Vasario 13-ąją dieną kviečiame socialinius pedagogus ir visus jiems prijaučiančius į Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių pedagogų šventę "SocDay", kuri vyks VPU (9.30-13.20 val.) bei Vilniaus klube "New York" (13.45-04.00 val). Pabūkime kartu!

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo šio trečiadienio (vasario 11 d.) pradėjo tiesioginių vaizdo transliacijų internetu ciklą. Šiuo eksperimentiniu projektu siekiama dar glaudesnio ryšio su Lietuvos gyventojais. Per pirmąją transliaciją į žmonių atsiųstus klausimus atsakinėjo ministras Rimantas Jonas Dagys. Laidoje jis kalbėjo apie bendrą ministerijos socialinę politiką, pagarbos šeimai sugrąžinimą visuomenėje, nedarbo mažinimo planus ir kitką. Planuojama, kad kitose laidose, kurias numatoma transliuoti kartą per dvi savaites – trečiadieniais 11 valandą į gyventojų klausimus atsakinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Klausimų laukiama elektroniniu paštu klausimai@socmin.lt. Juos reikia atsiųsti iki trečiadienio 10 valandos. Ministerijos specialistai teiks paaiškinimus, kaip galima būtų gauti įvairias išmokas, paramą ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad tiesiogines vaizdo transliacijas gyventojams valstybės įstaiga rengs pirmą kartą šalies istorijoje. Ministerijos partneris – viešoji įstaiga „Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centras“. Šis centras tiesiogiai internetu transliavo ir socialinį forumą „Dialogas su Lietuva“. Jo įrašus galima rasti adresais: www.internetinetv.lt, www.kaimotv.lt, www.uzupiozinios.lt. Būtent šiais adresais bus transliuojamos pirmosios laidos. Tačiau transliaciją bus galima sekti ir ministerijos svetainėje internete. Pakaks paspausti ant nuorodos tituliniame puslapyje. Parengta pagal SADM informaciją.

1998 m. Druskininkuose buvo įsteigta vietoji įstaiga – Jaunimo užimtumo centras (JUC). Tai pelno nesiekianti organizacija. Šis centras siekia skatinti jaunimo iniciatyvą bei savirealizaciją. Druskininkų jaunimo užimtumo centras  veikia įtraukdamas jaunuolius į socialiai reikšmingą veiklą, taip didindamas jaunimo integraciją į visuomenę. Šiame jaunimo užimtumo centre, jauni žmonės turi galimybę realizuoti save, įgyvendinant turimas idėjas. Juc‘o  darbuotojai jaunimui padeda integruotis į socialinį, ekonominį, ir politinį savivaldybės ir šalies gyvenimą. Į šios organizacijos veiklą įtraukiama vis daugiau jaunimo. Čia vyksta įvairūs konkursai, bei renginiai. 2007 m. spalio 25 d. Druskininkų jaunimo užimtumo centro  direktore tapusi Aušra Jezukevičiūtė ir projektų koordinatorė  Diana Nalivaikaitė, bei kiti centre dirbantys asmenys nuolat bendrauja su vaikais ir jaunuoliais, bei konsultuoja juos iškilusiais klausimais. Organizuoja
 mi  jaunimo mokymai, seminarai bei konferencijos,  kuriuose įgyjama  daug naudingos patirties. Su juc‘o pagalba, jaunimas planuoja ir organizuoja įvairius projektus. Jau yra įsikūrusi Druskininkų miesto mokinių taryba, kuri renkasi kartą į savaitę ir diskutuoja jaunimui aktualiais klausimais. Taip pat asociacija jaunimo kino klubas. Šis klubas populiarinant ne komercinį kiną rengia įvairius renginius, socialines akcijas ir net stovyklas bei koncertus. Nuo 14 iki 16 metų amžiaus iniciatyvinė grupė „Mazgiai“, kurios pagrindinis darbas projekto „Jaunimo dienoraštis“ įgyvendinimas.
Taip pat grupės „Jaunimo 7“, kurios tikslas net prisidėti prie Druskininkų plėtros , bei breiko komanda „The DESK crew“. Taip pat savo veiklą pradėjo „Merginų klubas „.
Dar yra įkurtas Druskininkų jaunimo knygų klubas.
Druskininkų jaunimo užimtumo centras skatina jaunimą kuo daugiau organizuoti ir naudoti savo sumanymus bei sugebėjimus įvairiose veikose.  Galima teigti jog šis centras tiesiog padeda jaunuoliams subręsti ir tinkamai save realizuoti. Veikoje ugdomos šios socialinės kompetencijos : gebėjimas spręsti problemas, priimti  sprendimus kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pažinti ir netgi įveikti stresą. Bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje pratybos  suteikia žinių ir ugdo pasitikėjimą savimi Druskininkų jaunimo užimtumo centras kviečia jaunuolius prisijungti prie savo veiklos, save realizuoti ir net susirasti draugų.


SKI studentė Agnė Rauluškevičiūtė. Informacija el agnera01@gmail.com

Šia tema galima kalbėti labai daug. Problema susijusi su smurtu ir patyčiomis mūsų laikais narpliojama ne tik pedagogų ir tėvų rate. Į šį darbą įsitraukia pareigūnai, vaikų psichologai, bei kiti specialistai. Iš policijos suvestinių pranešimų darytina išvada, kad vis dažniau mokiniai skriaudžia ir tyčiojasi iš savo bendraamžių. Dabar jau ir mergaičių tarpe yra ne maža problema smurto, nusikalstamumo ir patyčių atžvilgiu. Aukos dažniausiai bijosi pasakyti suaugusiems, kad iš jų tyčiojamasi, ar prieš juos smurtaujama. Todėl tėvai, pedagogai ar kiti socialiniai darbuotojai per vėlai pastebi šias problemas. Kartais būna per vėlu aukai padėti. Vaikų smurto tarpusavio problemas, policija bando spręsti kartu su pedagogais ir smurtaujančių vaikų tėveliais. Pareigūnai turėtų dažniau bendrauti su moksleiviais, aiškintis kokią atsakomybę gali užtraukti vienoks ar kitoks elgesys. Paprasti prevenciniai pokalbiai su pareigūnais kartais labai padeda. Vaikų teisių atstovai nelieka nuošalyje ir skatina, kad pedagogai bendrautų su kitomis instancijomis, o nespręstų problemas vieni. Darytina išvada, kad smurto ir patyčių problemą norint suvaldyti, reikia visų mūsų pastangų. Nepalikime moksleivių ir mokytojų vienų, su mūsų vaikų ir mūsų pačių problemomis. Vienas svarbus dalykas yra išsiaiškinti, kas lemia tokį moksleivių elgesį mokykloje, bei užkirsti kelią smurtui ir patyčioms.

SKI studentė Ilona Vasiliauskienė, daugiau informacijos el. paštu 

Artimiausiu metu miesto aikštėje, vyks šventė, kurios tema ,,Vaikai – mūsų ateitis “. Pagaliau mūsų rajono valdžia ir visuomenė sukruto, kad reikėtų pasirūpinti mūsų ateitimi. Šios idėjos iniciatoriai, Vilniaus Pedagoginio Universiteto Socialinės komunikacijos instituto studentai, kurie apsilankė Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir pasiūlė suorganizuoti tokią šventę. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos džiugiai sutiko šią idėją ir padedant Socialinės komunikacijos instituto studentams pradėjo ruoštis renginiui. Buvo pradėta ieškoti rėmėjų kurie prisidėtų prie šventės rengimo. Šiai idėjai pritarė, ne tik rajono valdžia, bet ir dauguma rajono verslininkų. Jie pažadėjo prisidėti ne tik materialiai, bet ir kitais būdais, kas kuo galėdami. Tokios šventės jau senai reikėjo mūsų vaikams, jų tėveliams, bei visai visuomenei. Juk kas, jei ne vaikai, mūsų ateitis, bet ateities nebūtų, jeigu nebūtų tėvų, mokytojų. Vaikais reikia pradėti rūpintis nuo to laiko kai jie gimsta. Juk tik patys artimiausi žmonės, visa visuomenė moko vaikus kaip elgtis, perduoda jiems savo žinias apie mūsų kultūrą, papročius. Šventėje dalyvaus ne tik valdžios atstovai, bet ir eiliniai žmonės, kurie rodys ir mokys kaip megzti, mušti sviestą, spausti sūrį, išausti juostą, išsiuvinėti servetėlę. Šventės metu veiks medžio drožėjų darbų paroda, o pagyvenusių žmonių šokių grupė sutiko parodyti ir pamokyti lietuvių liaudies šokių. Renginio metu vyks įvairios varžybos vaikams, ko jau senai pasigendama. Juk mūsų liaudis turi puikių žaidimų, tad tai bus puiki proga pabendrauti su vaikais ir kartu su tėveliais, bei svečiais pažaisti, kad ir žaidimą ,,Akla višta“. Gal bent trumpam sudominsime vaikus ir atitrauksime nuo kompiuterių namuose, nuo betikslio slampinėjimo gatvėmis. Krašto apsaugos tarnyba nemokamai pavaišins kareiviška koše. Į šventės pabaigą koncertą padovanos vaikų pop grupė. Tikėtina, kad ši šventė turės pasisekimą ir duos naudą. Gal būt ateityje, ji taps netgi tradicine vaikų švente. Juk vaikai mūsų gyvenimo gėlės, o jeigu šiais gležnais daigeliais nieks nesirūpins, jie neužaugs tvirtais ąžuolais ir liepaitėmis.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į SKI studemtę Vilmą Juškauskienę, el. paštas: voveruskute@gmail.com

Iki šių metų liepos 1 dienos galiojusi Lietuvoje tvarka dėl nemokamo mokinių maitinimo tarsi atskirdavo blogiau gyvenančių šeimų vaikus nuo tų, kurie gyvena geriau. Pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas Nr. X-686, lyg ir turėjo sulyginti labiausiai pažeidžiamus ikimokyklinių ir pradinių klasių vaikus, dabar jie visi gauna nemokamą maitinimą. Tačiau Lietuvos Respublikos seimas nenumatė techninių kliūčių, kurios trukdo įvykdyti šį projektą. Seimo priimtas sprendimas nuo rugsėjo nemokamai maitinti visus pradinukus ir ikimokyklinukus pradžiugino tėvus, tačiau sukėlė tikrą sąmyšį mokyklose. Daug kur nėra nei valgyklų, nei inventoriaus, nei pinigų tam įsigyti. Šalies mokyklų pasitiko nepasiruošusios nemokamai maitinti visų pradinukų bei ikimokyklinukų. Kai kurios šalies mokyklos turėjo pradėti neplanuotus statybos darbus, plėsti valgyklas. Kadangi valgančiųjų mokinių padaugėjo beveik dvigubai. Šalies mokyklų vadovai nuogąstauja, ar savivaldybės padengs dėl nemokamo maitinimo išaugsiančias išlaidas: padidėsiančias elektros, vandens sąnaudas, išlaidas darbo užmokesčiui, valgyklų plėtrai, papildomam valgyklų inventoriui įsigyti. Nors šalyje įgyvendinant nemokamą pradinukų maitinimą kilo nemažai nesklandumų, Druskininkų mokykloms tvarkytis su šia naujove sekasi visai neblogai. Tačiau „Atgimimo“ vid. mokyklos direktorė vis dėlto išskyrė keletą problemų, kurios dar kelia nerimą. „Mūsų mokykloje mokosi 329 pradinukai, visus juos pamaitinti per tris pertraukas, tačiau akivaizdu, kad vienu metu valgykloje sėdi per daug mokinių, taigi jiems tenka šiek tiek pasispausti“, - apgailestavo mokyklos direktorė. Taip pat, anot jos, Muzikos mokyklos patalpose besimokančios trys pradinukų klasės yra priverstos kasdien eiti pietauti į kitą pastatą. Neramina tai, kad vaikai turės vaikščioti ir šaltuoju metų laiku. Buvo svarstyta galimybė mokinukus maitinti Muzikos mokyklos patalpose, bet tai reikalauja per didelių investicijų. „Reikalinga nauja įranga, , kuri, deja, labai brangi, neapseitume be patalpų remonto, o kur dar indai…:“, dėstė direktorė. Tačiau Alytaus visuomenės ir sveikatos centro Druskininkų filialo gydytoja – epidemiologė, kad vaikų pietūs kitame pastate yra geras sprendimas. „Juk didžioji mokslo metų dalis – drėgnais sezonas, kas gali užtikrinti, kad maži vaikai po pietų kitose patalpose sugrįš sausi?“, - klausė specialistė. Anot jos, reikėjo tik išspręsti termosų klausimą ir karštas maistas būtų pasiekęs vaikus Muzikos mokyklos patalpose esančiame bufete. Viena iš didesnių problemų yra trūkumas aptarnaujančio personalo. Padidėjus valgančių mokinių skaičiui beveik dvigubai, maistą gaminančių įmonių vadovams teko spręsti problemą dėl darbuotojų skaičiaus. Dvi Druskininkų miesto mokyklas aptarnaujančios O. Rinkevičienės įmonės atstovė neslėpė, kad darbo jėgos jiems trūksta. „Naujai priėmėm tris darbuotojus, šiuo metu per dvi mokyklas kartu su buhaltere ir įmonės savininkais triūsia 14 žmonių, tačiau jų vis dar negana“, - atviravo O. Rinkevičienė. Kitų Druskininkų savivaldybės mokyklų atstovai tvirtino, kad nemokamai vaikus maitinti užsimojusi Vyriausybė išsprendė ir opią socialinę problemą. „Nebėra socialinės atskirties, dabar visi vaikai lygūs, pietauja drauge ir gauna tą patį maistą“, - nemokamo maitinimo privalumus vardijo Druskininkų savivaldybės Leipalingio pagrindinės mokyklos direktorė A. Černiauskienė. Tačiau priimant tokį sprendimą, pirmiausiai reikėjo apsvarstyti šio projekto ekonomines bei finansines galimybes. Patalpų įrengimą ar renovavimą, papildomo inventoriaus įsigijimą ir aptarnaujančio personalo stygių. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į:

SKI studentė Kristina Benevičienė, daugiau informacijos elektroniniu pastu: kristibenev@gmail.com

Socialinės problemos lydi žmogų nuo pat pasaulio pradžios. Problemų pobūdis keitėsi, įgaudamas skirtingas formas ir įvairiais būdais veikdamas žmogaus egzistenciją. Žmogus nepasirenka savęs: ateina jis į pasaulį ne savo valia, paveldėdamas iš tėvų ir protėvių paslaptingą genų struktūrą. Ir atsiduria situacijoje, kurią jau suformavo kiti. Ateina toks metas, kai žmogus susiduria su sveikatos problemomis. Žmogaus reakciją į ligą ir ligos pasekmės sukelia baimės, rūpesčio, netikrumo jausmą: nepagydomos ligos diagnozė sudrumsčia visos šeimos darną, bet ypač tai paliečia paties ligonio dvasinę būklę. Surengti Merkinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje šventę - vakaronę buvo nuspręsta su kolege – taip pat socialine darbuotoja Vilma. Suvokiant, koks svarbus žmogui ne tik slaugytojų, slaugytojų – padėjėjų, gydytojų gydymas ir priežiūra, bet ir pokalbis su jais, bendravimas, subūrimas į bendrą ratą, nes daugiau nei pusė jų negali savarankiškai judėti, serga nepagydomomis ligomis, daugelis iš jų socialiai apleisti, vieniši, pasmerkti mirti. Susirinko visi ligoniai: kas atėjo, kas atvažiavo invalido vežimėlyje, kas buvo atvežtas specializuotose mobiliose lovose. Nedrąsūs žvilgsniai, nepasitikėjimas, nuovargis – visa tai buvo matoma žmonių akyse, kurie susirinko į šį susitikimą. Vakaronėje dalyvavo Varėnos miesto meras, Merkinės seniūnijos seniūnas, ligoninės administracija. Bendravome, diskutavome, dainavome ir visa tai, ką tik gali žmogus duoti žmogui, stengėmės perteikti šiems bejėgiams ligoniams. Jų problemos – mūsų problemos. O juk taip svarbu pasitikėti ir tikėti žmogumi, įsigilinti į jo socialines problemas, jas padėti išspręsti. Kalba – dievo dovana. Komunikuodami pasiekiame pačias giliausias žmogaus sielos kertes. Kartais laiku pasakytas žodis, gali sugražinti žmogui gyvenimą. Tik reikia suvokti kada tai padaryti ir suspėti laiku tai padaryti. Susitikimo metu ne vienas žmogus pajuto, kaip nedažnai bandome pažvelgti į save iš šalies, kaip retai analizuojame savo veiksmų motyvus, ir ko gero, dar rečiau vertiname poelgius. Suprantama, kad kiekvienas turiningas susitikimas verčia ieškoti pratęsimo. Tai kartu įpareigoja, suteikia vilties dirbti dar aktyviau, suprantant koks reikalingas socialinis darbuotojas.

SKI studentė Reda Beliukienė. Papildoma informacija el. paštu merkred@one.lt.

2009 m. Kalendorius VPU SKI sudentui  (labiausiai tinka – kiekvienam ketvirtakursiui)

Sausis: paprastam žmogui nauja pradžia, studentui – sesija

Ak, ta sesija. Ir kodėl ji visada ateina ne laiku? Vos sutikome Naujuosius metus, iš karto žodynuose atsirado naujas žodis – sesija! Išsigandome, bet neilgam. Greitai supratome, jog egzaminai labiau laimės, nei žinių patikrinimas. Tad jau po pirmojo egzamino pirmame kurse (pas dėstytoją J.Mickų) pajutome, jog vieniems pasisekė labiau, kitiems -  ne. Auksinė taisyklė – mokykis paskutinę naktį -daugumai pasitvirtino.

Antrame ir trečiame kurse žiemos sesijos bijojome taip, kaip dramblys bijo musės ir egzaminams pradėjome taikyti tokius vyresniųjų draugų patarimus. Savaitė iki egzamino – visi studentai linksiminasi. Likus trims dienoms – galvoja, kad laikas pradėti mokytis. Likus paskutinei nakčiai – meldžiasi, kad iš po pagalve padėtos knygos visa medžiaga sukeliautų tiesiai į smegenis.:)

O kokia bus 2009-ųjų sausio sesija? Pati geriausia! Nes ji buvo gruodį. Juk ketvirtame kurse viskas kitaip! Linksmai atšvęskite, kad sausį sesijos nebus.

Vasaris: naujas semestras, gražiausių pažadų mėnuo…

Visi, kurie kremta „studentišką duoną“ (arba batoną - šis pigesnis), vasaris - nauja pradžia. Pažadame sau nekartoti senų klaidų, ir mokytis pradėti tuoj pat, nes prieš tai buvusį mėnesį pasitvirtino patarlė: „pažadais sotus nebūsi“ ir atėmė arba nesuteikė stipendijos.

Pažadų pildymas tęsiasi maždaug … valandą – juk reikia sėkmingai (arba nesėkmingai) pasibaigusią sesiją atšvęsti! Po to ateina Šv. Valentino diena, o juk studentai myli stipriausiai! Ir į vasario pabaigą posakis „nauji metai – nauji ratai" pamirštamas iki tikrų Naujų metų.

Mūsų kursui, o ypač žurnalistikos specializacijai, vasaris primena „Magister Vitae“ Nr. 10 pristatymą 2007 metais. Didžiulės pastangos ir bemiegės naktys įgavo realų pavidalą, kurį galima buvo paliesti ir pavartyti. Po iškilmingo laikraščio pristatymo SKI bendruomenei, buvom susitelkę kitam gražiam tikslui – laimėti boulingo partiją. Boulingo takeliuose varžėsi konkurencija ir draugiškumas, pastarasis nepaliko jokių šansų priešininkei.

Kovas: oras šyla, pakyla noras… tvarkytis

Kai atšildavo oras (o pirmieji atšilimo požymiai jaučiami kovą) mums tikrai rūpėdavo ne mokslai. Pasimatymai, kambarių remontai, pasivaikščiojimas po parkus ar prie Neries. Bunda gamta, bunda ir studentai, norisi kažką keisti! Kovą švenčiama tarptautinė Žemės diena tiesiog priverčia imtis generalinio namų tvarkymo. Juk nesinori po žiemos gyventi dulkėse.

Kalbant apie studentų tvarką, ne visada ji būna ideali. Gyvenimas bendrabutyje neįsivaizduojamas be mažytės netvarkytės, kuri kartais atsibosta ir tada ne tik purtomi kilimai, bet ir daroma nauja namų apdaila.

Balandis: su gimtadieniu, kuratore ASTA!

Šis mėnuo ypatingas: gamta jau pabudusi, o gimtadienį švenčia šaunioji ir mylimoji kuratorė Asta. Astos laiškas:

„Prisėdau Jums parašyti laiško iš už Atlanto. Visų pirma noriu pasidžiaugti Jumis! SKI svetainėje seku kasdieną, kas vyksta Jūsų gyvenime ir stengiuosi jame kiek galiu dalyvauti. SKI katedros žmonės, man mini, kad jaučia Jūsų vidinę stiprybę, ir aš labai didžiuojuosi Jumis. Angelė Tamulevičiūtė vieną vakarą mane sugraudino, pasakodama apie Jūsų atsakymą, ko labiausiai pasigendate SKI… Ačiū Jums, mielieji… Ilgiuosi Jūsų ir aš:) Labai džiaugiuosi, labai didžiuojuosi ir viliuosi, kad gyvenimas Jums suteiks gėrio, grožio, laimės ir vilties, kad gyvenimas bus toks, kokį norime jį matyti… O aš visada Jus palaikysiu ir visada būsiu su Jumis! Mano vaikai, niekada nepamirškite,  kaip Jus myliu, kaip jaudinuosi dėl Jūsų ir kaip sergu už Jus visur ir visada…Nieks nepasikeitė, aš lygiai taip pat stipriai rūpinuosi  Jumis, tik būnant  taip toli, gal ne taip stipriai tai jaučiasi…Ačiū Jums už viską… Ačiū Jums už tai, kokia buvau su Jumis, o buvau tiesiog savimi..Ir viliuosi, kad susitiksime greičiau, nei tikimės… Mano širdis bus laiminga ir rami tada….Su meile ir pagarba,Visada Jūsų ir Jums,  Asta Balkutė.“

Gegužė: studentui laikas tartis dėl paskutinės galimybės pasitaisyti!

Šis mėnuo siejasi su paskutinėmis dienomis mokyklos suole, kvepiančiais obelų žiedais ir… paskutinėmis pastangomis išmokti tai, ko neišmokai per devynis mėnesius. Dar mokykloje tik gegužę puldavome taisytis blogus pažymius   knygelėse. Universitete irgi panašiai. Prisimindavome primirštus dėstytojų veidus, o kai kuriuos pažindavome iš naujo. Toks jau tas studentiškas mąstymas. Ką gali padaryt rytoj, nedaryk šiandien, o daryk poryt - turėsi dvi laisvas dienas. Tiesa, tos laisvos dienos pavirsta į kelis laisvus mėnesius.

Birželis: negi ir vėl sesija? Juk ką tik buvo!

Tik kelios šio mėnesio dienos būdavo užimtos. Ir gerai! Nes jeigu tų dienų, kai vyksta egzaminai būtų buvę daugiau, saulėtos dienos būtų tapę tikra kančia… Todėl birželį daug mieliau būdavo sėdėti parkely, ar prie upės nei kambaryje su knygomis. O kas mūsų laukia 2009-aisiais? Ar tik ne bakalaurinio darbo gynimas ir ilgai lauktas diplomas, kuris patvirtins, jog aukštoji mokykla baigta!

Liepa: medus, atostogos, jūra, draugai…

Visi išsiilgę tikro poilsio ir atostogų, planuoja kaip praleisti gražiausią vasaros mėnesį. Po pirmo kurso atostogavome pas tėvus, po antro – su mažomis poilsio pertaukėlėmis intensyviai dirbome, po trečio – atlikinėjome praktiką. Per tuos metus turbūt nepajutome, ką reiškia tikrosios atostogos. Dabar pats metas susiplanuoti jas. Sakoma, kad geroms atostogoms tereikia trijų dalykų: jūros, saulės ir draugų. O jeigu ir to maža, pasiimk kelis reikalingiausius daiktus (tik žiūrėk, kad tarp jų nebūtų mobilaus telefono ir nešiojamo kompiuterio) ir išvyk į svajonių miestą. Ir tai nebūtinai turi būti Niujorkas, Paryžius ar Milanas. Juk ir pas mus labai gražu! Idealistai sako – nėra gražesnių vietų atostogoms, nei lietuviški gamtos kampeliai.

Rupjūtis: paskutinės atostogų dienos, draugų ilgesys

Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo. Tačiau tai ne pats geriausias metas liūdėti, jog atostogos eina į pabaigą ir vėl ateis niūrus ruduo, prasidės tie patys mokslai ar darbai. Rugpjūtis – paskutinė galimybė pajusti atostogų „skonį“. Tu dar neiškrėtei nieko tokio, kas priverstų suspurdėti širdelę? Tuomet nėra ko delsti! Pasinaudok bent vienu iš šių patarimų ir tikrai bus ką prisiminti. Karštą vasaros dieną įsiropšk pabraidžioti į miesto fontaną – galbūt savo pramuštgalvišku poelgiu užkrėsi ir kitus. Išbėk basas į kiemą lietui pliaupiant. Kas gali tau uždrausti linksmai straksėti po balas?Šalto vandens srove išmaudyk draugus, karštą popietę susirinkusius po tavo langu – juk vandens kare aukų nebūna

Rugsėjis: nauji mokslo metai, naujos pažintys, nauji nuotykiai

Kad ir kaip jo nelauktum, kad ir kaip norėtum, jog vasara tęstųsi dar bent mėnesį, tačiau ruduo visuomet ateina laiku. Kartu su juo prasideda nauji mokslo metai, nauji darbai. Šis rugsėjis bus ypatingas, nes būsim perėję dar vieną gyvenimo etapą ir pradėsim kitą. Visi suksime skirtingais keliais, kursim savo ateitį, tačiau atmintyje visuomet išliks studentiški metai. Ar dar pameni tuos pirmuosius nedrąsius žingsnius universiteto koridoriuose? O pirmą ir nepakartojamą kurso išvyką i Tamošavą? Tamošava visuomet primins tuos kasdienius 5 km žygius pėsčiomis į Aukštadvarį. Tuos nuolatinius „galvos skausmus“ kaip pigiai ir skaniai pamaitinti savo išalkusius kursiokus. Dienoraščių rašymas mūsų kuratorei Astai, šokiai, dainos, naktinis žygis, nauji draugai - ir visa tai išgyvenimo praktikumas, kurį mes išgyvenome.

Spalis: krikštijame pirmakursius, nes patys tokiais nebuvome!

Žengiam pirmyn ir štai mus pasitinka spalis. Vasaros linksmybės vis grimzta užmarštin, o nauji darbai nelaukia. Tad reikia dar labiau „save suimti į rankas“ ir judėti tik į priekį. Bet pažvelgus atgal, negali neprisimti, jog dar prieš ketverius metus būtent šį mėnesį tapome tikrais studentais. Akademinio jaunimo išmintis byloja, jog „fuksas“ niekada netaps studentu, kol nebus tinkamai pakrikštytas. Įšventinimas į tikrus studentus – būtinas. Visa tai patyrėme ir mes, kuomet buvome apvilkti šiukšlių maišais ir surišti virvėmis žingsniavome stadiono link, o jame vykdėme įvairias krikštatėvių užduotis. Bet jau po metų pamiršome, kad patys buvome pirmakursiai ir krikštijome „fuksiukus“.

Lapkritis: gėrimės krentančių lapų žaismu ir prisimename „SocDay“

Kai buvome „pirmokai“ ir „antrokai“, nusišypsojo laimė, atšvęsti tradicinę mūsų instituto socialinių pedagogų šventę „SocDay“. Ir dabar, lapkritį, prisimename ją ir mūsų kursiokės Daivos Pelėdaitės sukurtą SKI himną

Visi kartu, vienu metu

Mes garsiai tariam VPU.

Daug pavadinimų naujų

Jam kurta prie Neries krantų.

Čia fakultetų įvairių apstu,

Bet SKI iš jų visų

Išsiskiria draugiškumu,

Geriausiu minim jį žodžiu.

Kiek daug studentų čia puikių

Ir dėstytojų nuostabių

Nebūna mums čia nuobodu

Tad džiaukimės visi kartu

Šiuo draugišku institutu

Dabar dainuokime vienu ritmu.

Ištieskit ranką ir eime

Pasieksim tikslą mes drauge

Šiame draugystės kely,

Padės labai Tau SKI.

Šis pavadinimas garsus

Talpinantis savy žmogaus turtus

Tebūna ištisus metus

Toks pat reikšmingas ir svarbus.

Gruodis: klausom žiemos pasakos ir laukiam stebuklų

Atsigavęs mūsų kursas -
Linksma, linksma - kur dairais.  
Aš‘ų kurso pasakėles
Seka Asta vakarais.

Apie Rimos linksmą būdą
Agnės nukirptas kasas -
Apie Rapolo Irutę,
Oncios sukneles margas.

Kaip Dovilė nusiminus

Grįžo Lietuvon atgal.
Brenda Neringa per tūsus
Ir išbrist niekaip negal!

Po stalu Justinas miega,
Daivos šprotas po ledu -
Bėga Aurimas per „Bershką“

Nepalikdamas pėdų.

Aleksiukas gero būdo -
O Rūtelė juk greita
Bet… Ineta jau užusnūdo.
Ir ši pasaka baigta.

Leidinį galite įsigyti, susisiekę su bet kuriuo redakcijos darbuotoju. Kopijuoti, platinti, naudoti negerais tikslais griežtai draudžiama.

Visos teisės saugomos įstatymų ir mūsų

Kalendoriaus autoriai: SKI ketvirtakursiai Neringa Rapkevičiūtė, Indrė Kemeklytė, Diana Jusytė, Beata Strujeva, Agnė Verbalytė, Justinas Pranckevičius

Rūkymas – opi socialinė problema, kuri kelia nerimą dėl didėjančių mastų, populiarumo tarp jaunimo. Turbūt pagrindinė priežastis yra ta, kad augant vaikams tėvų įtaka mažėja, o draugai sprendimų priėmimui turi nemažai galios. Didelį poveikį daro kino juostose pasirodantys jų mylimiausi bebaimiai herojai, kurie, kovodami su blogiukais, nepamiršta gardžiai įtraukti dūmelį. Muzikos dievaičiai nesidrovėdami pozuoja su cigarete dantyse prieš televizijos kameras.

Mokyklose besimokantieji ypač pažeidžiami, nes neretai dar nėra suformavę tvirto charakterio, dažnai neturi drąsos atsisakytigundančio pasiūlymo…įsivaizduokime paskutinę pamoką, kai su nekantrumu lauki skambučio, kuris reiškia, kad su draugais eisi patirti kažką naujo. Tavo draugas noriai cigaretėmis su tavim pasidalija. Nedrąsiai laikydamas cigaretę, įtrauki pirmąjį dūmą. Apima keista savijauta: svaigsta galva, aptemsta akyse, burnoje – nemalonus kvapas ir skonis. Staiga suvoki, kad šalia esantys draugai akylai stebi tavo elgesį, smalsiai žiūri ir rūpestingai teiraujasi: „ Na, kaip? Veža?“. Į rūkymo vietą ateina daugiau žmonių, mokykloje laikomų „ autoritetingais „. Supranti, kad turi tvirtai stovėtiant kojų. Vėl keli cigaretę prie burnos,trauki dūmą. Pagaliau liko visai nedaug surūkyti, šveiti nuorūką kuo toliau, kad draugai nepamatytų, kaip netaupiai vartoji „ gyvybiškai svarbų produktą “. Kitą dieną vėl eini už kampo ir jau drąsiau trauki. Palaipsniui tabako dūmas tampa vis gardesnis ir saldesnis…

Nors rūkymo prevencijos programoms skiriama vis daugiau lėšų, bet ar jos efektyvios? Dažniausiai tai tik trumpa reklaminė pertaukėlė. Po jos vėl rodomi vaizdai, kuriuose žinomi žmonės traukia dūmą ir siūlo savo „ reklamą “, šimtąkart efektyvesnę nei prevencinės…

Filmuose, jaunimo laidose daugiau dėmesio reikėtų skirti teigiamiems poelgiams. Veiksmo centre turėtų būti sveikas, sportuojantis jaunas žmogus, siekiantis realizuoti save, sukurti šeimą.

SKI studentės Žaneta Januškienė ir Kristina Zubrovienė