių brandos egzaminų ir kitus rezultatus. Tokiu būdu, įvedamas „studento krepšelis“.

A. Gaižutis tvirtino, jog įvedus „studentų krepšelius“, reikėtų sudaryti galimybę studentams konkuruoti dėl jų visų studijų metų bei užtikrinti galimybes pretenduoti į šį krepšelį ir socialiai jautrių grupių atstovams.

„Studento krepšelis priklausys nuo vidurinės mokyklos baigimo. Tai reiškia, kad ne universitetas formuoja studentą, o mokykla. Studentas pasirenka sau nuostabų gyvenimą. Baigęs gerai mokyklą, jis keturiems metams užsitikrina sau ateitį. Manau, kad krepšelis po pirmų studijų metų turėtų būti perskirstomas. Būtinai reikia pataisymų“, - tikino VPU rektorius.

Minėtame įstatymo projekte numatoma, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. A.Gaižutis taip pat akcentavo, jog būtina užtikrinti universitetų perorganizavimo į viešąsias įstaigas skaidrumą.

„Trečiasis pastebėjimas, kuris jaudina universitetų vadovus, yra universitetų tapsmas viešosiomis įstaigomis. Mus valdys ne vienas Aukštojo mokslo įstatymas, o dar keletas kitų. Tai susiję su turtiniais praradimais. Perduosime turtą valstybei, valstybė mums jį sugrąžins atgal, taip galime netekti dalies turto, pvz. strategiškai geroje miesto vietoje esančio stadiono“, - komentavo A.Gaižutis.

Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė, penktadienį vykusiame susitikime su Vilniaus pedagoginio universiteto bendruomene, tikino, kad prieš priimant Mokslo ir studijų įstatymą, norima išklausyti aukštųjų mokyklų atstovų nuomones dėl galimų pataisymų, todėl ketinama aplankyti visus šalies universitetus.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų teigimu, naujo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę, mokslo ir studijų sistemos konkurencingumą Europos Sąjungoje ir pasaulyje.

Dovilė Cicėnaitė, SKI trečiakursė. Straipsnis publikuotas SKI studentų laikraštyje „Magister vitae“.

Kas pusmetį Socialinės komunikacijos instituto studentai turi rinkti papildomų studijų kreditus. Juos kaupia per įvairias papildomas atviras paskaitas bei dalyvaudami projektuose. Tačiau šių mokslo metų pradžioje studentai sulaukė pasikeitimų.

Daugumai studentų ši sistema tarsi galvos skausmas ir pakankamai sunkus uždavinys. Todėl šiemet padidintas valandų skaičius papiktino daugelį. Nuo šiol už papildomai išklausytas paskaitas dieninių studijų studentams reikia surinkti 32, vakarinių – 16, neakivaizdinių – 16  akademinių valandų SKI organizuojamų  paskaitų turi būti išklausyta ne mažiau kaip 18 (dieninės studijos), 10 (vakarinės studijos) ir 8 (neakivaizdinės studijos) akad. val. Atlikus anoniminius tyrimus paaiškėjo, kad 92 proc. apklaustų studentų atsakė, jog valandų reikia rinkti per daug, 6 proc. – kad nėra daug, 2 proc. –  be nuomonės. Kadangi dauguma nespėja, todėl 17 proc. apklaustųjų papildomų studijų kreditų valandas renka nesąžiningais būdais.

Kodėl taip nutiko? Socialinės pedagogikos katedros vedėjos doc. dr. Valdonės Indrašienės teigimu, papildomų kreditų valandos skaičiuojamos pagal savaites: „Praėjusiais metais atviros paskaitos buvo pradėtos organizuoti gerokai vėliau, o šiais metais anksčiau, be to, dar atvažiuoja lektoriai iš užsienio, kurie skaitys paskaitas ir nebūtinai trečiadienį, vėl galimybė nueiti, taip pat paskaitų atsirado kitur. Net jei jūs kažkur dirbate ir nespėjate į atviras paskaitas ateiti, yra įvairūs darbuotojų apmokymai, paskaitos, seminarai, tai dalį valandų jau galite susirinkti darbo vietoje. Galų gale ir filharmonija, ir muziejai irgi savišvietai skirti. Bilietą turit, ar konspektą, ar programėlę kokią pasiimate kaip įrodymą,  kad jūs ten tikrai buvote“.  

Beje, pasikeitė ir pati sistema: buvo išskirta SKI organizuojamos ir savišvietos paskaitos, taip pat ir projektinė veikla. Tačiau 7 proc. apklaustų studentų yra nepatenkinti papildomų studijų kreditų sistema ir nesupranta, kam to reikia. Pasak katedros vedėjos doc. dr. V. Indrašienės, papildomų studijų kreditų knygelės buvo įvestos kaip tam tikra kontrolė, kad studentai daugiau domėtųsi ir būtų aktyvesni. „SKI ir kitos institucijos buvo išskirtos, kad dalį valandų galima būtų surinkti universitete, dalį kitur. Norime, kad ta projektinė veikla atsirastų ir gimtų universitete. Veikla universitete, institute reikalinga, nes problema yra ta, kad studentai visiškai neaktyvūs. Dėl to buvo suskirstyta, patobulinta knygelė. Taip ilgainiui išryškėjo ir tai, kad gana daug studentų nežinojo ar gali eiti kitur klausyti paskaitų ir vykdyti projektų“, – sakė V. Indrašienė.

Kad tobulėtume, neužtenka vien sėdėti paskaitose. Reikia plėsti akiratį, susipažinti su naujais dalykais, organizacijomis, jų veikla, naujovėmis, egzistuojančiomis problemomis, reiškiniais, kurie pristatomi ne tik atvirose paskaitose, bet ir įvairiuose seminaruose, konferencijose. Tai reikalinga ne tik tam, kad gautume kelis balus to studijų dalyko, į kurį integruoti papildomų studijų kreditai, bet ir savišvietai. „Tarsi laisvai einate, bet esate truputėlį pastūmėti, kad tikrai nueitumėte“, – šyptelėjo V.Indrašienė.

Agnė Žiukaitė, SKI ketvirtakursė. Straipsnis publikuotas SKI studentų laikraštyje "Magister vitae".

Kompiuteris ir internetas yra du neatsiejami dalykai, be kurių neįsivaizduojame savo kasdienybės. Sąsiuvinį ar knygą atstos kompiuteris, o internetas - enciklopediją. Čia galima rasti viską: nuo A iki Ž. Ne išimtis ir SKI internetinė svetainė (www.vpu.lt/socpedagogika). Joje naršydamas gali tapti virtualiu socialiniu pedagogu. Čia sudėta nauja, aktuali, tiksli ir, žinoma, įdomi informacija. Verda diskusijos. Prisijungti kviečiamas kiekvienas.

Dar vienas intriguojantis dalykas, kad prie internetinės svetainės kūrimo gali prisijungti kiekvienas. Jei turi orginalių, priversiančių sukaustyti mūsų akademinės bendruomenės dėmesį minčių, nesnausk ir veik!

Užsuk į http://www.vpu.lt/socpedagogika

Daiva Dabulevičiūtė, SKI ketvirtakursė. Straipsnis publikuotas SKI studentų laikraštyje "Magister vitae".

SKI, siekdamas aprūpinti studentus reikalinga informacija, įkūrė Demokratinių studijų auditoriją. Tai šilta, jauki ir visada laukianti studento, siekiančio žinių, auditorija.  Tiek dėstytojas, tiek studentas čia gali pasijusti kaip namuose, tačiau turėtų prisiminti, kad ši vieta skirta mokslo tikslams. Dažnai studentams čia gimsta įdomios ir vertingos idėjos.

Šios auditorijos pagrindinis tikslas – tapti tikru studentų ir dėstytojų bendradarbiavimo centru rengiant mokslinius darbus, taip pat suteikiant galimybę studentams ieškoti informacijos naudojantis kompiuteriais, knygomis, mokomąja ir metodine medžiaga nemokamai. Tai dar ne viskas! Esant būtinybei visada galima pasinaudoti informacinio centro nuosavybe: foto ir video kamera ar diktofonu. Čia galima visuomet įsigyti SKI leidinius. Naudinga, paprasta ir lengva kasdien užsukti į Demokratinių studijų auditoriją, nes galimybė kokybiškai studijuoti įmanoma tik pasitelkus visas įmanomas priemones.